Byla 2-1357/2014

Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Turtausta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Turtausta“ ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo.

6Ieškovas UAB „Turtausta“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo – areštuoti atsakovo R. P. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant – pinigines lėšas ir turtines teises, kurių suma lygi 200 000 Lt; sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/01362 ir uždrausti antstoliui M. P. paskirstyti išieškotas lėšas. Nurodė, kad atsakovas Kauno apygardos teismui buvo pateikęs ieškinį dėl 233 116,88 Lt skolos ir palūkanų pritesimo iš A. S. bei 386 000 Lt žalos priteisimo iš A. S. ir UAB „Turtausta“. Minėtoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškinys UAB „Turtausta“ atžvilgiu atmestas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Turtausta“ patyrė nuostolių. Vienintelis atsakovo turtas yra jo naudai vykdant minėtus teismų sprendimus antstolio išieškotos lėšos, kurias pervedus į atsakovo banko sąskaitą, jis galės jas pervesti į trečiųjų asmenų sąskaitas, išgryninti ar paslėpti nuo išieškojimo pagal ieškovo ketinamą pareikšti ieškinį.

7Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo turtą už bendrą 200 000 Lt sumą, motyvuodamas tuo, kad ketinama pareikšti didelės sumos ieškinį, nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą, lėšas, kas gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

8Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi panaikino savo 2014 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo UAB „Turtausta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

11Sutikdamas su atsakovo atskiruoju skundu, teismas sprendė, kad ieškovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekia kitų tikslų, nei numatyta civilinio proceso kodekse.

12Teismas, remdamasis LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1085/2013, iš atsakovo A. S. priteista 353 627,09 Lt suma ieškovui R. P., ieškinys atsakovo UAB ,,Turtausta“ atžvilgiu atmestas. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas A. S. turi 100 proc. UAB ,,Turtausta“ akcijų, todėl vykdant sprendimą į UAB ,,Turtausta“, kaip į atsakovui A. S. priklausantį turtą, gali būti nukreipiamas išieškojimas.

13Atsižvelgdamas į tai, kad iš A. S., kuris yra UAB „Turtausta“ vienintelis akcininkas, R. P. yra priteista didesnė suma nei nagrinėjamu atveju prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas, bei kad išieškojimas gali būti nukreiptas į UAB „Turtausta“, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Be to, pasak teismo, ieškovas neįrodė, jog atsakovas ėmėsi ar gali imtis tam tikrų veiksmų perleisti turimą turtą ar pan. ir taip apsunkti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15Apeliantas UAB „Turtausta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

161. Teismui buvo pateikta pakankamai duomenų ieškinio pagrįstumui preliminariai įvertinti. Ieškovas pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

172. Skundžiamoje nutartyje netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta. Teismų praktikoje yra suformuota prezumpcija, pagal kurią pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šią prezumpciją atsakovas gali nuginčyti, pateikdamas įrodymus apie savo turtinę ir finansinę padėtį.

183. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, kadangi jis prašė teismą atleisti jį nuo už pareikštą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir nuo už pareikštą apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. 2-523-510/2012. Įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, teismas atleido jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovas su savo 2014 m. balandžio 10 d. atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis pagerėjo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra prisiteisęs 353 627,09 Lt, pati savaime nereiškia geros turtinės padėties. Pirma, atsakovas gali turėti skolų ir kitokių finansinių įsipareigojimų. Antra, atsakovo pajamos yra nedidelės. Trečia, atsakovas gali išleisti jo naudai priteistus pinigus bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Ketvirta, pinigai yra likvidus turtas, todėl jie gali būti lengvai paslėpti juos išgryninant ar perleidžiant tretiesiems asmenims. Penkta, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, kuris nėra lengvai paslepiamas.

194. Skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta, kodėl 188 274,40 Lt siekianti ieškinio suma atsakovui nelaikytina didele, todėl nutartis nėra tinkamai motyvuota (CPK 291 str. 1 d. 5 p.).

205. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuojama, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas siekia išvengti/apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą pagal atsakovui išduotą vykdomąjį dokumentą. Pirma, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neįtakoja atsakovui išduoto vykdomojo dokumento vykdymo. Antra, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas naudojosi šia procesine teise pagal paskirtį.

216. Skundžiamos nutarties motyvas, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į UAB „Turtausta“ akcijas yra nepagrįstas, nes A. S. priklausančio kito turto visiškai užtenka išieškoti iš jo priteistą sumą.

22Atsakovas R. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuo argumentus:

231. Apelianto pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškinys grindžiamas tik prielaidomis ir pramanytais, fiktyviais nuostoliais. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1085/2013 nustatytas tiek A. S., tiek paties apelianto UAB „Turtausta“ veiksmų neteisėtumas turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 d.).

242. Apelianto pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertintinas kaip spaudimo priemonė atsakovui. UAB „Turtausta“ akcijos yra areštuotos antstolio M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/01362. Pagal CPK 662 straipsnį, antstolis savo nuožiūra gali pasirinkti, į kokį skolininko turtą nukreipti išieškojimą. Priešingai nei teigia ieškovas, A. S. priklausančio kito turto neužtenka išieškoti minėtai teismo priteistai sumai, nes šis turtas yra menkavertis ir nelikvidus. Ieškovas nutyli ir apie kitus A. S. kreditorius, kurių reikalavimų suma siekia 100 000 Lt.

253. Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą.

264. Teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja, nes 2014 m. balandžio 15 d. antstoliui M. P. nusišalinus nuo vykdomosios bylos Nr. 0123/14/00336 vykdymo ir vykdomąjį dokumentą grąžinus išieškotojui UAB „Turtausta“, apeliantas CPK nustatytais terminais nesikreipė į kitą antstolį su vykdomuoju dokumentu.

27Teismas

konstatuoja:

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Atskirasis skundas netenkinamas.

30Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino savo ankstesniąją nutartį, kuria buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

31Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.

32Jeigu preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

33Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos negalima spręsti apie ieškinio tikėtiną pagrįstumą.

34Apelianto teigimu, atsakovas byloje nepateikė įrodymų apie savo gerą turtinę padėtį, todėl didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

35Pažymėtina, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas, kaip turto savininkas, laisvai disponuoja savo turtu, t. y. gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdamas išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį. Tačiau galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Pats apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą.

36Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nes atsakovas kitoje byloje buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad turto areštas atsakovo turto vertės nepadidintų. Minėtoje byloje, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovui iš A. S., kuris yra apelianto UAB „Turtausta“ vienintelis akcininkas ir vadovas, buvo priteista didesnė pinigų suma, nei ta, kurią apeliantas reikalauja priteisti iš atsakovo nagrinėjamoje byloje. Apeliantas remiasi vien prielaidomis, kad atsakovas gali jo naudai antstolio išieškotas lėšas paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Dėl to negalima konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.

37Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieškovui. Apeliantas neįrodinėjo atsakovo nesąžiningumo, nepateikė duomenų, kad atsakovas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas perleisti savo turtą, todėl vien prielaida, kad atsakovas tokių veiksmų gali imtis, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str.).

38Nenustačius būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

39Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

40Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.