Byla Iv-121-281/2012
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Matutienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. prašymą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

3pareiškėja I. J. 2010-05-07 teismui padavė prašymą solidariai iš atsakovų priteisti 862,27 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (b. l. 1-3).

4Pareiškėja paaiškino, kad 2006-2008 m. laikotarpiu jai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnei, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, buvo išmokėtas ne visas darbo užmokestis dėl įstatyme buvusio nustatyto ribojimo. Konstituciniam Teismui 2009-12-11 nutarime pripažinus ribojimą mokėti priedų ir priemokų dydį prieštaraujančiu Konstitucijai, pareiškėjai turi būti sumokėta reikalaujama priteisti suma. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamoje byloje galimas ir valstybės civilinės atsakomybės taikymas.

5Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjai pranešta tinkamai.

6Atsakovai atsiliepimuose į prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13-16, 24-27).

7Paaiškino, kad įstaiga, neišmokėdama pareiškėjai jos nurodytos darbo užmokesčio dalies, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikytinas ieškinio senaties terminas. Tuo atveju, jei teismas priimtų palankų pareiškėjai sprendimą, prašė atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams.

8Teismo posėdyje atsakovai nedalyvavo.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

10Prašymas tenkintinas iš dalies.

11Byloje nustatyta, kad pareiškėja ginčijamu laikotarpiu buvo statutinė valstybės tarnautoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje. Atsakovo pažyma patvirtina, kad pareiškėjai nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą, t. y. pareiškėjai buvo atskaityta 2006 m. birželį 12,59 Lt, 2007 m. balandį 97,81 Lt bei 238,98 Lt už viršvalandžių ribojimą, 2008 m. lapkritį 127,10 Lt ir 624,77 Lt už viršvalandžių ribojimą, iš viso – 1101,25 Lt (b. l. 7-9). Pareiškėja prašo priteisti 826,27 Lt. Ginčo dėl nesumokėtų sumų byloje nėra (ABTĮ 58 str.).

12Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23–26 str. nuostatos, kurios, remiantis 4 str. 2 d., yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), šio straipsnio 1 d. 2, 3 ir 4 p. nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 d. buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

132008-12-09 buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 str. pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 261, 431 str. ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 str. įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Šiuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., kurio 2 d. numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

14Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Vidaus tarnybos statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. Taigi aptartu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiškai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.

15Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, vienos ar kelių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieštaravo Konstitucijos 23 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose (2003-04-29 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas pareiškėjų ginčytą teisinį reguliavimą kartu su minėtuose Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytą priedų ir priemokų ribą. Pabrėžė, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 str. 1 d., negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant šio įstatymo 23 str. 2 d. nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo.

16Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

17Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo motyvais, įstaiga savo darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad dirbant poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu bei atliekant papildomas užduotis, viršijančias nustatytą darbo trukmę, būtų nepažeidžiami Įstatymo 23 str. 2 d. nustatyti apmokėjimo už darbą apribojimai. Tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai pareiškėja atliko savo, kaip valstybės tarnautojos, pareigas, tačiau jai 2006-2008 m. nebuvo sumokėtas visas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis.

18Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.

19Pareiškėja į teismą dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-05-07, todėl prašymas reikalavimų dalyje, kurioje prašoma priteisti 2006 m. ir 2007 m. balandžio mėn. neišmokėtas darbo užmokesčio sumas, yra pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą 3 metų terminą. Atsakovai prašo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą terminą taikyti.

20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio administracines bylas, yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009), tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turi nagrinėti ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumą. Tai, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. 3–4 dalys, 2002 m. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis adm. b. Nr. A822-1037/2009, 2009-12-23 nutartis adm. b. Nr. A756-1285/2009).

21Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-449/2009).

22Teismas, įvertinęs tai, kad pareigūnų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms, tai, jog nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu šis reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į ieškinio senaties trukmę, sprendžia, kad ieškinio senaties terminas yra atnaujintinas. Toks analogiškų aplinkybių vertinimas yra pateikiamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010-02-20 nutartis adm. byloje Nr. A756-1572/2010 ir kt.).

23Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009 adm. byloje Nr. A756-1572/2010, 2010-02-20 nutartyje adm. byloje Nr. A756-1572/2010) pateiktus išaiškinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas.

24Darbo užmokesčio nepriemokos pareiškėjai priteistinos iš jos darbovietės, nes šio atsakovo atžvilgiu yra tenkinami reikalavimai analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2010-06-07 Nr. A‑662-1735/2011, 2011-11-14 Nr. A-575-1831/2011). Šioje byloje atsakovu buvo patraukta, be įstaigos, kurioje pareiškėja dirba, taip pat ir Lietuvos valstybė, vadovaujantis CK 6.273 str., nustatančiu, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2010-07-07 Vyriausybės nutarimo Nr. 992 2 p. 2. nustatyta, kad valstybei (Vyriausybei) Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, darbo užmokesčio dalies, neišmokėtos pagal priimtus teisės aktus, siejamus su sunkia valstybės ekonomine, finansine padėtimi, kai pagal pareikštus ieškinius (skundus, prašymus) atsakovu (trečiuoju asmeniu, trečiuoju suinteresuotu asmeniu) įtraukta valstybė (Vyriausybė), atstovauja valstybės institucijos (įstaigos), mokėjusios darbo užmokestį (atlyginimą).

25Nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas priteisti skolą iš atsakovų solidariai. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.).

26Netenkinamas yra atsakovų prašymas atidėti sprendimo vykdymą.

27Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. ir Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.

28Teismas, įvertinęs priteistos sumos dydį, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, tai, kad iš darbo santykių kylantiems reikalavimams paprastai yra taikytinas skubus priimtų teismo sprendimų vykdymas, siekdamas užtikrinti pareiškėjos, kaip silpnesnės šalies, tinkamą teisių įgyvendinimą, jos interesų apsaugą, sprendžia, kad atidėti sprendimo vykdymą nėra pagrindo.

29Pareiškėjai priteistina atlyginimo suma yra nurodoma su privalomaisiais valstybei mokėjimais, kurie turi būti išskaičiuoti vykdant teismo sprendimą.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

Nutarė

31pareiškėjos I. J. prašymą tenkinti iš dalies.

32Priteisti pareiškėjai I. J. iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 826,27 Lt (aštuoni šimtai dvidešimt šeši litai dvidešimt septyni centai) neišmokėto darbo užmokesčio.

33Kitoje dalyje pareiškėjos I. J. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

34Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,... 2. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 3. pareiškėja I. J. 2010-05-07 teismui padavė prašymą solidariai iš... 4. Pareiškėja paaiškino, kad 2006-2008 m. laikotarpiu jai, Vilniaus apskrities... 5. Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir... 6. Atsakovai atsiliepimuose į prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.... 7. Paaiškino, kad įstaiga, neišmokėdama pareiškėjai jos nurodytos darbo... 8. Teismo posėdyje atsakovai nedalyvavo.... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė ir teismo posėdyje... 10. Prašymas tenkintinas iš dalies.... 11. Byloje nustatyta, kad pareiškėja ginčijamu laikotarpiu buvo statutinė... 12. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos... 13. 2008-12-09 buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23,... 14. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str.... 15. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos... 16. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra... 17. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo motyvais, įstaiga savo... 18. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokamas ne visas darbo užmokestis,... 19. Pareiškėja į teismą dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo... 20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus... 21. Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas... 22. Teismas, įvertinęs tai, kad pareigūnų darbo užmokesčio teisinis... 23. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtose... 24. Darbo užmokesčio nepriemokos pareiškėjai priteistinos iš jos darbovietės,... 25. Nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas priteisti skolą iš atsakovų... 26. Netenkinamas yra atsakovų prašymas atidėti sprendimo vykdymą.... 27. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. ir... 28. Teismas, įvertinęs priteistos sumos dydį, tarp šalių susiklosčiusių... 29. Pareiškėjai priteistina atlyginimo suma yra nurodoma su privalomaisiais... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 31. pareiškėjos I. J. prašymą tenkinti iš dalies.... 32. Priteisti pareiškėjai I. J. iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo... 33. Kitoje dalyje pareiškėjos I. J. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.... 34. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas...