Byla e2S-1927-432/2019
Dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo nepagrįstu ir teisės pripažinimo, pareikštą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. R., V. B. ir J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,SKR Baltic“ ieškinį dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo nepagrįstu ir teisės pripažinimo, pareikštą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

2Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti nepagrįstu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 1SS-992-(3.5) išreikštą atsisakymą duoti sutikimą statinių paskirties keitimui pagal UAB „Architektų gildija“ parengtą Pagalbinio ūkio, gamybos ir pramonės paskirties pastatų, kitų inžinerinių statinių paskirties statinio, keičiant statinių paskirtį į paslaugų, kitos paskirties pastatų, kitos paskirties inžinerinių statinių, ( - ), kapitalinio remonto projektą; 2) pripažinti „SKR Baltic“, UAB teisę gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Architektų gildija“ parengtą Pagalbinio ūkio, gamybos ir pramonės paskirties pastatų, kitų inžinerinių statinių paskirties statinio, keičiant statinių paskirtį į paslaugų, kitos paskirties pastatų, kitos paskirties inžinerinių statinių, ( - ), kapitalinio remonto projektą be Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sutikimo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2. Byloje gauti prašymai į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti E. R., V. B. ir J. N.. 3. Pareiškėjai nurodė, kad V. B. pretenduoja atkurti nuosavybes teises natūra į S. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame Miškinių rėžiniame kaime, į kurio teritoriją patenka ir žemės sklypas, kuriame yra ieškinyje nurodyti statiniai. J. N. pretenduoja atkurti nuosavybes teises natūra į M. R. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame Miškinių rėžiniame kaime, į kurio teritoriją patenką ir žemės sklypas, kuriame yra ieškinyje nurodyti statiniai. E. R. pretenduoja atkurti nuosavybes teises natūra į M. R. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvusiame Miškinių rėžiniame kaime, į kurio teritoriją patenka ir žemės sklypas, kuriame yra ieškinyje nurodyti statiniai. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, į aplinkybę jog kitose civilinėse bylose (Nr. 2-432-600/2016, Nr. 2S-2325- 590/2018, Nr. e2-3306-466/2019) jie yra dalyvaujantys byloje asmenys. Pareiškėjų teigimu, jie suinteresuoti nuosavybės teisių atkūrimu žemės sklype ( - ), dėl to jų dalyvavimas yra svarbus, bei pripažįstamas ne tik teismų, bet ir kitų subjektų- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. 4. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl UAB „SKR Baltic“ pripažinimo teisės būti statytoju žemės sklype ( - ). Prašymą teikiantys asmenys yra pretendentai atkurti nuosavybės teises būtent šiame žemės sklype. Patenkinus ieškinį, būtų paneigtos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai atkurti nuosavybės teises natūra šiame žemės sklype. Šios civilinės bylos baigtis gali turėti įtakos prašymą teikiančių asmenų teisėms. 5. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad minėti asmenys turėtų būti įtraukti į bylą kaip tretieji asmenys, nes yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę, į kurios teritoriją patenka ir valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis . ( - ) Šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms, t. y. nuo bylos išsprendimo gali priklausyti minėtų asmenų galimybė susigrąžinti žemę natūra.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

66. 2019-09-24 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl įtrakimo į bylą trečiaisiais asmenimis. 7. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad teismo vertinimu, asmenys, prašantys juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko atsakovo pusėje, nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje vyksta ginčas dėl žemės sklypo, esančio ( - ). Šios bylos šalių ginčas kilęs dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų naudojimo ir jų priežiūros galimybių, ieškovui siekiant pakeisti statinių paskirtį pagal parengtą kapitalinio remonto projektą. Asmenys, prašantys įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, nenurodė ir teismas nenustatė, kad šios bylos išnagrinėjimo rezultatas gali turėti įtakos valstybinio žemės sklypo, esančio ( - ) (kuriame yra ieškovui priklausantys statiniai) užstatymo faktui bei valstybės išperkamos žemės statusui, kuris nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. 8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal šioje byloje suformuluotą ieškinio dalyką, ieškovas nereiškia reikalavimų į valstybinės žemės sklypą, tuo tarpu ieškovo nuosavybės teisės į pastatus šioje byloje nėra ginčijamos, taip pat asmenys, prašantys įtraukti juos į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, į pastatus nepretenduoja.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.

89. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-09-24 nutarties. Apeliantai prašo panaikinti apskųstąją nutartį. 10. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog atsakovas 2019 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 1SS-973-(3.5) teigė: „Pažymėtina, kad žemes sklypas (kadastro Nr. ( - )) patenka į buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritoriją, o į šią žemę nuosavybės teises atkurti natūra pretenduoja didelis skaičius piliečių (jų įpėdinių), turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą minėtoje teritorijoje. <...> Į šią žemę būtų galimybė atkurti nuosavybės teises natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procese taip pat galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) padalijimo, natūra grąžinamą žemę suformuojant atskiru žemės sklypu ir jam nustatant servitutą (servitutus), užtikrinantį (užtikrinančius) UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausančių statinių tinkamą naudojimą.“. Taip pat 2019 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 1SS-9923-(3.5.), dėl kurio kyla ginčas šioje byloje, papildomai nurodė: „Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pakartotinis statinių paskirties pakeitimas ne tik prieštarautų įsiteisėjusiems teismų sprendimams, tačiau ir dirbtinai sukurtų faktinį pagrindą valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutarčiai (visam ar didesniam žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plotui) sudaryti bei paneigtų pretendentų atkurti nuosavybes teises teisėtus interesus susigrąžinti žemę natūra. Dėl šių priežasčių Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) esančių statinių paskirties keitimui.“. 11. Apeliantai taip pat nurodo, jog pasibaigusiose bylose Lietuvos Respublikos teismai yra priėmę įsiteisėjusius sprendimus bei nutartis ir prejudiciniais faktais konstatavę civilinei bylai svarbias aplinkybes. Vilniaus apygardos teismo 2011-03-11 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-188- 492/2011 teismas yra konstatavęs, jog ieškovas bylos ginčo objekto- žemės sklypo nenaudoja pagal paskirtį ir žemės nuomos sutartį panaikino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 (sprendimas yra įsiteisėjęs) yra nustatyta, kad žemės sklypo, kuriame yra ieškinyje nurodyti statiniai, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo pakeista, ieškovui nuosavybės teise priklausiusių pastatų, statinių pagrindinė naudojimo paskirtis nebuvo pakeista (Žemės įstatymo 9 str. 6 d.). Dėl to dalies statinių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis neatitinka žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-8- 431/2017 nurodė: „nustatytas ir kitas, esminis pažeidimas - atsakovas SKR Baltic“, UAB nenaudojo statinių pagal tiesioginę paskirtį, kuriai yra būtina išsinuomoti žemes sklypą, kuris iš esmes nulemia ieškovo reikalavimo pripažinti ginčijamą administracinį aktą ir sandorį negaliojančiais, patenkinimą.“ (nutarties 40 p.). Atitinkamai ir šios nutarties 47 punkte: „Nuomininko UAB „SKR Baltic“ kalte pasireiškė tuo, kad Susitarimo pagrindu išsinuomotame valstybines žemes sklype jam nuosavybes teise priklausančių statinių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl teisę naudotis žemės sklypu atsakovas prarado dėl savo kaltės (motyvų 36, 37p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 447-916/2018 nurodė: „Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos pripažindami negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo, o atsakovės UAB „SKR Baltic“ kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai“. Apeliantai atkreipia dėmesį, jog kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3306-466/2019 ieškovas „SKR Baltic“, UAB prašo: „<...> panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018-10-23 sprendimą Nr. 49SJN-2315-(14.49.105.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su UAB „SKR Baltic“ jos naudojamo valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2356-7782, ( - ), nuomos sutartį; - įpareigoti atsakovą į bylą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus turimo UAB ,,SKR Baltic“ 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymo ir jo priedų elektronines kopijas (šie dokumentai atsakovui buvo pateikti kaip Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2018-09-28 rašto priedai). Iki šiol ieškovo pastatų naudojimo paskirtis ir žemės sklypo, kuriame yra ieškinyje nurodyti statinai, paskirtis nesutampa, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta. Nuirodę šias aplinkybes, apeliantai mano, kad ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-3306- 466/2019 yra atmestinas. Dėl nebuvimo galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, kai pastatų/statinių naudojimo paskirtis nesutampa su žemės sklypo paskirtimi, yra pasisakęs teismas, apeliantų manymu, prejudicinę reikšmę turinčia Vilniaus apygardos teismo 2018-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017. 12. Atskirajame skunde teigiama, jog jei teismas patenkintų ieškinį, sudarytų galimybę pakeisti pastatų/statinių naudojimo paskirtį į tą, kuri atitiktų žemės sklypo naudojimo paskirtį. Pareiškėjų interesai būtų pažeisti, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-3306-466/2019 atsirastų teisinis pagrindas patenkinti ieškinį, kas užkirstų kelią nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjams, bei sudarytų sąlygas valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti. 13. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad sutinka su atskiruoju skundu. 14. Paaiškina, kad UAB „SKR Baltic“ šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo pripažinti jos teisę gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės statybą leidžiantį dokumentą ne tik tam, kad galėtų būti pakeista statinių ( - ) pagrindinė naudojimo paskirtis, tačiau ir tam, kad galėtų būti atlikti remonto darbai, neturint valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) valdymo ir naudojimo teisių. 15. Teismui patenkinus šioje byloje pareikštą ieškinį, piliečiai (jų įpėdiniai), turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą bei pretenduojantys į buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritorijoje (į ją patenka ir valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - )) esančią žemę, netektų galimybės šią žemę (jos dalį) susigrąžinti natūra. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad priešingai, nei nurodyta skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos minėtų asmenų teisėms ir pareigoms, t. y. nuo to gali priklausyti minėtų piliečių (jų įpėdinių) galimybė susigrąžinti žemę natūra.

9IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

1016. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. 17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta pareiškėjus įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 18. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų prašymą, nurodė, jog pagal suformuluotą ieškinio dalyką, ieškovas nereiškia reikalavimų į valstybinės žemės sklypą, tuo tarpu ieškovo nuosavybės teisės į pastatus šioje byloje nėra ginčijamos, o asmenys, prašantys įtraukti juos į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, į pastatus nepretenduoja. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų prašymą ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad teismui patenkinus šioje byloje pareikštą ieškinį, piliečiai (jų įpėdiniai), turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą bei pretenduojantys į buvusio Miškinių rėžinio kaimo teritorijoje (į ją patenka ir valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - )) esančią žemę, netektų galimybės šią žemę (jos dalį) susigrąžinti natūra. 19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo Nr. 2A-188-492/2011, Vilniaus miesto apylinkės teismo Nr. 2-432-600/2016, Vilniaus apygardos teismo Nr. 2A-8-431/2017, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Nr. 3K-3-447-916/2018) teismai konstatavo, jog statinių paskirtis neatitinka žemės sklypo paskirties ir ieškovas prarado teisę naudotis žemės sklypu. Šioje byloje ieškovas siekia gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės statybą leidžiantį dokumentą, keičiant statinių paskirtį į paslaugų, kitos paskirties pastatų, kitos paskirties inžinerinių statinių, ( - ), kapitalinio remonto projektui be Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sutikimo. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3306-466/2019 ieškovas siekia įpareigoti atsakovą sudaryti nuomos sutartį su ieškovu. Šioje civilinėje byloje teismui patenkinus ieškinį,- leidus pakeisti pastatų paskirtį, civilinėje byloje Nr. e2-3306-466/2019 atsirastų pagrindas patenkinti ieškinį ir sudaryti nuomos sutartį. Atsakovas 2019 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 1SS-9923-(3.5), dėl kurio kyla ginčas šioje byloje, nurodė: „Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pakartotinis statinių paskirties pakeitimas ne tik prieštarautų įsiteisėjusiems teismų sprendimams, tačiau ir dirbtinai sukurtų faktinį pagrindą valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutarčiai (visam ar didesniam žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plotui) sudaryti bei paneigtų pretendentų atkurti nuosavybes teises teisėtus interesus susigrąžinti žemę natūra. Dėl šių priežasčių Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) esančių statinių paskirties keitimui“. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas - padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad ieškovas nereiškia reikalavimų į valstybinės žemės sklypą, o pareiškėjai nepretenduoja į pastatus, todėl nėra pagrindo įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, priėmė nutartį pažeidžiančią pareiškėjų teises. Pareiškėjai prašo įtraukti į bylą dėl to, kad siekia atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ( - ). Teismo sprendimo rezultatas yra susijęs ir su kitos civilinės bylos (Nr. e2-3306-466/2019) išnagrinėjimo rezultatu, o priimti teismo sprendimai turės įtakos pareiškėjų teisėms žemės nuosavybės atkūrimo procese. Minėtoje kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-3306-466/2019) pareiškėjai yra įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina. 20. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas, nepagrįstai nurodė, kad sprendimas dėl ieškovo reikalavimų neturės įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, todėl skundžiama nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dalyvaujančių asmenų įtraukimas į bylą ir su šiuo veiksmu susiję procesiniai veiksmai- bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl apeliantų įtraukimo į bylą klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336- 339 str., apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

12Pareiškėjų E. R., V. B. ir J. N. atskirąjį skundą patenkinti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 nutartį panaikinti ir klausimą dėl apeliantų E. R., V. B. ir J. N. įtraukimo į bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai