Byla 2A-667-755/2015
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. G

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „( - )“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-449-911/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį UAB „( - )“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. G.,

Nustatė

2ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 1604,93 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc., dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas nurodė, kad 2012-07-17 Prancūzijoje dėl trečiojo asmens A. G., vairavusio transporto priemonę ( - ), valst. Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. A. G. buvo samdomas atsakovės, eismo įvykis įvyko jam einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės ( - ), valst. Nr. ( - ) naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė ( - ), valst. Nr. ( - ) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d., 41 str. 3 d., 8 d. nuostatos. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos sąjungos bei valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Tokiu atveju, kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatais , administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusiam neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

4Eismo įvykio valstybės – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1604,93 Eur (5541,50 Lt) sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, jog ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo reikalaujamus 1604,93 Eur (5541,50 Lt). Ieškovas, sumokėjęs Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 str. įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė šių nuostolių nesumokėjo.

5Atsakovė UAB „( - )“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės 1604,93 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Teismas nustatė, kad eismo įvykio valstybės – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 1604,93 Eur sumai. UAB „( - )“ vilkiką ( - ), valst. Nr. ( - ) naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu bei buvo naudotoja, eismo įvykio metu šį vilkiką vairavo atsakovės darbuotojas A. G., todėl atsakovė buvo atsakinga už vilkiko ir priekabos valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymą. Nors atsakovė nurodė, kad transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė Rusijos kompanijoje „( - )“ Ltd bei pateikė teismui draudimo polisą, teismas pažymėjo, kad pagal TPVCAPDĮ nuostatas transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, įprastinė draudimo sutartis su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė ( - ), valst. Nr. ( - ) eismo įvykio dieną nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl sprendė, kad draudimas transporto priemonės ( - ), valst. Nr. ( - ) atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo. Žalioji kortelė ( - ), kurioje nurodytas ne transporto priemonė ( - ) valstybinis numeris, o VIN kodas, eismo įvykio Prancūzijoje metu buvo negaliojanti. Teismas konstatavo, kad ieškovas, sumokėdamas Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovei priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas ir vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 ir 23 str. bei CK 6.263, 6.264 str. įgijo teisę reikalauti sumokėti minėtą sumą iš atsakovės. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo ieškovo pareikštiems reikalavimas, nes šalių nesiejo draudimo teisiniai santykiai, ieškinio dalykas yra žalos atlyginimas regreso tvarka kilęs iš deliktinių teisinių santykių, todėl padarė išvadą, kad reikalavimui taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nepraleistas. Teismas, vadovaudamasis CK 6.210 str., priteisė iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme.

8Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „( - )“ skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-24 sprendimą, prašo šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas, todėl yra naikintinas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylos esmės – žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui datos. Nenustačius pagrindinės prievolės įvykdymo momento, negalima nustatyti ieškinio senaties termino pradžios. Todėl, teigia, kad nebuvo atskleista bylos esmė, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

9Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas kyla iš delikto ir jam taikytas trejų metų ieškinio senaties terminas, nes šios bylos ginčas siejasi su draudimo teisiniais santykiais, todėl taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Sutinka, kad ieškovo reikalavimas yra regresinis, o pagal CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolė įvykdymo momento. Pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta kada buvo įvykdyta pagrindinė prievolė – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras su eismo įvykiu susijusią žalą atlygino nukentėjusiajam asmeniui. Byloje dokumento, patvirtinančio pagrindinės prievolės įvykdymą, teigia, nėra. Ieškovas šio termino ieškinyje nenurodė, teismas nenustatė, kas yra nukentėjęs asmuo, kada šiam asmeniui atlyginta žala. Kadangi ieškovas vadovavosi TPVCAPDĮ nuostatomis, teigia, kad jo reikalavimas atsirado iš draudimo teisinių santykių, o teismas, nustatydamas ieškinio senaties terminą, neteisingai taikė materialinės teisė normas. Be to, apeliantė teigia, kad teismas nesivadovavo Lietuvos A. T. suformuota praktika, bet rėmėsi apygardos teismų sprendimais, priimtais pagal ieškovo pateiktus ieškinius. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-438/2006 ir 3K-3-292/2014 ir nurodo, kad draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, o tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimu nurodoma, kad ieškinio senaties terminas, vadovaujantis CK 1.125 str. ir 1.127 str. 4 d., yra treji metai. Biuro reikalavimas yra regresinis, teisė reikalauti išmokėtos sumos atsiranda nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento (TPVCAPDĮ 23 str.). Ši norma įtvirtina, kad biuras išmoką privalo mokėti ne nukentėjusiems asmenims, bet žalą atlyginusiam kitos valstybės draudikų biurui. Pagrindinė, prievolė, kurią įvykdžius atsiranda biuro regresinis reikalavimas, yra biuro pareiga sumokėti draudimo išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Nurodo, kad šią pareigą biuras įvykdė 2014-03-03, todėl nuo šios datos ir skaičiuotinas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nepraleistas. Dėl reikalavimams taikytino ieškinio senaties termino yra suformuota nuosekli teismų praktika. Atsiliepimu nesutinkama su apeliantės skunde nurodoma taikytina praktika konkrečiose bylose, nes nagrinėjamos ir apeliantės nurodytų bylų ratio decidendi nesutampa. Be to, atsiliepimu nurodoma, kad apeliantė neatriboja biuro nuo draudiko.

11Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais maksimaliai tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 str.). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 str., kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

12Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovės nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu pagrindiniai argumentai yra tai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui datos, dėl ko nebuvo galima nustatyti ieškinio senaties termino pradžios, be to, teismui nepagrįstai pripažinus, kad ieškovo reikalavimas kilęs iš delikto, bet ne iš draudimo teisinių santykių, nepagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimams pareikšti taikomas sutrumpintas trejų, bet ne vienerių, metų ieškinio senaties terminas.

13Nurodyti apeliantės skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

14Teismas nesutinka apeliantės skundo argumentu dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo ieškovo pareikštiems reikalavimas. CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Šiuo gi atveju ieškovas, išmokėjęs Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamą išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. ir 23 str. nuostatas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę, kaip atsakingą už žalos padarymą asmenį, todėl tarp šalių nesusiklostė draudimo teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas - žalos atlyginimas regreso tvarka, taigi kilęs iš deliktinių teisinių santykių, o iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Ieškovas, išmokėjęs Prancūzijos draudikų biurui, ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę, nuo to momento ir įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą atsakovei. Šiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės nenustatydama žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui datos. Pagrindinės prievolės įvykdymas yra išmokėjimas reikalaujamos sumos kitos valstybės žalos atlyginimo institucijai, todėl nustatinėjimas aplinkybės kada žala buvo atlyginta nukentėjusiam asmeniui, čia nereikalingas. Byloje yra konkretūs duomenys, jog 2014-03-03 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjo mokėjimo nurodymu ( - ) 1604,93 Eur (b.l. 44), tad yra aiški ieškovo pagrindinės prievolės įvykdymo data. Nuostolius ieškovas patyrė pervesdamas nurodytą sumą užsienio draudikų biurui, o ne šiam išmokėjus išmoką dėl draudiminio įvykio nukentėjusiam asmeniui. Ieškinys su regresiniais reikalavimais teismui pateiktas nuo šio pervedimo nepraėjus metams (b.l. 2-4).

15Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės nurodytų Lietuvos A. T. 2006-08-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006 ir 2014-05-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl jomis apeliantė remiasi be pagrindo.

16Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais ir argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

18Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai