Byla e2S-778-656/2016
Dėl teisės pripažinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) Lietuvos vartotojų asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Lietuvos vartotojų asociacijos ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl teisės pripažinimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl viešojo intereso gynimo vartotojų teisių apsaugos srityje.

5Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad fiziniai asmenys, kurių naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka yra prijungti prie AB „Šiaulių energija“ šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir/ar karšto vandens sistemų ir kurie šilumą ir/ar karštą vandenį perka savo buitinėms reikmėms tenkinti, turi teisę iš UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ gauti laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. dėl retrospektyvaus gamtinių dujų importo kainos sumažinimo 20,95 proc. susidariusios permokos už šilumos energiją ir/ar karštą vandenį kompensaciją.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

8Teismas nurodė, kad pateiktu ieškiniu ieškovas gindamas viešąjį interesą prašo pripažinti tam tikrais kriterijais apibrėžtam fizinių asmenų ratui teisę gauti iš atsakovo už nurodytą laikotarpį 20,95 proc. susidariusios permokos kompensaciją, t.y. ieškovas pasirinko CK 1.138 straipsnio 1 punkte išvardintą civilinių teisių gynybos būdą – teisės pripažinimą. Ieškovas neprašo priteisti konkretiems asmens tam tikrų piniginių lėšų, taip pat neprašo pripažinti negaliojančiais tam tikrus teisės aktus. Toks ieškovo pareikštas reikalavimas, grindžiamas atsakovo nepagrįstu praturtėjimu, teismo manymu, nesukurtų teisinių pasekmių ir negalėtų būti priverstinai vykdomas. Tokio ieškinio reikalavimo tenkinimas reikštų tik prejudicinio fakto kitoms civilinėms byloms dėl kompensacijų priteisimo sukūrimą, bet nesukurtų jokių materialinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Nagrinėjamu atveju pareikšto reikalavimo tenkinimas neprašant priteisti kompensacijų, tokį ieškinį įvardijant neturtiniu ir nereiškiant kitų reikalavimų, nesukurtų asmenims teisinių pasekmių, neįpareigotų atsakovo išmokėti išmokas (konkretaus asmens, konkrečios išmokos dydis, jos paskaičiavimas gali tapti atskiru ginčo objektu), nepanaikintų egzistuojančio teisinio reglamentavimo, negalėtų būti priverstinai vykdomas, todėl ieškinį teismas pripažino nenagrinėtinu teisme.

9Teismas taip pat pripažino, kad ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikęs įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 63 straipsnio 1 dalis numato, jog vartotojų ir gamtinių dujų įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Atitinkamai Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, jog vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Atsižvelgiant į ieškovo pareikštame ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovas gindamas viešąją interesą – vartotojų teises ir reikšdamas reikalavimus susijusius su vartotojų teisių gynimu atsakovui - energetikos įmonei, privalėjo laikytis įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

10III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Atskirojo skundo argumentai:

131. Teismo motyvai, jog neprašant priteisti kompensacijų reiškiamo turinio ieškinio reikalavimai negali būti ginčo objektu ir dėl to ginčas pagal ieškovo pareikštą ieškinį yra nenagrinėtinas teisme, neatitinka CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų ir Lietuvos Respublikos teismų formuojamos praktikos, nepagrįstai apriboja CPK 5 straipsnyje numatytą teisę į teisminę gynybą, taip pat užkerta galimybę apginti viešąjį interesą ir užtikrinti vartotojų teisių bei teisėtų interesų apsaugą (CPK 49 str.). Įstatymai neriboja asmenų teisės ginti pažeistų materialiųjų subjektinių teisių įstatyme numatytais būdais (CK 1.138 str.).

142. Civilinėje teisėje nedraudžiama reikšti savarankišką neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl teisės ir/ar teisės pažeidimo pripažinimo. Tuo atveju, kai reiškiamas tik toks neturtinis reikalavimas įsiteisėjęs teismo sprendimas kitoje byloje reiškiamo turtinio reikalavimo, kuris kildinamas iš patenkinto reikalavimo, atžvilgiu turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.).

153. Lietuvos vartotojų asociacijos prašomą taikyti Buitinių šilumos vartotojų teisių gynybos būdą (teisių pripažinimą) numato Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, o jo pasirinkimą nagrinėjamu atveju sąlygojo viešojo intereso gynimo specifika ir specialusis ieškovo subjektiškumas. Ieškinys buvo pareikštas ne tik į asociaciją susibūrusių ar į ją dėl teisių gynimo besikreipusių asmenų, bet visų Buitinių šilumos vartotojų interesais, kurie Lietuvos vartotojų asociacijai atskirai nėra pavedę jų atstovauti santykiuose dėl konkrečių permokos už gamtines dujas sumų priteisimo.

164. Aktuali teismų praktika patvirtina, kad Lietuvos vartotojų asociacijos pasirinktas teisių gynimo būdas nėra ydingas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1891-619/2013, pripažino fizinių asmenų teisę į indėlio draudimo išmoką, mokėtiną pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepriteisdamas konkrečių draudimo išmokų.

175. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ne visiems ginčams, kilusiems energetikos srityje, privaloma išankstinė nagrinėjimo ne teisme procedūra. Ginčams, tarp vartotojų ir energetikos įmonių kilusiems ne sutartiniu teisiniu pagrindu, Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nurodyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka nėra taikoma. Lietuvos vartotojų asociacijos pareikštas ieškinio reikalavimas yra grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo nuostatomis. Tokio reikalavimo pareiškimas nėra siejamas su ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos realizavimu.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

19Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

21Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo (apelianto) ieškinį, pareikštą teismui ginant vartotojų interesus, prašant pripažinti fizinių asmenų (buitinių šilumos vartotojų) teisę gauti iš UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ kompensaciją už atitinkamą laikotarpį.

22Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dviem pagrindais: kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), kaip paduotą nesilaikius išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

23Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nekvestionavo ieškovo teisės ginti vartotojų interesus, tačiau konstatavo, kad ieškinio reikalavimo tenkinimas nesukurtų šilumos vartotojams teisinių pasekmių, negalėtų būti priverstinai vykdomas, todėl nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Apelianto manymu, teismas netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, nepagrįstai apribojo CPK 5 straipsnyje numatytą teisę į teisminę gynybą, užkirto galimybę apginti viešąjį interesą ir užtikrinti vartotojų teisų apsaugą (CPK 49 str.).

24Ieškovas pareikštu reikalavimu prašo pripažinti, kad fiziniai asmenys, kurių naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka yra prijungti prie AB „Šiaulių energija“ šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir/ar karšto vandens sistemų ir kurie šilumą ir/ar karštą vandenį perka savo buitinėms reikmėms tenkinti, turi teisę iš UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ gauti laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. dėl retrospektyvaus gamtinių dujų importo kainos sumažinimo 20,95 proc. susidariusios permokos už šilumos energiją ir/ar karštą vandenį kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teisė reikšti reikalavimą dėl teisių pripažinimo yra numatyta CK 1.138 straipsnio 1 punkte. Teisių pripažinimą kaip atskirą vartotojų teisių gynimo būdą numato ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šiuo atveju, neprašant priteisti kompensacijų buitiniams šilumos vartotojams, reiškiamas reikalavimas dėl teisių pripažinimo negali būti ginčo objektu. Civilinėje teisėje nedraudžiama reikšti neturtinio pobūdžio reikalavimą, grindžiant jį konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įstatymų normomis. Reikalavimas dėl pripažinimo gali būti reiškiamas kaip savarankiškas neturtinis reikalavimas arba kartu su turtiniu reikalavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1030/2008).

25Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimis (2008 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr.3K-3-485/2008, 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis byloje Nr.3K-3-453/2013), nes nurodytų bylų ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos. Vienoje iš bylų buvo prašoma pripažinti, kad bendrovės vadovas, priimdamas sprendimą sudaryti paskolos sutartis, pažeidė bendrovės ir ieškovės kaip akcininkės interesus. Kitoje byloje buvo prašoma sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Taigi aptartose bylose buvo prašoma konstatuoti pažeistas civilines teises. Tuo tarpu šiuo ginčo atveju prašoma pripažinti vartotojų civilines teises į permoką, kas iš esmės sukelia skirtingas teisines pasekmes. Būtent pirmosios instancijos teismo cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartyje ir nurodyta, kad CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir kasatorės reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria.

26Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su apelianto argumentais konstatuoja, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas galėtų sukurti teisines pasekmes šilumos vartotojams, nes ieškinio tenkinimo atveju teismo priimtas procesinis sprendimas turėtų prejudicinę reikšmę vartotojų iškeltoms civilinėms byloms dėl permokų priteisimo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

27Tačiau atmestini atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas neprivalėjo laikytis išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

28Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 63 straipsnio 1 dalis numato, kad vartotojų ir gamtinių dujų įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 34 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) nustato, jog vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos (EĮ 34 str. 2 d.). Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais (EĮ 34 str. 3 d.). Aptartas teisinis reglamentavimas aiškiai nustato vartotojui privalomą išankstinį ginčo nagrinėjimą kreipiantis į energetikos įmonę. Tai, kad vartotojų interesus gina Lietuvos vartotojų asociacija nepaneigia ieškovo pareigos pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka prieš kreipiantis į teismą, kreipiantis į energetikos įmonę, šiuo atveju į UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, jai išdėstant savo reikalavimus.

29Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikęs išankstinės tvarkos, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas byloje kilo dėl viešojo intereso gynimo vartotojų teisių apsaugos... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad fiziniai asmenys,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad pateiktu ieškiniu ieškovas gindamas viešąjį interesą... 9. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikęs... 10. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai... 11. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 12. Atskirojo skundo argumentai:... 13. 1. Teismo motyvai, jog neprašant priteisti kompensacijų reiškiamo turinio... 14. 2. Civilinėje teisėje nedraudžiama reikšti savarankišką neturtinio... 15. 3. Lietuvos vartotojų asociacijos prašomą taikyti Buitinių šilumos... 16. 4. Aktuali teismų praktika patvirtina, kad Lietuvos vartotojų asociacijos... 17. 5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ne visiems... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės... 19. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas... 22. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dviem pagrindais:... 23. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nekvestionavo ieškovo teisės... 24. Ieškovas pareikštu reikalavimu prašo pripažinti, kad fiziniai asmenys,... 25. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį kaip... 26. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su apelianto argumentais... 27. Tačiau atmestini atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas neprivalėjo... 28. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 63 straipsnio 1 dalis numato,... 29. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikęs... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį palikti...