Byla e2-1078-494/2019

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Laimonui Rukšėnui, dalyvaujant ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Rolandui Kruopiui, ginančiam viešąjį interesą, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Lilijai Krezub, sodininkų bendrijos „Žaluma“ atstovui Jonui Narkevičiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Žaluma“, D. G., R. G., J. J., S. J., tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuro notarei L. Š., Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarei D. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3I.

4Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-5823, kuria 3214 kv.m. ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3400, kuria J. J. ir S. J. parduota 989/3214 sklypo dalis, o D. G. ir R. G. parduota 472/1607 žemės sklypo dalis; 3) taikyti restituciją - priteisti Lietuvos Respublikos valstybei iš: D. G. ir R. G. 472/1606 Ginčo sklypo dalį; J. J. ir S. J. 989/3214 Ginčo sklypo dalį; 4) taikyti restituciją - priteisti Lietuvos Respublikos valstybei iš s.b. „Žaluma“ 1281/3214 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ); 5) taikyti restituciją - priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos s.b. „Žaluma“ naudai 96 eurus; 6) taikyti restituciją - priteisti iš s.b. „Žaluma“ D. G. ir R. G. 660,8 Eur, o J. J. ir S. J. 692,3 Eur; 7) priteisti iš atsakovų s.b. „Žaluma“ ir s.b. narių bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

72.

8Nurodo, kad išnagrinėjus NŽT VRS pareiškime prokuratūrai pateiktą informaciją bei surinkus papildomus duomenis, nustatyta, kad Skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ - (14.48.2.)-3503 buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių ( - ), sodininkų bendrijoje „Žaluma“ (toliau - s. b. Žaluma“), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame buvo suprojektuoti sodininkų bendrijos „Žaluma“ bendrojo naudojimo žemės sklypai bei įsiterpę žemės sklypai. 2016 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi (Notarinio registro Nr. 1-5823) žemės sklypas (kadastro Nr. ( - ), toliau tekste ir - Ginčo sklypas) buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“ už 96 Eur.

93.

102017 m. kovo 7 d. s.b. „Žaluma“ valdybos narys P. E., duodamas paaiškinimą prokuratūroje nurodė, kad jis yra s.b. „Žaluma“ valdybos narys nuo 2009 metų. Į jo pareigas įeina tai, kas nurodyta s.b. įstatuose, pvz., svarstyti sandorių sudarymo klausimus, nagrinėti bendrijos narių prašymus ir kt. S.b. „Žaluma“ valdybą sudaro 5 nariai, 1 iš jų yra bendrijos pirmininkas. Nuo to laiko, kuomet P. E. tapo valdybos nariu, jo teigimu, Jonas Narkevičius buvo valdybos narys ir jos pirmininkas. P. E. teigimu, apytiksliai 2011 metais įvykusio visuotinio s.b. narių susirinkimo metu buvo nuspręsta s.b. „Žaluma“ nuosavybėn įgyti dalį s.b. „Žaluma“ teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų. Dalies šioje teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų įsigyti buvo atsisakyta. P. E. turimais duomenimis, nuo 2009 m. sausio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo skaičiuoti nuomos mokesčius už bendrojo naudojimo žemės sklypus s.b. „Žaluma“, kurie tuomet padidėjo nuo maždaug 2000 Lt per metus iki maždaug 50000 Lt per metus. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo žemė, esanti sodininkų bendrijos teritorijoje, tapo bendrijai nepakeliama finansine našta, savivaldybė buvo pareiškusi bendrijai ieškinį, kelis metus dėl to buvo areštuotos bendrijos sąskaitos. Bendrija kreipėsi į savivaldybę dėl šio mokesčio sumažinimo iki buvusio lygio, bet savivaldybė prašymo netenkino. Šiai dienai visos savivaldybės pateiktos sąskaitos, anot P. E., yra beveik apmokėtos.

114.

12S.b. „Žaluma“ teritorijoje yra apie 10 km bendrojo naudojimo kelių, pagal galiojančius teisės aktus šiais keliais turi privažiuoti specialiųjų tarnybų, atliekas surenkančių įmonių transporto priemonės, todėl yra keliami reikalavimai šių kelių plotui, apsisukimo vietoms ir pan. Viename iš s.b. narių susirinkimų buvo nuspręsta įrengti pliažus, prieplauką, pastatą bendrijos būstinei, apžvalgos taškas ir kt. 2013 metais s.b. „Žaluma“ įsitraukė į Vilniaus rajono savivaldybės parengtą projektą dėl to, kad per s.b. teritoriją būtų nutiestas dviračių takas. Bendrojo naudojimo žemės sklypai s.b. „Žaluma“ nuosavybėn buvo įgyti bendrijos narių lėšomis. Kiekvienas bendrijos narys galėjo paremti s.b. „Žaluma“ piniginiu įnašu. Piniginis įnašas buvo įforminamas kasos pajamų orderiu, jei pinigai buvo įnešami į bendrijos kasą. 'I'aip pat buvo galimybė pervesti lėšas per banką. Lėšų pavedimuose mokėjimo paskirtis būdavo nurodoma apytiksliai: „žemės išpirkimui iš valstybės“. Tiksliai pasakyti - ar mokėjimų pavedimuose būdavo nurodoma už kokį konkrečiai sklypą mokamas įnašas - P. E. negalėjo. Jokios sutartys su s.b. nariais, pervedančiais aptariamas lėšas, nebuvo sudaromos. Tai, anot P. E., nesietina su vėlesniais sklypų pardavimais bendrijos nariams, nes dalis asmenų, įnešusių minėtas lėšas, neįsigijo nuosavybėn iš bendrijos žemės sklypų. Tiksliai pasakyti ar buvo asmenų, kurie nusipirko žemės sklypus, tačiau nebuvo iš anksto parėmę bendrijos, P. E. negalėjo.

135.

142015 metų visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta dalį šio aukščiau nurodytų sklypų parduoti bendrijos nariams. Visų s.b. „Žaluma“ narių prašymai, kurie buvo pateikti bendrijos valdymo organams dėl jų įsigijimo privačion nuosavybėn buvo patenkinti. Visiems minėtus žemės sklypus įgijusiems asmenims buvo išaiškinta, kad jie nuosavybėn iš s.b. „Žaluma“ įgyja bendro naudojimo žemės sklypus, ši aplinkybė buvo įrašyta į notarines pirkimo - pardavimo sutartis.

156.

162016 m. lapkričio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartimi 472/1607 Ginčo sklypo dalis buvo parduota D. ir R. G. už 660,8 Eur; 989/3214 Ginčo sklypo dalis parduota J. ir S. J. už 692,3 Eur. 2017 m. gegužės 16 d. R. G., duodamas paaiškinimą prokuratūroje, nurodė, kad apytiksliai 1988 - 1989 metais dirbo Akcinėje kartono gamykloje ir gamyklos darbuotojams profsąjunga skyrė plotą s.b. „Žaluma“. R. G. traukė numeriukus ir ištraukė Nr. 439. Tuomet jam buvo suteiktas pastaruoju numeriu pažymėtas sodo sklypas. Kai visi pageidaujantys darbuotojai gavo sodo sklypus, įvyko susirinkimas, išsirinko pirmininką (O.), valdybą ir pradėjo s.b. veiklą, o R. G. tapo jos nariu. 2015 metais s.b. visuotinis susirinkimas nusprendė parduoti s.b. nariams bendro naudojimo žemės sklypus bei patvirtino kainą - 70 eurų už 1 arą. Sužinojęs, kad galima nusipirkti papildomos žemės, R. G. pasitarė su žmona ir nusprendė įsigyti papildomos žemės, kad jų valdomas žemės plotas būtų didesnis ir kad galėtų jį prižiūrėti. Tuomet kreipėsi į s.b. valdybą, prašydami, kad susirinkimas leistų jiems įsigyti bendrojo naudojimo žemę. S.b. valdyba pateikė jų prašymą svarstyti visuotiniam susirinkimui ir visuotinis susirinkimas leido jiems išsipirkti Žemės sklypą ir kitą žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), kuris buvo šalia R. G. anksčiau turėto ir aukščiau paminėto (1989 metais gauto) žemės sklypo. R. G. teigimu, jo tikslas buvo prižiūrėti Ginčo sklypą ir jį „išgelbėti“, kadangi jis buvo apleistas, pačiame sklype buvo vandens griovys į kurį atitekėdavo pavasario vanduo, taip pat vanduo iš netoliese esančių šaltinių. Prieš sudarant Ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, jiems parodė viso žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planą, kurį padarė s.b. valdyba, taip pat nuvažiavo į Ginčo sklypo buvimo vietą, apžiūrėjo sklypą. S.b. pirmininkas R. G. paaiškino, kad tai yra sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė, negalima keisti jos paskirties, informavo, kad nieko čia negali statyti, o tik įrengi suoliukus, sutvarkyti kelią, einantį palei Žemės sklypą ir t.t. Už perkamą Žemės sklypą sumokėjo vienu kartu, grynais pinigais s.b. būstinėje, Sumokėjo tiek, kiek nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyje - 660,80 euro. Dėl perkamo Žemės sklypo kainos nesiderėjo, kadangi tokią kainą buvo patvirtinęs s.b. visuotinis susirinkimas. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą Ginčo sklypo vidutinę rinkos vertę R. G. teigė matęs, tačiau kadangi tokią kainą (70 eurų už 1 arą) buvo patvirtinęs s.b. visuotinis susirinkimas, tai ir pirko už susirinkimo patvirtintą kainą. R. G. įsitikinimu, sutartyje nurodyta sklypo vidutinė rinkos vertė yra akivaizdžiai neteisinga, kadangi visas sklypas yra raistynas, jame priaugę alksnių, krūmų, tai yra nedirbama žemė, todėl už tokią kainą kaip vidutinė rinkos vertė šios žemės tiesiog niekas nepirktų. Iš valstybės Ginčo sklypo nepirko, kadangi valstybė (jos institucijos) jam nesiūlė pirkti žemės sklypo tiesiai iš valstybės ir tik sodininkų bendrijai nusipirkus šį sklypą iš valstybės, bendrija jiems pasiūlė jį įsigyti. Kol kas Žemės sklype nieko nedaro, planuoja nupjauti sklype esančius krūmus, išvalyti vandens griovį, nupjauti žolę. Per s.b. visuotinius susirinkimus buvo informuojama, kad s.b. turi skolą, tačiau apie tai, kaip ją padengti arba raginimų s.b. nariams prisidėti prie skolos likvidavimo, teigė negirdėjęs.

177.

182017 m. balandžio 27 d. S. J., duodamas paaiškinimą prokuratūroje, nurodė, kad apytiksliai 2006 metais įsigijo žemės sklypą s.b, „Žaluma“ (tuometinis Nr. 171 (jei gerai atsimena, o šiuo metu - ( - )). Tais pačiais metais tapo ir s.b. nariu. S.b. narių susirinkimuose dažnai buvo svarstomos galimybės išpirkti iš valstybės bendrojo naudojimo žemės sklypus arba jų atsisakyti, kad nereikėtų mokėti didelių žemės mokesčių. Visuotiniuose susirinkimuose buvo siūloma, kad s.b. nariai, kurie turi finansinių galimybių, prisidėtų prie bendro naudojimo žemės sklypų išsipirkimo iš valstybės. Po to kai sklypai buvo bendrijos išpirkti iš valstybės, visuotinių susirinkimų metu sužinojo, kad yra galimybė nusipirkti šiuos sklypus s.b. nariams. S.b. nariams buvo paaiškinta, kad šių žemės sklypų paskirtis liks bendro naudojimo - bendrijos reikmėms. Su žmona ilgai diskutavo ir, nusprendę, kad kaina nėra per didelė ir įvertinę tai, kad ir taip dalį Žemės sklypo prižiūri, kadangi jis ribojasi su ieškinio 9 punkte minėtu žemės sklypu, nusprendė Žemės sklypą įsigyti. Kai sužinojo, kad yra galimybė pirkti žemės sklypo dalį (32 arų ploto žemės sklypo, kadastro Nr. ( - )), o ne visą sklypą, kaip anksčiau jam buvo siūlę kažkas iš bendrijos valdybos, pasiskambino s. b. pirmininkui J.Narkevičiui ir pasakė, kad, esant galimybei, norėtų išsipirkti minėto žemės sklypo dalį iki pelkės. Taigi, pirkti Žemės sklypą iš esmės buvo S. J. iniciatyva. S. J. pažymėjo, kad prieš pirkdamas žemės sklypą, konsultavosi su savo broliu, kuris yra miškininkas ir jis jį informavo, kad jeigu s.b. atsisakytų Žemės sklypo kaip bendrojo naudojimo teritorijos ir perduotų jį valstybei, ši teritorija greičiausiai būtų prijungta prie valstybinio miško, kadangi ši teritorija yra užpelkėjusi, apaugusi medžiais ir ribojasi su valstybiniu mišku. Žemės sklypą įsigijo, kadangi Žemės sklypas ribojosi su jo iš anksčiau turimu žemės sklypu, faktiškai jis Žemės sklypą ir iki įsigyjant šienaudavau, prižiūrėdavo, kad nesiveistų erkės ir pan., įsigijus Žemės sklypą padidėjo jo kiemas, t.y. vejos teritorija. Prieš perkant Žemės sklypą jam buvo pateiktas susipažinti Žemės sklypo planas, jam dalyvaujant matininkas sudėjo riboženklius ir informavo, kiek sklypas kainuoja ir kada atvykti pas notarą. S.b. pirmininkas jiems su žmona aiškiai išaiškino, kad perkamas Žemės sklypas yra bendrojo naudojimo žemės sklypas ir kad tame žemės sklype yra tam tikri ūkinės veiklos apribojimai. Už perkamą Žemės sklypą atsiskaitė dviem pavedimais per banką, taip pat dar vieną pavedimą yra atlikęs kaip paaukojimą bendrijai, kadangi jau anksčiau buvo žadėjęs paremti bendriją - prisidėti prie žemės išpirkimo iš valstybės. Kokią Žemės sklypo kainą turėjo sumokėti, jam pasakė s. b. pirmininkas J.Narkevičius, dėl kainos nesiderėjo, priėmė tai kaip faktą. Prieš pirkdamas Žemės sklypą teigė domėjęsis per pažįstamus kokia perkamo Žemės sklypo rinkos vertė, kiek sužinojo, kaina, už kurią pirko Žemės sklypą iš bendrijos, buvo panaši į realią Žemės sklypo rinkos vertę (kadangi didžioji Žemės sklypo dalis yra raistas). Kaip suprato, prie Ginčo sklypo išpirkimo iš valstybės jis prisidėjo, pervesdamas s. b. „Žaluma“ 61 eurą. Šiuo metu Žemės sklypas yra tiesiog prižiūrimas - šienaujamas su trimeriu, sugrėbiami lapai, kad nesiveistų erkės ir kad būtų normalus vaizdas. Kaip buvo informuotas, s.b. nariai, pirkdami bendro naudojimo žemės sklypus ir tuo pačiu prisidėdami prie žemės išpirkimo iš valstybės (kuomet juos išpirkdavo bendrija), tuo pačiu papildydavo bendrijos biudžetą, iš kurio būdavo dengiamos ir skolos valstybei (savivaldybei).

198.

20Akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 5 punkto nuostatas, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 ir 3 punktus akivaizdu, kad teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (kurie iki juos įsigyjant bendrijai yra valstybės žemė) priklausė išimtinai sodininkų bendrijoms, kaip juridiniams asmenims. Ne mažiau svarbu tai, kad sodininkų bendrijos gali įsigyti šiuos bendrojo naudojimo žemės sklypus konkrečiai apibrėžtam tikslui - bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 5 punkto nuostatas, darytina išvada, kad sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemę iš valstybės, yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas. Šios nuostatos aiškintinos kartu su Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje bei Taisyklėse nustatytu teisiniu reglamentavimu, t. y. mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, t. y. didesnis valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. e A -820-822/2016). Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas (racionalumo principas), o sandoriai dėl tokio turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, imperatyviai nustatytais atvejais ir būdais (viešosios teisės principas) (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje 3K-3-53/2012).

219.

22Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad s.b. „Žaluma“ niekada nesiekė Ginčo sklypo naudoti pagal teisės akluose numatytą paskirtį, prieš įsigyjant Ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su atsakovais s. b. nariais dėl Ginčo sklypo pardavimo jiems, Ginčo sklypą iš valstybės pirko lėšas gavę iš atsakovų - s.b. narių, t. y., s.b. „Žaluma“, įsigydama ginčo sklypą iš valstybės, tyčia, neatskleisdama tikrųjų bendrojo naudojimo žemės sklypo įsigijimo tikslų, piktnaudžiavo Nacionalinės žemės tarnybos, įgyvendinančios valstybės žemės patikėtinio funkcijas, pasitikėjimu ir tokiu būdu sudarė sąlygas atsakovams - s.b. nariams lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Kaip minėta Šio ieškinio 5 punkte, atsakovas s.b. „Žaluma“, kreipdamasis į NŽT VRS, nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio elementų, kadangi nesiekė naudoti ir nenaudojo Ginčo sklypo pagal valstybės žemės pirkimo - pardavimo sutarties 5, 6 punkte nurodytą sklypo paskirtį, o siekė jį perparduoti suinteresuotiems asmenims.

2310.

24Dėl to 2016 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu - kaip sudaryta dėl apgaulės.

2511.

26Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė - šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiuo konkrečiu atveju vertintina ar atsakovai s.b. nariai, sudarydami Ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, CK 4.96 straipsnio 2 dalies prasme elgėsi sąžiningai.

2712.

28Lietuvos Respublikoje teisės aktai skelbiami viešai. Vadinasi, aplinkybė, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus lengvatine tvarka gali įsigyti tik sodininkų bendrijos, visiems atsakovams turėjo būti žinoma. Kaip matyti iš ieškinio 6, 8, 9 punktuose paminėtų asmenų paaiškinimų, visos ginčijamų sandorių šalys žinojo, kad Ginčo sklypas priskiriamas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypams ir kad jis yra perkamas iš valstybės lengvatine tvarka, atsakovams - fiziniams asmenims buvo pateikta susipažinti pakankamai duomenų (duomenys apie Ginčo sklypo naudojimo būdą buvo įrašyti Ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje, jie atsispindėjo Nekilnojamojo turto registre, apie tai juos informavo s.b. „Žaluma“ pirmininkas ar kiti valdybos atstovai), todėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas šiuo atveju nelaikytinas.

2913.

30Atsakovai sodininkų bendrija „Žaluma“, D. G., R. G., J. J., S. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sodininkų bendrijai „Žaluma“ kolektyvinei sodininkystei yra paskirtas 120,3 ha žemės sklypas .Nuo žemės sklypo suteikimo kolektyvinei sodininkystei sodininkų bendrija „Žaluma“ ir jos nariai naudojosi šiuo sklypu. Sodininkų bendrijai „Žaluma“ kolektyvinei sodininkystei plėtoti suteiktas 120,3 ha žemės sklypas pagal SB „Žaluma“ genplaną suskirstytas į individualius sodo sklypus ir bendro naudojimo žemę, kuri atskirais žemės sklypais nesuformuota. Prieš parduodant valstybinę žemę SB „Žaluma“ parengė žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projektą, kuris buvo nustatyta tvarka patvirtintas. Prieš parduodant ginčo žemės sklypą buvo įregistruotos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio misterijos patikėjimo teisės į šį sklypą, 2016-05-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1-5823, kuria žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“, buvo patvirtinta notariškai ir įregistruota nekilnojamojo turto registre SB „Žaluma“ vardu, SB „Žaluma“ yra sumokėjusi už perkamą sklypą nustatytą kainą iki sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį jokių imperatyvių teisės normų ir jokių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo, todėl nėra pagrindo naikinti 2016-05-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1-5823, dėl neatitikimo imperatyvioms teisės normoms.

3114.

32Ginčo žemės sklypas buvo įgytas sodininkų bendrijos narių bendromis lėšomis. Tokiu būdu SB „Žaluma“ iš valstybės įsigytas žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), tapo sodininkų bendrąja daline nuosavybe pagal įstatymą (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.). Šio žemės sklypo bendraturčiai yra fiziniai asmenys - sodininkai. SB „Žaluma“ priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr.4124/0607:792, pirkėjai taip pat yra sodininkai, kurie kartu yra ir bendro žemės sklypo bendraturčiai pagal įstatymą. Atsakovai fiziniai asmenys, būdami ginčo žemės sklypo bendraturčiais pagal įstatymą, pasinaudojo pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypą už nustatytą kainą. Bendraturčio pirmenybės teisės įsigyti parduodamą žemės sklypą aspektu yra svarbu ir tai, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su atsakovams fiziniams asmenims priklausančiais sodo žemės sklypais.

3315.

34SB “Žaluma” narių susirinkimas, sodininkų bendrijos organas turintis išimtinę teisę spręsti dėl bendro naudojimo turto disponavimo, t.t. pardavimo. 2015 metų visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo priėmęs sprendimą parduoti dalį bendro naudojimo žemės sklypų sodininkų bendrijos nariams. Ginčo žemės sklypas buvo parduotas sodininkų bendrijos nariams (ginčo žemės sklypo dalininkams), parduodant ginčo žemės sklypą buvo akcentuojama, kad sklypas yra ir turi likti bendro naudojimo sklypu, atsakovai fiziniai asmenys su tokiomis sąlygomis sutiko ir 2016-11-04 pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), 472/1606 dalys buvo parduotos atsakovams D. ir R. G., 989/3214 dalys parduotos atsakovams J. ir S. J., kurie įsipareigojo naudoti ginčo žemės sklypą pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Nei prieš valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą nei po to sodininkų bendrijos susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo iniciuoti ginčo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo keitimą. Tai paneigia ieškovo prielaidą, kad SB „Žaluma“ neketino naudoti sklypą pagal paskirtį. Be to, atsakovai fiziniai asmenys savo paaiškinimuose taip pat patvirtino, kad sklypas yra bendro naudojimo, sklypą prižiūrėjo ir tvarkė iki pirkimo iš SB „Žaluma“ ir tvarko bei prižiūri toliau, kaip bendro naudojimo rekreacinį sklypą.

3516.

36Ginčo žemės sklypo pardavimas atsakovams sodininkų bendrijos nariams ir sklypo bendraturčiams pagal įstatymą, nepažeidžia reikalavimo naudoti sklypą pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, negali būti vertinamas kaip SB „Žaluma“ siekis sudaryti sąlygas atsakovams fiziniams asmenims lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą.

3717.

38Lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono tvarka ir už indeksuotą kainą) teisėtai pasinaudojo SB „Žaluma“ įsigydama ginčo žemės sklypą. Šią teisę sodininkų bendrijoms imperatyviai nustato Žemės įstatymas. Sodininkų gi bendrijos nariai, atsakovai byloje, pasinaudojo pirmumo teise pirkti bendro naudojimo sklypą sodininkų bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą dalį bendro naudojimo žemės sklypų parduoti. Spręsti dėl sodininkų bendrijos bendro naudojimo turto pardavimo yra sodininkų bendrijos narių susirinkimo išimtinėje kompetencijoje pagal Sodininkų bendrijos įstatymą.

3918.

40Įstatymai nenustato jokio draudimo parduoti ne aukciono tvarka iš valstybės įsigytą žemės sklypą ar jo dalį nepriklausomai nuo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo, išskyrus Žemės reformos įstatymo 9 str. 1 d. bendrą apribojimą dėl 150 ha. Be to, Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo turtas gali būti išnuomojamas ar parduodamas. NŽT negalėjo kelti sąlygos bendrijai neparduoti ginčo žemės sklypo, nes įstatymas nesuteikia jai tokios teisės. Sodininkų bendrijoms priklausanti žemė nėra įstatymu išimta iš apyvartos (CK 1.97 str.), todėl NŽT žinojo ir turėjo žinoti, kad bendro naudojimo žemės sklypai, kurios įsigyja sodininkų bendrijos, gali būti parduodami. Iš išdėstyto matyti, kad ieškovo teiginys, jog ginčijama valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta prieš NŽT valią yra visiškai nepagrįsta. SB „Žaluma“ priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pardavimo faktą sodininkų bendrijos nariams ieškovas visiškai nepagrįstai vertina kaip įrodymą, kad sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, sodininkų bendrija panaudojo apgaulę.

4119.

42Atsakovų fizinių asmenų ginčo žemės sklypo dalių pirkimas iš sodininkų bendrijos negali būti vertinamas kaip pasinaudojimas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Atsakovai D. G., R. G., J. J., S. J. įsigijo žemės sklypą, kurio naudojimo būdas yra bendro naudojimo, įsipareigojo naudoti šį sklypą pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą, o tai reiškia, kad savo lėšomis ir jėgomis tvarkydami ginčo žemės sklypą prisiėmė sau didesnę naštą, nes šį sklypą rekreacijos tikslais galės naudoti ne tik jie, bet ir kiti sodininkų bendrijos nariai.

4320.

44Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, jog aplinkybę, kad sodininkų bendrija „Žaluma“ siekė įsigyti žemės sklypą (kadastro Nr. 4124/0607:792) konkrečiai (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai) veiklai vykdyti, patvirtina ne tik šio įsigyto žemės sklypo naudojimo būdas, nurodytas kadastro duomenyse, tačiau ir pats šios bendrijos inicijuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3503 patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Brinkiškių kaime, sodininkų bendrijoje „Žaluma“, formavimo ir pertvarkymo projektas.

4521.

46Taigi, aplinkybė, kad pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą privatūs asmenys neturi galimybės įsigyti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, už indeksuotą jos vertę bei kita aplinkybė, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) 2016 metais perleido tretiesiems asmenims, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrija „Žaluma“ savo nuosavybėn įgijo tik dėl vieno tikslo - siekdama juos perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti, t. y. pasitelkdama apgaule įsigijo šiuos žemės sklypus iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai vykdyti, o tik dėl pelno gavimo.

4722.

48Akivaizdu, jog šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų sudariusi sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), jei būtų žinojusi tikruosius sodininkų bendrijos „Žaluma“ tikslus, t. y. kad lengvatinėmis sąlygomis įgytas minėtas žemes sklypas nebus naudojamas sodininkų bendrijos „Žaluma" narių bendriems poreikiams tenkinti, o bus perleistas (parduotas) privatiems asmenims, siekiant iš to pasipelnyti.

4923.

50Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sodininkų bendrija „Žaluma" pasitelkdama apgaulę, t. y. tyčia suklaidindama valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, dėl esminės sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), sąlygos (tikslo, dėl kurio įsigyjamas žemės sklypas) neteisėtai įgijo minėtą žemės sklypą.

5124.

52Atitinkamas žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalis įsigiję piliečiai yra nesąžiningi įgijėjai, kadangi būdami sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariais bei pirkdami konkretaus naudojimo būdo - sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) - žinojo ir (ar) turėjo žinoti, jog šis žemės sklypas sodininkų bendrijai „Žaluma“ buvo parduotas tik konkretiems tikslams (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai įgyvendinti). Akivaizdu, jog įsigydami žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalis, piliečiai būdami apdairūs, rūpestingi, turėjo susipažinti bei įsitikinti, kad pagal teisės aktus nėra kliūčių žemės (sodo) sklypo pirkimui, tačiau tikėtina, jog net ir žinodami šias kliūtis, piliečiai vis tiek įsigijo Šio žemės sklypo dalis.

5325.

54Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė L. Š. ir notarė

55D. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimą į ieškinį nepateikė.

5626.

57Teismo posėdžio metu prokuroras Rolandas Kruopis, palaikydamas procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti ir akcentavo, kad šioje byloje ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties ir yra bendrojo naudojimo sklypas. Tokį sklypą turi teisę įsigyti sodininkų bendrija bendrijos reikmėms, t.y. bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šiuo atveju tikslo naudoti žemės sklypą pagal paskirtį nei bendrija, nei fiziniai asmenys neturi. Bendrija tikėjosi gauti papildomų piniginių lėšų, o fiziniai asmenys – pasididinti savo sklypus. Tai įrodo R. G. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, jog „2015 metais s.b. visuotinis susirinkimas nusprendė parduoti s.b. nariams bendro naudojimo žemės sklypus bei patvirtino kainą - 70 eurų už 1 arą. Sužinojęs, kad galima nusipirkti papildomos žemės, R. G. pasitarė su žmona ir nusprendė įsigyti papildomos žemės, kad jų valdomas žemės plotas būtų didesnis ir kad galėtų jį prižiūrėti“, be to „iš valstybės Ginčo sklypo nepirko, kadangi valstybė (jos institucijos) jam nesiūlė pirkti žemės sklypo tiesiai iš valstybės ir tik sodininkų bendrijai nusipirkus šį sklypą iš valstybės, bendrija jiems pasiūlė jį įsigyti. Kol kas Žemės sklype nieko nedaro, planuoja nupjauti sklype esančius krūmus, išvalyti vandens griovį, nupjauti žolę. Per s.b. visuotinius susirinkimus buvo informuojama, kad s.b. turi skolą, tačiau apie tai, kaip ją padengti arba raginimų s.b. nariams prisidėti prie skolos likvidavimo, teigė negirdėjęs“. S. J. apklausa, kurios metu nurodyta, jog „S.b. narių susirinkimuose dažnai buvo svarstomos galimybės išpirkti iš valstybės bendrojo naudojimo žemės sklypus arba jų atsisakyti, kad nereikėtų mokėti didelių žemės mokesčių. Visuotiniuose susirinkimuose buvo siūloma, kad s.b. nariai, kurie turi finansinių galimybių, prisidėtų prie bendro naudojimo žemės sklypų išsipirkimo iš valstybės. Po to kai sklypai buvo bendrijos išpirkti iš valstybės, visuotinių susirinkimų metu sužinojo, kad yra galimybė nusipirkti šiuos sklypus s.b. nariams. S.b. nariams buvo paaiškinta, kad šių žemės sklypų paskirtis liks bendro naudojimo - bendrijos reikmėms. Su žmona ilgai diskutavo ir, nusprendę, kad kaina nėra per didelė ir įvertinę tai, kad ir taip dalį Žemės sklypo prižiūri, kadangi jis ribojasi su ieškinio 9 punkte minėtu žemės sklypu, nusprendė Žemės sklypą įsigyti. Žemės sklypą įsigijo, kadangi Žemės sklypas ribojosi su jo iš anksčiau turimu žemės sklypu, faktiškai jis Žemės sklypą ir iki įsigyjant šienaudavau, prižiūrėdavo, kad nesiveistų erkės ir pan., įsigijus Žemės sklypą padidėjo jo kiemas - vejos teritorija. Kaip suprato, prie Ginčo sklypo išpirkimo iš valstybės jis prisidėjo, pervesdamas s. b. „Žaluma“ 61 eurą. Šiuo metu Žemės sklypas yra tiesiog prižiūrimas - šienaujamas su trimeriu, sugrėbiami lapai, kad nesiveistų erkės ir kad būtų normalus vaizdas. Kaip buvo informuotas, s.b. nariai, pirkdami bendro naudojimo žemės sklypus ir tuo pačiu prisidėdami prie žemės išpirkimo iš valstybės (kuomet juos išpirkdavo bendrija), tuo pačiu papildydavo bendrijos biudžetą iš kurio būdavo dengiamos ir skolos valstybei (savivaldybei)“. Pagal 2016-11-04 pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp šalių, nurodyta, jog „pardavėjas nuosavybės teise atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis 1281/3214 dalimi anksčiau minėto žemės sklypo (Sutarties 6.1.1. p.), be to „kiekvienas Žemės sklypo bendraturtis turi teisę savo Žemės sklypo dalyje tvarkyti visus ūkinius reikalus (Sutarties 6.2. p.) ir „Šalys patvirtina, kad valdys ir naudosis Turto dalimis toje vietoje ir tomis ribomis, kaip apibrėžta šiame susitarime, nepažeisdamos vienos kitų teisių ir interesų ir netrukdydamos kitai šaliai valdyti ir naudoti jam tenkančias Turto dalis“. Šiomis nuostatomis buvo paneigtas šio sklypo naudojimas bendriems tikslams. Aktualūs išaiškinimai ir kitų teismų bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartyje, priimtoje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019, nurodyta 48 punkte, jog „Teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto visų sodininkų bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, negali nuosavybės teise priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Perleidusi bendrojo naudojimo žemę privatiems asmenims Bendrija neturi galimybės užtikrinti, kad sklypas būtų naudojamas bendriems visų Bendrijos narių interesams tenkinti“. Apeliacinio Teismo 2018-06-12 nutarties, priimtos byloje Nr. e2A-327-381/2018, 62 punkte nurodyta, jog „Imperatyvios teisės aktų nuostatos šiuo atveju buvo pažeistos tiek priimant NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. įsakymus, tiek NŽT su Bendrija sudarant 2016 m. kovo 24 d. sutartį ir 2016 m. gegužės 30 d. susitarimą, tiek ir Bendrijai sudarant išvestinius sandorius su fiziniais asmenimis. Taigi yra CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas šiuos išvestinius sandorius pripažinti niekiniais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), ex officio. Kita vertus, ieškovės ginčijamus sandorius, kuriais Bendrija iš valstybės įgyto žemės sklypo dalis perleido sodininkų bendrijos nariams (atsakovams byloje) buvo pagrindas pripažinti negaliojančiais ir kaip prieštaraujančius kitai imperatyviai įstatymo normai, kurios kaip teisinio ieškinio pagrindo nenurodė nei ieškovė, nei bylą išnagrinėjęs teismas. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Teismo sprendimu pripažinus ab initio negaliojančiais 2016 m. kovo 24 d. sutartį ir 2016 m. gegužės 30 d. susitarimą dėl valstybinės žemės pardavimo Bendrijai, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Bendrija įgyvendino disponavimo jai priklausančiu turtu teisę“. Sodininkų bendrija Nacionalinės žemės tarnybos neinformavo, kad sodininkų bendrija ir sodininkų bendrijos nariai buvo iš anksto susitarę dalį sodininkų bendrijos įgytos žemės perleisti privačion asmeninėn nuosavybėn. Šiuo atveju sodininkų bendrijai buvo perleistas didesnis nei 0,12 ha žemės sklypas. Bet šio teisinio pagrindo ieškovas nepalaiko, remiantis Apeliacinio teismo 2018-06-12 nutartimi, priimtoje byloje Nr. e2A-327-381/2018, išaiškinimais. Ieškinys grindžiamas apgaule ir kad sandoriai pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad bendrija neturėjo tikslo naudoti žemės sklypą pagal jo naudojimo pobūdį. Nacionalinei tarnybai buvo teikiama klaidinga informacija, kad sodininkų bendrijos sklypas įsigyjamas bendro naudojimo statinių statybai ir rekreacijai. Pažymėjo, jog įgydama ginčo Žemės sklypą, Bendrija turėjo vienintelį tikslą - gauti papildomų pajamų iš Bendrijos narių savo skoliniams įsipareigojimams užtikrinti, o Bendrijos nariai, įgydami ginčo Žemės sklypą iš Bendrijos, turėjo tikslą pasididinti savo jau anksčiau turėtus nuosavus žemės sklypus, t. y., asmenų, įgijusių ginčo Žemės sklypą tikslai buvo niekaip nesusiję su tikslu ir poreikiu naudoti Žemės sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, t. y. pažeidžiant imperatyviąsias Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies bei Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto normas.

5827.

59Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė L.Krezub prašė ieškinį tenkinti, palaiko atsiliepimą. Atkreipė dėmesį, kad pagal žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatytą tvarką žemės sklypai parduodami sodininkų bendrijoms. 2016 m. pirkimo – pardavimo sutartimi sodininkų bendrija įsigijo ginčo sklypą lengvatinėmis sąlygomis be aukciono, būtent, bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai, o sodininkų bendrija dalis šio ginčo sklypo pardavė sodininkų bendrijos nariams, kas reiškia, kad sodininkų bendrija neketino naudoti ginčo sklypo nurodytoms anksčiau reikmėms, būtent, tuo pasireiškė sodininkų bendrijos apgaulė. Tokio pobūdžio žemės sklypai tokiomis sąlygomis, kaip buvo parduotas žemės sklypas sodininkų bendrijai, neparduodami. Sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nebuvo duomenų, kad sodininkų bendrija ketina parduoti šį sklypą sodininkų bendrijos nariams ir nenaudoti žemės sklypo pagal paskirtį.

6028.

61Sodininkų bendrijos „Žaluma“ atstovas pirmininkas J.Narkevičius palaikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir ginčo sklypą palikti sodininkų bendrijai. Akcentavo, kad jokios apgaulės iš sodininkų bendrijos nebuvo, sodininkų bendrija jokių įstatymų nepažeidė. Nacionalinė žemės tarnyba žinojo, kad sodininkų bendrija gali įsigyti ginčo sklypą. Sklypas yra bendro naudojimo ir perkant ir vėliau jį pardavus. Panevėžio apygardos teismas yra išaiškinęs, kad bendro naudojimo sklypas gali pereiti privačion nuosavybėn. Klaipėdos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-602-1902-13/2013 savininkas bendro naudojimo teritorijoje turėjo žemės sklypą, tai reiškia , kad fizinis asmuo gali turėti sklypą bendro naudojimo teritorijoje. Apie tai yra pasisakę ir kiti administraciniai teismai. Kaltinimai, kad sodininkų bendrija pažeidė imperatyvias įstatymo normas nėra pagrįsti. Jokios apgaulės iš sodininkų bendrijos pusės nebuvo, nes sodininkų bendrija pirko tą žemę, kad žemė iš jų nebūtų atimta, tą žemę naudoti ir investuoti į tą žemę. Sodininkų bendrija bendrijos teritorijoje visą žemę apdirbo, suformavo kelius, elektros linijas pravedė, pertvarkymo projektą parengė. Sodininkų bendrija pardavė žemės sklypą sodininkų bendrijos nariams, kad būtų žmogus atsakingas už tą nupirktą sklypą, jį prižiūrėtų, kad nekiltų ginčų tarp savininkų bendrijos narių. Konferencijose dalyvavo aukšti pareigūnai ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, kurie tikino, kad sodininkų bendrija gali įsigyti valstybinę žemę ir kad sodininkų bendrija gali parduoti tuos įsigytus sklypus fiziniams asmenims. Jokių įstatymų sodininkų bendrija nepažeidė, nes žemės sklypų statusas – bendro naudojimo nepakito. Pažymėjo, jog 2015-09-30 buvo organizuotas susitikimas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriuje su „skundikais“, kurie skundėsi, kad sodininkų bendrijoje „Žaluma“ nėra viskas tvarkoje. Nacionalinė žemės tarnyba žinojo, kad parduodami sodininkų bendrijos sklypai ir leido sodininkų bendrijai pirkti sklypus. Ginčo sklypas 70 procentų yra apaugęs želdiniais, kurių negalima iškirsti. Be to sklypas yra bendro naudojimo, todėl jame negalima statyti statinių ir jis yra rekreacinio pobūdžio – juo galima tik grožėtis.

6229.

63Atsakovas S. J. palaikė atsiliepimą, o su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad jis dalyvavo sodininkų bendrijos susirinkimuose prieš sodininkų bendrijai įsigyjant žemę iš valstybės, jokių kalbų nebuvo apie šio sklypo pardavimą fiziniams asmenims. Jis tą sklypo dalį prižiūri, šienauja. Minėtoje sklypo dalyje yra švenčiamos šventės. Įsigyjant minėtą sklypą jis buvo suinteresuotas, kad, jam įsigijus tą sklypą, kiti sodininkai nereikštų pretenzijų dėl sklypo nepriežiūros. Bendrija turėjo tuo metu skolų valstybei, todėl ir buvo susirinkime išreikštas pasiūlymas išsipirkti tuos sklypus. Jis ir dabar prižiūri tą įsigytą sklypą.

6430.

65Atsakovas R. G. paaiškino, kad jų įsigytas sklypas yra prižiūrimas, jo paskirtis nepasikeitė. Mano, kad sklypas turėtų būti paliktas sodininkų bendrijai.

66II.

67Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

6831.

69Byloje kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos lengvatine tvarka iš valstybės įgyto bendrojo naudojimo žemės sklypo perleidimo sodininkų bendrijų nariams (jų sutuoktiniams) teisėtumo.

7032.

71Iš bylos medžiagos, šalių, jų atstovų paaiškinimų bei Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus (toliau ir NŽT VRS) vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ- (14.48.2.)-3503 buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Brinkiškių kaime, sodininkų bendrijoje „Žaluma“ (toliau tekste ir - s. b. Žaluma“), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame buvo suprojektuoti sodininkų bendrijos „Žaluma“ bendrojo naudojimo žemės sklypai bei įsiterpę žemės sklypai. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir SB „Žaluma“, atstovaujama sodininkų bendrijos pirmininko J.Narkevičiaus 2016-05-20 sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-5823, kuria SB „Žaluma“ už 96,00 Eur nusipirko 0,3214 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. 4124/0607:792), esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 30600,00 Eur. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad pagrindinė tikslinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai; sutarties 6 punktu pirkėjas įsipareigoja naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. 2015-06-20 visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu nuspręsta dalį sklypų parduoti bendrijos nariams. 2016 m. lapkričio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartimi 472/1607 Ginčo sklypo dalis buvo parduota D. ir R. G. už 660,80 Eur; 989/3214 Ginčo sklypo dalis parduota J. Ir S. J. už 692,30 Eur;

7233.

73Prokuroras prašo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu: CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudarytą apgaule, bei CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, t,y. minėtas sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes neteisėtai pakeistas naudojimo būdas. Kiti sandoriai, sudaryti su fiziniais asmenimis, ginčijami prokuroro kaip išvestiniai; juos prokuroras prašo pripažinti negaliojančiais, siekiant pripažinto negaliojančiu sandorio dalyko išreikalavimo.

7434.

75Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Tai reiškia, kad valstybinę žemę patikėjimo teise valdantys subjektai (Nacionalinė žemės tarnyba, atitinkamos savivaldybės ir kt.) negali disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra, kad visi sandoriai, kuriais yra perleidžiami valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, turi būti pagrįsti įstatymu.

7635.

77Žemės perleidimas sodininkų bendrijose reguliuojamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas teisę be aukciono įsigyti valstybinę žemę numato tiek sodininkų bendrijoms, tiek fiziniams asmenims. Tuo tarpu Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma abiem įgijėjams; šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

7836.

79Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės pardavimą, 7 dalis nustato, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

8037.

81Valstybinių žemės sklypų pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarka detalizuojama Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 3 punktą mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas), tuo tarpu sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas), ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2 punktas).

8238.

83Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Taigi įstatymas aiškiai numato, kad tuo atveju, jei žemė yra bendro naudojimo, ji skirta ne perpardavimui, o bendrijos reikmėms. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį „sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu“.

8439.

85Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys nuosavybės teise gali įgyti tik teisėtu pagrindu naudojamus individualius sodo sklypus arba įsiterpusius žemės sklypus, kurie gali būti projektuojami tose teritorijose, kuriose nėra įmanoma suformuoti atskiro individualaus mėgėjų sodo žemės sklypo, ir sujungiami su šalia esančiais žemės sklypais. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai gali būti perleidžiami išimtinai tik konkrečiam subjektui – sodininkų bendrijai, ir yra skirti konkrečiam tikslui – sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Tokiu reglamentavimu įstatymo leidėjas siekė užtikrinti atskirų sodininkų bendrijos narių individualių interesų ir visos sodininkų bendrijos bendrų poreikių pusiausvyrą; įstatymų leidėjas išskyrė bendrojo naudojimo žemę, apribodamas galimybę šią žemę įgyti atskiriems asmenims (sodininkų bendrijų nariams ir kt.) ir naudoti ją savo asmeniniais interesais, siekdamas sudaryti sąlygas patenkinti bendrus, viešus poreikius – šiuose žemės sklypuose gali būti projektuojami bendro naudojimo keliai, įrengiami inžineriniai statiniai, organizuojamos sodininkų bendrijos narių poilsiui skirtos vietos ir pan.

8640.

87Ieškovas teigia, jog bendrija įsigijo valstybinės žemės sklypą, prieš NŽT panaudodama apgaulę, t.y. tyčia nuslėpė informaciją, kad nusipirkta žemė bus naudojama ne sodininkų bendrijos poreikiams, o parduota fiziniams asmenims (CK 1.91 straipsnis). Tuo tarpu atsakovų teigimu, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad NŽT buvo suklaidinta ar apgauta dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo; atstovai paaiškino, kad sklypas buvo ir yra naudojamas sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti ir rekreacijai, t.y. ginčo sklypą (dalis) atsakovai prižiūrėjo ir tvarkė iki pirkimo iš SB „Žaluma“ ir tvarko bei prižiūri toliau, kaip bendro naudojimo rekreacinį sklypą.

8841.

89Iš SB „Žaluma“ narių 2015-06-20 pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl sodininkų bendrijai priklausančių bendro naudojimo žemės sklypų ar jų dalių nuomos bei pardavimo; pritarta bendrijai priklausančius žemės sklypus parduoti ne mažiau kaip už 70 Eur už arą (nustatant, kad į kainą įskaičiuota žemės nuomos savivaldybei padengimas (30 Eur), pertvarkymo projekto kaštų padengimas (10 Eur) ir žemės kaina (30 Eur)) bei nustatyta, kad sklypai gali būti parduodami tik bendrijos nariui ar jo sutuoktiniui, taip pat nustatyta, kad jei parduodama dalis žemės sklypo, su kiekvienu žemės sklypo įgijėju turi būti nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka (Protokolo 7 klausimas). Šio SB „Žaluma“ protokolo turinys sudaro pagrindą teigti, kad bendrija neturėjo tikslo naudoti ginčo bendro naudojimo žemės sklypo bendrijos reikmėms, rekreacijai nei iki kol buvo sudaryta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis įsigyjant sklypą iš valstybės, nei po sutarties sudarymo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ siekė ginčo žemės sklypą naudoti bendriems bendrijos tikslams, o, kaip minėta, protokole įrašyta apie „naudojimosi tvarkos nustatymą atskirai kiekvienam sklypo įgijėjui“, kas patvirtina ginčo žemės sklypo įsigijimo tikslą – bendrijos narių asmeniniam naudojimui. Be to, anot R. G., „nusprendė įsigyti papildomos žemės, kad jų valdomas žemės plotas būtų didesnis < ... >“. S. J. nurodė, jog „ įsigijus žemės sklypą, padidėjo jo kiemas – vejos teritorija“, o iš byloje esančių Bendrijos valdybos nario P. E. paaiškinimų konstatuotina, kad Bendrija, už bendro naudojimo žemės sklypus buvo įsiskolinusi Vilniaus rajono savivaldybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su prokuroro pozicija, jog tikslas buvo įsigyti minėtą sklypą ne bendro naudojimo tikslu, o sodininkų bendrija norėjo sumažinti skolas, o sodininkų bendrijos nariai norėjo įsigyti prie jiems priklausančių sklypų papildomus sklypus ir tokiu būdu pasididinti jiems priklausnčius žemės plotus.

9042.

91Iš 2016-11-04 pirkimo - pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp šalių, t.y. pardavėjo sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir pirkėjų S. J. ir R. G., nurodyta, jog „pardavėjas nuosavybės teise atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis 1281/3214 dalimi anksčiau minėto žemės sklypo (Sutarties 6.1.1. p.), be to „kiekvienas Žemės sklypo bendraturtis turi teisę savo Žemės sklypo dalyje tvarkyti visus ūkinius reikalus (Sutarties 6.2. p.) ir „Šalys patvirtina, kad valdys ir naudosis Turto dalimis toje vietoje ir tomis ribomis, kaip apibrėžta šiame susitarime, nepažeisdamos vienos kitų teisių ir interesų ir netrukdydamos kitai šaliai valdyti ir naudoti jam tenkančias Turto dalis“. Iš šių sutarties nuostatų matyti, kad ginčo sklypo dalys perėjo fiziniams asmenims jų nuosavybėn ir kad jie sklypo dalis tvarkys savo nuožiūra, o tai paneigia žemės sklypo paskirtį, kad tai bendro naudojimo sklypas.

9243.

93Be to, kaip minėta, įsigyjant žemės sklypą Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytu atveju, būtina vadovautis teritorijų planavimo dokumento, kuriuo suformuotos sodininko bendrijos teritorijos ribos bei vidinė žemės struktūra, sprendiniais; žemė, pagal šio teritorijų planavimo dokumento sprendinius priskirta sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemei ir sudaranti vientisą žemės plotą su kita tokio pat pobūdžio teritorija, negali būti įgyta sodininko mėgėjo nuosavybėn, kol nustatyta teisės aktų tvarka nėra pakeisti teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu žemės sklypas priskirtas sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemei, tai sodininkai mėgėjai šios žemės įsigyti negali.

9444.

95Byloje nėra duomenų pagrindžiančių, kad Nacionalinei žemės tarnybai buvo atskleisti atsakovų ketinimai dėl įgyjamo žemės sklypo. Atsakovų pateikti įrodymai (duomenys iš oficialios Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės, kad dar 2015 m. susitikimų su įstaigos vadovu metu gyventojai teikė informaciją apie galimai nesąžiningą bendrojo naudojimo žemės sklypų perleidimą bendrijų nariams, Nekilnojamojo turto registro išrašai ir sutartys, pagrindžiančios, kad Nacionalinė žemės tarnyba, žinodama apie galimą bendrojo naudojimo žemės sklypo perleidimą, tęsė tokios žemės pardavimą ir kt.) patys savaime nepagrindžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama Sutartį, žinojo, kad šis konkretus perkamas žemės sklypas nėra reikalingas Bendrijos narių bendriesiems poreikiams tenkinti, bet yra įgyjamas siekiant jį perleisti kitiems asmenims.

9645.

97Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2016-05-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris buvo sudarytas nuslepiant nuo Nacionalinės žemės tarnybos (valstybinės žemės patikėtinės) aplinkybę, kad įgyjamas žemės sklypas nebus naudojamas pagal pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį, laikantis kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė patikino, kad tarnyba nebūtų sudariusi ginčo sutarties, jeigu būtų atskleisti parduodamo žemės sklypo naudojimo planai. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalies nuostatas apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad žemės sklypo pardavėja buvo suklaidinta dėl vienos iš esminių sudaromo sandorio sąlygų (nebuvo atskleistas žemės sklypo įgijimo tikslas), turinčių reikšmės valstybinės žemės patikėtinės apsisprendimui sudaryti sutartį, todėl aptariama valstybinės žemės 2016-05-20 pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudaryta dėl apgaulės.

9846.

99Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą (Sprendimo 35, 36, 37, 38 punktuose), darytina išvada, kad valstybine žeme gali būti disponuojama tik pagal imperatyvias teisės aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką. Bendrojo naudojimo valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijai sąlyga, t. y. kad sodininkų bendrijos iš valstybės perkamas žemės sklypas yra reikalingas (naudojamas) bendrojo naudojimo statiniams statyti (išdėstyti) ir / ar rekreacijai, yra esminė, nes teisės aktai nenustato sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, jeigu jie nereikalingi (nenaudojami) nurodytiems tikslams. Kaip minėta, Žemės reformos įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį tik sodininkų bendrijoms suteikiama teisė iš valstybės pirkti bendrojo naudojimo žemę, leidžia konstatuoti, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto tenkinti visų sodininkų bendrijos narių bendruosius interesus, nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendrijoms, o ne sodininkų bendrijos nariams, kuriems mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai, jų asmeniniams poreikiams tenkinti. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte įtvirtintos imperatyvios žemės sklypų savininkų ir naudotojų pareigos, viena iš jų – naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės, t.y., kad bendrija, įsigydama žemės sklypą, ir neturėjo tikslo naudoti jį pagal paskirtį, t.y. SB „Žaluma“ narių bendriems poreikiams tenkinti, ginčo žemės sklypas (dalys) parduotas fiziniams asmenims, kurie naudoja įgytą sklypą (dalis) atskirai nuo kitų bendraturčių privačių poreikių tenkinimui, suponuoja išvadą dėl imperatyvių teisės normų, nustatančių žemės savininkų ir naudotojų pareigas naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, pažeidimo bei dėl prokuroro reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu pagrįstumo. Pažymėtina, jog pagal CK 1.95 str. 1 d. nuostatas, pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).

10047.

101Kasacinio teismo, išnagrinėjusio analogišką ginčą, išaiškinimuose nurodoma, kad nepaisant to, jog teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti ir eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams) lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Dėl šios priežasties Sodininkų bendrijos neturi teisės disponuoti bendrojo naudojimo žeme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-248/2019).

10248.

103Kaip minėta sprendime, iš 2016-11-04 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos SB „Žaluma“ su atsakovais (sodininkų bendrijos nariais), turinio matyti, kad žemės sklypo dalių pirkėjai įgijo konkrečiai identifikuotas ir apibrėžtas žemės sklypo dalis, kartu įgydami teisę šias dalis valdyti savo nuožiūra, atskirai nuo kitų bendraturčių. Tai reiškia, kad atsakovams perleistos žemės sklypo dalys negali būti naudojamos sodininkų bendrijai priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms, bet yra naudojamos kaip individualūs jų įgijėjų žemės plotai. Be to, sudarius ginčijamus sandorius atsakovai (sodininkų bendrijos nariai) faktiškai įsigijo valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengė realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo, apeidami pirmiau nurodytose imperatyviosiose teisės normose nustatytus ribojimus ir nesant jose išvardytų sąlygų. Pažymėtina, jog nepriklausomai nuo to, kad formaliai viso ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis (žemės ūkio) ir / ar naudojimo būdas (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė) nėra pakeistas, tačiau bendrija, perleidusi privatiems asmenims tam tikras plane pažymėtas ginčo žemės sklypo dalis, iš esmės prarado galimybę užtikrinti, jog ginčo žemės sklypas būtų naudojamas išimtinai bendriems visų bendrijos narių interesams tenkinti, t.y. įvykęs faktinis žemės naudojimo paskirties pasikeitimas.

10449.

105Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovai be deklaratyvių teiginių nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo žemės sklypas būtų naudojamas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o į bylą pateikti ir aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypo dalys buvo įgytos asmeniniam naudojimui ir buvo naudojamos ją įsigijusių asmenų poreikiams tenkinti.

10650.

107Imperatyvių valstybinės žemės pardavimą (nuomą) reglamentuojančių teisės normų pažeidimo padariniai – sandorių negaliojimas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Imperatyvios teisės aktų nuostatos šiuo atveju buvo pažeistos tiek NŽT su bendrija sudarant 2016-05-20 sutartį, tiek ir bendrijai sudarant išvestinį sandorį su atsakovais. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas šiuos išvestinius sandorius pripažinti niekiniais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), ex officio. Be to, prokuroro ginčijamą sandorį, kuriais SB „Žaluma“ iš valstybės įgyto žemės sklypo dalis perleido atsakovams byloje, buvo pagrindas pripažinti negaliojančiu ir kaip prieštaraujančiu kitai imperatyviai įstatymo normai, kurios kaip teisinio ieškinio pagrindo nenurodė prokuroras. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Teismo sprendimu pripažinus ab initio negaliojančia 2016-05-20 sutartį dėl valstybinės žemės pardavimo bendrijai, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis bendrija įgyvendino disponavimo jai priklausančiu turtu teisę. Taigi, esant aukščiau nurodytam, 2016-11-04 ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui, kuriuo SB „Žaluma“ pardavė atitinkamas žemės sklypo dalis atsakovams, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, jis yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.).

10851.

109Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).

11052.

111Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodo, jog prokuroras nepagrįstai reikalauja taikyti restituciją natūra, nes vadovaujantis į CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsakovams - fiziniams asmenims taikytinas daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas. Tačiau minėta atsakovų pozicija paneigiama byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: atsakovai sodininkų bendrijos nariai ir jų sutuoktiniai, dalyvaudami bendrijos susirinkimuose, galėjo ir turėjo žinoti, kad tik bendrija turi galimybę be aukciono įgyti bendrojo naudojimo žemės sklypus už indeksuotą kainą; taip pat atsakovai turėjo žinoti, kad jų įgyjamo žemės sklypo paskirtis žemės ūkio, o naudojimo būdas mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai; naudojimo pobūdis: sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, nes tokie duomenys įrašyti atsakovų sudarytose sutartyse, ir tai reiškia, kad jie neabejotinai turėjo suprasti, kad sklypas (jo dalis) skirtas tenkinti visų sodininkų bendrijos narių bendruosius interesus, ir nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendrijoms, o ne sodininkų bendrijos nariams, kuriems mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai, jų asmeniniams poreikiams tenkinti; sutartyse aiškiai nustatyta, kad pirkėjas po sutarties pasirašymo atskirai nuo kitų bendraturčių valdys atitinkamą įsigytą sklypą. Pažymėtina, kad žemės sklypą pirkę asmenys turėjo suprasti, jog jų veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Nurodyti argumentai eliminuoja sąžiningam įgijėjui taikytinas apsaugas. Be to, teismui konstatavus, kad tiek 2016-05-20 sutartį, tiek išvestinį 2016-11-04 sandorį, sudarytas bendrijos su atsakovais, kuriuo daiktas perėjo atsakovams D. G. ir R. G., J. J. ir S. J. yra niekinis ir negalioja CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, atsakovai, t.y. bendrija ir fiziniai asmenys, yra pripažintų negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms sandorių šalys, atsakovų (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl restitucijos taikymo.

11253.

113CK 6.146 str. nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Teismo vertinimu, bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti dėl įstatyme nustatytų išlygų, kurių egzistavimas galėtų sąlygoti restitucijos būdo pakeitimo taikymą, todėl restitucija taikytina natūra, t.y. valstybinės žemės sklypas grąžintinas valstybei. SB „Žaluma“ įpareigotina pagal sandorius gautus pinigus grąžinti atsakovams fiziniams asmenims; bendrijai grąžintinos jos sumokėtos piniginės lėšos iš valstybės.

11454.

115Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas, todėl atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

11655.

117Ieškovas reikšdamas ieškinį nurodė, kad ieškinio suma yra 30600,00 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2017 m. sausio 25 d. išrašą ginčo žemės sklypo kadastro Nr. 4124/0607:792 vidutinė rinkos vertė yra 30600,00 Eur. Realiai byloje restitucija siekia 1449,10 Eur (kaina sumokėta už perleistą 0,3214 ha žemės sklypą 2016-05-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (96,00 Eur) + kaina, kurią atsakovai D. G. ir R. G. sumokėjo už 472/1607 dalis ginčo žemės sklypo, J. J. ir S. J. sumokėjo už 989/3214 dalis ginčo žemės sklypo pagal 2016-11-04 pirkimo – pardavimo sutartį (1353,10 Eur)). Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Ieškovas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir sodininkų bendrijos „Žaluma“ narių – atsakovų, fizinių asmenų. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir atsakovų D. G. ir R. G., J. J. ir S. J. lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

11856.

119Remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinio suma nustatoma: bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kadangi 2016-05-20 sutartis ir 2016-11-04 sutartis pripažintos negaliojančiomis, taikytina restitucija, kas reiškia, kad, sprendžiant dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovų, jie turėtų būti apmokestinti 33,00 Eur suma (1449,10 Eur *3 proc.*75 proc.) lygiomis dalimis, t.y. po 6,60 Eur.

12057.

121Bylos nagrinėjimo metu patirta 45,51 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios patenkinus ieškinį pilna apimtimi valstybės naudai priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 9,10 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

12258.

1232017-07-20 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

124Vadovaudamasis CPK 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

125ieškinį tenkinti visiškai.

126Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kadastro Nr. ( - ), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“.

127Pripažinti nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 4 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3400, kuria atsakovas sodininkų bendrijai „Žaluma“ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastro Nr. ( - ), 989/3214 dalis pardavė J. J. ir S. J. už 692,30 Eur, o 472/1607 sklypo dalis - D. G. ir R. G. už 660,80 Eur.

128Taikyti restituciją - priteisti Lietuvos Respublikos valstybei žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastro Nr. ( - ), 472/1606 dalis iš D. G. ir R. G., 989/3214 dalis iš J. J. ir S. J..

129Taikyti restituciją - priteisti Lietuvos Respublikos valstybei iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ 1281/3214 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro Nr. ( - ).

130Taikyti restituciją - priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sodininkų bendrijai „Žaluma“ naudai 96,00 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 00 ct).

131Taikyti restituciją - priteisti iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ D. G. ir R. G. 660,80 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų 80 ct), o J. J. ir S. J. 692,30 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt du eurus 30 ct).

132Priteisti iš atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, juridinio asmens kodas 191518644, J. J., asmens kodas ( - ) S. J., asmens kodas ( - ) D. G., asmens kodas ( - ) ir R. G., asmens kodas ( - ) po 15,70 Eur (penkiolika eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno).

133Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017-07-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

134Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.