Byla 2K-520-303/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Audronės Kartanienės, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam S. Š., nuteistojo gynėjui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P., jo atstovui advokatui Antanui Danieliui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendis: panaikinta šio nuosprendžio dalis, kuria S. Š. nutraukta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, ir kuria S. Š. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; S. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, per šį laikotarpį uždraudžiant jam bendrauti su nukentėjusiuoju V. P. bei įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; iš nuteistojo S. Š. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu S. Š. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam nutraukta, esant atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai; nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, jo atstovo ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu S. Š. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 8 d., apie 2.30 val., viešojoje vietoje – Kauno r., ( - ), prie V. P. namų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu be jokios aiškios priežasties, agresyviai nusiteikęs ir kibdamas prie nukentėjusiojo V. P., plūsdamas jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, tyčia suduodamas jam smūgius į įvairias kūno vietas ir taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, patyčiomis, grasinimais jam ir jo šeimos nariams susidorojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

5Kasaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendį.

6Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 331 straipsnio pažeidimus, nes vienpusiškai, atsižvelgdamas tik į kasatorių kaltinančias ir ignoruodamas jį teisinančias aplinkybes, neišsamiai vertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovavosi prielaidomis, o ne objektyviais bylos duomenimis, byloje kilusias abejones ir prieštaravimus dėl įvykio aplinkybių vertino jo nenaudai, neišdėstė išsamių motyvuotų išvadų dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl priėmė nemotyvuotą nuosprendį bei padarė nepagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Be to, padaręs neteisingas išvadas dėl kasatoriaus nusikalstamų veiksmų, teismas patenkindamas V. P. civilinį ieškinį priėmė neteisingą sprendimą. Pasak kasatoriaus, šiuo požiūriu teisėtą ir pagrįstą nuosprendį priėmė pirmosios instancijos teismas, padaręs pagrįstas išvadas, kad byloje nėra pakankamų ir objektyvių kasatoriaus kaltę pagrindžiančių įrodymų, o jo veiksmai padarant nežymų sveikatos sutrikdymą V. P. vertintini kaip būtinosios ginties sukelti padariniai esant realiam ir akivaizdžiam kėsinimuisi į jo sveikatą.

7Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo pozicija dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kokiais konkrečiais jo veiksmais, atsižvelgiant į BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytus alternatyvius viešosios tvarkos pažeidimo būdus, reiškėsi jo įžūlus elgesys, grasinimai ir patyčios iš nukentėjusiojo, kuriais, pasak teismo, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas.

8Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrindė nuosprendžio išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nemotyvuotai, neaišku, kokiais įrodymais remdamasis, nusprendė dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių buvimo jo veiksmuose.

9Pasak kasatoriaus, išskyrus nukentėjusiojo V. P. ir jo sutuoktinės L. P. parodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pripažino prieštaringais, byloje jokiais objektyviais duomenimis nenustatyta, kad jis pirmasis sudavė smūgius ar kad apskritai naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį V. P., grasino ir tyčiojosi iš jo. Nuteistojo agresyvaus elgesio nepatvirtino ir teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai S. V. ir Č. J. Be to, spręsdamas dėl BK 145 straipsnio 1 dalis taikymo, teismas paneigė bet kokius nuteistojo grasinimus nukentėjusiajam, todėl analizuodamas atskiras BK 284 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies dispozicijas neturėjo jokio pagrindo priešingai vertinti faktines bylos aplinkybes. Taip pat teismas nuosprendyje nepasisakė, kokie konkretūs nuteistojo veiksmai leido spręsti, kad jis tyčiojosi iš nukentėjusiojo, nedetalizuota, kokiais žodžiais ar veiksmais nuteistasis įžeidinėjo nukentėjusįjį, kokiais necenzūriniais žodžiais plūdo jį, kokius konkrečius grasinimus jam išsakė. Byloje nenustatyta ir tai, kad realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, nes niekas iš pašalinių asmenų įvykio nematė, liudytojai V. V., O. V. jokio triukšmo, sklindančio iš V. P. namo, negirdėjo. Be to, įvykis vyko V. P. gyvenamojo namo terasoje ir verandoje, kur pašaliniai asmenys be savininko leidimo negalėjo patekti, taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir viešosios vietos sąvoką.

10Pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas neanalizavo kasatoriaus tyčios turinio ir motyvuotai nepagrindė nuteistojo tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką buvimo. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Kaip minėta pirmiau, byloje nėra nustatyta, kad kasatorius pirmasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, taip pat nepašalintos abejonės, jog jis galėjo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam asmeniniu tikslu – siekdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi. Kasatorius pažymi, kad dėl to paties įvykio kitoje baudžiamojoje byloje (įsiteisėjusiu) Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo kasatoriui padarymą. Tai prieštarauja nagrinėjamoje byloje priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, nes kasatorius, užpultas nukentėjusiojo, negalėjo tyčia padaryti viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo nukentėjusiojo veiksmų ir iš subjektyvių bei prieštaringų jo ir jo sutuoktinės L. P. parodymų padarė prielaidomis grįstą išvadą dėl kasatoriaus kaltės pažeidus viešąją tvarką.

11Toliau kasaciniame skunde pasisakoma dėl BK 28 straipsnio taikymo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio nuostatas, t. y. nevertindamas visų reikšmingų bylos aplinkybių, padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, jog jo veiksmai nebuvo atlikti būtinosios ginties sąlygomis, ir be pagrindo netaikė BK 28 straipsnio nuostatų. Kasatorius pažymi, kad teismai, spręsdami klausimus, ar buvo būtinosios ginties situacija ar tik muštynės, o jeigu buvo būtinoji gintis, tai ar nebuvo peržengtos jos ribos, turi itin kruopščiai ištirti bei nustatyti visą įvykio situaciją, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių, atskleidžiančių įvykio pradžią, eigą, apibūdinančių jo dalyvių elgesį ir pan., nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-501/2013).

12Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šio teismo padarytos išvados dėl būtinosios ginties situacijos nėra pagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Darydamas išvadą, kad kasatoriaus veiksmai nebuvo gynybinio pobūdžio, apeliacinės instancijos teismas, selektyviai vertindamas įrodymus, rėmėsi nuteistojo paaiškinimais, kad jis pašoko nuo žemės ir čiupo nukentėjusįjį už kaklo, tačiau nevertino kitų nuoseklių ir neprieštaringų jo parodymų, kad šiuos veiksmus jis atliko tik po to, kai dėl nukentėjusiojo suduotų smūgių į galvą praradus sąmonę ir gulint ant žemės, nukentėjusysis, tęsdamas savo puolimo veiksmus, kišo metalinį strypą jam į išangę, taigi kasatorius veikė instinktyviai gindamasis nuo apsiginklavusio metaliniu strypu nukentėjusiojo ir siekdamas nutraukti prieš jį naudojamą smurtą, pavojingą jo sveikatai ar net gyvybei. Šios aplinkybės nėra paneigtos byloje, priešingai – tai, kad kasatoriaus veiksmai buvo gynybinio pobūdžio, o nukentėjusysis buvo smurtinių veiksmų iniciatorius, konstatuota minėtoje kitoje baudžiamojoje byloje, o nuteistajam padaryti sužalojimai yra patvirtinti 2013 m. balandžio 29 d. specialisto išvada Nr. GI 106/13(02), 2013 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokolu. Teismas nevertino 2013 m. balandžio 29 d. specialisto išvada Nr. G1106/13(02) kasatoriui nustatytų sužalojimų, jų pobūdžio, skaičiaus, padarymo mechanizmo, intensyvumo, lokalizacijos, kuri rodo, jog smūgiai nuteistajam buvo suduoti į gyvybiškai svarbius organus (pvz., galvos sritį); tai, kad prieš nuteistąjį buvo panaudotas įrankis – metalinis strypas; kasatoriui padaryti sužalojimai nebuvo lyginami su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais ir jų pobūdžiu – kasatoriui buvo sužalota galva, akys, nosis, pakaušis, nugara, žastas, keliai, išangė, o nukentėjusiajam konstatuoti nubrozdinimai veido, krūtinės, pilvo, plaštakos, alkūnės, kelio ir šlaunies srityje, be to, specialisto išvada Nr. Gl095/l3(02) nustatyta, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti pirštų nagais; neįvertintas nukentėjusiojo ir nuteistojo fizinių jėgų santykis – nustatyta, jog kasatorius įvykio metu buvo neblaivus (jam nustatytas vidutinis 1,71 prom. girtumas), nukentėjusiojo blaivumas nebuvo tikrinamas, be to, nukentėjusysis yra aukštesnis ir stambesnis už nuteistąjį, taigi jų jėgų santykis iš esmės skyrėsi; šias aplinkybes patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo neįvertintas kasatoriui ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų santykis (nuteistajam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam – nežymus); teismas nepatikrino kasatoriaus kaltės formos bei rūšies, tik formaliai konstatavo, kad jis tyčia padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir visiškai neanalizavo nukentėjusiojo tyčios turinio siekiant sužaloti nuteistąjį. Nuodugniai nevertindamas įvykių chronologinės sekos, t. y. nukentėjusiojo kėsinimosi pradžios, eigos ir pabaigos momentų, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad po nukentėjusiojo smūgio į galvą, dėl kurio kasatorius prarado sąmonę ir tuo metu jokių veiksmų neatliko, konfliktas buvo nutrūkęs, tačiau nukentėjusysis toliau tęsė puolamuosius veiksmus, be to, nenustatė, ar nuteistajam pasipriešinus pavojingas kėsinimasis prieš jį buvo pasibaigęs. Kartu teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, pagal kurią esant muštynėms teisė į būtinąją gintį atsiranda tuo atveju, kai viena iš konfliktuojančių pusių muštynes nutraukia, o kita toliau puola (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-394/2007, 2K-76/2011, 2K-404/2010, 2K-392/2012). Anot kasatoriaus, nurodytos teismo neįvertintos fizinio smurto panaudojimo prieš jį aplinkybės patvirtina tai, kad nukentėjusiojo kėsinimasis buvo pavojingas, realus, akivaizdus ir neproporcingas, o teismas nepašalino abejonių dėl galimų nuteistojo savigynos veiksmų apdraskant nukentėjusįjį, nepasisakė, ar jo gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

13Nuteistojo S. Š. kasacinis skundas netenkintinas.

14Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

15BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.

16BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015).

17Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-386/2013), todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006). Pažymėtina ir tai, kad nors taikant šią normą būtina nustatyti, jog kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje (pvz., bute), kurioje nėra pašalinių asmenų, nes viešoji tvarka pažeidžiama, jeigu veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią, įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2014).

18Byloje nustatyta, kad nuteistasis S. Š., nakties metu (2.30 val.), būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs prieš nukentėjusįjį V. P., be kvietimo ir aiškios asmeninės motyvacijos (norėdamas pasiaiškinti dėl V. P. kaimyno V. V. apgadintos namo sienos), įėjo į iki tol tik iš matymo žinomų žmonių – nukentėjusiojo V. P. šeimos – svetimo namo kiemą ir, palipęs laipteliais iki terasos, nukentėjusiojo žmonos akivaizdoje pradėjo įžeidinėti jos sutuoktinį, vadindamas ir plūsdamas jį, kaip žmogų, žeidžiančiais žodžiais, priekaištavo jai dėl gyvenimo su tokiu vyru. Pamatęs V. P., S. Š. prikibo ir prie jo, kaltindamas dėl apgadintos (aplietos mazutu) kaimyno V. V. namo sienos, ėmėsi neteisėtu būdu spręsti svetimas jam problemas, plūdo V. P. necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, taip pat grasino paskandinti jį Nemune, susidoroti su šeima. Į nukentėjusiojo reikalavimą eiti namo S. Š. nereagavo, todėl V. P. apie naktį jo namo valdoje keliamą konfliktą pranešė policijai. Žodiniam konfliktui peraugus į tarpusavio muštynes, kurios toliau tęsėsi nukentėjusiojo namo verandoje, V. P. dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, suplėšyti marškinėliai, sugadinti nukentėjusiojo daiktai (lūžo suolas, sudužo šviestuvas ir kt.). Visa tai apeliacinės instancijos teismui leido spręsti, kad nukentėjusiojo privačioje aplinkoje kilo didelis triukšmas, dėl kurio buvo nutrauktas V. P. šeimos poilsis, sutrikdyta rimtis (prabudo mažametis vaikas, nuketėjusiojo žmona buvo priversta į pagalbą kviesti policijos pareigūnus). Tai, kad viešoji tvarka buvo pažeista privačioje aplinkoje ar kad šio įvykio nematė, triukšmo negirdėjo kas nors iš pašalinių asmenų (pvz., nukentėjusiojo kaimynai V. V., O. V.), priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nekeičia S. Š. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Nors, kaip matyti iš bylos aplinkybių, kasatorius veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai (naktį, neblaivus įsiveržia į privačią aplinką, pas tik iš matymo žinomus žmones ir sukelia konfliktą, peraugusį į muštynes), tačiau bendrais bruožais numatė, kad bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka (pvz., nutrauktas nukentėjusiųjų poilsis). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. Š., be aiškios asmeninės motyvacijos naktį įsiveržęs į nukentėjusiojo privačią erdvę (nukentėjusiojo namo kiemą, terasą, o vėliau ir verandą), būdamas neblaivus, savo įžūliu elgesiu (fiziniu smurtu, trukdymu nakties metu ilsėtis), grasinimais (pvz., paskandinti nukentėjusįjį Nemune, susidoroti su šeima) ir patyčiomis (nukentėjusiojo orumo žeminimas, vadinant jį įvairiais įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį (dėl šių veiksmų buvo nutrauktas nukentėjusiojo šeimos poilsis, prižadintas mažametis vaikas, V. P. žmona turėjo į pagalbą kviesti policijos pareigūnus), yra pagrįsta.

19Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 145 straipsnio 1 dalies taikymo, paneigė bet kokius nuteistojo grasinimus nukentėjusiajam, todėl neturėjo jokio pagrindo kardinaliai priešingai vertinti faktines bylos aplinkybes taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, taip pat atmetami. Nukentėjusiajam išsakyti grasinimai (pvz., paskandinti ir pan.) apeliacinės instancijos teismo nebuvo pripažinti realiais tik BK 145 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, bet ne dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo, nes tokio pobūdžio grasinimai (žmonių bauginimas žodžiais) yra vienas iš viešosios tvarkos pažeidimo būdų.

20Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, kurios sudarė faktinį ir teisinį pagrindą S. Š. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, šis teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad S. Š. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas patikrintais ir įvertintais įrodymais, kurie leido apeliacinės instancijos teismui padaryti pagrįstas kasatoriaus kaltumą patvirtinančias išvadas. Teismas įvertino reikšmingas konflikto kilimo ir eigos aplinkybes, nuosprendį grindė ne atskirų asmenų parodymais ar atskirais įrodymais, o rėmėsi jų visuma, savo išvadas pakankamai išsamiai motyvavo.

21Dėl būtinosios ginties

22BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015).

23Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012).

24Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs visus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatavo, kad būtinosios ginties situacijos šioje byloje nebuvo. Nuteistasis, būdamas neblaivus, nakties metu (2.30 val.), agresyviai nusiteikęs be kvietimo įsiveržė į tik iš matymo žinomų asmenų (nukentėjusiojo šeimos) privačią erdvę (kiemą, namo terasą, verandą) ir be jokios aiškios asmeninės motyvacijos pradėjo žodinį konfliktą (plūdosi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo nukentėjusįjį, grasino jam, į reikalavimą eiti namo nereagavo), kuris peraugo, kaip nustatyta byloje, į abipuses muštynes. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime teisingai nurodė teismų formuojamą praktiką, pagal kurią pripažįstama, kad, esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės puolančiosios. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus, kaip prieš tai buvo minėta, atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008/ 2K-392/202, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistojo S. Š. veiksmai nebuvo gynybinio pobūdžio, jais nebuvo siekiama apsiginti nuo nugarą jam atsukusio V. P. (šio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal S. Š. parodymus, tuo metu, kai jis griebė nukentėjusįjį už kaklo, šis nuo jo atsukęs nugarą bėgo) ir konstatavo, kad S. Š. pats aktyviai tęsė prieš nukentėjusįjį smurtinius veiksmus. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

25Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo juos vertinti patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti bylos aplinkybes. Dėl to nuteistojo S. Š. kasacinio skundo argumentai, kuriais jis neigia apeliacinės instancijos teismo išvadas, padarytas įvertinus byloje surinktus įrodymus, ir pateikia savą įrodymų vertinimo versiją, nenurodydamas esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, paliekami nenagrinėti (BPK 376 straipsnis).

26Taigi, remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o šio teismo sprendimas, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu.

27Dėl atstovavimo išlaidų

28Nukentėjusiojo V. P. atstovas advokatas A. Danielius prašo iš nuteistojo S. Š. nukentėjusiajam V. P. priteisti 250 Eur turėtų išlaidų, susijusių su advokato paslaugų suteikimu atstovaujant jam kasacinės instancijos teisme (pateiktas 2015 m. spalio 28 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 706440).

29BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011).

30Nagrinėjamoje byloje kasacinis procesas vyko pagal nuteistojo S. Š. kasacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė nuteistojo S. Š. kasacinį skundą atmesti laikydama jį nepagrįstu, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo S. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, palikti galioti. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo V. P. atstovo advokato prašymas priteisti nukentėjusiajam V. P. jo turėtas atstovavimo išlaidas tenkintinas.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32Nuteistojo S. Š. kasacinį skundą atmesti.

33Iš nuteistojo S. Š. priteisti 250 Eur nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P. advokato atstovavimo kasacinės instancijos teismo posėdyje paslaugoms apmokėti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu S. Š. pagal BK 284... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą,... 4. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu S. Š. nuteistas už tai, kad... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 6. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 7. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo pozicija dėl BK 284 straipsnio... 8. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrindė nuosprendžio išsamiu ir... 9. Pasak kasatoriaus, išskyrus nukentėjusiojo V. P. ir jo sutuoktinės L. P.... 10. Pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį apeliacinės... 11. Toliau kasaciniame skunde pasisakoma dėl BK 28 straipsnio taikymo. Kasatorius... 12. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šio... 13. Nuteistojo S. Š. kasacinis skundas netenkintinas.... 14. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo... 15. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos... 16. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar... 17. Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau... 18. Byloje nustatyta, kad nuteistasis S. Š., nakties metu (2.30 val.), būdamas... 19. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl... 20. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo... 21. Dėl būtinosios ginties... 22. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį... 23. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima... 24. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios... 25. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismui... 26. Taigi, remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad,... 27. Dėl atstovavimo išlaidų ... 28. Nukentėjusiojo V. P. atstovas advokatas A. Danielius prašo iš nuteistojo S.... 29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 30. Nagrinėjamoje byloje kasacinis procesas vyko pagal nuteistojo S. Š. kasacinį... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 32. Nuteistojo S. Š. kasacinį skundą atmesti.... 33. Iš nuteistojo S. Š. priteisti 250 Eur nukentėjusiajam ir civiliniam...