Byla e2-293-232/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Viltecha“ atstovams: A. K., R. B. atsakovui B., J. Č., jo atstovui M. V. ,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Viltecha“ ieškinį atsakovui B. J. Č., tretieji asmenys byloje: M. M. ir H. K. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo B. J. Č. ieškovo BUAB „Viltecha“ naudai 373 923,61 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog 2016-10-06 nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė ieškovui bankroto bylą bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Idolus“, įpareigojo buvusį ieškovo vadovą per 15 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui ieškovo turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis+ ir visus dokumentus.
  3. Teigė, kad 2015-08-31 vienintelis įmonės akcininkas A. Č. ir H. K., sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovas pardavė H. K. 100 proc. ieškovo akcijų. 2015-09-29 Vienintelio akcininko sprendimu H. K. atleido iš direktoriaus pareigų atsakovą B. J. Č., direktoriaus pareigas ėjusį nuo 2003-01-01ir nauju direktoriumi patvirtino M. M., kuris direktoriaus pareigas ėjo nuo 2015-09-30 iki 2016-03-31.
  4. Nurodė, jog iškėlus bankroto bylą direktoriui M. M. kilo pareiga perduoti bankroto administratoriui BUAB „Viltecha“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus.
  5. 2016-09-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi teismas nustatė, kad iš bylos medžiagos ir iš bankroto administratoriaus UAB „Mindas“ pateiktų dokumentų matyti, jog realiai įmonės valdymo organų funkcijas atliko bei atsakomybę prisiėmė vienintelis įmonės akcininkas H. K., kuris pats geranoriškai susisiekė su administratoriumi, sutiko perduoti pas jį buvusius dokumentus bei pareiškė, jog įmonė turto neturi. 2016-06-02 buvo surašytas priėmimo - perdavimo aktas, pagal kurį administratoriui buvo perduoti dokumentai bei nustatyta, kad įmonės kasoje pinigų likučio nėra.
  6. Ieškovas teigė, jog žala bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta dėl neteisėto atsakovo neveikimo, kurio pasėkoje ieškovui pavėluotai iškelta bankroto byla.
  7. Nurodė, kad aplinkybes, jog įmonėje jau iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo turto, patvirtina 2015-09-28 priėmimo - perdavimo aktas Nr. 1, kuriuo B. J. Č. direktoriui M. M. ir akcininkui H. K. perdavė ieškovo dokumentus, kuriame pinigų likutis nurodytas nulinis. Šias aplinkybes ieškovo nuomone patvirtina ir 2016-12-08 H. K. raštas bankroto administratoriui, jog perkant įmonę, sudarant 2015-08-31 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, įmonėje jokio materialaus turto nebuvo, lėšų įmonės kasoje nebuvo, įmonė turėjo daug debitorių, todėl siekiant atgauti skolas, įmonė buvo pirkta vos už 100 Eur. Perkant įmonę balansas nebuvo sudarytas.
  8. Nurodė, jog jau pagal paskutinįjį sudarytą ir VĮ Registrų centrui 2015 06 01 pateiktą balansą už 2014 metus įmonė buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę turto vertės. Pradelsti įsipareigojimai prasideda nuo 2014 m. kovo mėn. 2014, 2015 metais įsiskolinimai tik augo, kreditorių sąrašas plėtėsi, įmonei buvo daromi nuostoliai, už kuriuos pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnį (toliau tekste ĮBĮ) atsako įmonės vadovas.
  1. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bankroto byla ieškovui iškelta 2016-03-17, kai atsakovas nebebuvo įmonės vadovas. Iš teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla matyti, jog UAB „Viltecha“ dokumentų teismui nepateikė, neįvykdė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos. Todėl keliant bankroto bylą, dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių teismas negalėjo nustatyti tikrosios įmonės ūkinės finansinės padėties. Ieškovo teiginiai kad sprendžiant iš 2015-09-28 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 įmonėje nebuvo turto nepagrįsti, nes administratorius vadovaujasi vienintele aplinkybe, jog pinigų likutis perdavimo dieną buvo nulinis. Tačiau įmonės turtą sudaro ne tik piniginės lėšos, bet ir debitoriniai įsiskolinimai, gautinos sumos, sumokėti avansai.
  2. Teigė jog ieškovas nepagrįstai remiasi kaip patikimu 2016-12-08 akcininko H. K. raštu, nes būtent šis asmuo nevykdė pareigos pateikti teismui atitinkamus dokumentus, o jo teiginiai apie tariamą turto nebuvimą laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Įmonės turtinę padėtį atspindi įmonės balansas, o ne akcininko pareiškimai. Įmonės balansą bankroto bylos iškėlimo dienai privalėjo sudaryti jos vadovas M. M. arba atitinkamai vienintelis akcininkas H. K.. Nesant balanso, nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės ūkinės finansinės padėties bankroto bylos iškėlimo dienai apie ką administratorius nutyli.
  3. Nepagrįsti ir bankroto administratoriaus teiginiai apie įmonės nemokumą jau 2014 metais, nes bendrovės turto vertė 2014 metais sudarė 1 525 329,88 Eur (5 266 659 Lt). Bendrovės pardavimo pajamos 2014 metais sudarė 2 244 125 Eur (7 748 517 Lt), bendrovė 2014 metais pardavimo pajamų gavo daugiau nei turėjo turto įrašyto balanse. Administratoriaus teiginiai, jog įmonės įsipareigojimai tapatinami su įmonės įsiskolinimu yra akivaizdžiai nepagrįsti ir klaidina.
  4. Pažymėjo, jog pats administratorius, nurodė, kad H. K. pirko bendrovę turėdamas tikslą atgauti jos debitorines skolas, kurios taip pat yra bendrovės turtas - gautinos sumos. Koks šių gautinų sumų likimas nėra žinoma, o administratorius apie tai nutyli ir užsimena tik apie piniginių lėšų nebuvimą įmonėje. Ieškovui, kuris teigia, jog bendrovė buvo nemoki dar 2014 metais tenka pareiga tai įrodyti, tačiau jis to neįrodė. Ieškovas visiškai nepagrįstai nurodė ir skolų susidarymo datas, ieškinys iš esmės grindžiamas interpretacijomis.
  1. Ieškovas dublike su atsakovo atsiliepimu nesutiko, nesutiko, kad bankroto bylą privalėjo kelti naujasis bendrovės akcininkas H. K. ir jo paskirtas vadovas M. M.. Nurodė, jog aplinkybes, kad įmonėje jau iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo turto, patvirtina 2015-09-28 Priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1, kuriame pinigų likutis nurodytas nulinis. Vadinasi įmonė jau 2015-08-31 akcijų pirkimo – pardavimo momentu piniginių lėšų neturėjo, todėl jos nebuvo perduotos nei M. M., nei H. K.. Šias aplinkybes patvirtina ir 2016-12-08 H. K. raštas bankroto administratoriui, jog perkant įmonę, sudarant 2015-08-31 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, įmonėje jokio materialaus turto nebuvo, lėšų įmonės kasoje nebuvo, įmonė turėjo daug debitorių, todėl siekiant atgauti skolas, įmonė buvo pirkta vos už 100 Eur. Perkant įmonę balansas nebuvo sudarytas.
  2. Pagal 2014 metų įmonės turto balansą ir pelno-nuostolių ataskaitą bendrovei jau 2015-06-01 turėjo būti keliama bankroto byla, bendrovės turto jau nepakako padengti įsipareigojimų kreditoriams, bendrovė neatsiskaitinėjo su kreditoriais ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2015-06-01 pateikus VĮ Registrų centrui įmonės balansą ir pelno – nuostolių ataskaitą, būtent vadovaujant atsakovui tapo žinomas įmonės nemokumo faktas ir jam atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl vėlesnių įmonės vadovo M. M. ir akcininko H. K. solidarios atsakomybės klausimas nekeltinas.
  3. Nurodė, jog atsakovas teigdamas, kad įmonės turtą sudarė debitoriniai įsiskolinimai nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių debitorinius įsiskolinimus.
  4. Ieškovas pateikė teismui 2015-09-30 ieškovo debitorinių skolų pagal pirkėjus, sumokėtų avansų ir kitų gautinų sumų sąrašą, kuris iš atsakovo pusės nėra pagrįstas nei konkrečiomis sąskaitomis – faktūromis, nei mokėjimų patvirtinimais, todėl šis dokumentas nelaikytinas tinkamu įrodymu įmonės debitorinėms skoloms ar sumokėtiems avansams patvirtinti.
  5. Nurodė, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad įmonė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ar ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekiant atgauti sumas iš debitorių, todėl šios sumos neįskaitomos į realią turto vertę. Vienas didžiausių debitorinių įsiskolinimų (260 000 Eur) įmonei SIA Alu metals realiai nebus susigrąžintas, nes pastarajai Latvijos įmonei 2016-06-06 yra iškelta bankroto byla.
  6. Pažymėjo, kad nesant Registrų centrui pateikto 2015 m. ir 2016 m. įmonės balansų, vertinant tai, jog įmonė jau 2015-08-31 neturėjo lėšų, ilgalaikio turto ar realaus trumpalaiko turto, 2016-03-17 įmonei iškelta bankroto byla, įmonės turtinė padėtis nustatoma pagal paskutinįjį įmonės sudarytą balansą (2014 metų) ir pelno-nuostolių ataskaitą.
  7. Nurodė, jog aplinkybę, kad bankroto administratoriui kitų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų iš įmonės vadovo nepavyko gauti, patvirtina ir 2017-01-17 Vilniaus apsk. VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos raštas, kuriame nurodoma, kad finansinės atskaitomybės duomenys nebuvo pateikti ne tik bankroto administratoriui, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Iš 2016-09-05 Vilniaus apygardos teismo nutarties c. b. Nr. B2-3758-794/2016 matyti, jog finansinės atskaitomybės dokumentų bankroto administratoriui nepavyko gauti ir iš įmonės akcininko H. K.. Jau 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, nepaisant pardavimo pajamų, įmonė turėjo 93 347,72 Eur (322 311 Lt) nuostolių, vadinasi veikė nuostolingai, kas pakartotinai patvirtina įmonės nemokumą.
  8. Nurodė, kad atsakovas, tvirtindamas, jog įmonė tuo metu turėjo turto, nepateikė jokių šiuos faktus patvirtinančių dokumentų. 2015-06-30 sąrašą, kuriame išvardintas įmonės A tipo muitinės sandėlyje VA0348 laikomas turtas ieškovas laiko nepagrįstu, nes atsakovas., nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių materialaus turto egzistavimo faktą. 2017-02-08 Vilniaus teritorinės muitinės rašte ir 2017-02-03 Muitinės tarpininko atstovo atsakyme į raštą nurodyta, kad 2015-06-30 UAB „Viltecha“ muitinės sandėlyje VA0348 turėjo 1 prekę – „Traktorių atsarginės dalys (stabdžių trinkelės) 35 kg“, kas paneigia 2015-06-30 UAB „Viltecha“ sudaryto turto sąrašo tikrumą.
  9. Pažymėj, kad nuo 2014 m. finansinės atskaitomybės pateikimo VĮ Registrų centrui 2015-06-01 atsakovui akivaizdžiai tapo žinomas faktas, jog įmonė yra nemoki, vadinasi kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  10. Papildomai nurodė, kad iš kreditoriaus UAB „Kuehne + Nagel“ įmonės reikalavimo, matyti, jog su šia įmone Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-30 nutartimi patvirtintos taikos sutarties ieškovas neįvykdė, kas rodo, jog jau tuo metu įmonės vadovui buvo aišku, kad įmonė yra nemoki. Kreditoriaus UAB „Ekobana“ kreditoriniai reikalavimai (101 151,33 Eur), yra atsiradę laikotarpiu nuo 2012 02 01 iki 2015 06 30. Atsakovui 2015-06-01 nesiėmus priemonių mokumui atkurti bei neinicijavus bankroto bylos, toliau buvo didinami UAB „Viltecha“ įmonės įsipareigojimai. Tai patvirtina ir 2017-03-15 Nordea Bank AB banko pažyma, iš kurios matyti, kad įmonė vėlavo mokėti pagal 2013-07-24 ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS13/07/15 bei 2011-03-17 banko sąskaitos kredito sutartį Nr. OS11/03/08, o nuo 2015 m. liepos mėnesio įmonės įsipareigojimai pagal minėtas sutartis tik didėjo.
  11. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepagrįstai nurodo skolų susidarymo datas. Skola V. K., atsakovo teigimu, pagal teismo sprendimą susidarė 2016-04-05, o ne 2015-03-31. Ieškovas šio kreditorinio reikalavimo atsiradimo datą sieja ne su 2016-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo įsigaliojimo momentu, o su darbo sutarties nutraukimo su V. K. data (2015-03-31), nes būtent nuo šio momento įmonei UAB „Viltecha“ kilo pareiga išmokėti darbuotojui darbo užmokestį, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  12. Nurodė, jog tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-10-25 sprendimu iš atsakovo ir kitų solidarių laiduotojų priteisė ieškovo įsiskolinimą Nordea Bank AB reiškia, jog jeigu skola būtų išieškota iš laiduotojų anksčiau nei būtų parduotas ieškovo turtas, laiduotojai turėtų teisę įstoti į bankroto bylą įgydami šio kreditoriaus teises bei pareigas. Vertinant tai, jog kreditorius Nordea Bank AB iš laiduotojų A. Č., Y. Č., UAB „Viltecha Transport“ skolos neišsireikalavo, Nordea Bank AB visiškai pagrįstai savo kreditorinius reikalavimus reiškia tiesioginiam skolininkui BUAB „Viltecha“ bankroto byloje.
  1. Atsakovas triplike nurodė, jog ieškovas dublike sutikdamas, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai, neatsakė į atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus dėl vadovo M. M. ir akcininko H. K. atsakomybės ir pateikia tik teisiškai nepagrįstą nuomonę, jog jie neva galėjo toliau vykdyti nemokios įmonės veiklą, didinti kreditorinius įsiskolinimus ir žalą kreditoriams ir už tai nėra atsakingi.
  2. Pažymėjo, jog pats ieškovas nurodė, kad keliant bankroto bylą tuometiniai vadovas ir akcijų savininkas dokumentų teismui nepateikė, neįvykdė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Todėl keliant bankroto bylą, dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių teismas negalėjo nustatyti tikrosios įmonės ūkinės finansinės padėties, akivaizdu, jog spręstina ir dėl M. M. ir akcininko H. K. solidariosios atsakomybės, tačiau ieškovas jų atsakovais neįtraukė, jokių teisinių ar faktinių pagrindų dėl ko nurodyti asmenys turėtų būti atleisti nuo atsakomybės, kokio dydžio įsiskolinimai susidarė jiems valdant įmonę, nenurodė.
  3. Nurodė, jog bendrovė turėjo daug debitorių, tačiau nei šių gautinų sumų dydis nei jų likimas nėra žinomas, debitorinių skolų atgavimas buvo tiesioginis H. K. motyvas įsigyti bendrovę, pareiga nurodyti šių gautinų sumų dydžius ir kiek jų buvo atgauta, kas su tomis piniginėmis lėšomis buvo padaryta tenka ieškovui, nes tokius duomenis įstatymo nustatyta tvarka jam privalėjo pateikti buvęs vadovas M. M. ir akcininkas H. K..
  4. Administratoriaus teiginiai, jog įmonės įsipareigojimai tapatinami su įmonės įsiskolinimu yra akivaizdžiai nepagrįsti ir klaidina teismą. Iš 2017-01-17 Vilniaus apsk. VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos rašto matyti, kad dokumentų ikiteisminiam tyrimui bei administratoriui neteikė buvęs vadovas M. M. ir šių dokumentų nepateikimas administratoriui ir ikiteisminio tyrimo institucijoms niekaip nėra susijęs su atsakovu.
  5. Nurodė jog nesuprantama ką bendro turi administratoriaus nurodyti metiniai nuostoliai (kurie yra 7 kartus mažesni už pardavimo pajamas). Atsakovas bendrovės dokumentų negali pateikti, nes visa įmonės dokumentacija buvo perduota naujam įmonės vadovui M. M..
  6. Ieškovas siekdamas įrodinėti, kad nebuvo galimybės atgauti piniginių lėšų iš kai kurių įmonės skolininkų pateikia teismui duomenis apie bendrovę SIA Alu metals, nurodydamas apie bankroto bylos iškėlimą šiai įmonei, tačiau tokių duomenų šaltinis nėra žinomas todėl jų patikimumo klausimas taip pat negali būti išspręstas, o toks tariamas įrodymas turėtų būti atmestas.
  7. 2017-02-08 Vilniaus teritorinės muitinės raštas nepaneigia nurodyto turto įmonėje buvimą, juo tik pasiūlyta patikslinti dokumentus, pagal kuriuos buvo saugomas turtas, kad muitinė galėtų patikslinti atsakymą. Taigi atsakymas yra sąlyginis, o ieškovo išvada visiškai nepagrįsta.
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir priimamo sprendimo argumentai
  1. Ginčas byloje yra kilęs dėl bankrutavusios įmonės buvusio vadovo civilinės atsakomybės savalaikiai nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Todėl ieškovui, bankroto administratoriui, šioje byloje kilo pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus vadovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir buvusio įmonės vadovo neteisėtų veiksmų jo kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.245-6.249 straipsniai).
  2. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ne išimtis šiuo atžvilgiu yra ir bankroto administratoriaus ieškinys dėl žalos atlyginimo, reikšdamas tokį ieškinį administratorius turi surinkti ir pateikti teismui įrodymus patvirtinančius, jog egzistuoja visos keturios civilinės buvusio vadovo atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp jų bei vadovo kaltė).
  3. Nors kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, o šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui, kas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes, tačiau tuo pačiu kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog aktyvios teismo pozicijos įtvirtinimas procese nereiškia, kad bankroto administratorius atleidžiamas nuo pareigos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis remiasi kaip faktiniu savo reikalavimų pagrindu, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta UAB ,, Vaiba“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta IĮ „Šakių agrocentras“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta UAB ,,Baltijos žuvys“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-630/2012).
  4. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius tinkamai nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, pavyzdžiui, teigdamas, kad jam akcininko H. K. pateiktas debitorių sąrašas nepatvirtina jame įvardijamų skolų realumo ir išieškojimo galimybės, nepateikė jokių įrodymų, kad visų jų atžvilgiu skolų išieškojimai negalimi dėl to, jog prarasti bendrovės dokumentai ir kam iš buvusių vadovų tenka atsakomybė dėl jų praradimo. Taip pat nepateikė įrodymų, kad buvo dedamos pastangos šiuos įsiskolinimus išieškoti.
  5. Ieškovas nepateikė ir įrodymų, nuo kada jo manymu bendrovė tapo nemokia, kas svarbu nustatyti tokio pobūdžio bylose, nustatant žalos dydį, nes vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakomybė kyla tik skolų (kreditorinių reikalavimų) atsiradusių, po to kai įmonė tapo nemoki apimtyje ir tik nustačius vadovo kaltę, kuri įmonės nemokumo atveju preziumuojama.
  6. Atsakovas įrodinėja, jog įmonė tapo nemokia dar 2014 metais, o atsakovas turėjo suvokti ir suvokė, jog bendrovė yra nemoki po to kai 2015 06 01 pateikė VĮ Registrų centrui įmonės balansą ir finansinę ataskaitą sudarytas 2015 04 30. Tokią savo poziciją jis grindžia tuo, jog įmonė tuo metu materialaus turto ir lėšų sąskaitoje bei kasoje neturėjo. Su šiais teiginiais negalima sutikti. Kaip teisingai atsiliepime pastebėjo atsakovas bendrovės turto vertė 2014 metais sudarė 1 525 329,88 Eur (5 266 659 Lt). Bendrovės pardavimo pajamos 2014 metais sudarė 2 244 125 Eur (7 748 517 Lt), bendrovė 2014 metais pardavimo pajamų gavo daugiau nei turėjo turto įrašyto balanse. Be to administratorius, pripažįsta jog paskutinysis akcininkas H. K. pirko bendrovę turėdamas tikslą išsiieškoti įmonės skolas, ką šis asmuo patvirtino ir apklausiamas teismo posėdyje. Jis taip pat pripažino, jog nepavyko išsiieškoti stambiausios debitorinės skolos, sudariusios 260 000 Eur iš Latvijos bendrovės SIA „Alu metals", už jai parduotą itin aukštos temperatūros pečių, nes minėtai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokia byla šiam kreditoriui buvo iškelta, dar tuo metu kai atsakovas teikė ataskaitas VĮ registrų centrui ar vadovavimo įmonei metu ar galėjo žinoti prieš jį atleidžiant iš vadovo pareigų. Be to, kaip pripažino pats administratorius ir apklaustas byloje H. K., pastarajam įsigijus įmonės akcijas, jokia veikla įmonėje nebebuvo vykdoma, ataskaitos nebebuvo teikiamos. Tuo tarpu kaip matyti iš bankroto byloje 2017 03 10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinto patikslinto kreditorių sąrašo bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 479 122,06 Eur. Taigi didžiąją dalį šių skolų būtų galima gražinti pasisekus išieškoti skolą vien tik iš stambiausio debitoriaus.
  7. Ieškovas teigia, jog 2015-06-01 VĮ Registrų centrui pateiktas 2014 m. įmonės balansas patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, jog įmonė yra nemoki ir, kad nuo šios datos atsakovui tapo žinoma, kad įmonės įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę įmonės turto ir įmonė negali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, t. y. įmonė yra nemoki. Su tokia pozicija negalima sutikti, nes nemokumo situacija pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą sąvoka laikoma tokia įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Reikia pažymėti, jog administratorius teigdamas, kad įmonė jau 2014 12 31, buvo nemoki ir atsakovas turėjo tai suprasti 2015 06 01 be pagrindo nurodo, jog ši aplinkybė buvo nustatyta 2016 03 17 įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla. Tokia aplinkybė minėtoje nutartyje nebuvo užfiksuota. Teismas minėtoje nutartyje spręsdamas įmonės nemokumo klausimą rėmėsi ne tik 2014 12 31 balanso duomenimis, bet visa situacija susidariusia įmonėje nutarties priėmimo metu ir nurodė, jog įmonė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, didžiąją įmonės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, kuris nėra žinoma ar bylos iškėlimo metu egzistuoja, įmonė turi tik vieną apdraustąjį asmenį, todėl ši aplinkybė kelia abejonių dėl atsakovo realiai vykdomos veiklos ir atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi minėtoje nutartyje nėra nustatyta, jog įmonė jau 2014 metais buvo nemoki kaip teigia administratorius.
  8. Taip pat neaišku kokiu būdu ieškovas nustatė reikalaujamos priteisti žalos dydį, kuris šiuo atveju turėtų susidėti iš skolų susidariusių, po to kai buvo uždelsta kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovui apie tai, kad įmonė yra nemoki tapo žinoma 2015 06 01. 2015 08 31 įmonės akcijos buvo parduotos H. K., o 2015 09 29 atsakovas buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų. Taigi, remiantis ieškovo logika, atsakovas galėtų būti atsakingas būtent už nuo 2015 06 01, kai vadovui neva tapo žinoma apie įmonės nemokumą ir iki 2015 09 29, kai jis buvo atleistas iš vadovo pareigų, susidariusias skolas. Tuo tarpu ieškovas, kaip matyti iš jo paties pateiktos skolų, kurias jis įskaito į reikalaujamos priteisti žalos sumą susidarymo datos jo ieškinyje pateikiamoje lentelėje nurodytos kaip skolos sudairiusios laikotarpiu nuo 2014 metų pradžios ir anksčiau bei po to kai atsakovas buvo atleistas iš direktoriaus pareigų.
  9. Teismas taip pat sutinka su atsakovu, jog jis negali būti atsakingu už dokumentų, pagrindžiančių debitorinius įsiskolinimus administratoriui perduotame sąraše ir neturi pareigos tokius dokumentus pateikti, nes 2015 09 28 aktu yra juos perdavęs naujajam įmonės akcininkui H. K. ir direktoriui M. M..
  10. Iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų raštų pateiktų byloje, pareigos pateikti dokumentus iki teisminiam tyrimui taip pat nevykdė vėlesnieji įmonės vadovas M. M. ir akcininkas H. K..
  11. Kasacinis teismas bylose, kuriose keliamas klausimas dėl vadovų atsakomybės sąlygų, kai negalima nustatyti bankrutuojančios bendrovės finansinės padėties dėl to, kad dėl vadovų kaltės prarasti bankrutuojančios bendrovės dokumentai ir nepateikta privalomoji finansinės atskaitomybės ataskaita yra nurodęs, kad nors pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi, bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
  12. Šiuo atveju atsakovas, būdamas įmonės vadovu teikė privalomosios finansinės atskaitomybės dokumentus, o pardavus įmonės akcijas ir jį atleidus perdavė visus dokumentus.
  13. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė CK 249 -249 straipsniuose nustatytų sąlygų, kurioms esant atsakovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę. Todėl ieškinys atmetamas.

4Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

5Ieškinį atmesti.

6Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovui B. J. Č., asmens kodas ( - ) atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones 373 923,61 sumai civilinėje byloje Nr. e2-1852-232/2017.

7Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui

8per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai