Byla 2A-756-178/2015
Dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir priverstinio iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2753-553/2015 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui K. M. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir priverstinio iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškinyje atsakovui K. M. prašė: 1) nutraukti 2008 m. gegužės 7 d. sutartį Nr. A421-20(4.4-TR2) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo“ (toliau – Sutartis) ir taikyti restituciją; 2) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 21,01 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas su bendro naudojimo patalpa, pažymėta indeksu 7-1, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ) (toliau – Patalpos); 3) iškeldinti atsakovą iš Patalpų; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – nutraukė Sutartį, taikė vienašalę restituciją ir grąžino Patalpas ieškovo nuosavybėn; ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš Patalpų paliko nenagrinėtą (t. 1, b.l. 94-97).

6Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl iškeldinimo paliktas nenagrinėtas, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą –iškeldinti atsakovą iš Patalpų; bylos dalį dėl atsakovo sumokėtų įmokų grąžinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pakeitė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas (t. 1, b.l. 231-237).

7Pirmosios instancijos teisme grąžintą bylos dalį nagrinėjant iš naujo, ieškovas prašė netenkinti atsakovo reikalavimo taikyti dvišalę restituciją, t. y. grąžinti 27 500 Lt (7 964,55 Eur) įmokų, o nusprendus dvišalę restituciją taikyti, nepriteisti atsakovui 27 500 Lt (7 964,55 Eur), nes ieškovo patirta žala viršija atsakovo sumokėtų įmokų sumą. Nurodė, kad ieškovas patyrė nuostolius dėl Patalpų pardavimo 2008 metais ir jų pardavimo 2013 metais kainų skirtumo, kurie siekia 64 410 Lt. Nurodė, kad Sutarties pagrindu Patalpos atsakovui buvo parduotos už jo paties laisva valia pasiūlytą 102 000 Lt kainą, o po Sutarties nutraukimo Patalpos 2013 m. spalio 21 d. įvykusio viešojo privatizavimo aukciono metu buvo parduotos tik už 37 590 Lt. Ieškovas patyrė nuostolius dėl negautų nuomos pajamų, nes pagal atliktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą nustatyta, kad Patalpų nuomos kainą laikotarpiu nuo jų perdavimo atsakovui 2008 m. gegužės 16 d. iki grąžinimo ieškovui 2013 m. sausio 28 d. sudaro 16 500 Lt. Ieškovas taip pat patyrė nuostolius dėl nesumokėtų palūkanų, t. y. 10 426,66 Lt palūkanų už privatizavimo objekto kainos mokėjimo išdėstymą, 4 892 Lt kompensuojamojo pobūdžio palūkanų ir 21 534,14 Lt procesinių palūkanų. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas už naudojimąsi jo įmokėtomis įmokomis už privatizuojamą objektą privalo mokėti palūkanas, neturi jokio pagrindo, nes ši suma nebuvo ieškovui suteikta kaip paskola ar naudojama be teisinio pagrindo – 27 500 Lt įmoką atsakovas sumokėjo už privatizuojamą turtą, kurį naudojo ir faktiškai valdė iki 2013 m. sausio 28 d. Atsakovo teiginiai dėl žalos mažinimo, nes paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, taip pat nepagrįsti jokiais argumentais. Ieškovas, negalėjo nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, atsakovo prašymu mažinti pardavimo kainą ar keisti atsiskaitymo terminus. Atsakovas niekada neteikė įrodymų, patvirtinančių jo kardinaliai pasikeitusią finansinę padėtį ir vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra fizinis asmuo, negali jam suteikti lengvatų komerciniuose sandoriuose.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu atsakovo reikalavimo taikyti restituciją ir priteisti jo naudai iš ieškovo 27 500 Lt įmokų netenkino. Teismas nurodė, kad byloje Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarimu išsprendė atitinkamų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų konstitucingumo klausimą. Įvertinus Konstitucinio Teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo tolimesniam ginčui dėl dvišalės restitucijos taikymo galimybės, tačiau jos realus taikymas, grąžinant atsakovui tai, ką jis yra sumokėjęs ieškovui pagal Sutartį yra galimas tik tuo atveju, jeigu įmokų suma yra tokio dydžio, kad ja padengiami, bet neviršijami dėl Sutarties nutraukimo ieškovo patirti praradimai. Teismo vertinimu, esminę reikšmę turi ieškovo išdėstytos aplinkybės ir surinkti įrodymai apie jo patirtus nuostolius dėl Patalpų pardavimo kainų skirtumo. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Patalpos pagal Sutartį atsakovui parduotos už jo paties laisva valia pasiūlytą 102 000 Lt kainą (pradinė pardavimo kaina – 100 000 Lt), o po Sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo iš jų Patalpos 2013 m. spalio 21 d. įvykusio viešojo privatizavimo aukciono metu parduotos už 37 590 Lt. Apskaičiuojant pardavimo kainų skirtumą pagal realiai įvykusius pardavimo sandorius, akivaizdu, kad ieškovas patyrė 64 410 Lt nuostolį. Ginčo šalims nesutariant dėl nuostolio realumo, teismas paskyrė turto rinkos vertės ekspertizę, kurios išvadomis nustatyta, kad Patalpų rinkos vertė 2008 m. gegužės 16 d. galėjo būti 90 000 Lt, 2010 m. kovo 31 d. – 51 612,23 Lt, o 2013 m. sausio 31 d. – 53 800 Lt. Nors realiai įvykusiu Patalpų pardavimo sandorių kaina skiriasi nuo eksperto nustatytos patalpų vertės atitinkamu laiko momentu, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamam ginčui neturi esminės reikšmės. Net ir tuo atveju, jeigu pripažinti pagrįsta atsakovo poziciją, kad Patalpos jam 2008 m. gegužės 7 d. buvo parduotos už aukštesnę, o 2013 m. spalio 21 d. už žemesnę nei rinkos kainą, ir vadovautis ekspertizės išvados duomenimis, akivaizdu, jog ieškovas dėl Patalpų pardavimo kainų skirtumo bet kuriuo atveju būtų patyręs ne mažesnį kaip 36 200 Lt nuostolį. Su tokiu nuostolio paskaičiavimu sutinka ir jo nepaneigia atsakovas. Teismas sprendė, kad aplinkybė apie ieškovo patirtą ne mažesnį kaip 36 200 Lt nuostolį, susidariusį dėl Patalpų pardavimo kainų skirtumo, yra įrodyta. Tai patvirtina, kad atsakovo įmokų suma neviršija dėl Sutarties nutraukimo ieškovo patirtų praradimų, be to, byloje nepaneigtas ir ieškovo argumentas, jog realios sandorių kainos patvirtina turto rinkos kainų teisingumą, pagrįstumas, tačiau plačiau šiuo aspektu teismas nepasisakė. Atsakovas atsikirtimus papildė aplinkybėmis apie tariamą savo teisę iš ieškovo už naudojimąsi jo įmokėtomis įmokomis už privatizuojamą objektą gauti palūkanas, grindžiamas palūkanų normomis, numatytomis suteiktoms naujoms paskoloms nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams, tačiau teismas sprendė, kad nei faktinio, nei teisinio tokio atsikirtimo pagrindo jis neįrodė. Atsakovas jokių paskolų ieškovui nesuteikė ir 27 500 Lt įmokas sumokėjo vykdydamas prievoles pagal Sutartį, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu nutraukta dėl atsakovo kaltės. Todėl konstatuoti ieškovo pareigą mokėti atsakovui nurodytas palūkanas ar pripažinti atsakovo reikalavimo pagrįstumą nėra teisėto pagrindo. Dėl kitų šalių reikalavimus ir atsikirtimus sudarančių argumentų teismas nepasisakė, nes jie yra pertekliniai ir neturi esminės įtakos sprendžiamam ginčui. Remiantis išdėstytu, teismas atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovo 27 500 Lt įmokų netenkino (CPK 178 str.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

11Atsakovas K. M. (toliau - apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme arba priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą taikyti dvišalę restituciją ir priteisti iš ieškovo 27 500 Lt (7 964,55 Eur) įmokų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas turėjo nustatyti konkrečius ieškovo praradimus (nuostolius), jei jis tokių patyrė, tačiau sprendime apsiribota tariamų nuostolių sumos (36 200 Lt) nustatymu. Ši suma yra teismo paskirto eksperto nustatytas Patalpų rinkos verčių skirtumas Sutarties sudarymo dieną ir Patalpų grąžinimo ieškovui dieną, kas nereiškia, jog apeliantas pripažįsta jį kaip ieškovo patirtus nuostolius.
  2. Nutraukus Sutartį, pagrįstais ieškovo praradimais laikytinas Patalpų nusidėvėjimas. Apeliantas faktiškai Patalpomis nesinaudojo, po Sutarties sudarymo jose yra buvęs tik keletą kartų. Nenustatyta, kad per laikotarpį nuo Sutarties sudarymo dienos iki Patalpų grąžinimo ieškovui dienos jų būklė būtų kaip nors pablogėjusi. Patalpos grąžintos tokios, kokios buvo gautos, ir jokie apelianto veiksmai ar neveikimas neprisidėjo prie jų būklės pablogėjimo.
  3. Teismas turėjo įvertinti ieškovo praradimus sąlygojusius kriterijus. Neginčytina, jog Patalpų rinkos vertė 2013 m. sausio 31 d. lyginant su jų verte 2008 m. gegužės mėn. pasikeitė (nukrito) dėl ekonominės krizės ir nekilnojamojo turto rinkos Vilniaus mieste pokyčių, o ne dėl subjektyvių su apeliantu susijusių veiksnių. Krizė yra pagrindinė aplinkybė, turėjusi įtakos Patalpų rinkos vertės sumažėjimui. Ieškovas, nutraukdamas Sutartį, taip pat turėjo įvertinti, ar toks nutraukimus ekonominės krizės metu yra parankus, nes apeliantas ne kartą bandė Sutarties vykdymo ir nutraukimo klausimą išspręsti taikiai, tačiau ieškovas į derybas nesileido, pats didindamas savo patiriamus nuostolius. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog anksčiau grąžinti Patalpų apeliantas neturėjo galimybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat teismas nesiaiškino nepateisinamai skubaus ir pigaus Patalpų realizavimo motyvų. Ieškovas 2013 m. spalio mėn. Patalpas pardavė mažiausiai 16 210 Lt (53 800 Lt - 37 590 Lt) pigiau nei jų rinkos vertė. Pagal teismo ekspertizės išvadas nuo 2010 m. sausio mėn. Patalpų rinkos kaina nuolat kilo, todėl ieškovas būtų galėjęs Patalpas parduoti už didesnę kainą, jei būtų neskubėjęs jų realizuoti. Teismas turėjo ne formaliai konstatuoti Patalpų rinkos vertės 2008 m. ir 2013 m. skirtumą, o analizuoti kiekvienos iš šalių veiksmus tiek sudarant Sutartį, tiek po jos nutraukimo.
  4. Iš teismo konstatuotos ieškovo praradimų sumos turėjo būti atimama ieškovo patirta turtinė nauda, kurią jis gavo nuo 2008 m. kovo mėn. naudodamasi apelianto sumokėta 27 500 Lt suma. Šią turtinę naudą sudaro palūkanos, kurių dydis apskaičiuotinas pagal Lietuvos banko skelbiamą suteiktų naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams ir jų palūkanų normą. Minėtos lėšos naudojamos ieškovo ūkinėje veikloje, todėl šios sumos pagrindu ieškovas sutaupė. Byloje svarbu ne kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, o nustatyti iš Sutarties vykdymo ieškovo gautą turtinę naudą, kurios neįvertinimas skaičiuojant patirtą nuostolį prieštarauja CK 6.249 straipsniui bei teisingumo ir protingumo principams.
  5. Konstatavus ieškovo nuostolius, yra pagrindai jų mažinimui (CK 6.251 str. 2 d.). Neteisinga ir neprotinga ekonominės krizės pasekmes nurašyti apeliantui, todėl dalį jų turėtų prisiimti ir ieškovas. Su tuo sąlyginai sutiko ieškovas 2015 m. sausio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Taip pat būtina atsižvelgti į pažeidimo, dėl kurio nutraukta Sutartis, mastą (nesumokėta mažiau nei 10% Sutarties kainos), ieškovo vengimą ginčą spręsti tarpusavio kompromisų būdu, skubotą bei nepateisinamai pigų Patalpų pardavimą. Be to, apeliantas yra fizinis asmuo, kuris nei turtine padėtimi, nei gaunamomis pajamomis neprilygsta ieškovo turtiniam pajėgumui. Teismas šių nuostolių mažinimo pagrindų neišnagrinėjo ir nenurodė, kodėl juos atmetė.
  6. Teismas, formaliai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, neištyręs įrodymų, nemotyvuotai atmetęs apelianto argumentus, įrodymus bei padaręs nepagrįstas išvadas, pažeidė ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies normas, nes pritaikė neadekvačią apelianto padarytam Sutarties pažeidimui sankciją - visišką sumokėtų įmokų negrąžinimą.

12Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pagrindinis veiksnys, lemiantis negautų pajamų dydį, yra negautos lėšos už parduodamą turtą šaliai neįvykdžius sandorio ir parduodamo turto vertės praradimas, kai daiktas vėliau parduodamas pirkėjui už mažesnę kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2014). Šiuo atveju vien Patalpų pardavimo kainos skirtumas yra pakankamas pagrindas netaikyti dvišalės restitucijos.
  2. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas turėjo vertinti Patalpų nusidėvėjimą, nes jis nebuvo įrodinėjamas ir byloje apie tai nėra jokių duomenų. Apeliantas ne tik nesinaudojo Patalpomis ir neprižiūrėjo jų beveik 5 metus, bet iki pat 2013 m. sausio 28 d. jis nesudarė galimybių ieškovui naudotis ir tinkamai jas prižiūrėti. Todėl, net jei ir būtų nustatytas Patalpų nusidėvėjimas, atsakomybė už jį tenka apeliantui, o ne ieškovui. Laikinosios apsaugos priemonės Patalpoms pritaikytos ieškovo prašymu, siekiant apsaugoti ieškovo teisėtus interesus, todėl šios priemonės negalėjo nustatyti draudimo Patalpas perleisti ieškovui.
  3. Neneigtinas ekonominės krizės egzistavimas, tačiau ji pati savaime negali būti laikoma ieškovo kalte CK 6.259 straipsnio prasme. Kasacinis teismas nurodė, kad nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ekonominės krizės situacija per se reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Nepagrįstas apelianto teiginys, kad neigiamų pasekmių dėl kainos sumažėjimo turi prisiimti ieškovas, nes būtent dėl apelianto neapdairaus ir nepakankamai rūpestingo elgesio Patalpos nebuvo grąžintos po Sutarties nutraukimo 2009 m. gruodžio 15 d. ir apeliantas ieškovui nesudarė galimybių naudotis ir disponuoti savo turtu iki pat 2013 m. sausio 28 d.
  4. Apelianto samprotavimai apie galimybę nenutraukti ekonominės krizės metu netinkamai vykdomos Sutarties yra teikiami neįvertinus nei ieškovo juridinio statuso, nei jam taikomų imperatyvių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu reikalavimų.
  5. Ieškovo užsakymu buvo atliktas Patalpų vertinimas ir 2013 m. liepos 1 d. vertinimo ataskaitoje Patalpų vertė nustatyta 30 000 Lt. 2013 m. spalio 21 d. įvyko viešas privatizavimo aukcionas, kuriame Patalpos parduotos už 37 590 Lt. Ieškovo atliktas turto vertinimas labiau atspindėjo realią Patalpų vertę, ką patvirtino ir viešojo aukciono rezultatai, nes potencialių pirkėjų kaina nebuvo padidinta iki teismo ekspertizės akte nurodytų galimų turto kainų. Todėl teismo ekspertizės akte nurodyta vertė negali būti laikoma kaina, kurią už objektą sutinka mokėti rinka. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovas pardavė Patalpas už rinkos vertės neatitinkančią kainą ar kad turėtų prisiimti atsakomybę už Patalpų vertės sumažėjimą tuo laikotarpiu, kai Patalpas, nors ir be teisinio pagrindo, valdė apeliantas.
  6. Apeliantas nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ieškovo atžvilgiu turėtų būti skaičiuojamos palūkanos. Apelianto sumokėti 27 500 Lt buvo ne paskola ieškovui, o apelianto sutartinis įsipareigojimas.
  7. Apeliantas nenurodo argumentų, pagrindžiančių, kad ieškovas galėjo savo veiksmais prisidėti prie žalos padidėjimo. Jis, būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, siekė įsigyti didelės vertės turtą, neturėdamas tam pakankamai lėšų ir neužsitikrinęs galimų finansavimo šaltinių. Tai, kad aplinkybės susiklostė ekonominės krizės metu, nepanaikina apelianto pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis teisės aktų reikalavimų, prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir negali būti laikoma pagrindu atleisti apeliantą nuo atsakomybės už šiuos veiksmus ar perduoti dalį atsakomybės už netinkamus apelianto veiksmus ar neveikimą ieškovui. Ieškovas nepripažino ir nepatvirtino, kad ekonominė krizė gali būti laikoma pagrindu atleisti apeliantą nuo dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo kilusių neigiamų pasekmių. Apeliantas nesumokėjo eilinės įmokos už Patalpas ir ieškovas neturėjo teisinio pagrindo neinicijuoti Sutarties nutraukimo. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas yra fizinis asmuo, negali jam suteikti lengvatų dalyvaujant komerciniuose sandoriuose ar nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
  8. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 12 dalis įtvirtina ieškovo teisę į nuostolių, atsiradusių dėl apelianto veiksmų ar neveikimo, atlyginimą. Vien aplinkybė, kad apeliantas iki Sutarties nutraukimo buvo sumokėjęs mažesnę nei susidaręs verčių skirtumas įmokų sumą, nereiškia, kad apelianto atžvilgiu pritaikytos neadekvačios sankcijos.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

16Byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. gegužės 7 d. sudarė sutartį Nr. A421-20(4.4-TR2) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo“ (Sutartis), kuri nutraukta nagrinėjamoje byloje priimtu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu (ši sprendimo dalis įsiteisėjo 2013 m. sausio 3 d.). Apeliantas prašo taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo 27 500 Lt įmokų, sumokėtų pagal nutrauktą Sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą taikyti restituciją, todėl prašymo priteisti 27 500 Lt įmokų netenkino. Dėl priimto sprendimo apeliantas padavė apeliacinį skundą.

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir nekartoja pirmosios instancijos teismo išdėstytų išsamių ir nagrinėjamam ginčui taikytinų teisinių argumentų, paremtų tiek Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimu, tiek nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. priimta nutartimi bei juose išdėstyta argumentacija. Jų pagrindu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje dvišalė restitucija netaikytina, tačiau apeliantui gali būti grąžinta tai, ką jis yra sumokėjęs ieškovui pagal Sutartį (27 500 Lt) tik tuo atveju, jeigu jo sumokėtų įmokų suma yra tokio dydžio, kad ja padengiami, bet neviršijami dėl Sutarties nutraukimo ieškovo patirti praradimai. Iš esmės to neginčija ir apeliantas, apeliacinį skundą grįsdamas ieškovo praradimų (nuostolių) bei jų dydžio pagrįstumu bei apskaičiavimu.

19Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis surinktais įrodymais bei teismo paskirta Turto rinkos vertės ekspertizės išvadomis, sprendė, kad ieškovas dėl Patalpų pardavimo kainų skirtumo bet kuriuo atveju būtų patyręs ne mažesnį kaip 36 200 Lt nuostolį, o tai patvirtina, kad apelianto įmokų suma neviršija dėl Sutarties nutraukimo ieškovo patirtų praradimų. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą sprendimą, teigia, kad teismas nenustatė konkrečių ieškovo praradimų (nuostolių); neatsižvelgė į Patalpų nusidėvėjimą; neįvertino ieškovo praradimus sąlygojusių kriterijų - ekonominės krizės ir nekilnojamojo turto rinkos Vilniaus mieste pokyčių; iš ieškovo nustatytos praradimų sumos turi būti atimama ieškovo patirta turtinė nauda, jam naudojantis apelianto sumokėta 27 500 Lt suma; be to, yra pagrindas ieškovo patirtų nuostolių mažinimui. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti.

20Nagrinėjamoje byloje visų pirma nustatytina, kokius praradimus dėl Sutarties nutraukimo ieškovas patyrė, o po to spręstina, ar Patalpų grąžinimas ir apelianto sumokėtų įmokų palikimas ieškovui atlygina pastarojo patirtus praradimus (nuostolius). Jeigu dėl Sutarties nutraukimo pasekmių ieškovas gauna naudą, t. y. ieškovo nuostoliai yra mažesni nei apelianto sumokėtų įmokų suma, ieškovo naudą atitinkanti piniginių lėšų suma turėtų būti grąžintina apeliantui.

21Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, nutraukęs savivaldybės turto privatizavimo sutartį ir taikydamas CK 6.222 straipsnio nuostatą, turi įvertinti pirkėjui taikomos turtinio pobūdžio priemonės ir dėl grąžinamo objekto savivaldybės patirtų praradimų santykį ir įmokas ar jų dalį pirkėjui grąžinti tik išskaitęs pardavėjo nuostolius. Nuostoliams adekvačiomis priemonėmis, į kurias turi būti atsižvelgiama, laikytini pardavėjo negautos pajamos nuvertėjus turtui, prarasti nuompinigiai, negautos palūkanos, delspinigiai už uždelstą atsiskaityti laiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2014). Šioje byloje, ieškovo teigimu, dėl apelianto veiksmų jis patyrė nuostolius, nes negavo suplanuotų lėšų į biudžetą (už apelianto laiku neįvykdytą prievolę priskaičiuotinos kompensuojamosios palūkanos, taip pat palūkanos už privatizavimo objekto kainos mokėjimo išdėstymą); negavo pajamų iš Patalpų nuomos bei sumažėjo Patalpų rinkos vertė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jau vien dėl apelianto sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, sumažėjus Patalpų rinkos vertei, ieškovas patyrė ne mažesnį kaip 36 200 Lt nuostolį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nesutikti su tokia išvada.

22Patalpos pagal Sutartį apeliantui parduotos už 102 000 Lt sumą. Dėl apelianto kaltės Sutartį nutraukus, 2013 m. spalio 21 d. įvykusio viešojo privatizavimo aukciono metu Patalpos parduotos už 37 590 Lt. Taigi, pagal faktiškai įvykusius sandorius ieškovo patirtas nuostolis sudaro 64 410 Lt. Be to, byloje buvo paskirta ir turto rinkos vertės ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad Patalpų rinkos vertė jų pardavimo apeliantui metu (2008 m. gegužės 16 d.) galėjo būti 90 000 Lt, 2010 m. kovo 31 d. – 51 612,23 Lt, o 2013 m. sausio 31 d. – 53 800 Lt (t. 3, b.l. 3-21). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas dėl Patalpų pardavimo kainų skirtumo bet kuriuo atveju būtų patyręs ne mažesnį kaip 36 200 Lt nuostolį. Iš dalies sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad ekonominė krizė galėjo turėti įtakos Patalpų rinkos vertės sumažėjimui, tačiau šis faktas per se nėra konkretaus žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad Patalpos buvo po Sutarties nutraukimo parduotos jau tuo metu (2013 m.), kai ekonominė krizė iš esmės jau buvo pasibaigusi, o daiktų (Patalpų) vertė gali mažėti ir dėl kitų objektyvių priežasčių. Be to, sutiktina su ieškovu, kad dėl apelianto neapdairaus ir nepakankamai rūpestingo elgesio Patalpos nebuvo grąžintos po Sutarties nutraukimo 2009 m. gruodžio 15 d. ir pats apeliantas ieškovui nesudarė galimybių naudotis ir disponuoti savo turtu iki pat 2013 m. sausio 28 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal jau realiai įvykusius sandorius ieškovas neteko pajamų, kurios buvo numatytos gauti iš anksto, jas gauti pagrįstai tikėtasi ir jų negauta dėl apelianto neteisėtų veiksmų – sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Taigi, vien Patalpų kainų skirtumas įrodo, kad ieškovas negavo konkretaus dydžio pajamų, nes Patalpos buvo parduotos mažesne kaina. Jau minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad privatizavimo objekto turto vertės pokytis gali būti pripažįstamas ieškovo patirtais nuostoliais tuo atveju, jei turtas būtų parduotas mažesne kaina arba būtų įrodyta, kad jo nepavyko parduoti ir mažesne kaina (CK 6.258 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju realiai jau yra įvykęs Patalpų pardavimo sandoris, iš kurio matyti, kad 2013 m. Patalpos parduotos 64 410 Lt mažesne kaina nei pagal Sutartį jas buvo įgijęs apeliantas (102 000 Lt – 37 590 Lt). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad sprendime apsiribota esą tariamų nuostolių suma ir nenustatyti konkretūs ieškovo nuostoliai (praradimai). Minėta, kad ir bet kuriuo atveju, t.y. ir remiantis ekspertizės išvadomis ieškovas būtų patyręs ne mažesnį kaip 36 200 Lt nuostolį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto įmokų suma (27 500 Lt) neviršija dėl Sutarties nutraukimo ieškovo patirtų praradimų. Nesutiktina su apeliantu, kad ieškovo praradimais turi būti laikomas ir Patalpų nusidėvėjimas, nes, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, atsakomybė už jį tektų būtent apeliantui, kuris ne tik nesinaudojo Patalpomis ir neprižiūrėjo jų beveik penkerius metus, bet iki 2013 m. sausio 28 d. ir nesudarė galimybių ieškovui Patalpomis naudotis bei jas tinkamai prižiūrėti.

23Apelianto teigimu, ieškovas nuo 2008 m. kovo mėnesio naudodamasis apelianto sumokėta 27 500 Lt suma gavo turtinę naudą, kurią sudaro palūkanos, apskaičiuotinos pagal Lietuvos banko skelbiamą suteiktų naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams ir jų palūkanų normą, todėl šia suma turi būti mažintini ieškovo patirti nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad 27 500 Lt sumos ieškovui sumokėjimas – tai apelianto prievolių vykdymas pagal Sutartį (kuri nutraukta teismo sprendimu dėl apelianto kaltės), o ne ieškovui suteikta paskola. Bylos duomenų pagrindu taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad apelianto sumokėtomis lėšomis ieškovas būtų teikęs kam nors paskolas ir gavęs už tai palūkanas. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo pareigą mokėti atsakovui jo nurodomas palūkanas, tuo pačiu ir mažinti ieškovo patirtus nuostolius.

24Apelianto teigimu, yra pagrindas nuostolių mažinimui CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ekonominės krizės pasekmes turėtų prisiimti ir ieškovas, taip pat būtina atsižvelgti į pažeidimo mastą, ieškovo nenorą ginčą spręsti tarpusavio kompromisų būdu bei į tai, kad apeliantas yra fizinis asmuo, kuris nei turtine padėtimi, nei gaunamomis pajamomis neprilygsta ieškovo turtiniam pajėgumui. Pagal minėtą teisės normą teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad ekonominės krizės metu susiklosčiusios aplinkybės nepanaikina apelianto pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis teisės aktų reikalavimų, prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir negali būti laikoma pagrindu nagrinėjamu atveju jį atleisti nuo atsakomybės ar sumažinti ieškovo patirtus nuostolius. Taip pat kilusioms apeliantui neigiamoms pasekmėms negali turėti įtakos ir šalių tarpusavio santykiai, t. y. neva ieškovo nenoras ginčą spręsti tarpusavio kompromisų būdu, nes ieškovas, apeliantui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, privalėjo inicijuoti Sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas apskritai net ir neįrodinėja, kokios nepriimtinos ir sunkios pasekmės – būtina CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga - kiltų negrąžinus jam sumokėtos sumos (CPK 12 str., 178 str.), o vien tai, kad apeliantas yra fizinis asmuo, savaime nėra pagrindas CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymui bei nuostolių mažinimui.

25Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jį naikinti arba keisti, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškinyje atsakovui K. M. prašė: 1)... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos... 7. Pirmosios instancijos teisme grąžintą bylos dalį nagrinėjant iš naujo,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu atsakovo reikalavimo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 11. Atsakovas K. M. (toliau - apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus... 12. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 16. Byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. gegužės 7 d. sudarė sutartį Nr.... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir nekartoja pirmosios instancijos... 19. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis surinktais įrodymais bei teismo... 20. Nagrinėjamoje byloje visų pirma nustatytina, kokius praradimus dėl Sutarties... 21. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, nutraukęs savivaldybės turto... 22. Patalpos pagal Sutartį apeliantui parduotos už 102 000 Lt sumą. Dėl... 23. Apelianto teigimu, ieškovas nuo 2008 m. kovo mėnesio naudodamasis apelianto... 24. Apelianto teigimu, yra pagrindas nuostolių mažinimui CK 6.251 straipsnio 2... 25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą....