Byla 2-1755/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties paduoti uždarosios akcinės bendrovės „BSI kompanija“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „BSI kompanija“, 2011 m. kovo 10 d. nutartimi įtraukė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją į BUAB „BSI kompanija“ antros eilės kreditorių sąrašą ir patvirtino jo 31 616,26 Lt finansinį reikalavimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. kovo 28 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties, kartu prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodė, kad pareiškėjo atstovas skelbiant 2011 m. kovo 10 d. nutartį nedalyvavo, o nutarties nuorašas jam įteiktas buvo tik 2011 m. kovo 28 d.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti terminą pateikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties. Nurodė, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, žinojo apie nutarties viešą paskelbimą 2011 m. kovo 10 d. 13.25 val., todėl teismas apskirtai neprivalėjo siųsti jam nutarties nuorašo. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių visumos nesukonkretizavo.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 nutarties paduoti. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad teismas procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimą buvo atidėjęs ilgesniam nei keturiolikos dienų terminui, taip pažeisdamas 269 straipsnį. Apelianto atstovas skelbiant 2011 m. kovo 10 d. nutartį nedalyvavo, minėtos nutarties nuorašas jam buvo išsiųstas 2011 m. kovo 16 d., tai yra pažeidžiant CPK 292 straipsnio reikalavimus. Teismas neįvykdė pareigos ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti nutarties nuorašą posėdyje nedalyvavusiai šaliai, taip užkirsdamas kelią pasinaudoti apeliantui jam suteikta apeliacijos teise. Be to, terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas nežymiai, tik aštuonias dienas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

10teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. CPK 335 straipsnyje nustatyta, jog atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tuo atveju, jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Tuo tarpu, jeigu terminas atskirajam skundui paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).

14Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, apie teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo datą bei laiką jis buvo informuotas, todėl nutarties nuorašas jam neturėjo būti siunčiamas, o svarbių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą, pareiškėjas nenurodė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

15Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas žodinio proceso tvarka 2011 m. vasario 4 d. teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansinį reikalavimą UAB „BSI kompanija“ bankroto byloje. Teismo posėdžio metu procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą nutarta atidėti 2011 m. vasario 18 d. 8.50 val. 2011 m. vasario 4 d. teismo posėdyje apelianto atstovas dalyvavo, jis buvo informuotas apie procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimą. Į 2011 m. vasario 18 d. teismo posėdį apelianto atstovas neatvyko. Minėtame teismo posėdyje nutarta procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti be datos. Apelianto atstovas 2011 m. kovo 2 d. raštu, kuris apeliantui buvo įteiktas 2011 m. kovo 7 d., buvo tinkamai informuotas, kad teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2011 m. kovo 10 d. 13.25 val. Į teismo nutarties paskelbimą apelianto atstovas neatvyko. Teismo nutarties nuorašas apeliantui buvo išsiųstas 2011 m. kovo 16 d.

16Apelianto argumentas, kad jo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje skelbiant nutartį, todėl teismas, nutarties nuorašą jam privalėjo išsiųsti per tris dienas, o išsiunčiant jam teismo nutarties nuorašą po šešių dienų nuo nutarties priėmimo, teismas pažeidė CPK 292 straipsnio reikalavimus, yra nepagrįstas. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jo atstovas nedalyvavo skelbiant nutartį, CPK 292 straipsnio prasme nėra reikšminga, kadangi teismo nutarties, kurios priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, paskelbimas laikytinas prieš tai įvykusio teismo posėdžio, kuriame buvo nutarta atidėti teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą, tęsiniu, todėl asmuo, neatvykęs išklausyti teismo nutarties, tačiau dalyvavęs teismo posėdyje, kuriame buvo nutarta atidėti teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą, laikytinas dalyvavusiu teismo posėdyje. Apelianto atstovas 2011 m. vasario 4 d. teismo posėdyje dalyvavo, žinojo apie nutarties priėmimo ir paskelbimo atidėjimą. Apie naują teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo datą bei laiką jis buvo informuotas tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad apelianto atstovas dalyvavo 2011 m. kovo 10 d. teismo posėdyje skelbiant teismo nutartį. Kadangi apelianto atstovas teismo posėdyje dalyvavo, remiantis CPK 292 straipsniu, teismo nutarties nuorašas jam neturėjo būti siunčiamas, o tik išduodamas apeliantui pareikalavus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, kurio finansinis reikalavimas buvo sprendžiamas, ir buvęs tiesiogiai suinteresuotu minėto klausimo išnagrinėjimo rezultatu, pats bylos eiga nepasidomėjo. Be to, apeliantas yra savivaldybės institucija, kurią atstovauja teisininkai profesionalai, žinantys proceso dalyvių procesines teises ir nesinaudojimo jomis neigiamas pasekmes, todėl atskirojo skundo nepateikimas per įstatyme numatytą laikotarpį, nesant jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, vertintinas kaip netinkamas rūpinamasis apeliacijos teise.

17Apelianto argumentas, kad teismas, du kartus atidėdamas procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, pažeidė CPK 269 straipsnio nuostatas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir neduoda pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą.

18Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kurią teismas atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.