Byla 2-433-186/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edex“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „RBC Klaipėda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti prašymą dėl įrašo panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-240-513/2016 pagal ieškovų B. P., G. P., M. P., A. P. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Edex“ dėl pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir ieškovės uždarajai akcinei bendrovei „Edex“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“ dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo. Tretieji asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, Klaipėdos kredito unija ir uždaroji akcinė bendrovė „RBC Klaipėda“,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė: 1) pripažinti 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį tarp BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“ negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu iš UAB „Edex“ BUAB „Neto“ naudai priteisti 2 409 059,31 Eur dydžio negrąžintinų žemės sklypų vertę, o iš BUAB „Neto“ UAB „Edex“ naudai priteisti 550 278,03 Eur kainos, sumokėtos už žemės sklypus pagal 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį; 3) priteisti iš BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“ bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio sumos, areštuoti atsakovei UAB „Edex“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai, areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar kitas turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, nes egzistuoja tikimybė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Edex“ gali perleisti turimą turtą, kitaip apsunkinti išieškojimą, todėl teismo sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  3. Byloje trečiasis asmuo UAB „RBC Klaipėda“ pateikė prašymą priimti nutartį dėl įrašo apie juridinį faktą „iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu“ panaikinimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), ( - ) Nurodė, kad įrašas viešame registre apie tai, kad yra iškelta su žemės sklypu susijusi byla, pažeidžia jos nuosavybės teises į šį žemės sklypą, nes žemės sklypą 2014 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko iš atsakovės UAB „Edex“. Šio sandorio teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos dalykas, žemės sklypas negali būti išreikalautas, restituciją prašoma taikyti piniginiu ekvivalentu, todėl nagrinėjama byla neturi varžyti UAB „RBC Klaipėda“ teisių naudotis ir visa apimtimi disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu. Byla susijusi ne su žemės sklypu tiesiogiai, o tik su ginčijama 2011 m. kovo 1 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovių BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovų B. P., G. P., M. P. ir A. P. prašymą tenkino ir, areštavo atsakovės UAB „Edex“ nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias UAB „Edex“ ir esančias pas UAB „Edex“ arba trečiuosius asmenis, nurodydamas, kad bendra laikinųjų apsaugos priemonių suma – 2 409 059,31 Eur.
  2. Teismas nustatė, kad ieškinys grindžiamas rašytiniais įrodymais ir eksperto išvadomis, o atsakovės UAB „Edex“ prieštaravimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nesudarė pagrindo spręsti, kad ieškinio tenkinimo atveju sprendimą atsakovė galės įvykdyti. Įvertinęs viešoje erdvėje esančius duomenis teismas nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju 2 409 059,31 Eur išieškoti iš UAB „Edex“ būtų sunku: įmonėje dirba du asmenys, kitas turimas turtas nežinomas, jos metinė apyvarta 2015 m. buvo 200 000 Eur - 300 000 Eur, nuo 2016 m. antro pusmečio bendrovė turi sunkumų mokėdama privalomąsias socialinio draudimo įmokas. Todėl teismas sprendė, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas taikyti atsakovės turto areštą.
  3. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens UAB „RBC Klaipėda“ prašymo panaikinti įrašus apie iškeltas bylas, susijusias su žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), ( - ).
  4. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens nuosavybė į žemės sklypą registruota 2015 m. rugsėjo 2 d., juridiniai faktai, kad yra iškelta su žemės sklypu susijusi byla, įregistruoti nuo 2014 m. gruodžio 15 d. Taigi įrašai apie iškeltas bylas nesutrukdė pareiškėjai įregistruoti nuosavybės teisę. Byloje nagrinėjamas ir UAB „Edex“ ieškinys atsakovei B UAB „Neto“, kuriuo prašoma patvirtinti žemės sklypo, esančio Tauralaukio g. 1, Klaipėdoje, pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, o įrašai padaryti vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 3P-2560/2014 ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 9 d. pranešimu Nr. 2-240-730/2016, nes nagrinėjami ginčai susiję su nuosavybės teise į žemės sklypą, kuris šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui UAB „RBC Klaipėda“. Pareiškėja nenurodė, kaip įrašas apie iškeltas bylas pažeidžia jos nuosavybės teisę, be to, ginčo juridinių faktų įregistravimas (registro įrašai 7.4 ir 7.6) nėra laikinoji apsaugos priemonė (CPK 137 straipsnio 6 dalis).
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Edex“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Patikslintame ieškinyje ieškovai nenurodė, kad yra BUAB „Neto“ kreditoriai turintys neabejotiną reikalavimo teisę skolininkei priverstinai įgyvendinti jo teises. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko, kurio vardu kreditorius reiškia ieškinį, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas, skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų BUAB „Neto“ kreditoriais, o BUAB „Neto“ neįgyvendintų vykdytino reikalavimo atsakovei UAB „Edex“, todėl nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
    2. Ieškovai nepareiškė piniginio reikalavimo savo naudai nukreipto į atsakovę UAB „Edex“. Jų reikalavimas, kiek tai susiję su atsakove UAB „Edex“, materialine prasme yra nukreiptas tik į 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutarties pripažinimą negaliojančia. Ieškovai nepagrindė savo piniginio reikalavimo į atsakovę UAB „Edex“, o nesant tokio piniginio reikalavimo nukreipto į atsakovę UAB „Edex“ negali egzistuoti ir jo neįvykdymo riziką.
    3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, galimai siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą kitos atsakovės (bankrutavusios bei neturinčios lėšų) naudai reikia nesąžiningumą atsakovės UAB Edex atžvilgiu. Šiame procese ieškovai jau kėlė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ir tokie jų prašymai yra atmesti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Be to, ieškinys teisme yra pareikštas dar 2013 m. gruodžio mėnesį, o reikalavimas areštuoti atsakovės UAB „Edex“ turtą pateiktas 2016 metais. Toks ieškovų elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir atitinkančiu proceso operatyvumo ir koncentracijos principus.
  2. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį ieškovai B. P., G. P., M. P. ir A. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadija nėra bylos sprendimo iš esmės stadija, todėl atsakovė nepagrįstai kelia bylos nagrinėjimo iš esmės klausimus. Negalima sutikti su atsakovės pozicija, jog ieškovai šioje byloje pareiškė netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio prasme. Ieškovai ieškinį byloje yra pareiškę savo vardu, kaip asmenys, kurių teisės ir įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti.
    2. Ieškinio pagrindinis reikalavimas yra pripažinti 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kuris grindžiamas CK 1.78 straipsnio norma, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o ne tik skolininko kreditorius. Reikalavimas taikyti restituciją yra išvestinis kurį, teismas taikytų (spręstų) savo iniciatyva. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog svetimo turto hipotekos davėjai (ieškovai) turi savarankišką materialinį teisinį suinteresuotumą tiek taikos sutartimi, kuria buvo susitarta dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo sąlygų, tiek neabejotinai ir pačia pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria buvo realizuoti ir įgyvendinti taikos sutarties susitarimai.
    3. Ieškovai yra pareiškę pagrindinį turtinį reikalavimą, nukreiptą į atsakoves – pripažinti 2011 m. kovo 1 d. pirkimo pardavimo ne varžytinėse sutartį negaliojančia bei papildomą reikalavimą taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu. Kadangi reikalavimas yra turtinis jis gali būti užtikrinamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
    4. Atsakovė, teigdama jog restitucijos taikymas būtų nesąžiningas jos atžvilgiu, nes atsakovė BUAB „Neto“ neturėtų galimybės grąžinti jai sumokėtų 550 278 Eur kainos už įsigytus du žemės sklypus, pasisako ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o dėl ieškinio reikalavimo tenkinimo pasekmių. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Rizika, jog atsakovė negalės įvykdyti galimo teismo sprendimo ir grąžinti BUAB „Neto“ 2 409 059,31 Eur egzistuoja ir yra akivaizdi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra teisėta, protinga priemonė.
  3. Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „RBC Klaipėda“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti įrašus apie iškeltas bylas, susijusias su žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 4 d. pranešimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. pranešimu teisingai informavo Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kad yra nagrinėjama byla susijusi su žemės sklypo teisiniu statusu ar daiktinėmis teisėmis į jį, nes tuo metu egzistavo kitos aplinkybės - ieškovai nebuvo tiksliai nurodę prašomo taikyti restitucijos būdo, todėl bylos baigtis galėjo turėti teisinių pasekmių žemės sklypo teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį. Tačiau 2016 m. lapkričio 8 d. patikslinę ieškinį, ieškovai pasikeitė faktinės aplinkybės ir bylos nagrinėjimo ribos, nes ieškovai nebeginčijo žemės sklypo teisinio statuso.
    2. Pagal CPK 137 straipsnio 6 dalį, taip pat CK 4.254 straipsnio 6 punktą Nekilnojamojo turto registre registruojamas civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso iškėlimo faktas. Toks juridinis faktas turi būti įregistruotas tik iki to momento, kol nagrinėjama byla yra dėl nekilnojamojo daikto teisinio statuso, o pasibaigus bylai ar taip pasikeitus jos riboms, kad nekilnojamojo daikto teisinis statusas tampa nebeginčijamas, juridinis faktas Nekilnojamojo turto registre turi būti panaikinamas. Patikslintame ieškinyje nėra nei vieno reikalavimo, kuriuo būtų siekiama pakeisti žemės sklypo teisinį statusą ar daiktines teise į jį, todėl laikytina, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo juridinių faktų egzistavimui žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše.
    3. Patys ieškovai nurodo, kad šiuo metu žemės sklypas nuosavybės teise priklauso UAB „RBC Klaipėda“, jis buvo įgytas 2014 m. kovo 12 d. pirkimo pardavimo sutartimi iš UAB „Edex“, žemės sklype yra pastatyta ir UAB „RBC Klaipėda“ vardu įregistruota parduotuvė bei inžineriniai tinklai, sudarytos nuomos sutartys, taigi ir patys ieškovai pripažįsta, kad restitucija natūra būtų neįmanoma (CK 6.146 straipsnis).
    4. Juridinių faktų egzistavimas Nekilnojamojo turto registre, tam tikra apimtimi varžo UAB „RBC Klaipėda“ teises, esant įregistruotiems juridiniams faktams „iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu“, kreditavimo įstaigos (bankai) atsisako priimti žemės sklypą, kaip tinkamą užstatą įkeitimui ir sudaryti kredito sutartį bei išmokėti kreditą. Todėl UAB „RBC Klaipėda“ negali gauti finansavimo iš kreditavimo įstaigų įkeičiant žemės sklypą ir taip yra stabdoma UAB „RBC Klaipėda“ veikla bei tolimesnės žemės sklypo plėtojimo galimybes.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstųjų teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teisme nenustatyta.

3Dėl teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties

  1. Šioje dalyje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB „Edex“ atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  2. Apeliantė UAB „Edex“ atskirajame skunde teisingai nurodo, kad įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė abi sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Pastarąją sąlygą teismas nustatė atsižvelgdamas į ieškovų prašomos taikyti restitucijos būdą (piniginis ekvivalentas), į didelę galimos restitucijos sumą (2 409 059,31 Eur) bei įvertinęs aplinkybes, liudijančias atsakovės finansinius rodiklius. Apeliantė UAB „Edex“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, atskirajame skunde iš esmės įrodinėja, kad ieškovai tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, t. y. analizuoja ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumą, tvirtina, kad piniginis reikalavimas yra nukreiptas ne apeliantės UAB „Edex“ atžvilgiu bei įrodinėja restitucijos, prašomos taikyti piniginiu ekvivalentu, nepagrįstumo ir nesąžiningumo aspektus.
  4. Įstatymas įpareigoja teismą, nagrinėjantį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įsitikinti ieškovo reikalavimo pagrįstumu, tačiau ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
  5. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tiek 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių UAB „Edex“ ir BUAB „Neto“ galiojimo, tiek restitucijos taikymo klausimas šio sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju (CK 6.145 straipsnis, 6.147 straipsnis). Todėl į klausimus ar ieškovai turi reikalavimo teisę atsakovėms ir, ar ją įgyvendino tinkamai (pagrįstai), bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl šie klausimai sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą nevertinami.
  6. Apeliantė nepagrįstai mano, jog pirmosios instancijos teismas neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, dėl ko skundžiama nutartis turi būti naikinama. Apeliaciniam teismui susipažinus su skundžiama nutartimi, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą atliko, be kita ko, pažymėdamas, jog ieškovų reikalavimas grindžiamas rašytiniais įrodymais ir eksperto išvadomis. Vadinasi, pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Tai, kad apeliantė UAB „Edex“ turi kitą nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo ir ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybės, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti, todėl apeliantės teiginiai dėl to, jog nevertintas ieškinio pagrįstumo, atmestini.
  7. Be to, apeliantė UAB „Edex“ atskirajame skunde nurodo, kad ieškovų ieškinys negalėtų būti tenkinamas, kadangi ieškovai, pareiškę reikalavimus CK 6.68 straipsnio pagrindu neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę BUAB „Neto“, t. y. ieškovai neįrodė netiesioginio ieškinio sąlygų taikymo visumos bei atskirajame skundė išdėstė netiesioginio ieškinio sąvoką ir sąlygas jam pareikšti (CK 6.68 straipsnis). Apeliantė pagrįstai nurodo, kad nenustatęs CK 6.68 straipsnyje įtvirtintų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, teismas taip nusprendžia dėl ieškovo reikalavimo teisės, t. y. paaiškėjus, kad ieškovas jos neturi – ieškinys atmetamas. Tačiau kaip minėta, faktinių bylos aplinkybių vertinimą ir teisinį ginčo santykių kvalifikavimą teismas atlieka bylą išnagrinėjęs iš esmės. Vadinasi, kokio pobūdžio ieškovų ieškinys ir, ar atsakovės yra pažeidusios ieškovų teises bus sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
  8. Pripažinus, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė turi pagrįsti ir riziką teismo sprendimo įvykdymui, galinčią atsirasti dėl netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (antroji sąlyga pagal įstatymą) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
  9. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi didelės apeliantei UAB „Edex“ reikalavimo (restitucijos) sumos argumentu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad didelė ieškinio suma yra tik viena iš grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos sudėtinių dalių, kuri savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pripažįstant, kad nepriklausomai nuo to, ar reikalavimo suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtinės padėties nepagerina (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-180/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-311-178/2016 ir kt.). Tačiau tam tikrais (individualiais) atvejais ieškinio suma bei jos dydžio vertinimas, atsižvelgus į konkretaus atsakovo turtinę padėtį, gali būti svarbūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
  10. Jau aptarta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio argumentus ir reikalavimus, tame tarpe ir dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo, skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nusprendęs, jog ieškinio suma (2 409 059,31 Eur) sudaro grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą suponavo didelė ieškinio reikalavimų suma, apeliantei nesutinkant su teismo nuomone, jog tai gali apsunkinti teismo sprendimo vykdymą, tenka pareiga įrodyti priešingas aplinkybes, kadangi civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
  11. Taigi tam, kad teismas galėtų įvertinti asmens, kurio atžvilgiu jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turtinę padėtį, kaip pagrindą panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, teismui turėtų būti pateikta įrodymų, pagrindžiančių jo finansinę padėtį, pavyzdžiui, duomenys apie apeliantės vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam taikomus disponavimo apribojimus, apeliantei suteiktus kreditus ir jų mokėjimo tvarką, duomenis apie bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas, gaunamą pelną, kreditinius įsipareigojimus bei kitus duomenis, kuriuos įvertinus teismas turėtų galimybę susidaryti nuomonę apie apeliantės galimybę įvykdyti teismo sprendimą.
  12. Šiuo atveju ginčydama teismo nutartį, kuria pripažinta jog prašomos priteisti restitucijos suma sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliantė UAB „Edex“ nepateikė teismui jokių duomenų apie jos finansinę padėtį ir jos stabilumą laiko perspektyvoje. Todėl apeliacinio teismo vertinimu, nesant visumos duomenų (balanso, pelno nuostolių ataskaitos ir pan.), pagrindžiančių apeliantės UAB „Edex“ finansinę padėtį, nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, kadangi grėsmė būsimo, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nepaneigta. Taigi nustatęs, jog egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų prašymą ir apeliantės turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones.
  13. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4Dėl teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties

  1. CPK 137 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį, o priėmęs pareiškimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai institucijai.
  2. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas būtent dėl šios teismo pareigos įvykdymo, t. y. civilinės bylos iškėlimo fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktualumo, po to, kai iškėlus bylą teisme buvo patikslinti ieškinio reikalavimais, susijęs su restitucijos taikymo būdu.
  3. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi (civilinėje byloje e3K-3-365-701/2015) atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 pagal ieškovės UAB „Edex“ ieškinį atsakovei BUAB „Neto“ dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Ši civilinė byla buvo sujungta su kita Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje ieškovai B. P., G. P., M. P. ir A. P. pareiškė ieškinį atsakovėms BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“ dėl pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
  4. Nustatyta ir tai, kad ieškovai B. P., G. P., M. P. ir A. P. 2016 m. lapkričio 8 d. patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė pripažinti 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį tarp BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“ negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu: iš UAB „Edex“ BUAB „Neto“ naudai priteisti 2 409 059,31 Eur dydžio negrąžintinų žemės sklypų vertę, o iš BUAB „Neto“ UAB „Edex“ naudai priteisti 550 278,03 Eur kainos, sumokėtos už žemės sklypus pagal 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį.
  5. Vienas iš ginčijamos 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartimi perleistų nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypas, esantis ( - ). Kaip matyti Nekilnojamojo turto registre buvo padaryti tokie įrašai: „iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu“: 1) 2016 m. gegužės 12 d. įrašas, padarytas Klaipėdos apygardos teismo pranešimo Nr. 2-240-730/2016 pagrindu (7.4. punktas); 2) 2014 m. gruodžio 15 d. įrašas, padarytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešimo Nr. 3P-2560/2014 pagrindu (7.6. punktas).
  6. Apeliantės UAB „RBC Klaipėda“ įsitikinimu, ieškovams B. P., G. P., M. P. ir A. P. patikslinus ieškinio reikalavimą, susijusį su restitucijos taikymu ir pripažinus 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančią, prašant restituciją taikyti piniginiu ekvivalentu, minėti įrašai tapo nebeaktualūs, todėl išregistruotini iš Nekilnojamojo turto registro. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės UAB „RBC Klaipėda“ argumentais.
  7. CK ketvirtosios knygos XV skyriuje reglamentuojamas daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas. Pažymėtina, jog šio skyriaus CK 4.254 straipsnis, apibrėždamas privalomus registruoti viešame registre juridinius faktus, numato, kad turi būti registruojami ne tik juridiniai faktai, susiję su teisių į daiktus suvaržymu, bet ir kiti su daiktais bei daiktinėmis teisėmis susiję faktai, nelemiantys teisių suvaržymo. Antai CK 4.254 straipsnio 6 punkte numatyta, jog viešame registre turi būti registruojamas civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso iškėlimo faktas. Šiuo požiūriu atkreiptinas dėmesys ir į Nekilnojamojo turto registro įstatymu apibrėžtą šio registro paskirtį – nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (2 straipsnis), suponuojančią, jog nekilnojamojo turto registre yra registruojami įvairaus pobūdžio, o ne tik teisių apribojimus nustatantys, faktai. Šio įstatymo 12 straipsnio 6 punkte tiesiogiai numatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojamas civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas.
  8. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto registre 2014 m. gruodžio 15 d. ir 2016 m. gegužės 12 d. padaryti įrašai, jog teisme yra iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu, esančiu Tauralaukio g. 1, Klaipėda), reiškia informacijos paviešinimą apie teisme nagrinėjamą ginčą, susijusį su šiuo nekilnojamuoju daiktu, bet ne taikomus tam tikrus teisių į šį daiktą apribojimus. Ši aplinkybė apeliantei UAB „RBC Klaipėda“, nekilnojamąjį daiktą (žemės sklypą, esantį ( - )), įgijusiai 2014 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre įregistravusiai nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. neabejotinai turėjo būti žinoma, kadangi apeliantė, kaip naujoji turto pirkėja turėjo būti informuota apie vykstančius teisinius ginčus ir jų pagrindu įregistruotus juridinius faktus.
  9. Apeliantės UAB „RBC Klaipėda“ akcentuojama aplinkybė, kad ginčijant ankstesnių savininkių UAB „Edex“ ir BUAB „Neto“ žemės sklypo perleidimo sandorį restituciją patikslintu ieškiniu prašoma taikyti ne natūra, o piniginiu ekvivalentu, taip pat nesudaro pagrindo juridinio fakto dėl teisme iškeltos bylos išregistravimo. Viena vertus, jau minėta, kad šio fakto įregistravimas nevaržo nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teisių į šį daiktą ir neužkerta disponavimo šiuo daiktu galimybių, o tai, kad išsprendus ginčą civilinėje byloje išieškojimas iš šio nekilnojamojo turto gali būti ir nevykdomas, nepaneigia, jog potencialūs turto įgijėjai / investuotojai turi žinoti apie vykstančius teisinius ginčus dėl nekilnojamojo turto. Kita vertus, restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2012).
  10. Taigi atskirojo skundo argumentai, kad teismo sprendimo vykdymo šiuo atveju nebūtina užtikrinti civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimo fakto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre pripažintini teisiškai nepagrįstais. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, civilinės bylos iškėlimo fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre yra informacinio pobūdžio ir šiuo atveju neatlieka laikinųjų apsaugos priemonių funkcijų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  11. Tokiu atveju pripažintina, jog nagrinėjama civilinė byla dėl nekilnojamojo daiktų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu yra susijusi su šio nekilnojamojo daikto teisiniu statusu, todėl bylos iškėlimo faktas imperatyvių įstatymo nuostatų pagrindu turi buti įregistruotas viešame registre ir tebevykstant bylos procesui, t. y. kol byla neišnagrinėta, nėra teisinio pagrindo panaikinti Nekilnojamojo turto registre atliktą įrašą apie tokios bylos iškėlimo faktą (CPK 137 straipsnio 6 dalis, 275 straipsnio 2 dalis).
  12. Esant minėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

7Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai