Byla 3K-7-4/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus, Antano Simniškio (pranešėjas), Teodoros Staugaitienės ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“ ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei, tretieji asmenys Krašto apsaugos ministerija ir uždaroji akcinė bendrovė „Kautra“, dėl viešųjų pirkimų komisijos neteisėto neveikimo ir sandorio pripažinimo niekiniu.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Autokurtas“ 2004 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs reikalavimus, prašė: įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti atvirojo konkurso autotransporto ir specialiosios technikos remonto paslaugoms pirkti XVIII ir XX pirkimo dalių rezultatus ir priimti atitinkamą sprendimą dėl 2001 m. lapkričio 10 d. paskelbto viešojo konkurso nugalėtojo; pripažinti atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Kautra“ 2002 m. liepos 2 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį niekine. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. lapkričio 10 d. atsakovui, kaip perkančiajai organizacijai, „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 88 paskelbus atvirąjį konkursą autotransporto ir specialiosios technikos remonto paslaugoms pirkti, šiame konkurse pareiškė norą dalyvauti ir ieškovas. Atvirojo konkurso XVIII ir XX pirkimo dalių nugalėtoju buvo paskelbta UAB „Kautra“. Nesutikdamas su tokiu perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimu, ieškovas apskundė minėtus atvirojo konkurso rezultatus Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui, kuris 2003 m. vasario 24 d. sprendimu šiuos rezultatus panaikino. Ieškovo teigimu, po minėto teismo sprendimo atsakovas vengė spręsti atvirojo konkurso XVIII ir XX pirkimo dalių nugalėtojo pripažinimo klausimą, o į ieškovo paklausimus neatsakinėjo, ir tik po to, kai trečiojo asmens Krašto apsaugos ministerijos 2003 m. gruodžio 23 d. rašte buvo išdėstyta nuostata, kad visos atvirojo konkurso pirkimų procedūros yra pasibaigusios, ieškovui tapo aišku, kad jo teisėtų interesų gynimas yra galimas tik teisminiu keliu. Ieškovo nuomone, teismo sprendimu panaikinus Lietuvos kariuomenės viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl atvirojo konkurso XVIII ir XX pirkimo dalių, atsakovas negalėjo sudaryti su trečiuoju asmeniu UAB „Kautra“ autotransporto ir specialiosios technikos remonto paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties visa apimtimi, nes toks sandoris prieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos kariuomenės ir UAB „Kautra“pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina niekine.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti atvirojo konkurso autotransporto ir specialiosios technikos remonto paslaugoms pirkti XVIII ir XX pirkimo dalių rezultatus bei priimti atitinkamą sprendimą dėl 2001 m. lapkričio 10 d. paskelbto viešojo konkurso nugalėtojo; 2) pripažino niekine atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Kautra“ 2002 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį autotransporto ir specialiosios technikos remonto paslaugoms pirkti dėl XVIII ir XX pirkimo dalių; 3) kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas 2001 m. lapkričio 10 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 88 paskelbė atvirąjį konkursą autotransporto ir specialiosios technikos remonto paslaugoms pirkti. Ieškovas 2001 m. gruodžio 10 d. pateikė savo pasiūlymus atsakovui, nurodydamas teikiamų paslaugų kainas pirkimo XVI, XVIII ir XX dalyse. Atsakovas konkurso pirkimo XVIII ir XX dalių laimėtoju 2002 m. birželio 13 d. paskelbė trečiąjį asmenį UAB „Kautra“, su kuriuo 2002 m. liepos 2 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimą ieškovas apskundė teismui, prašydamas panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimo dalį dėl XVIII ir XX pirkimo dalių ir šių dalių laimėtoju pripažinti ieškovą. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2003 m. vasario 24 d. sprendimu atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl atvirojo konkurso XVIII ir XX pirkimo dalių panaikino, o ieškinio dalį dėl ieškovo paskelbimo atviro konkurso XVIII ir XX pirkimo dalių laimėtoju atmetė, konstatuodamas, kad laimėtojo paskelbimas konkurse yra išimtinė perkančiosios organizacijos, t. y. atsakovo, prerogatyva. Teismas sprendė, kad ieškovas nėra praleidęs CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatyto sutrumpinto vieno mėnesio ieškinio senaties termino, nes, kaip nurodė teismas, po teismo sprendimo turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, jog atsakovas pašalins teismo sprendimu sukeltas teisines pasekmes; atsakovas neatsakė į ieškovo 2003 m. lapkričio 20 d. reikalavimą; tai, kad atsakovas nevykdys teismo sprendimo ir taip pažeidžiamos ieškovo teisės, ieškovas sužinojo iš trečiojo asmens Krašto apsaugos ministerijos 2003 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. 2-01-11-4902. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 24 d. sprendimu panaikinus atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2002 m. birželio 13 d. sprendimą dėl UAB „Kautra“ laimėjimo atvirojo konkurso XVIII ir XX pirkimo dalyse, 2002 m. liepos 2 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis neteko teisėto pagrindo, o viešojo pirkimo procedūra negali baigtis pirkimo-pardavimo sutarties neteisėtu pagrindu sudarymu, todėl teismas sprendė, kad atsakovas privalėjo iš naujo sudaryti viešojo pirkimo komisiją, kuri iš naujo įvertintų pateiktus pasiūlymus atvirojo konkurso XVIII ir XX pirkimo dalyse. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymas įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti atvirojo konkurso XVIII ir XX pirkimo dalių rezultatus ir priimti sprendimą dėl šio konkurso laimėtojo yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 34 straipsnio 3 dalį perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimas dėl atvirojo konkurso laimėtojo yra būtinoji sąlyga pirkimo sutarčiai, tačiau minėtu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimu ši sąlyga panaikinta, o jos nesant pirkimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Teismas 2002 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sandorį pripažino niekiniu CK 1.78 straipsnio 1 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms VPĮ 34 straipsnio 3 dalies normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsižvelgęs į ieškovo prašymą apsiriboti tik niekinio sandorio fakto konstatavimu, taip pat į atsakovo paaiškinimą, kad 2002 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sandoris jau yra įvykdytas, remonto paslaugos suteiktos, ir kad tai pašalina galimybę šiuo konkrečiu atveju taikyti restituciją, teismas sprendė, kad ieškovas įgyja teisę reikalauti kitokio pobūdžio teisinių pasekmių nustatymo, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimo, kurių dydžio klausimas spręstinas atskiru ieškiniu.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens Krašto apsaugos ministerijos ir atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinius skundus, 2005 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti atvirojo konkurso XVIII ir XX pirkimo dalių rezultatus bei priimti atitinkamą sprendimą dėl viešojo konkurso nugalėtojo ir pripažino atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Kautra“ 2002 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl XVIII ir XX pirkimo dalių niekine, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija pažymėjo, kad viešųjų pirkimų sutarčių tikslas – ekonominė nauda. Kolegija nurodė, kad Autoremonto paslaugų sutartis Nr. 101 buvo sudaryta 2002 m. liepos 2 d., prekės, kurioms įsigyti buvo paskelbtas konkursas, nupirktos, viešojo pirkimo procedūros yra baigtos ir naujas konkursas tam pačiam pirkimui nebegali būti skelbiamas. Be to, kolegija nurodė, kad sutartis jau yra įvykdyta, atsakovas detales gavo, nėra nei poreikio, nei lėšų papildomoms detalėms įsigyti, todėl VPĮ keliamas tikslas yra pasiektas ir tęsti arba pradėti naują konkursą nėra teisinio pagrindo. Dėl to kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas tęsti konkursą. Kolegija konstatavo, kad ieškovo reikalavimai kyla iš konkurso rezultatų, todėl šiems reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas vieno mėnesio senaties terminas. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2002 m. liepos mėnesį; nenustatė CK 1.129 ir 1.130 straipsniuose nurodytų aplinkybių, sustabdančių ar nutraukiančių ieškinio senaties terminą; sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis aiškinosi dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimo vykdymo, neturi reikšmės ieškinio senaties termino skaičiavimui, o ieškovo argumentas, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir senaties terminas skaičiuojamas kiekvieną dieną iš naujo, yra nepagrįstas, nes atsakovas turėjo vieną prievolę – sudaryti sutartį – ir, jos nesudarydamas, pažeidė vieną prievolę, kuri neatsinaujina kiekvieną dieną ir kiekvieną dieną nedaromas naujas pažeidimas. Kolegija konstatavo, kad ieškovas ieškinį pareiškė žymiai praleidęs vieno mėnesio senaties terminą. Esant atsakovo prašymui, kolegija taikė ieškinio senatį.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Autokurtas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą; priteisti iš atsakovo 9440 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi dabar galiojančio VPĮ 2 straipsnio 25 dalimi, tačiau toks įstatymo taikymas pažeidžia bendrąjį principą lex retro non agit. Be to, kasatorius pažymi, kad tik šiuo metu galiojančio VPĮ (naujos įstatymo redakcijos) 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, tuo tarpu jokio analogiško viešojo pirkimo pasibaigimo pagrindo ginčo metu galiojusiame VPĮ nenumatyta.

112. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas perkančiosios organizacijos ekonominę naudą, nepagrįstai susiaurino VPĮ tikslus, netinkamai taikė VPĮ 26 straipsnį, CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, 176 ir 185 straipsnius, neįvertindamas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-345-13/03 teismo 2003 m. vasario 24 d. sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 20 d. nutartyje nustatytų prejudicinių faktų bei į juos neatsižvelgdamas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 6.2 punkte formuojamos praktikos. Kasatorius pažymi, kad UAB „Kautra“ siūlomos detalės neatitiko konkurso sąlygų, o ekonominė nauda gali virsti dideliais nuostoliais, kada už akivaizdžiai mažesnę kainą įsigytos prekės neatitinka joms keliamų reikalavimų. Kasatorius taip pat nurodo, kad analogiškų procesinio pobūdžio pažeidimų apeliacinės instancijos teismas padarė ir konstatuodamas faktinę aplinkybę, kad ginčijama 2002 m. liepos 2 d. sutartis yra įvykdyta.

123. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad viešojo pirkimo procedūros yra baigtos ir naujas konkursas tam pačiam pirkimui nebegali būti skelbiamas, visiškai nevertino byloje esančių Viešųjų pirkimų tarnybos raštų.

134. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas visų įrodymų, suabsoliutino neteisėtą 2002 m. liepos 2 d. sutartį ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos tekstilės institutas v. Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija ir kt., bylos Nr. 3K-3-1117/2003.

145. Kasatorius pažymi, kad jis į teismą dėl konkurso rezultatų kreipėsi 2002 m. birželio 13 d., t. y. iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kasatoriaus nuomone, kreipdamasis į teismą, jis ieškinio senaties termino nepraleido, o ieškinio pareiškimas nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atskyrė 2002 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuo komisijos 2002 m. birželio 13 d. sprendimo kaip savarankišką pagrindą ieškinio senačiai skaičiuoti, nes sutarties sudarymo teisinio pagrindo panaikinimas daro niekine pačią sutartį, tad jų negalima analizuoti atskirai. Kasatorius mano, kad nuo niekinio sandorio sudarymo dienos negali būti skaičiuojamas senaties terminas pagal CK 1.125 straipsnio 3 dalies taisykles, o apeliacinės instancijos teismas, ieškinio senaties terminą skaičiuodamas nuo sutarties sudarymo, netinkamai taikė CK 1.127, 1.130 straipsnius. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neturėjo remtis aplinkybe, kad atsakovas 2003 m. kovo 25 d. apeliaciniame skunde civilinėje byloje Nr. 2-345-13/03 nurodė, jog sutartiniai įsipareigojimai pagal atliktą viešųjų pirkimų procedūrą jau yra įvykdyti, nes tai prieštarauja toje byloje priimtos Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties motyvui apie ieškovo pareigos ginčyti sutartį nebuvimą, be to, nepanaikinus viešųjų pirkimų komisijos sprendimo, kasatorius objektyviai negalėjo ginčyti pačios sutarties. Kasatorius nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžią susiedamas su 2002 m. liepos 2 d. sutartimi apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes neįvertino to, kad, įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003, jis – kasatorius pagrįstai tikėjosi geranoriško teisės pažeidimo įgyvendinimo iš atsakovų, aktyviai domėjosi teismo sprendimo realizavimo galimybe, ragino atsakovą geranoriškai įgyvendinti teismo apgintas teises ir tik iš Krašto apsaugos ministerijos 2003 m. gruodžio 23 d. rašto sužinojo, jog pirkimo procedūros yra pasibaigusios. Be to, atsakovui iki šios dienos nepriėmus jokio sprendimo kasatoriaus teisinio statuso klausimu (vykdant tęstinį kasatoriaus teisių pažeidimą), kasatorius negali būti praleidęs ieškinio senaties termino, nes ieškinio senaties terminai atsinaujina kiekvieną teisės pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

156. Pažymėjęs, kad 2002 m. liepos mėn. jis – kasatorius objektyviai negalėjo sužinoti, jog atsakovas po 2003 m. vasario 24 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo nepriims priklausančio priimti sprendimo dėl konkurso nugalėtojo, taip pat pažymėjęs, kad apie savo teisių pažeidimą jis – kasatorius suvokė gavęs Krašto apsaugos ministerijos 2003 m. gruodžio 23 d. raštą, kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 7.1-7.4 punktais ir teigia, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė teismų praktiką padarydamas išvadą, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2002 m. liepos mėnesį.

167. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 6.2, 8.4 punktais bei tuo pačiu Senato nutarimu patvirtinta apžvalga, teigia, kad tiek pripažįstant 2002 m. liepos 2 d. sandorį niekiniu, tiek reiškiant reikalavimus dėl tokio sandorio pasekmių, negali būti taikoma CK 1.125 straipsnio 3 dalis, nes ši norma taikoma tik konkurso rezultatui, bet ne rezultato pagrindu sudarytiems sandoriams. Kasatoriaus teigimu, jis ieškinio senaties termino nėra praleidęs, o apeliacinės instancijos teismas, vieno mėnesio ieškinio senaties terminą skaičiuodamas nuo 2002 m. liepos 2 d. sutarties, neatsižvelgė į imperatyviąsias įstatymų normas ir teismų praktiką.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos kariuomenė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas sistemiškai aiškino VPĮ normas ir nepažeidė kasatoriaus nurodyto principo lex retro non agit. Atsakovo manymu, nėra pagrindo kasatoriaus nurodomą teismų sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003 motyvaciją laikyti prejudiciniais faktais. Atsakovas nurodo, kad kasacinio skundo argumentai apie netinkamą ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą ir aiškinimą yra nepagrįsti. Kasacinis skundas negali būti tenkinamas, nes pirkimo procedūros yra pabaigtos, sudaryta sutartis, kuri buvo įvykdyta, ir t. t. Atsakovas pažymi, kad kasatorius, vadovaudamasis VPĮ ir CK nuostatomis, turi teisę ginti savo pažeistas teises ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu atsakovo įpareigojimas iš naujo svarstyti konkurso rezultatus bei tęsti prekių, kurios buvo reikalingos 2002 m., pirkimo procedūras, prieštarautų bendriesiems teisės principams.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Krašto apsaugos ministerija prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nesutinka su kasacinio skundo argumentu apie VPĮ normų taikymą atgaline tvarka ir teigia, kad nustatydamas viešųjų pirkimų tikslus bei viešojo pirkimo procedūrų pasibaigimo momentą apeliacinės instancijos teismas taikė 1999 m. birželio 3 d. redakcijos VPĮ sisteminę analizę. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis neįžvelgia prejudicinio ryšio tarp Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003, argumentacijos, kuria remiasi kasatorius, ir skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties. Jo nuomone, minėtoje civilinėje byloje buvo konstatuota, kad kasatorius tokioje situacijoje nebegali reikalauti būti pripažintas konkurso nugalėtoju, tačiau gali ginti savo pažeistas teises kitais būdais. Atsiliepime pažymima, jog civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003 atsakovas ne kartą nurodė, kad jeigu kasatorius siekia būti pripažintas konkurso nugalėtoju, yra būtina ginčyti 2002 m. liepos 2 d. sutartį, tačiau kasatorius minėtoje byloje tai padaryti atsisakė. Trečiojo asmens nuomone, kasatoriaus argumentai nepagrindžia teiginio, kad atsakovo veiksmai laikytini tęstiniu pažeidimu ir nepaneigia atitinkamų apeliacinės instancijos teismo argumentų. Tai, kad kasatorius primygtinai siekia būti pripažintas konkurso nugalėtoju, tikrai žinodamas, kad tai jam nesukurs jokių prievolių, prieštarauja viešųjų pirkimų tikslams bei principams ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius netinkamai siūlo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Lietuvos tekstilės institutas v. Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija ir kt., bylos Nr. 3K-3-1117/2003. Trečiojo asmens teigimu, nurodytoje nutartyje akivaizdžiai atskleidžiama iš viešųjų pirkimų kylančių sutarčių prigimtis – nepriklausomai nuo to, nuginčytas ar nenuginčytas sutarties atsiradimo teisinis pagrindas, sutartis vis tiek laikytina nuginčijamąja, o ne niekine. Atsiliepime pažymima, kad tik įsiteisėjus Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 24 d. sprendimui dingo įstatyminis pagrindas sudaryti 2002 m. liepos 2 d. sutartį, nors iki to laiko buvo visos sąlygos šią sutartį sudaryti, be to, atsakovas turėjo prievolę tokią sutartį sudaryti, todėl, Krašto apsaugos ministerijos manymu, ginčo sandoris nebuvo niekinis, vadinasi, ir negalėjo tokiu tapti. Trečiojo asmens manymu, ginčo sandorį pripažinti niekiniu vien tuo pagrindu, kad juo pažeidžiamos teisės normos, yra neteisinga, nes teisę pažeidžia tiek niekiniai, tiek nuginčijamieji sandoriai. Trečiasis asmuo pažymi, kad civilinę bylą Nr. 2-345-13/2003 nagrinėję teismai, turėdami teisę (ir pareigą) ex officio pripažinti sutartį niekine, nerado pagrindo ginčo sandorį pripažinti niekiniu, šį sandorį laikė nuginčijamuoju. Trečiojo asmens nuomone, bylos aplinkybės įgalina teigti, kad ieškovas antrą kartą pareiškė tapatų reikalavimą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas negali iš naujo svarstyti atvirojo konkurso pirkimo rezultatų, kai konkurso procedūros yra pabaigtos, pirkimo sutartis sudaryta ir visiškai įvykdyta.

