Byla e2-311-178/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-6037-275/2015 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Grangeras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Finiens“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė BUAB „Grangeras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Finiens“ prašydama: 1. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 565 135,54 Eur skolą; 2. Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: piniginių lėšų priklausančių atsakovei ir esančių jos sąskaitose bankuose, kasoje bei pas trečiuosius asmenis areštą, o jų nesant ar esant nepakankamai – pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį atsakovės turtą. Ieškovė nurodė, jog, iškėlus jai bankroto bylą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. atsakovė perleido nuosavybės teises į paskutinius keturis iš ieškovės įsigytus turtinius vienetus UAB „Sorita“, nors, kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašų, pastaroji nėra atsiskaičiusi už šiuos objektus. Ieškovė ir atsakovė buvo susijusios įmonės, valdomos tų pačių glaudžiai susijusių asmenų. Atsakovė nebendradarbiauja, vengia įsipareigojimų vykdymo, todėl akivaizdu, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o nesant tokio turto ar jo nepakankant, areštavo atsakovės lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose. Teismas leido atsakovei iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

8Teismas konstatavo esant abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Nurodė, kad reiškiamų reikalavimų sumą yra didelė, todėl pripažino, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovė nepateikė atsiliepimo ir duomenų, paneigiančių šią išvadą. Teismas taip pat sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali slėpti ar perleisti kitą jai priklausantį turtą ir apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi iškėlus ieškovei bankroto bylą, atsakovė perleido dalį turto, dėl kurio apmokėjimo pareikštas ieškinys, tretiesiems asmenims. Atsižvelgęs į proporcingumo ir ekonomiškumo principus, teismas sprendė, kad visų pirma taikytinas nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai areštas taikytinas piniginėms lėšoms.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atsakovė UAB „Finiens“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Atsakovės turimas nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai iš viso sudaro 6 327 545 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 229 452 Eur, taigi, realiai atsakovė turi turto už 6 098 093 Eur. Akivaizdu, kad turimas turtas keletą kartų viršija ieškovės reikalavimų sumą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog reikalavimų sumą yra didelė atsakovei.

122. Atsakovės turimo nekilnojamojo turto bendra vertė siekia 5 353 656 Eur, o reikalavimų suma yra akivaizdžiai mažesnė už nurodytą sumą, todėl akivaizdu, jog nebuvo pagrindo konstatuoti esant grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai.

133. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė neįvertinęs atsakovės turtinės padėties ir atsižvelgęs tik į ieškovės interesus, todėl pažeidė interesų pusiausvyros principą.

14Ieškovė BUAB „Grangeras“ atsiliepime prašo Vilniaus apygardos 2015 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

151. Apeliantė gerą savo finansinę būklę grindžia 2015 m. birželio 30 d. balansu, tačiau finansinės atskaitomybės dokumentus viešajam registrui teikė tik 2010 m., akivaizdu, jog kyla balanso duomenų atitikimo tikrovei klausimas Kadangi jokių kitų įrodymų, galinčių pagrįsti finansinės būklės stabilumą, apeliantė nepateikė, pripažintina, jog grėsmės galimai palankiam teismo sprendimui egzistavimas nebuvo paneigtas.

162. Apeliantė, klaidindama teismą nenurodė, jog beveik visas jos turtas yra įkeistas. Neapsunkintų daiktų vertė tesiekia 47 328 Eur, todėl akivaizdu, jog jau šiuo metu apeliantė neturi pakankamai turto galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir, nepritaikius ribojimų, turėtų galimybę likusį turtą perleisti bei užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovei iškėlus bankroto bylą, apeliantė perleido dalį turto tretiesiems asmenims, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant išvengti nesąžiningų apeliantės veiksmų, buvo būtinas.

173. Apeliantė dalyvauja įvairiuose teisminiuose ginčuose, kas papildomai leidžia abejoti būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Be to, apeliantė UAB „Creditinfo Lietuva“ yra vertinama aukščiausiu rizikos reitingu.

184. Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimas nepranešus apeliantei, savaime nereiškia nutarties neteisėtumo bei nepagrįstumo. Atsakovė, teikdama atskirąjį skundą, taip pat gali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimą.

195. Teismo pasirinktas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas paneigia apeliantės teiginius apie neva pažeistus ekonomiškumo ir šalių pusiausvyros principus.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

21CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

22Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria taikytos ieškovės prašytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

23Atskirasis skundas netenkintinas.

24Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai, nepažeisdamas teisinio reglamentavimo, teismų išaiškinimų bei principų, aktualių sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

25Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog asmens reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas ir asmeniui palankaus teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

26Atskirajame skunde faktiškai nekvestionuojama pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kurią esant konstatavo teismas, – ieškinio tikėtinas pagrįstumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl to nepasisako.

27Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai konstatavo esant grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas rizikos sprendimo įvykdymui egzistavimą grindė didele ieškinio suma, t. y. 1 565 135,54 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, kadangi pagal vyraujančią teismų praktikoje formuluojamą prezumpciją teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos. Tai, kad ieškinio (priešieškinio) suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, nusprendžiant dėl jų masto, yra pažymėta ir kasacinio teismo pateiktoje Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje (žr. Teismų praktika Nr. 34). Tačiau teismų praktikoje taip pat pažymima, kad vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi minėtoji prezumpcija nėra absoliuti (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1421/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656/2014, kt.). Ši prezumpcija gali būti paneigta priešingai proceso šaliai – atsakovui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant išvengti tokių priemonių pritaikymo, pateikus įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimą. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti paneigta įrodymais, kad atsakovė turi pakankamai turto ir todėl sprendimo įvykdymas jam nesukeltų sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015).

28Nagrinėjamu atveju, apeliantė pateikė 2015 m. birželio 30 d. balansą, kuris jos manymu, pagrindžia, jog jos turimo turto vertė siekia 6 098 093 Eur. Sutiktina su apeliante, kad tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog apeliantės turimo turto vertė keletą kartų viršija reikalavimų sumą, būtų pagrindas pripažinti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą. Tačiau nagrinėjamu atveju, vertinant apeliantės pateiktus įrodymus, aktualus ieškovės nurodytų teiginių dėl įrodymų galimo tinkamumo vertinimas. Ieškovė pažymėjo, jog apeliantė finansinės atskaitomybės dokumentus viešajam registrui teikė tik 2010 m. Patikrinus viešojo registro duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog kyla apeliantės pateikto balanso atitikimo tikrovei klausimas, kadangi, kaip minėta, finansiniai dokumentai viešajam registrui iš tikrųjų teikti tik už 2010 finansinius metus. Pareigą metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ir numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui nustato Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalis. Apeliantei šios pareigos neįvykdžius, kyla pagrįsta abejonė dėl į bylą pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų patikimumo. Be to, įvertinus aplinkybę, jog apeliantė nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių gerą jos finansinę būklę, pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones nenustatytinas. Sutiktina ir su ieškovės teiginiu, jog nuosavybės teise valdomo turto esamų suvaržymų įvertinimas yra svarbus sprendžiant dėl apeliantės finansinės būklės stabilumo ir realumo. Ieškovė pažymėjo, kad neapsunkintų apeliantės daiktų vertė tesiekia 47 328 Eur (2015 m. lapkričio 3 d. Turto aprašas Nr. 0179/15/01206 B-4528). Tuo tarpu kitas apeliantei priklausantis turtas yra įkeistas (Hipotekos registro išrašas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis sprendžia, jog pakankamo pagrindo abejoti ieškovės nurodomais duomenimis nėra. Apeliantei nepateikus duomenų, kurie pagrįstų jos finansinės būklės stabilumą bei paneigtų grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui, pripažintina, jog ieškovės pateikti įrodymai apie apeliantės turto suvaržymus papildomai pagrindžia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą pripažino ne vien dėl didelės reikalavimų sumos, bet ir įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie apeliantės veiksmus iškėlus ieškovei bankroto bylą, t. y. įvykdytą turto dalies perleidimą. Todėl pripažintina, jog grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas nustatytas pagrįstai.

29Apeliantės teiginiai dėl galimai pažeisto šalių interesų pusiausvyros principo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, būtent atsižvelgęs į būtinumą užtikrinti ekonomiškumo bei proporcingumo principų įgyvendinimą, nustatė kitokį nei ieškovės prašytą suvaržymų eiliškumą, t. y. pirmiausiai areštavo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai areštas taikytinas piniginėms lėšoms.

30Apeliacinės instancijos teismas kitų apeliantės ir ieškovės argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako, kadangi jie, nustačius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, nebeturi įtakos sprendžiant kilusį ginčą.

31Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė BUAB „Grangeras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB... 5. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi tenkino ieškovės... 8. Teismas konstatavo esant abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atsakovė UAB „Finiens“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo... 11. 1. Atsakovės turimas nuosavas kapitalas bei įsipareigojimai iš viso sudaro 6... 12. 2. Atsakovės turimo nekilnojamojo turto bendra vertė siekia 5 353 656 Eur, o... 13. 3. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė neįvertinęs atsakovės... 14. Ieškovė BUAB „Grangeras“ atsiliepime prašo Vilniaus apygardos 2015 m.... 15. 1. Apeliantė gerą savo finansinę būklę grindžia 2015 m. birželio 30 d.... 16. 2. Apeliantė, klaidindama teismą nenurodė, jog beveik visas jos turtas yra... 17. 3. Apeliantė dalyvauja įvairiuose teisminiuose ginčuose, kas papildomai... 18. 4. Nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimas nepranešus... 19. 5. Teismo pasirinktas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 22. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 8 d.... 23. Atskirasis skundas netenkintinas.... 24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 26. Atskirajame skunde faktiškai nekvestionuojama pirmosios laikinųjų apsaugos... 27. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai konstatavo esant... 28. Nagrinėjamu atveju, apeliantė pateikė 2015 m. birželio 30 d. balansą,... 29. Apeliantės teiginiai dėl galimai pažeisto šalių interesų pusiausvyros... 30. Apeliacinės instancijos teismas kitų apeliantės ir ieškovės argumentų... 31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad apeliantės nurodyti argumentai... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 33. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą....