Byla e2-1158-637/2018
Dėl netesybų priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė,

2sekretoriaujant Linai Vaitkutei,

3vertėjaujant Vidai Rimkienei,

4dalyvaujant ieškovui V. T.,

5atsakovams A. J. ir I. Č., atsakovų atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovams A. J. ir I. Č. (I. Č.) dėl netesybų priteisimo.

7Teismas

Nustatė

8ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo I. Č. (I. Č.) 9 000 Eur netesybų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovės A. J. 9 000 Eur netesybų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Ieškovas V. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovai kreipėsi į jį dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių ( - ), pardavimo. Buvo pasirašyta preliminari sutartis, kuri atsakovų prašymu buvo pratęsta, tačiau atsakovai per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą neatvyko sudaryti pagrindinės sutarties, todėl pažeidė sutartinę prievolę, todėl privalo sumokėti sutartimi sulygtas netesybas – 18 000 Eur. Prašo priteisti netesybas iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 9 000 Eur, nes atsakovai nors ir nėra sudarę santuokos, bet veda bendrą ūkį ir yra bendraskoliai.

10Atsakovas I. Č. su ieškiniu nesutinka, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ketino pirkti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, norėtų šį turtą įsigyti ir dabar. Prelimanarioje sutartyje nustatytu laikotarpiu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes pasikeitė kreditavimo taisyklės ir įvyko nesusipratimas su banku. Atsakovė A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nekilnojamąjį turtą ketino pirkti I. Č. ir ji tikėjosi, kad ją ir jų bendrą vaiką pakvies gyventi kartu. I. Č. dirbo jūroje, todėl jai buvo duotas įgaliojimas tvarkyti turto pirkimo dokumentus.

11Teismas

konstatuoja:

12Dėl pagrindinės sutarties nesudariusiai preliminariosios sutarties šaliai atsiradusios civilinės atsakomybės atlyginti kitos preliminariosios sutarties šalies nuostolius

  1. Ieškovas reikalavimą grindžia 2017 m. liepos 5 d. Preliminaria sutartimi (toliau ir „Sutartis“) (1 tomas, b.l. 6-7), kurioje nurodyta, kad V. T. (“oferentas”) ir I. Č., A. J. (“akceptantas”) sudarė sutartį, pagal kurią oferentas siūlo pirkti akceptantui nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ), t.y. žemės sklypą Nr. ( - ) ir pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ) už 180 000 Eur, o akceptantas pasiūlymą priima. Sutarties 2 punktu buvo susitarta pasirašyti notarinės formos pirkimo pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Ruošiantis bylos nagrinėjimui ieškovas teismui pateikė dar vieną 2017 m. liepos 5 d. Preliminarią sutartį (1 tomas, b.l. 138-139), kurios 2 punktu buvo susitarta pasirašyti notarinės formos pirkimo pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 5 d.
  2. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą ( LR Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.1 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad prievolę pagal preliminariąją sutartį, t.y. prievolę joje nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį turėjo abu atsakovai. Su tokiu ieškovo argumentu teismas nesutinka, nes to nepatvirtina byloje ištirti įrodymai. Sutartis buvo sudaryta 2 egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai (Sutarties 14 punktas). Preliminarią sutartį pagal įgaliojimą pasirašė A. J.. Ieškovo pateiktame notaro paruoštame pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties projekte pirkėju nurodytas tik I. Č., o A. J. nurodyta pirkėjo atstove, veikiančia pagal įgaliojimą (1tomas, b.l. 11). 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiškimu, išsiųstu per notarą, ieškovas informavo I. Č. apie sutarties pasirašymo laiką, vietą (1 tomas, b.l.10), nurodant, kad neatvykus nustatytu laiku pasirašyti pirkimo pardavimo sutarties, laikys, kad atsakovas nepageidauja pirkti ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto ir pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl I. Č. kaltės. Pats ieškovas pateikė A. J. (I. Č. įgaliotinės) 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškimą (1 tomas, b.l. 21), pateiktą per notarų biurą, informuojant, kad I. Č. dėl nenumatytų aplinkybių negrįžo į Klaipėdos m., todėl neturi galimybės 2017 m. rugsėjo 27 d. pasirašyti pirkimo pardavimo sutarties ir prašo pasirašymą atidėti iki I. Č. grįš į Klaipėdos m. AB Šiaulių bankas 2018 m. sausio 25 d. raštas (1 tomas, b.l.167) patvirtina, kad į banką dėl kredito gavimo kreipėsi I. Č. įgaliotas asmuo A. J..
  3. Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Ieškovas patvirtino, kad jis nesidomėjo ar atsakovai yra sudarę santuoką. Ieškovas patvirtino, kad žinojo jog A. J. veikia pagal įgaliojimą ir pats pateikė įgaliojimo kopiją (1 tomas, b.l. 42). Ieškovui buvo žinoma, kad I. Č. dirba jūroje ir todėl nekilnojamojo turto pirkimui reikalingų dokumentų tvarkymui įgaliojimas buvo išduotas A. J.. Ieškovas taip pat teismui pateikė Preliminarią sutartį dėl motociklo, laivo pirkimo, kurią taip pat pasirašė I. Č. įgaliotas asmuo A. J. (1 tomas, b.l. 140-141). Kad A. J. veikė atstovaudama atsakovo I. Č. interesus, patvirtina taip pat I. Č.. Kad nurodymus dėl perkamo turto A. J. davė I. Č. patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktas susirašinėjimas (1 tomas, b.l.51-52).Taigi teismas negali daryti išvados, kad atstovavimo faktas buvo nuslėptas. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu, vadovaudamsis CPK 45 straipsniu, išaiškino ieškovui teisę pakeisti šalį, ieškovas nurodė, kad teisingai pasirinko atsakovus, tą patį nurodė ir teismo posėdžio metu, taip pat nepasinaudojo teismo siūlymu pasirūpinti atstovavimu. Kaip teisingai nurodo atsakovų atstovas, teisę kam, kokiu būdu, kokius reikalavimus reikšti renkasi ieškovas. Ieškovas neįrodė, kad tarp A. J. ir I. Č. buvo susitarimas ieškovui priklausantį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovui neįrodžius, kad A. J. ir I. Č. pagal iš preliminarios sutarties kilusią prievolę sudaryti pagrindinę sutartį yra bendraskoliai (CK 6.5 straipsnis), ieškinio reikalavimas atsakovei A. J. atmestinas.
  4. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
  5. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Preliminariąja sutartimi iš pradžių buvo sutarta pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 5 d., terminas bendru sutarimu pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Pagrindinė nekilnojamojo turto pardavimo pirkimo sutartis per šį laikotarpį sudaryta nebuvo.
  6. Ieškovas neneigia, kad darant preliminarios sutarties pratęsimą jam buvo žinoma, kad atsakovas ims paskolą iš banko ir ieškovo pateiktame pirkimo-pardavimo sutarties projekte numatytas dalies kainos sumokėjimas iš kredito bei nurodyta, kad pardavėjas sutinka, kad pirkėjas įkeistų turtą paskolos gavimui (3.2 punktas, 5.1.11 punktas, 1 tomas, b.l. 14, 16).
  7. Atsakovas I. Č. pateikė įrodymą, kad dėl ketinamo pirkti turto kreipėsi į turto vertintoją (1 tomas, b.l. 95), AB Šiaulių bankas raštas (1 tomas, b.l.96 ) patvirtina, kad 2017 m. birželio 6 d. buvo kreiptasi dėl kredito nekilnojamajam turtui, esančiam ( - ) įsigyti suteikimo. Iš AB Šiaulių bankas 2018 m. sausio 25 d. rašto (1 tomas, b.l.167) nustatyta, kad turto vertinimas bankui buvo pateiktas tik 2017 m. rugsėjo 1 d. ir bankas turėjo iš naujo vertinti kliento, t.y. I. Č. mokumą. Tiek banko raštas, tiek I. Č. žinutė ieškovui (1 tomas, bl.l. 33-39) patvirtina, kad atsakovas neįvykdė banko keliamų sąlygų, todėl sprendimas dėl kredito suteikimo nebuvo priimtas. Atsakovo pateiktas sąskaitos išrašas (1 tomas, b.l. 178) nepakeičia tos aplinkybės, kad atsakovui kreditas nebuvo suteiktas ir visos sumos turto įsigijimui atsakovas neturėjo ir to neįrodinėjo. Atsakovo I. Č. argumentas, kad jis buvo įsitikinęs, kad bankas suteiks jam paskolą nepagrįstas jokiu įrodymu. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovo I. Č. elgesys neatitiko rūpestingo, apdairaus asmens elgesio standaro, konstatuojant jo kaltę (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutarties projekto 6.2 punkte (1 tomas, b.l.17) buvo numatyta, kad bankui nesuteikus pirkėjui kredito arba laiku neatsiskaičius pagal sutartį, šalys įsipareigoja nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Tokią sąlygą šalys turėjo galimybę numatyti ir preliminarioje sutartyje. Atsakovas I. Č. nurodo, kad nori ir dabar įsigyti tą patį nekilnojamąjį turtą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad turi tokias finansines galimybes. Atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad iš jūros grįžo 2017 m. spalio mėnesį ir kad tuomet ar per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį būtų ėmęsis bent kokių veiksmų, kad nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandoris įvyktų.
  8. Iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, ištirtų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad ieškovas įrodė jog atsakovas I. Č. nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 išaiškino, kad ginčijant jog yra aplinkybės, dėl ko netesybų nereikia mokėti, reikia įrodyti, kad preliminarioji sutartis yra įvykdyta. Kitas teisių gynybos būdas yra įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos). Tai – juridiniai faktai, dėl kurių yra pagrindas pagal įstatymą arba sutartį netaikyti civilinės atsakomybės. Civilinės atsakomybės netaikymo pagrindą turi įrodyti asmuo, kuris juo remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Atsakovas I. Č. civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų neįrodė ir kadangi neįvykdė preliminariosios sutarties, atsirado teisinis pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, galinčią turėti netesybų arba nuostolių formą (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).
  9. Iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė dėl netesybų – baudos. Sutarties 9 punktu susitarta, kad jeigu bent viena šalis vengs sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, prievolę vengianti įykdyti šalis turės sumokėti 18 000 Eur baudą ir atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, kurių nepadengia bauda. Sutarties 11 punkte numatytos taip pat netesybos - 18 000 Eur bauda, jeigu oferentas atsisakytų parduoti arba akceptantas atsisakytų pirkti ir prievolė pagal šią sutartį būtų neįvykdyta, nustatytų nuostolių kompensavimui, nustatant, kad Sutartyje numatytos netesybos yra laikomos minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, yra teisingos ir nedidelės ir, kad šalys nesutinka jų mažinti.
  10. Teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).
  11. Konstatavus, kad atsakovui I. Č. civilinė atsakomybė taikytina dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, taikytinos šalių Sutarties 11 punkte numatytos netesybos.
  12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 konstatavo, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų, nepriklausomai nuo jų rūšies (bauda, delspinigiai), reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio.
  13. Ieškovas savo patirtus nuostolius grindžia aplinkybe, kad dėl neįvykusio nekilnojamojo turto pardavimo turėjo nutraukti 2017 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą preliminariąją sutartį dėl buto įsigijimo ( - ) ir dėl to sumokėti 11 000 Eur netesybas (1 tomas, b.l. 126-127). Ieškovas taip pat nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaręs preliminarią sutartį dėl garažų pirkimo ir ją įvykdė, bet tam turėdamas laikinai paimti lėšas iš V. T. VšĮ (1 tomas, b.l. 128-137). Ieškovas taip pat nurodo, kad negalėjo įgyvendinti savo verslo planų dėl patalpų ( - ), įsigijimo. Tiesioginiais nuostoliais ieškovas nurodo 11 170,86 Eur (11 000 Eur sumokėtos netesybos; 100 Eur už energetinio naudingumo sertifikatą; 61,11 Eur už notaro paslaugas; 9,75 Eur kurjerio paslaugos (1tomas, b.l.149-164)). Teismas gali sutikti su atsakovo atstovo argumentu, kad energetinio naudingumo sertifikatas yra susijęs su nekilnojamuoju turtu, nepriklausomai nuo to ar ketinama jį parduoti, tačiau atsakovo atstovo argumentai, kad ieškovas neįrodė jog nutraukdamas preliminariąją sutartį sumokėjo netesybas nėra pagrįsti. Ant ieškovo pateiktos sutarties yra parašai, kad pinigai sumokėti, atsakovas nenuginčijo ir neginčijo, kad pinigų gavėjo parašas yra suklastotas. Šalys sutarė dėl 18 000 Eur netesybų ne tik jeigu akceptantas atsisakytų pirkti, bet ir jeigu oferentas atsisakytų parduoti, t.y. teismas negali konstatuoti šalių nelygybės. Šalys susitarė dėl netesybų nustatytų nuostolių kompensavimui, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 9 000 Eur, nors įrodinėja, kad jo patirti nuostoliai yra didesni. Teismas negali daryti išvados, kad nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės ir tuo pagrindu jas mažinti, be to jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis) ir taip pažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916-2017), sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
  14. Vadovaujantis civilinio proceso kodekse įtvirtintu rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
  15. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir byloje nustačius, kad pagrindinė sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovas I. Č. neturėjo lėšų sumokėti sutartos 180 000 Eur sumos, atsakovui I. Č. esant atsakingam dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl jo kaltės, yra pagrindas taikyti baudą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 9 000 Eur netesybų (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

13Dėl procesinių palūkanų

14Ieškovui iš atsakovo I. Č. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis.

17Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos:

18481 Eur žyminio mokesčio (1 tomas, b.l. 5, b.l. 49, b.l. 78); 30 Eur už vertmą (1 tomas, b.l. 69), už advokato teisnes paslaugas paruošiant ieškinį 450 Eur (1 tomas, b.l. 40-41), išrašas iš NTR 3,48 Eur (1 tomas b.l. 153), viso 964,48 Eur.

19Atsakovo I. Č. išlaidos advokato teisinei pagalbai dokumentų surašymui ir atstovavimui teisme 1500 Eur (1 tomas, b.l. 97-98, 196).

20Ieškinio dalis, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas I. Č. patenkinta visiškai, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovui I. Č. kompensuoti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai. Kitų ieškinio reikalavimų patenkinus 50 proc., iš atsakovo ieškovui priteistina 482,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

22Teismas

Nutarė

23ieškinį patenkinti iš dalies.

24Priteisti ieškovui V. T. iš atsakovo I. Č. (I. Č.) 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų) netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 482,24 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

25Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė,... 2. sekretoriaujant Linai Vaitkutei,... 3. vertėjaujant Vidai Rimkienei,... 4. dalyvaujant ieškovui V. T.,... 5. atsakovams A. J. ir I. Č., atsakovų atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 7. Teismas... 8. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 9. Ieškovas V. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovai kreipėsi į... 10. Atsakovas I. Č. su ieškiniu nesutinka, teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 11. Teismas... 12. Dėl pagrindinės sutarties nesudariusiai preliminariosios sutarties šaliai... 13. Dėl procesinių palūkanų... 14. Ieškovui iš atsakovo I. Č. priteistinos 5 procentų dydžio metinės... 15. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 16. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos... 17. Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi... 18. 481 Eur žyminio mokesčio (1 tomas, b.l. 5, b.l. 49, b.l. 78); 30 Eur už... 19. Atsakovo I. Č. išlaidos advokato teisinei pagalbai dokumentų surašymui ir... 20. Ieškinio dalis, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas I. Č. patenkinta... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 22. Teismas... 23. ieškinį patenkinti iš dalies.... 24. Priteisti ieškovui V. T. iš atsakovo I. Č. (I. Č.) 9 000 Eur (devynis... 25. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...