Byla e2A-14-614/2020
Dėl žalos priteisimo, atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „CB Logistic“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo pagal ieškovo V. G. ieškinį dėl žalos priteisimo, atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „CB Logistic“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 18 676,98 EUR padaryta žalą, kuri, ieškovo teigimu, jam padaryta neteisėtais teismų sprendimais, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad BUAB „CB Logistic“ kreipėsi į teismą dėl 18 676,98 Eur skolos priteisimo iš V. G., o Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2017 m. spalio 6 d. sprendimu (civ. b. Nr. e2-1425-1009/2017) ieškovės BUAB „CB Logistic“ ieškinį atsakovui V. G. dėl įsiskolinimo priteisimo atmetė. Šiaulių apygardos teismas peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka, 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu (civ. b. Nr. e2A-270-569/2018) panaikino Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. spalio 6 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkino, priteisdamas iš V. G. ieškovei BUAB „CB Logistic“ 15 844,81 Eur skolą ir metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas atsisakė priimti V. G. kasacinį skundą. Ieškovo įsitikinimu, tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek kasacinis teismas suklydo padarę išvadą, kad esantys byloje kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas sudaro vieną ir tą patį dokumentą, netinkamai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į kitų byloje apklaustų dalyvių parodymus. Šiai dienai, iš ieškovo yra priteista 15 844,81 Eur suma už tai, kad tariamai nesumokėjo už automobilį Volvo, taip pat yra priteista 357 Eur žyminio mokesčio suma Valstybei. BUAB „CB Logitic“ bankroto administratorė pagal priimtą teismo sprendimą yra pateikusi vykdomąją bylą antstolei. Ieškovo teigimu, visa susiklosčiusi situacija jam yra neteisinga ir negali būti teisėta, nes priimti sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. 2.

6Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, jog ieškovas ieškinyje nurodo atskirus teismų, nagrinėjusių civilines bylas, kuriose jis buvo proceso dalyvis ir, kuriose buvo sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo už automobilį Volvo, argumentus, kuriuos vertina pareikšdamas savo subjektyvią nuomonę ir turėdamas tikslą, kad juos iš naujo įvertintų šią civilinę bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau tai reikštų bylos aplinkybių įvertinimą dar kartą, ką jau atliko teismas civilinėje byloje Nr. e2A-270-569/2018. Galimybe iš naujo vertinti bylos aplinkybes gali būti pasinaudota atnaujinus procesą byloje, tačiau tam turi būti CPK nustatyti pagrindai. Šiuo atveju vertinami teismo veiksmai galimai netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, bet ne pačios bylos aplinkybės, todėl ieškovui nenurodžius teismo padarytų esminių klaidų, reikalavimas yra nepagrįstas. Jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl kasacinio skundo priėmimo, nenustatė, jog buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtam sprendimo priėmimui, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2A-270-569/2018, nepadarė esminių klaidų. Tai reiškia, kad nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių patirtus nuostolius. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų įvertinti patirtos žalos dydį, o tuo pačiu neįrodė buvus vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų - žalai. 3.

7Trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pareikštu ieškiniu teismo prašo iš Lietuvos Respublikos valstybės jo naudai priteisti 18 676,98 Eur žalą, kuri jam tariamai padaryta neteisėtai teismų priimtais vienas kitam prieštaraujančiais sprendimais. Ieškovo teigimu, žala jam padaryta Šiaulių apygardos teismo sprendimu, kuriuo, panaikinus Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą, buvo priimtas priešingas sprendimas ir nutarta ieškovės ieškinį tenkinti ir iš V. G. priteisti 15 844,81 Eur skolą bei metinių palūkanų. Sprendimas, iš kurio ieškovas kildina žalą, šiai dienai yra įsiteisėjęs, todėl jis negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Ieškovo įsitikinimu, kasacinis skundas atmestas dėl teisėjos nešališkumo, tačiau tokia ieškovo pozicija yra tik subjektyvi jo nuomonė. Savo teisę kreiptis dėl sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka ieškovas galėjo įgyvendinti ne vieną kartą, t. y. atmetus (nepriėmus) pirmąjį kasacinį skundą, nepraleisdamas nustatyto 3 mėnesių termino, ieškovas galėjo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su nauju kasaciniu skundu. Aplinkybės, jog ieškovo pareikštas kasacinis skundas nebuvo priimtas, patvirtina tik tai, kad pareikštame skunde nebuvo keliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, t. y. kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas būtų pažeidęs konkrečias teisės normas, nukrypęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Esminiai ieškovo ieškinio motyvai yra susiję su tariamai netinkamu Šiaulių apygardos teismo įrodymų vertinimu, tačiau trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovo nesutikimas su konstatuotomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir sava įrodymų bei bylos aplinkybių interpretacija nėra ir negali būti pagrįstu sprendimo pripažinimo neteisėtu pagrindu. Tuo tarpu esminis ieškovo motyvas susijęs su įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu yra tai, kad Šiaulių apygardos teismas nevertino ir nepasisakė dėl jo pateiktų įrodymų, o sprendimą priėmė remdamasis, jo įsitikinimu, nepagrįstais liudytojų parodymais. Tačiau teismas vertindamas įrodymus neturi ir neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno šalių nurodyto argumento ar pateikto įrodymo. Be to, teismas vertindamas byloje esančius įrodymus vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Atitinkamas nešališkas išvadas teismas daro pagal savo vidinį įsitikinimą. Niekas negali nurodyti, kaip teismas turėtų vertinti vieną ar kitą įrodymą. Dėl to, aplinkybė, jog teismai įvertinę surinktų įrodymų visumą nusprendė priešingai ieškovo (minėtose bylose atsakovo) nurodomoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo abejoti Šiaulių apygardos teismo padarytų išvadų teisingumu.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

94.

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo V. G. trečiojo asmens BUAB „CBLogistic“ naudai 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 5.

11Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB ,,CB Logistic“ iškėlė bankroto bylą. BUAB „CB Logistic“ kreipėsi į teismą dėl 18 676,98 Eur skolos priteisimo iš ieškovo V. G.. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2017 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės BUAB „CB Logistic“ ieškinį atsakovui V. G. dėl įsiskolinimo priteisimo atmetė. Šiaulių apygardos teismas peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka, 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu (civ. b. Nr. e2A-270-569/2018) panaikino Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. spalio 6 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkino - iš atsakovo V. G. ieškovei BUAB „CB Logistic“ priteisė 15 844,81 Eur skolą ir metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas atsisakė priimti atsakovo V. G. kasacinį skundą. Teismas sprendė, kad ieškovo pareikštas kasacinio skundo nepriėmimas patvirtina, kad pareikštame skunde nebuvo keliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Nepriimto kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismas būtų pažeidęs konkrečias teisės normas, nukrypęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, jo pagrindu vykdomas išieškojimas iš ieškovo. 6.

12Teismas nustatė, kad šioje nagrinėjamoje byloje ieškovo V. G. motyvai, susijęs su jo reikalavimais atsakovei Lietuvos Respublikai yra tai, kad, jo (ieškovo) manymu, Šiaulių apygardos teismas nevertino ir nepasisakė dėl jo pateiktų įrodymų, o sprendimą priėmė remdamasis, nepagrįstais liudytojų parodymais, tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas suklydo padarę išvadą, kad esantys byloje kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas sudaro vieną ir tą patį dokumentą. Ieškovas nurodo, kad visos šios situacijos pradžia ir esamos pasekmės atsirado dėl teisėjos D. B. (ne)veikimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-476-267/2014 ir galimai specialiai neprijungus prie bylos jo posėdžio metu pateikto kasos pajamų orderio kvito. Ieškovo nuomone, jo pateiktą kasacinį skundą atsisakė priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo pranešėja, teisėja A. B., tai yra ta pati teisėja kuri dalyvavo priimdama klaidingą sprendimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017. 7.

13Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas manydamas, kad turi papildomų įrodymų ir (ar) paaiškėjo naujos aplinkybės turėjo (turi) teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtose bylose CPK 366 straipsnyje numatytais pagrindais. 8.

14Teismo vertinimu, negalimas ieškovo reikalavimų tenkinimas šioje byloje, esant įsiteisėjusiam 2018 m. balandžio 20 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2A-270-569/2018, kuriuo buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. spalio 6 d. sprendimas ir iš atsakovo V. G. ieškovei BUAB „CB Logistic“ priteista 15 844,81 Eur skola ir metinės palūkanos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl jo ieškinys atmestinas pilna apimtimi.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

169.

17Ieškovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1.

18Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, neatskleidė bylos esmės, neištyrė bei neįvertino, esminės reikšmės šiam ginčui teisingai išspręsti turinčių aplinkybių, nenagrinėjo BUAB „CB Logistic“ ieškinio atsisakymo ir ankstesnių teismų motyvų. 9.2.

19Teismas nepagrįstai savo sprendimą motyvavo iš esmės dėl teismo proceso atnaujinimo instituto taikymo šioje byloje. Ieškovas savo ieškinyje apie proceso atnaujinimą nepasisako, pabrėžė, kad ankstesnė byla buvo išnagrinėta ne tik apeliacinės instancijos, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris ir padarė lemtingas klaidas, dėl ko ir buvo padaryta žala ieškovui. Ieškinys pateiktas ne dėl bylos atnaujinimo, o dėl žalos atlyginimo teismui padarius klaidas. 9.3.

20Teismai visiškai nevertino ieškovo turimo kasos pajamų orderio kvito, kuris nėra sugadinto kasos pajamų orderio dalis ir atitinka tam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. nurodyti įmonės rekvizitai, sumokėta pinigų suma, mokėjimo paskirtis, įmonės direktoriaus, buhalterio, kasininko ir asmens, sumokėjusio pinigus parašai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai jokio kito dokumento, kuris patvirtintų grynųjų pinigų sumokėjimą į įmonės kasą, nenumato, vadinasi, tai vienintelis leistinas įrodymas, pagal Lietuvos Respublikos imperatyvines normas bei įrodo faktą, jog pinigai buvo sumokėti į kasą. 9.4.

21Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-476-267/2014 pagal ieškovės BUAB „CB Logistic“ ieškinį atsakovams R. B., R. B., A. D., R. V., R. K., UAB „Šakyna“, tretiesiems asmenims UAB „United Transline“ ir V. G. dėl 443796,01 Lt žalos atlyginimo, netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą ir įmonių bankrotą reglamentuojančias teisės normas, nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė veiksmų nustatyti aplinkybes, reikšmingas BUAB „CB Logistic“ veiklai iki bankroto bylos iškėlimo ir bankrotą sąlygojusių veiksnių įvertinimui bei neatskleidė bylos esmės (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 3, 4 ir 5 p.; CPK 185 str., 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.).Šios padarytos teismo klaidos įtakojo ir tolesnius teismų sprendimus. Pabrėžė, kad bankroto bylose teismas turi būti aktyvus ir nustatinėti bylos svarbias faktines aplinkybes, todėl kilus abejonėms turėjo išreikalauti kasos pajamų orderio kvitą (kuris buvo pateiktas, bet dėl teisėjos (ne) veikimo nebuvo prijungtas prie bylos). 9.5.

22Lietuvos apeliacinis teismas (civilinė byla Nr. 2A-35-464/2016), nagrinėdamas ieškovo BUAB „CB Logistic“ ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-476-267/2014, nutartyje dalyje dėl Volvo panaikino Šiaulių apygardos teismo sprendimą, bet nutarties dalyje dėl reikalavimo priteisti 54 708,96 Lt žalos atlyginimą solidariai ir atsakovo R. B. ir R. K. (dėl automobilio Volvo pardavimo) padarė kelias esmines klaidas. Visų pirma, teismas pats nurodė įstatymą, kuriuo pagrindu ieškovo turimas kasos pajamų orderio kvitas yra vienintelis ir tinkamas įrodymas pagrindžiantis pinigų sumokėjimą į kasą. Antra, teismas pasisako, kad sugadinus kasos pajamų orderį laikomas sugadintas ir kasos pajamų orderio kvitas, tačiau teismas pamiršo nurodyti, jog ieškovo pateiktas kasos pajamų orderio kvitas nėra sugadinto orderio dalis, tai yra jie nesudaro vieno kasos pajamų orderio visumos. Kasos pajamų orderis buvo sugadintas dėl to, kad buvo neteisingai nurodyta pavardė, tai yra „V. G.“, dėl šios priežasties buvo išrašytas naujas kasos pajamų orderis su teisinga pavardę „V. G.“ ir išduotas jo kvitas, kuris teismui ir buvo pateiktas, o šiuo pagrindu ir buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo sprendimas ir priteista suma iš R. B.. 9.6.

23Lietuvos Aukščiausiais Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-249-686/2017), nagrinėdamas atsakovo R. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtoje nutartyje, dalyje dėl reikalavimo priteisti 15 844,81 Eur (54 708,96 Lt) žalos atlyginimą dėl automobilio pardavimo, panaikino apeliacinės instancijos nutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmoji klaida, tai, jog nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad kasos pajamų orderio kvitas (serija CB Nr. 3) nėra pakankamas įrodymas pinigų priėmimo į bendrovės kasą faktui konstatuoti, kadangi neatitinka Vyriausybės nutarimo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje tokio teiginio, kad kasos pajamų kvitas neatitinka keliamų Vyriausybės nutarimo reikalavimų, iš viso nėra. Pateiktame kvite yra visi privalomieji rekvizitai ir parašai. Lietuvos Aukščiausiais Teismas netinkamai nurodė, jog kasos pajamų orderio kvitas nėra pakankamas įrodymas pinigų įnešimui į kasą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo minima buhalterinė pažyma, kurios pagrindu buvo traktuojamas kasos pajamų orderio anuliavimas, tai yra kalbama apie kasos pajamų orderį, kuris buvo išrašytas „V. G.“ pavarde. Teismas neįvertino fakto, jog buhalterinė pažyma, pagal R. K. ir R. B. teiginį, surašyta buvo 2011 m. vasario 18 d., tačiau naujas kasos pajamų orderis ir jo kvitas su pavarde „V. G.“ buvo išrašytas ir pasirašytas 2011 m. kovo mėn. Todėl ieškovo pateiktas kvitas negali būti laikomas anuliuotu, nes jis su kasos pajamų orderiu išrašytu „V. G.“ pavarde nesudaro vieno dokumento visumos, skiriasi dokumentų kirpimo linija ir svarbiausia netgi popierių struktūra (šį faktą yra nustatęs Raseinių rajono apylinkės teismas). Lietuvos Aukščiausiajam teismui buvo neaišku, dėl kokios priežasties Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad pinigai buvo perduoti R. B., nors pagal anuliuota kasos pajamų orderį pinigai į kasą nebuvo įnešti (pinigai į kasą buvo įnešti pagal naujai išrašytą kasos pajamų orderį (serija CB Nr. 3) su teisingai nurodyta V. G. pavarde). Vertinant tai, dėl Lietuvos apeliacinio teismo klaidos, jog jis nepasisakė, kad pateiktas naujas kasos pajamų orderio kvitas nėra sugadinto orderio dalis bei to nenurodė priimtoje nutartyje, todėl Lietuvos Aukščiausiais teismas padarė klaidą. 9.7.

24Vilniaus miesto apylinkės teismas savo priimtame sprendime, išvis nemini ir neatsižvelgia į aukščiau paminėtų teismų padarytas klaidas, kurios ir yra pagrindas ieškinio reikalavimui prieš Lietuvos Respubliką, kuri turi užtikrinti teisingumą ir tinkamą įstatymų taikymą ir jų vykdymą. 10.

25Trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas, o apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai nesudaro pagrindo jo keisti ar naikinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1.

26Reikšdamas reikalavimus Lietuvos Respublikai ir teikdamas šį apeliacinį skundą, ieškovas ignoruoja visą eilę pamatinių teisės principų bei bendrųjų teisės normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų. 10.2.

27Ieškovas pareikštu ieškiniu teismo prašo iš Lietuvos Respublikos jo naudai priteisti 18 676,98 Eur žalą, kuri jam tariamai padaryta Šiaulių apygardos teismo sprendimu, kuriuo panaikinus Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą, buvo priimtas priešingas sprendimas ir nutarta BUAB „CB Logistic“ ieškinį tenkinti ir iš V. G. priteisti 15 844,81 Eur skolą bei metines palūkanas. 10.3.

28Akcentavo, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimas, iš kurio ieškovas kildina žalą, yra įsiteisėjęs, todėl pagal aukščiau nurodytą teismų formuojamą praktiką ir teisinį reglamentavimą jis negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Kaip nurodo pats ieškovas, dėl jo manymu neteisėto sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka, jis buvo pasikreipęs į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau pastarojo skundas nebuvo priimtas. Ieškovo įsitikinimu, kasacinis skundas nepriimtas dėl teisėjos šališkumo, tačiau tokia ieškovo pozicija yra tik subjektyvi jo nuomonė ir nepagrįsta jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Savo teisę kreiptis dėl sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka ieškovas galėjo įgyvendinti ne vieną kartą, t. y. nepriėmus pirmojo kasacinio skundo, nepraleisdamas nustatyto 3 mėnesių termino, ieškovas galėjo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su nauju kasaciniu skundu. 10.4.

29Aplinkybės, jog ieškovo pareikštas kasacinis skundas nebuvo priimtas, patvirtina tik tai, kad pareikšto kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas būtų pažeidęs konkrečias teisės normas, nukrypęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. 10.5.

30Tam, kad ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, šią bylą nagrinėjantis teismas turėtų nustatyti įsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo sprendimo neteisėtumą, tuo tarpu galiojantys įstatymai nenumato aukštesniųjų teismų veiksmų teisėtumo kontrolės pirmosios instancijos teismuose. Trečiojo asmens įsitikinimu, šiuo atveju ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. 10.6.

31Papildomai akcentuotina tai, kad esminis kiekvieno teismo sprendimo bruožas yra jo teisinė galia, kurią lemia siekis padaryti sprendimą galutinį, nepakeičiamą ir stabilų, bei užtikrinti teisinę ginčo šalių santykių taiką. Šio principo išraiška individualios bylos atveju įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Dėl šių priežasčių ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo šioje byloje kvestionuoti civilinėje byloje Nr. e2A-270-569/2018 priimto sprendimo. 10.7.

32Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad negalimas ieškovo reikalavimų tenkinimas šioje byloje, esant įsiteisėjusiam 2018 m. balandžio 20 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2A-270-569/2018, kuriuo buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. spalio 6 d. sprendimas ir iš atsakovo V. G. ieškovei BUAB „CB Logistic“ priteista 15 844,81 Eur skolą ir metines palūkanas. 10.8.

33Esminiai ieškovo ieškinio ir tuo pačiu apeliacinio skundo motyvai yra susiję su tariamai netinkamu Šiaulių apygardos teismo įrodymų, susijusių su tariamu atsiskaitymu už nupirktą automobilį Volvo XC90, kasos pajamų orderio kvito turėjimu, dėl skolos tariamo nebuvimo, vertinimu. Tačiau trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovo nesutikimas su konstatuotomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir sava įrodymų bei bylos aplinkybių interpretacija nėra ir negali būti pagrįstu Šiaulių apygardos teismo sprendimo pripažinimo neteisėtu pagrindu. 10.9.

34Šiuo atveju, nagrinėjamose bylose tiek ieškovė (BUAB „CB Logistic), tiek atsakovas (V. G.) turėjo vienodas teises bei pareigas teikti bei prašyti teismo išreikalauti atitinkamus duomenis, pagrindžiančius jų procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. Duomenų, kad šios teisės būtų pažeistos – nėra. Aplinkybė, jog teismai įvertinę surinktų įrodymų visumą nusprendė priešingai ieškovo (minėtose bylose atsakovo) nurodomoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo abejoti Šiaulių apygardos teismo padarytų išvadų teisingumu. 10.10.

35V. G. visose bylose (įskaitant ir nagrinėjamą bylą dėl žalos iš Lietuvos Respublikos priteisimo) savo poziciją grindžia tais pačiais argumentais ir įrodymais – kad jis su BUAB „CB Logistic“ yra atsiskaitęs, nes turi kasos pajamų orderio kvitą. Šios aplinkybės jau yra išnagrinėtos, atmestos kaip nepagrįstos ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoti prejudiciniai faktai, kad ieškovas V. G. yra neatsiskaitęs su BUAB „CB Logistic“ už nupirktą automobilį Volvo ir yra skolingas 54 708,96 Lt (15 844,81 Eur). Tai yra akivaizdus pagrindas pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai nepadarė neteisėtų veiksmų, nesukėlė žalos ieškovui, tinkamai ir teisingai išnagrinėjo bylas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį dėl žalos Lietuvos Respublikai atmetė (nenustatė teismų padarytų neteisėtų veiksmų). 11.

36Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1.

37Apeliantas kaip ir ieškinyje nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2A-270-569/2018 ir priimdamas sprendimą padarė klaidų, netinkamai vertino įrodymus, dėl kurių jam atsirado neigiamos pasekmės. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų bylos aplinkybių, neištyrė visų įrodymų, todėl yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. 11.2.

38Apelianto motyvas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų ieškinio argumentų yra nepagrįstas, nes teismas įvertino esminius ieškinio argumentus ir nenustatė buvus visoms civilinės atsakomybės sąlygoms. 11.3.

39Apeliantas ieškinyje nurodė atskirus teismų, nagrinėjusių civilines bylas, kuriose jis buvo proceso dalyvis, ir kuriose buvo sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo už automobilį Volvo, argumentus, kuriuos vertina pareikšdamas savo subjektyvią nuomonę ir turėdamas tikslą, kad juos iš naujo įvertintų šią civilinę bylą nagrinėjantys teismai. Tačiau tai reikštų bylos aplinkybių įvertinimą dar kartą, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad galimybe iš naujo vertinti bylos aplinkybes apeliantas galėjo pasinaudoti atnaujinus procesą byloje. Teismas gi byloje vertino teismų veiksmus taikant materialinės ir procesinės teisės normas, bet ne pačios bylos aplinkybes. Ieškovas neįrodė teismų padarytų esminių klaidų, t. y. kaltės, todėl reikalavimas pagrįstai nebuvo patenkintas.

40IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4112.

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). 13.

43Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. 14.

44Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. 15.

45Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį. Pagal minėtą įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Iš CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos dispozicijos darytina išvada, kad šioje normoje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuomet, kai veiksmai atlikti vykdant teisingumą. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). 16.

46Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). 17.

47Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2017 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1425-1009/2017 ieškovės BUAB „CB Logistic“ ieškinį atsakovui V. G. dėl įsiskolinimo priteisimo atmetė. Ieškovė BUAB „CB Logistic“, nesutikdama su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. spalio 6 d. sprendimu, pasinaudojo įstatymo suteikiama teise skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą instancine tvarka ir padavė dėl šio teismo sprendimo apeliacinį skundą. Šiaulių apygardos teismas peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka, 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu (civ. b. Nr. e2A-270-569/2018) panaikino Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. spalio 6 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkino, priteisdamas iš V. G. ieškovei BUAB „CB Logistic“ 15 844,81 Eur skolą ir metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas atsisakė priimti V. G. kasacinį skundą. Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir išvadomis, sprendė, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina kasacijai nustatytų kriterijų, kurie įtvirtinti CPK 346 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde įvardytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla (civilinė byla Nr. 3P-1182/2018). Taip pat apeliantas nurodo, kad teismai padarė klaidų ir nagrinėdami civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „CB Logistic“ ieškinį atsakovams R. B., R. B., A. D., R. V., R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Šakyna“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „United Transline“ ir V. G., kurioje taip pat buvo pasisakyta dėl ginčo automobilio pardavimo ir buvo vertinamas kasos pajamų orderio kvitas. Tačiau atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad ir šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. 18.

48Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apelianto nurodytos civilinės bylos yra išspręstos, sprendimai šiose bylose įsiteisėję. Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas. Būtinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis principas yra vienas iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą laikymosi sąlygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą). Taigi ieškovo nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas nebegali būti tikrinamas ar kvestionuojamas nagrinėjant šią bylą dėl žalos atlyginimo. 19.

49Nors apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl teismų (teisėjų) padarytų neteisėtų veiksmų nagrinėjant ginčą dėl atsiskaitymo už automobilį Volvo, tačiau pažymėtina, kad iš esmės jokių kitų teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų, išskyrus, apelianto manymu, netinkamai įvertintus įrodymus bei priimtus neteisingus procesinius sprendimus, jis nenurodė. Vien apeliantui nepalankių procesinių sprendimų priėmimas nėra pagrindas pripažinti, kad jo nurodytose civilinėje byloje buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad teisėjams dėl jų veiksmų, atliktų nagrinėjant nurodytas civilines bylas būtų taikyta drausminė atsakomybė, priimta atskiroji nutartis ir pan. Taigi, teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota, kad apelianto nurodyti teismai (teisėjai), nagrinėdami minėtas civilines bylas, būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus (CPK 185 straipsnis). 20.

50Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo konstatuoti civilinėse bylose buvus padarytų akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. 21.

51Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, todėl apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų 22.

52Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). 23.

53Trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“ prašo priteisti 484 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimą. Nurodyto dydžio išlaidas patvirtina trečiojo asmens pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 21, išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos trečiajam asmeniui iš ieškovo.

54Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

55Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

56Priteisti iš ieškovo V. G., gim., trečiojo asmens BUAB „CB Logistic“, kodas 302444327, naudai 484 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

57Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš... 6. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 7. Trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 4.... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovo... 11. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d.... 12. Teismas nustatė, kad šioje nagrinėjamoje byloje ieškovo V. G. motyvai,... 13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas manydamas, kad turi papildomų... 14. Teismo vertinimu, negalimas ieškovo reikalavimų tenkinimas šioje byloje,... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. 9.... 17. Ieškovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 18. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo... 19. Teismas nepagrįstai savo sprendimą motyvavo iš esmės dėl teismo proceso... 20. Teismai visiškai nevertino ieškovo turimo kasos pajamų orderio kvito, kuris... 21. Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-476-267/2014... 22. Lietuvos apeliacinis teismas (civilinė byla Nr. 2A-35-464/2016), nagrinėdamas... 23. Lietuvos Aukščiausiais Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-249-686/2017),... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo priimtame sprendime, išvis nemini ir... 25. Trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė,... 26. Reikšdamas reikalavimus Lietuvos Respublikai ir teikdamas šį apeliacinį... 27. Ieškovas pareikštu ieškiniu teismo prašo iš Lietuvos Respublikos jo naudai... 28. Akcentavo, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimas, iš kurio ieškovas... 29. Aplinkybės, jog ieškovo pareikštas kasacinis skundas nebuvo priimtas,... 30. Tam, kad ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, šią bylą nagrinėjantis... 31. Papildomai akcentuotina tai, kad esminis kiekvieno teismo sprendimo bruožas... 32. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad negalimas ieškovo... 33. Esminiai ieškovo ieškinio ir tuo pačiu apeliacinio skundo motyvai yra... 34. Šiuo atveju, nagrinėjamose bylose tiek ieškovė (BUAB „CB Logistic), tiek... 35. V. G. visose bylose (įskaitant ir nagrinėjamą bylą dėl žalos iš Lietuvos... 36. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 37. Apeliantas kaip ir ieškinyje nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas,... 38. Apelianto motyvas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų... 39. Apeliantas ieškinyje nurodė atskirus teismų, nagrinėjusių civilines bylas,... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 41. 12.... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 43. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių... 44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 45. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos... 46. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema.... 47. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai... 48. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apelianto nurodytos civilinės bylos yra... 49. Nors apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė... 50. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 51. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad... 52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 53. Trečiasis asmuo BUAB „CB Logistic“ prašo priteisti 484 Eur išlaidų... 54. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 55. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti... 56. Priteisti iš ieškovo V. G., gim., trečiojo asmens BUAB „CB Logistic“,... 57. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....