19Trečiojo asmens UAB „Kautra“ atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

20Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

22Atsakovas 2001 m. lapkričio 10 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 88 paskelbė atvirąjį konkursą autotransporto ir specialiosios technikos remonto paslaugoms pirkti. Ieškovas 2001 m. gruodžio 10 d. pateikė pasiūlymus atsakovui, nurodydamas savo teikiamų paslaugų kainas pirkimo XVI, XVIII ir XX dalyse. Atsakovas konkurso pirkimo XVIII ir XX dalių laimėtoju 2002 m. birželio 13 d. paskelbė trečiąjį asmenį UAB „Kautra“, su kuriuo 2002 m. liepos 2 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Nesutikdamas su minėtu atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimu, ieškovas 2002 m. liepos 3 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimo dalį dėl XVIII ir XX pirkimo dalių ir šių dalių laimėtoju pripažinti ieškovą. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2003 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir panaikino atsakovo viešojo pirkimo komisijos 2002 m. birželio 13 d. sprendimą dėl atvirojo konkurso XVIII ir XX pirkimo dalių, o kitą ieškinio dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas 2003 m. balandžio 9 d., 2003 m. rugsėjo 5 d. ir 2003 m. spalio 15 d. kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri 2003 m. gegužės 15 d. ir 2003 m. lapkričio 10 d. raštais informavo ieškovą, kad, teismui panaikinus 2002 m. birželio 13 d. perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimą, perkančioji organizacija turėtų (turėjo) iš naujo svarstyti pateiktus pasiūlymus ir priimti atitinkamą sprendimą. Ieškovas 2003 m. spalio 21 d. raštu kreipėsi į atsakovą, siūlydamas derybų keliu išspręsti teismo sprendimo vykdymo veiksmus. Atsakydamas į tai, atsakovas 2003 m. lapkričio 10 d. raštu pranešė, kad, vykdydamas teismo sprendimą, pervedė į ieškovo sąskaitą priteistas teismo išlaidas. Ieškovas 2003 m. lapkričio 20 d. raštu kreipėsi į atsakovą ir trečiąjį asmenį – Krašto apsaugos ministeriją, prašydamas nedelsiant priimti galutinį sprendimą dėl viešojo konkurso XVIII ir XX dalių nugalėtojo. Krašto apsaugos ministerija 2003 m. gruodžio 23 d. raštu pranešė ieškovui, kad atvirojo konkurso pirkimo procedūros yra pasibaigusios. Byloje nustatyta, kad ginčijama 2002 m. liepos 2 d. sutartis yra įvykdyta.

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas apie viešųjų pirkimų tikslus ir viešojo pirkimo pasibaigimo momentą, ginčo teisiniams santykiams taikė vėlesnę VPĮ redakciją ir taip pažeidė lex retro non agit principą, yra nepagrįsti. Iš byloje priimtų pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad bylą nagrinėję teismai ginčą sprendė taikydami Viešųjų pirkimų įstatymo 1999 m. birželio 3 d. redakciją su vėlesniais pakeitimais. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas apie viešųjų pirkimų tikslus, savo išvadas grindė sistemine minėto įstatymo analize ir tai akcentavo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo nuoroda į tai, kad atitinkama nuostata įtvirtinta dabar galiojančios redakcijos VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje, neduoda pagrindo pripažinti, kad savo išvadai apie viešųjų pirkimų tikslus pagrįsti apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 2002 m. gruodžio 3 d. redakcijos VPĮ 2 straipsnio 25 dalimi. Sisteminė Viešųjų pirkimų įstatymo (1999 m. birželio 3 d. įstatymo Nr. VIII-1210 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 34, 35 straipsnių analizė įgalino apeliacinės instancijos teismą padaryti išvadą, kad sudarius pirkimo-pardavimo sutartį viešojo pirkimo procedūros pasibaigia.

25VPĮ projekto 1996 m. kovo 14 d. aiškinamajame rašte ir VPĮ pakeitimo įstatymo projekto 1998 m. gruodžio 3 d. aiškinamajame rašte nurodoma, kad viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti, kad viešiesiems pirkimams skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai ir ekonomiškai, kad pirkimo procedūros būtų atliekamos viešai, sąžiningai ir nešališkai, taip pat siekiama užkirsti kelią korupcijai, skatinti konkurenciją. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi sisteminiu VPĮ normų aiškinimu, išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas VPĮ tikslus aiškino per siaurai, t. y. netinkamai.

26Kasatorius kasaciniame skunde cituoja dalį Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003 bei dalį toje pačioje byloje priimtos Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 20 d. nutarties ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas perkančiosios organizacijos ekonominę naudą bei konstatuodamas faktinę aplinkybę, kad ginčijama 2002 m. liepos 2 d. sutartis yra įvykdyta, neįvertino minėtuose procesiniuose sprendimuose nustatytų prejudicinių faktų, į juos neatsižvelgė, taigi netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, 176 ir 185 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 6.2 punkto išaiškinimų. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad su šiais kasacinio skundo argumentais negalima sutikti. Iš apskųstos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas tik aiškindamas VPĮ nurodė, jog viešųjų pirkimų sutarčių tikslas – ekonominė nauda, tačiau apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad atsakovas, sudaręs ginčijamą sutartį, iš tikrųjų gavo ekonominės naudos. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 6.2 punkto išaiškinimą nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) arba jų teisių perėmėjai. Kasaciniame skunde kasatorius tik abstrakčiai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003 priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytų prejudicinių faktų ir į juos neatsižvelgė, tačiau konkrečiai nenurodo, kokie prejudiciniai faktai (nustatytos aplinkybės) nepagrįstai liko be įvertinimo, taip pat nenurodo pažeidimų, į kuriuos apeliuoja, įtakos apskųstos nutarties teisėtumui. Argumentai, kuriais kasatorius grindžia savo teiginius apie aptariamus procesinio pobūdžio pažeidimus, įgalina teigti, kad kasaciniame skunde sąvoka „prejudiciniai faktai“ interpretuojama netinkamai, yra nepagrįstai tapatinama su teismų teisiniais argumentais. Pažymėtina, kad apskųstos nutarties turinys neįgalina pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, netinkamai taikė prejudiciją.

27Teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje esančių Viešųjų pirkimų tarnybos raštų, kasatorius kelia ne teisės, o fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

28Kasatorius, teigdamas, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos tekstilės institutas v. Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų reguliavimo komisija ir kt., bylos Nr. 3K-3-1117/2003, kasaciniame skunde nenurodo tokį teiginį patvirtinančių teisinių argumentų. Dėl to toks kasacinio skundo teiginys nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 353 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad CPK 4 straipsnyje nustatyta, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis nėra Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“.

29CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai yra atsiradę iš konkurso rezultatų, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo pareikštiems reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Kasatorius, ginčydamas minėtą apeliacinės instancijos teismo išvadą, klaidingai interpretuoja ir nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 6.2, 8.4 punktuose pateiktais išaiškinimais bei minėtu Senato nutarimu patvirtinta teismų praktikos apžvalga. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą realizavimo klausimas nespręstas, nes nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

30Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia du reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti atvirojo konkurso autotransporto ir specialiosios technikos remonto paslaugoms pirkti XVIII ir XX pirkimo dalių rezultatus ir priimti atitinkamą sprendimą dėl 2001 m. lapkričio 10 d. paskelbto viešojo konkurso nugalėtojo; 2) pripažinti atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Kautra“ 2002 m liepos 2 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį niekine. Pirmasis iš nurodytų reikalavimų savo esme atitinka civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003 ieškovo reikštą reikalavimą – pripažinti ieškovą atvirojo konkurso autotransporto ir specialiosios technikos remonto paslaugoms pirkti XVIII ir XX pirkimo dalių nugalėtoju, tik iš dalies yra skirtingi šių reikalavimų pagrindai. Šio reikalavimo pareiškimas minėtoje civilinėje byloje nutraukė CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, ir ieškinio senaties terminas dėl šio reikalavimo prasidėjo iš naujo nuo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 24 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2003 m. birželio 20 d. (CK 1.130 straipsnio 1, 3 dalys, CPK 279 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas į teismą kreipėsi 2004 m. sausio 21 d., tai reiškia, kad ieškovas aptariamą reikalavimą teisme pareiškė praleidęs CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Kasacinio skundo argumentas, kad aptariamasis reikalavimas yra dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, pripažintinas nepagrįstu, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Reikalavimams dėl niekinio sandorio pasekmių ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą, t. y. apie jo pasekmes (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovas, 2003 m. kovo 25 d. pateikdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 24 d. sprendimo, nurodė, jog 2002 m. liepos 2 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir sutartiniai įsipareigojimai pagal atliktą viešųjų pirkimų procedūrą jau yra įvykdyti, o ieškovas 2003 m. balandžio 15 d. pateikė atsiliepimą į minėtą skundą. Tai reiškia, kad ieškovas susipažino su atsakovo apeliaciniu skundu ir neabejotinai žinojo tiek apie pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą, tiek ir apie jo vykdymą. Tai įgalina padaryti išvadą, kad ieškovo reikalavimui dėl sandorio pripažinimo niekiniu ieškinio senaties terminas prasidėjo ne vėliau nei 2003 m. balandžio 15 d. ir šis reikalavimas teisme yra pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas reikalavimus nagrinėjamoje byloje pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą, ir atmeta kasatoriaus argumentus, teigiančius, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino, neatitinka bylos aplinkybių ir yra padaryta netinkamai pritaikius ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

31Jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (dėl ieškinio senaties trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo) turi taikyti net tada, kai nėra ieškovo prašymo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, ginčo nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003, šalių elgesį, ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pripažinti, jog ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis). Faktinės bylos aplinkybės neįgalina teigti, kad atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, jog ieškovas atsisako nuo savo subjektinės teisės arba mano, kad ji nėra pažeista. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties taikymo padaryta netinkamai pritaikius CPK 3 straipsnio 7 dalį, 185 straipsnį, CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalis ir ieškinio senaties termino taikymo pagrindu ieškinys atmestas neteisėtai.

32Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką. Jau buvo minėta, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti, jog viešiesiems pirkimams skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai ir ekonomiškai, kad pirkimo procedūros būtų atliekamos viešai, sąžiningai ir nešališkai, taip pat siekiama užkirsti kelią korupcijai, skatinti konkurenciją. Taigi viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, kurie dažniausiai yra imperatyvūs. Civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003 Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2003 m. vasario 24 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, panaikino atsakovo viešojo pirkimo komisijos 2002 m. birželio 13 d. sprendimą dėl atvirojo konkurso XVIII ir XX pirkimų dalių laimėtojo kaip neteisėtą, nes nustatė, kad konkurso nugalėtoja patvirtintos UAB „Kautra“ pasiūlymas turėjo būti atmestas VPĮ 26 straipsnio 2 dalies 2 punkto (1999 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1210 redakcija) ir konkurso dokumentų 6.4 punkto pagrindu, kaip neatitinkantis konkurso dokumentuose nurodytų reikalavimų, taip pat nustatė, kad konkurso dalyviams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos. VPĮ 26 straipsnio 2 dalies 2 punkto normoje, kuria vadovaudamasis teismas priėmė minėtą sprendimą, nustatyta, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija turi atmesti tiekėjo (rangovo) pateiktą konkurso pasiūlymą, jeigu pateiktas pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentuose nurodytų reikalavimų. Šios teisės normos pažeidimas, konkurso dalyviams vienodų konkuravimo sąlygų nesudarymas reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Dėl esminių, imperatyviųjų teisės normų pažeidimų panaikinus atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimą, tokio sprendimo pagrindu sudarytos 2002 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties XVII ir XX pirkimo dalyse galiojimas negali būti pateisinamas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Nustatęs tokio pobūdžio pažeidimus, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas galėjo ir privalėjo ex officio pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį konstatuoti niekinio sandorio faktą, nes sandoriai, prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Remdamasi išdėstytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl CK 1.78 straipsnio 1 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.81 straipsnio 1 dalies taikymo. Civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003 priimti teismų procesiniai sprendimai nekliudė nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui konstatuoti niekinio sandorio faktą. Negalima sutikti su trečiojo asmens Krašto apsaugos ministerijos atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003 ir nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė tapatų reikalavimą. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003 priimti teismų procesiniai sprendimai nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą sandorį niekiniu, pagrįstai netaikė restitucijos konstatavęs, jog sandoris įvykdytas, remonto paslaugos suteiktos (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio sprendžia restitucijos taikymo ar netaikymo klausimą apie tai nurodydamas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Kadangi pirmosios instancijos teismas išvados dėl restitucijos netaikymo neišdėstė sprendimo rezoliucinėje dalyje, tai pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai pildytina. Ieškovas, kurio teisėti interesai vykdant viešąjį pirkimą buvo pažeisti ir tai nustatyta jau civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003 priimtais teismų procesiniais sprendimais, turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą.

33Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2002 m. liepos 2 d. sutartis yra įvykdyta, trečiasis asmuo UAB „Kautra“ pagal sutartį yra pateikęs atsakovui detales ir suteikęs remonto paslaugas. Iš naujo vykdyti tai, dėl ko buvo sudaryta 2002 m. liepos 2 d. sutartis, būtų neprotinga. Konkurso rezultatų iš naujo svarstymas ir konkurso nugalėtojo nustatymas nesukurs naujos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo teisnių pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toliau tęsti konkursą nėra teisinio pagrindo, ir pagrįstai bei teisėtai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas buvo įpareigotas iš naujo svarstyti atvirojo konkurso rezultatus bei priimti atitinkamą sprendimą dėl viešojo konkurso nugalėtojo, ir šį ieškovo reikalavimą atmetė. Jau buvo minėta, kad ieškovo teisė į nuostolių atlyginimą fiksuota dar civilinėje byloje Nr. 2-345-13/2003 priimtais teismų procesiniais sprendimais, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teisės į nuostolių atlyginimą įgyvendinimo klausimas nespręstas, nes nebuvo jos nagrinėjimo dalykas.

34Remiantis išdėstytais argumentais, apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, atitinkama jos dalis naikintina ir dėl tos dalies paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris pildytinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

35Pakeitus apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniai). Kasatoriaus prašymas taikyti teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 punktą, o ne 8.13 punktą netenkintinas, nes konstatuoti išimtinio atvejo buvimą nėra pagrindo. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dydžiui. Iš atsakovo priteistina 590 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai ir 34,20 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, o iš ieškovo – 240 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai ir 51,30 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti.

38Panaikinti nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalis pripažinti Lietuvos kariuomenės ir UAB „Kautra“ 2002 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį autotransporto ir specialiosios technikos remonto paslaugoms pirkti dėl XVIII ir XX pirkimo dalių niekine. Šioje dalyje palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą, jį papildant nuoroda, kad restitucija netaikytina.

39Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

40Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti iš Lietuvos kariuomenės (k. 8873267) 590 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Autokurtas“ (į. k. 3545655) naudai ir 34,20 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, o iš UAB „Autokurtas“ priteisti 240 Lt bylinėjimosi išlaidų Lietuvos kariuomenės naudai ir 51,30 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Autokurtas“ 2004 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą ir,... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Autokurtas“ prašo panaikinti Lietuvos... 10. 1. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi dabar... 11. 2. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas... 12. 3. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad... 13. 4. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas visų... 14. 5. Kasatorius pažymi, kad jis į teismą dėl konkurso rezultatų kreipėsi... 15. 6. Pažymėjęs, kad 2002 m. liepos mėn. jis – kasatorius objektyviai... 16. 7. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m.... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos kariuomenė prašo... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Krašto apsaugos ministerija... 19. Trečiojo asmens UAB „Kautra“ atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.... 20. Išplėstinė teisėjų kolegija... 21. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 22. Atsakovas 2001 m. lapkričio 10 d. „Valstybės žinių“ priede... 23. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas,... 25. VPĮ projekto 1996 m. kovo 14 d. aiškinamajame rašte ir VPĮ pakeitimo... 26. Kasatorius kasaciniame skunde cituoja dalį Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės... 27. Teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje esančių... 28. Kasatorius, teigdamas, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas... 29. CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio... 30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia du reikalavimus: 1) įpareigoti... 31. Jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas,... 32. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio... 33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2002 m. liepos 2 d. sutartis yra... 34. Remiantis išdėstytais argumentais, apskųsta apeliacinės instancijos teismo... 35. Pakeitus apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 38. Panaikinti nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2004 m.... 39. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.... 40. Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti iš Lietuvos... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...