Byla 2S-772-440/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. S. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑797-922/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ ieškinį atsakovams G. S. ir T. S., trečiajam asmeniui notarei S. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žvalguva“ kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą su Actio Pauliano ieškiniu, prašydama pripažinti 2014-09-09 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojanti ab initio ir taikyti restituciją grąžinti atsakovui G. S. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, priklausiusias G. S. ( - ) mirus jo mamai J. S., pripažinti 2015-03-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu nuo jo išdavimo momento ir įpareigoti atsakovą T. S. perduoti G. S. 2015-03-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodytą turtą; pripažinti, kad turtas, nurodytas ieškinio 2.1 – 2.14 punktuose priklauso G. S. asmeninės nuosavybės teise, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 66 straipsnio 4 dalyje nurodytas pasekmes – pripažinti, kad išieškoti iš ieškinyje nurodyto turto pirmumo teisę turi UAB „Žvalguva“ tiek, kiek reikia jos reikalavimui pagal vykdomąjį įrašą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo G. S. ieškovės naudai metu sužinojo, kad skolininkas G. S. 2014-09-09 padavė pareiškimą notarui dėl palikimo, atsiradusio po motinos J. S. mirties, priėmimo ir 2014-09-09 sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria savo sūnui T. S. padovanojo paveldėjimo teises į J. S. turtą ir turtines teises. Pažymėjo, kad turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarais sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Nurodytiems reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti turtą, nurodytą ieškinio 21. -2.14 punktuose ir padaryti įrašą viešuosiuose registruose dėl nuosavybės teisės į nurodytą turtą perleidimo draudimo. Prašymui pagrįsti nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog iškeltos civilinės bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, tikėtina, kad atsakovas T. S. sužinojęs apie pareikštą ieškinį gali perleisti ar kitokiu būdu apsunkinti savo nuosavybės teises į turtą, kas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba padarytu iš vis jo įvykdymą neįmanomu.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Akmenės rajono apylinkės teismas 2015-04-22 nutartimi tenkino ieškovės UAB „Žvalguva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurį pagal 2015-03-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 2-1539, asmeninės nuosavybės teise įgijo atsakovas T. S.. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad antstolės kad E. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl 112865,21 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo 2014-09-02 iki visiško skolos apmokėjimo išieškojimo iš skolininko G. S. išieškotojo UAB „Žvalguva“ naudai. Po motinos mirties G. S. 2014-09-09 padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo ir tą pačią dieną sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria G. S. savo sūnui nepilnamečiams T. S. padovanojo paveldėjimo teises į J. S. turtą ir turtines teises. 2015-03-18 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo asmeninės nuosavybės teise T. S. įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas vertino, kad tarp UAB „Žvalguva“ ir G. S. yra kilęs turtinio pobūdžio konfliktas, skola suma yra didelė. Įvertinęs ieškinio materialinių reikalavimų pobūdį teismas padarė išvadą, kad laikinoji apsaugos priemonė – skolininko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas, uždraudžiant skolininkui kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos, tačiau paliekant skolininkui teisę kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais – tiesiogiai eliminuotų su atsakovo galimais veiksmais susijusias grėsmes ieškinio materialinių reikalavimų (tuo atveju, jei jie bus patenkinti būsimu teismo sprendimu) įvykdymui. Preliminariai įvertinęs byloje pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio materialinio pagrindo argumentų turinį, teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taip pat teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK 145) straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ekonomiško ir proporcingumo principų.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

7Atskiruoju skundu atsakovas T. S. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nutartį, kuria patenkintas ieškovės UAB „Žvalguva“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

81. Reikalavimas G. S. vykdomojo įrašo pagrindu pareikštas jau po dovanojimo sutarties pasirašymo - 2014-09-10, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog apeliantas turėtų atsakyti savo turtu už tėvo skolas ieškovei.

92. Apeliantas dovanos priėmimo metu buvo nepilnametis ir apie tėvo skolas ieškovei nieko nežinojo. Išdavus paveldėjimo teisės liudijimą apeliantas tapo turto, kuris iki tol buvo jo močiutės nuosavybė, savininku. Šiam turtui teismo nutartimi pritaikyti apribojimai pažeidžia apelianto, kaip savininko, teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti panaikinti. Esant teismo nustatytiems apribojimams, apeliantas negali turtu disponuoti, valdyti jį savo nuožiūra, jaustis pilnateisiu šeimininku savo nuosavybės atžvilgiu, nors šiuo metu jau yra pilnametis, o tai reiškia pilnateisis Lietuvos Respublikos pilietis. Apelianto, kaip sąžiningo nepilnamečio dovanos gavėjo, interesai turi būti ginami ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) bei kitų nacionalinės teisės normų, bet ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos pagrindu.

10Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą atsakovas G. S. nurodė, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Sutiko su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

11Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė UAB „Žvalguva“ nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju apeliantui dabar nuosavybės teise priklausantis turtas yra ginčo objektas, nes pareikštu ieškiniu inter alia siekiama, taikant restituciją, turtą grąžinti atsakovo G. S. nuosavybėn. Ieškovės vertinimu ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės sudarė Akmenės rajono apylinkės teismui pagristą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą, uždraudžiant T. S. turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, tačiau paliekant teisę turtą valdyti ir naudotis juo. Teismų praktikoje jau vien aplinkybė, jog ginčo objektas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, kuris turi teisę disponuoti ginčo objektu, yra pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimų. Pirmosios instancijos teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones jokių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atskirajame skunde nurodyti argumentai tik patvirtina abejones. kad šiuo konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. neareštavus turto, būtų reali grėsmė, kad teismui priėmus palankų ieškovei teismo sprendimą, šio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas įvykdyti, jeigu T. S. perleistų turtą tretiesiems asmenims, įkeistų turtą ar kitaip suvaržytų teises į turtą, ko pasekmėje būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

14Atskirasis skundas netenkintas.

15Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą apribojimo, pagrįstumo.

16Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pasisakyta, jog pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieškovui (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1357/2014).

17Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas G. S. pažeisdamas ieškovės, kaip kreditorės teises, bei siekdamas išvengti skolos išieškojimo iš jam priklausančio turto, padovanojo savo sūnui visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, priklausiusias atsakovui mirus jo mamai J. S. (17-20 b.l.). T. S. dovanojamas teises priėmė, tuo priimdamas palikimą ir paveldėdamas kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą - 0,2858 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, Nr. ( - ), ūkinį pastatą, Nr. ( - ), ūkinį pastatą, Nr. ( - ), ūkinį pastatą, Nr. ( - ), ūkinį pastatą, Nr. ( - ), stoginę, Nr. ( - ), esančius ( - ) 7; 1,4100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 1,3042 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); sandėlį, Nr. ( - ), esantį ( - ); savos gamybos traktoriaus puspriekabę, valstybinis Nr. ( - ), savos gamybos traktoriaus puspriekabę, valstybinis Nr. ( - ), savos gamybos traktoriaus priekabą, valstybinis Nr. ( - ). Apeliantas atskirajame skundė nurodo, kad dovanojimo sutartimi buvo įvykdyta močiutės valia, kad jos turtą po mirties paveldėtų jis bei, kad apie tėvo skolas ieškovei jis nieko nežinojo.

18Atsižvelgęs į išdėstytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kad konkrečiu atveju ieškinio reikalavimų pagrįstumas, apelianto argumentai dėl jo sąžiningumo gali būti įvertinti tik nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus ieškinį iš esmės. Pažymėtina, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškovei ieškinyje nurodžius faktines aplinkybes, pateikus ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir tikėtinai gali būti tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti neabejotiną išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagrindo teigti, jog pagal ieškovės dėstomus argumentus jos reikalavimai yra prima facie nepagrįsti, ir kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė LR CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra.

19Pabrėžtina kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos konkrečiam nekilnojamam ir kilnojamam turtui (34-35, 40-41 b.l.), dėl kurių nuosavybės perėjimo apeliantui nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas byloje. Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, į civilinėje byloje nagrinėjamus klausimus, ieškovės UAB „Žvalguva“ įrodinėjamas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju apeliantas nepagrįstai teigia, kad pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstai ir neproporcingai apribojamos jo teises nekliudomai disponuoti paveldėtu ir jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ieškovės reikalavimų užtikrinimui yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – ginčo objektų areštą. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovė, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jau vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovams sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, kurie turi teisę disponuoti ginčo objektais, teismų praktikoje pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-512/2012; ir kt.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, į tai, kad šioje byloje ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai, kurių objektas apelianto paveldėtas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, apeliantui iki teismo sprendimo priėmimo perdavus ginčo turtą tretiesiems asmenims, ieškinio patenkinimo atveju sprendimo įvykdymas restitucijos taikymo dalyje taptų apsunkintas ar, gal būt, nebeįmanomas. Pastebėtina, kad, nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie apelianto ketinimus perleisti tretiesiems asmenims jam priklausantį turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, būtinybę areštuoti šį turtą pagrindžia tai, kad jam yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, nėra teisinių kliūčių tai padaryti. Taigi, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklausytų vien nuo apelianto nepasinaudojimo ar pasinaudojimo galimybe disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas būtent dovanojimo sutartimi perleisto paveldėto turto išsaugojimas apelianto dispozicijoje.

20Be to atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių kokias neproporcingai neigiamas pasekmes jam gali sukelti ar sukelia pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jei ginčo turto perleisti neketinama. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareikštų reikalavimų pobūdį ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąsajumą, galimą grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti bei taikydamas minėtą priemonę nepažeidė šiam civilinio proceso institutui keliamų tikslų (LR CPK 185 straipsnis). Be to paminėtina, kad civiliniame procese vyraujantis šalių lygiateisiškumo principas (LR CPK 17 straipsnis) lemia tai, kad teismui ieškovo prašymu pritaikius atsakovui jo teisių apribojimus ir suvaržymus, t. y. laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis), pastarasis pagal LR CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

21Atsižvelgiant į nurodytą, į tai, kad ginčas byloje yra susijęs su konkretaus nekilnojamo ir kilnojamojo turto nuosavybės pagal ginčijamus sandorius perleidimu, bei vadovaudamasis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis priemonėmis yra neproporcingai ir nepagrįstai apribojami apelianto interesai, bei daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, jog turtas galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims, kas neabejotinai apsunkintų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečiu atveju pagal byloje pateiktus duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytas turto areštas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, ekonomiškumo, o taip pat proporcingumo principus, nevaržo apelianto teisių daugiau negu to reikia teisėtam tikslui pasiekti (LR CPK 145 straipsnio 2 dalis).

22Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

24Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

25Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

27Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žvalguva“... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Akmenės rajono apylinkės teismas 2015-04-22 nutartimi tenkino ieškovės UAB... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė... 7. Atskiruoju skundu atsakovas T. S. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo... 8. 1. Reikalavimas G. S. vykdomojo įrašo pagrindu pareikštas jau po dovanojimo... 9. 2. Apeliantas dovanos priėmimo metu buvo nepilnametis ir apie tėvo skolas... 10. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą atsakovas G. S. nurodė, kad... 11. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė UAB „Žvalguva“... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Atskirasis skundas netenkintas.... 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo... 16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus... 17. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškinį dėl... 18. Atsižvelgęs į išdėstytas faktines bylos aplinkybes apeliacinės... 19. Pabrėžtina kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos... 20. Be to atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų,... 21. Atsižvelgiant į nurodytą, į tai, kad ginčas byloje yra susijęs su... 22. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą,... 23. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos... 24. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 25. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį palikti... 26. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 27. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims....