Byla B2-945-440/2014
Dėl bankrutavusios S. V. įmonės 2014 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atsakovei S. V. įmonei, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Jonvita“, suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. V. skundą dėl bankrutavusios S. V. įmonės 2014 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atsakovei S. V. įmonei, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Jonvita“, suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui,

Nustatė

2Bankrutavusios S. V. įmonės savininkas S. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti S. V. įmonės 2014-06-20 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl pirmojo darbotvarkės klausimo patvirtinimo ir patvirtinti kreditorių susirinkime pateiktą bankroto administratoriaus pasiūlymą – leisti pareiškėjui likusią 6872,41 Lt skolą sumokėti iki 2014-09-13. Nurodė, kad 2014-06-20 kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl termino sumokėti įmonės skolą vieninteliam bankrutavusios įmonės kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyriui pratęsimo, tačiau kreditorius nepritarė bankroto administratoriaus siūlymui leisti pareiškėjui likusią skolą sumokėti iki 2014-09-13 ir nutarė atnaujinti S. V. priklausančio gyvenamojo namo ( - ), unikalus Nr. ( - ) su priklausiniais ir 0,17 ha žemės sklypo (priklausančio valstybei), esančių ( - ), pardavimo procesą. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2013-10-31 Šiaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1025-440/2013 sustabdė gyvenamojo namo ( - ), unikalus Nr. ( - ) su priklausiniais ir 0,17 ha žemės sklypo, esančių ( - ), pardavimą, kol jis atsiskaitys su kreditoriumi ir padengs administravimo išlaidas. Teismas įpareigojo pareiškėją padengti skolą ir administravimo išlaidas iki 2014-06-01. Pabrėžė, kad iki 2014-06-10 į bankrutavusios S. V. įmonės sąskaitą įnešė 10200,00 Lt, liko nepadengta mažiau nei pusė visos skolos - 6872,42 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ilgą laiką neturėjo darbo ir negalėjo sumokėti visos skolos, 2014-06-10 bankroto administratoriui parašė prašymą leisti likusią skolos dalį sumokėti iki 2014-09-13, tačiau vienintelis įmonės kreditorius VSDFV Mažeikių skyrius nesutiko jo tenkinti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad įsiskolinimas nėra toks didelis, kad būtų galima pardavinėti nekilnojamąjį turtą. Be to, turtas priklauso ne pareiškėjui, o jo broliui A. V.. Nurodė, kad pagal 2001-03-19 sutartį įsigijo fiziškai apgriuvusį gyvenamą namą, kiemo statinius, tvartą ir daržinę. Statiniai buvo sudegę, o naujas namas yra kitoje vietoje. Žemės sklypo, ant kurio yra pareiškėjui priklausantis turtas, kadastriniai matavimai neatlikti, unikalus numeris nesuteiktas. Administratorius atliko namų valdos, esančios ( - ), vertinimą. Buvo nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, pastatas po rekonstrukcijos teisiškai neįregistruotas; pastatų - tvarto ir daržinės nebėra (tačiau įrašai Nekilnojamojo turto registre apie juos nėra panaikinti), teritorijoje stovi pagalbinis ūkio pastatas, kuris yra teisiškai neįregistruotas, unikalus numeris nesuteiktas (2-3 b.l.).

3Atsakovė S. V. įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“, atsiliepimu prašo tenkinti S. V. 2014-06-25 skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Nurodo, kad S. V. įmonei yra iškelta bankroto byla, šiuo metu įmonė yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Vienintelis įmonės kreditorius - VSDFV Mažeikių skyrius, likusio nepadengto kreditorinio reikalavimo dydis - 2072,42 Lt. Bankroto byloje atsižvelgiant į tai, kad S. V. įmonė neturi jokio turto, kurį realizavus būrų galima atsiskaityti su įmonės kreditoriais, buvo nuspręsta realizuoti individualios įmonės savininko S. V. priklausantį turtą. 2013-10-31 Šiaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1025-440/2013 sustabdė nekilnojamojo turto pardavimą, kol iki teismo nustatyto termino S. V. atsiskaitys su kreditoriumi ir padengs administravimo išlaidas. Pažymi, kad nors iki teismo nustatyto termino S. V. visiškai neatsiskaitė su kreditoriumi ir nepadengė administravimo išlaidų, S. V. padengė didžiąją dalį skolos ir sumokėjo į bankrutavusios S. V. įmonės sąskaitą 10200,00 Lt. Likusi nepadengta skolos suma - 6872,42 Lt. 2014-06-10 administratorius gavo prašymą leisti likusią skolos dalį sumokėti iki 2014-09-13. Administratoriaus nuomone, iš S. V. veiksmų siekiant grąžinti skolą (skola mokama dalimis), be to, atsižvelgiant į tai, kad S. V. savanoriškai bendradarbiauja su administratoriumi, galima pagrįstai tikėtis, kad S. V. visiškai atsiskaitys su kreditoriumi ir padengs administravimo išlaidas. Administratoriaus manymu, 2014-06-20 kreditorių susirinkime priimtas nutarimas neproporcingai pažeistų buvusio įmonės savininko interesus, bankrutavusios įmonės interesus bei bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Pabrėžė, kad S. V. priklausančio nekilnojamojo turto nepavyko parduoti dvejose varžytynėse vienintelio kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus pasiūlytomis kainomis ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo, ant kurio yra S. V. priklausantis turtas, kadastriniai matavimai neatlikti, unikalus numeris nesuteiktas, gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, pastatas po rekonstrukcijos teisiškai neįregistruotas; pastatų - tvarto ir daržinės nebėra (tačiau įrašai Nekilnojamojo turto registre apie juos nėra panaikinti), teritorijoje stovi pagalbinis ūkio pastatas, kuris yra teisiškai neįregistruotas, unikalus numeris nesuteiktas. gautas pranešimas iš S. V., kad parduodamas pastatas priklauso ne jam, o jo broliui A. V., administratoriui kyla abejonių, koks realiai turtas priklauso buvusiam S. V. įmonės savininkui ir kokios yra galimybės šį turtą realizuoti. Bankroto administratoriaus nuomone, S. V. pasiūlytas būdas yra daug realesnis, ekonomiškesnis ir teisingesnis padengti bankrutavusios įmonės skolas, kadangi turto pardavimo klausimas kelia abejonių (8-9 b.l.).k

4Kreditorius VSDFV Mažeikių skyrius prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas S. V. laikotarpiu nuo 2013-10-31 iki 2014-06-01 į bankrutavusios S. V. įmonės sąskaitą piniginių lėšų nepravedė, t. y. elgėsi nesąžiningai bankroto proceso dalyvių atžvilgiu ir nevykdė Šiaulių apygardos teismo įpareigojimo. S. V. paaiškinimas, kad jis neturėjo darbo ir negavo lėšų yra abejotinas, nes prie pateikto prašymo pratęsti įsiskolinimo sumokėjimo terminą, nepateikti dokumentai patvirtinantys, kiek aukščiau nurodytu terminu gavo pajamų, kokiais laikotarpiais neturėjo darbo ir kt. VSDFV Mažeikių skyrius įvertinęs, kad kreditorinio reikalavimo suma nėra ženkli daro prielaidą, kad S. V. savo veiksmais tęsia bankroto procedūrų terminą turėdamas tikslą, kad nebūtų įvykdytas reikalavimas parduoti nekilnojamąjį turtą. Pabrėžė, kad 2014-06-20 kreditorių susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu, kurį pareiškėjas skundžia yra sąlygotas VSDFV Mažeikių skyriaus siekiu ginti savo, kaip S. V. įmonės kreditoriaus interesus, t.y. siekiant visiško ir kuo greitesnio teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo patenkinimo. VSDFV Mažeikių skyriaus, kaip vienintelio įmonės kreditoriaus, netenkina S. V. siūlymas dar iki 2014-09-13 pratęsti įsiskolinimo padengimo terminą (11-12 b.l.).

5Skundas netenkintinas.

6Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - LR ĮBĮ) normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (LR ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (LR ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Bankroto proceso teisėtumo kontrolė pavesta teismui, ji inter alia apima ir kreditorių susirinkimo priimamų sprendimų atitikties imperatyvioms LR ĮBĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms patikrinimą. Teismas įgyvendindamas šiuos savo įgaliojimus, t. y. nagrinėdamas skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, patikrina ar buvo laikytasi LR ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms LR ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant su įmonės kreditorių susirinkimo sprendimų nustatyti turto pardavimo tvarką ir kainas susijusius ginčus, teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus. Vadinasi, priimdamas nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kreditorių susirinkimas turi pareigą nustatyti tokią turto pardavimo tvarką bei kainą, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1638/2014).

7Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2012-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-165-440/2014 S. V. įmonei iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Jonvita“. 2012-06-01 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vienintelis įmonės kreditorius VSDFV Mažeikių skyrius. 2013-07-31 bankrutavusios S. V. įmonės kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl S. V. priklausančio ilgalaikio nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo ( - ), unikalus numeris ( - ) su priklausiniais, esančių ( - ) pardavimo kainos ir tvarkos. Kreditorius VSDFV Mažeikių skyrius nesutiko su S. V. pasiūlymu per 14 mėnesių padengti kreditoriaus VSDFV Mažeikių skyriaus 4972,42 Lt kreditorinį įsiskolinimą ir apmokėti 12100,00 Lt administravimo išlaidų, bei pateikė siūlymą skelbti varžytines ir toliau pardavinėti turtą. Šiaulių apygardos teismas 2013-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1025- 440/2013 nutarė tenkinti iš dalies pareiškėjo S. V. įmonės atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ skundą dėl bankrutavusios S. V. įmonės 2013-07-31 kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo, panaikino 2013-07-31 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą ir patvirtino 2013-07-31 kreditorių susirinkime pateiktą bankroto administratoriaus pasiūlymą, sustabdė S. V. priklausančio ilgalaikio nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo ( - ), unikalus numeris Nr. ( - ) su priklausiniais pardavimą, kol savininkas atsiskaitys su kreditoriumi ir padengs administravimo išlaidas, įpareigojant S. V. įsiskolinimą ir administravimo išlaidas padengti iki 2014-06-01, lėšas lygiomis dalimis kas mėnesį pervesti į bankrutavusios S. V. įmonės sąskaitą. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad S. V. pasiūlytas būdas yra realesnis, ekonomiškesnis ir teisingesnis norint padengti bankrutavusios įmonės skolas. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad turto pardavimo sustabdymas bei teisės S. V. suteikimas gera valia padengti kreditorinį įsiskolinimą pažeistų kreditoriaus interesus. Teismui nebuvo pagrindo vertinti, kad S. V. turėjo galimybę anksčiau padengti įsiskolinimus, tačiau to nepadarė ir galimai ateityje nepadengs įsiskolinimų, kadangi byloje esantys duomenys patvirtino, kad jis gera valia jau sumokėjo 3200,00 Lt. Teismas taip pat pažymėjo, kad S. V. įsipareigoja mokėti kiekvieną mėnesį konkrečias sumas, todėl jam nevykdant įsipareigojimo, neatimama teisė sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl įmonės savininkui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos patvirtinimo (Šiaulių apygardos teismo 2013-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1025- 440/2013). Nagrinėjamu atveju iš administratoriaus pateikto S. V. 2014-06-10 prašymo matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog negalėjo įvykdyti įsipareigojimo padengti 17071,42 Lt skolos, kadangi ilgą laiko tarpą neturėjo darbo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pareiškėjas prašė leisti likusią nesumokėtą 6872,42 Lt skolą sumokėti iki 2014-09-13 (26 b.l.). Iš AB DNB banko sąskaitos išrašo ir bankroto administratoriaus nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas į bankrutavusios įmonės sąskaitą laikotarpiu nuo 2013-07-22 iki 2014-06-01 yra įmokėjęs 10200,00 Lt sumą (25, 34-37 b.l.) Iš 2014-06-20 bankrutavusios S. V. įmonės kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 04 matyti, kad vienintelis kreditorius VSDFV Mažeikių skyrius nepritarė administratoriaus pateiktam nutarimo projektui leisti S. V. likusią 6872,41 Lt skolą sumokėti 2014-09-13, kadangi 2013-10-31 nutartimi Šiaulių apygardos teismas nutarė sustabdyti S. V. priklausančio ilgalaikio nekilnojamojo turto pardavimą, kol savininkas atsiskaitys su VSDFV Mažeikių skyriumi ir padengs administravimo išlaidas, t.y. iki 2014-06-01. Kreditorius pažymėjo, kad S. V. nutarties nesilaikė ir neįvykdė įsipareigojimų, todėl darytina išvada, kad įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimas iki 2014-09-13 prieštaraus Šiaulių apygardos teismo nutarčiai (28-29 b.l.). Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad skundą dėl priimto kreditoriaus nutarimo pareiškėjas motyvuoja aplinkybe, kad nekilnojamojo turto pardavinėjimas nėra tikslingas, neekonomiškas ir nelogiškas, kadangi skolą pareiškėjas sumokės iki 2014-09-13. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-08-12 ir 2014-09-08 nutartimis pareiškėjas buvo įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pateikti teismui duomenis apie pareiškėjo atliktus mokėjimus likusiam kreditoriniam įsiskolinimui VSDFV Mažeikių skyriui padengti (17-18, 41-42 b.l.), tačiau pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių 6872,41 Lt skolos sumokėjimo faktą iki 2014-09-13 nei teismui, nei bankroto administratoriui nepateikė. Įvertinęs išdėstytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2014-06-20 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl pirmojo darbotvarkės klausimo patvirtinimo ir patvirtinti bankroto administratoriaus pasiūlymą leisti S. V. likusią skolos dalį – 6872,41 Lt sumokėti iki 2014-09-13, praėjus pareiškėjo nurodytam skolos sumokėjimo laikotarpiui ir neesat teismui pateiktų įrodymų apie šio įsipareigojimo įvykdymą, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Be to atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui Šiaulių apygardos teismo 2013-10-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1025-440/2013, jau buvo suteikta galimybė skolą kreditoriui padengti dalimis, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl kokių priežasčių minėtos Šiaulių apygardos teismo nutarties neįvykdė, teismui nėra pagrindo vertinti, kad 2014-06-20 kreditorių susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu pažeidžia pareiškėjo interesus, yra neobjektyvus ar neatitinkantis bankroto procesui keliamų tikslų kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus ir užbaigti bankroto procedūras. Remiantis išdėstytu, pareiškėjo skundas netenkintinas.

8Taip pat teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos medžiagą, į tai, kad pareiškėjas neginčija, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas laikantis LR ĮBĮ 24 straipsnyje reglamentuotos kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimo tvarkos, yra pagrindo vertinti, kad kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditoriaus dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos buvo laikomasi. Įvertinęs bylos duomenis teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėto nutarimo priėmimą, taip pat nustatė, kad priimtas nutarimas prieštarauja imperatyviosioms LR ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to galimai pažeidžia bankrutavusios įmonės ar jos kreditoriaus teisėtus interesus.

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, teismas

Nutarė

10Skundo netenkinti.

11Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

12Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai