Byla 2S-1251-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Petro Jaržemskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Johnson & Johnson“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Likviduojamo farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Johnson & Johnson“.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Likviduojamas farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009-07-02 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 2-4), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 75 250 Lt skolos bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio užtikrinimui areštuojant kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti savo pareigą apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas, todėl gali imtis veiksmų, kurie padarytų prašomos priteisti sumos išieškojimą negalimu.

4Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-07-07 nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies: areštavo ieškovo UAB „Johnson & Johnson“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su Likviduojamu farmacijos departamentu prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus. Turto arešto mastas – 75 250 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas vengia vykdyti piniginius įsipareigojimus, įsiskolinimas yra didelis, gali būti pakenkta ieškovo turtiniams interesams. Tuo pagrindu sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl, atsižvelgdamas į prašomos priteisti sumos dydį bei šalių interesų pusiausvyrą, areštavo atsakovo pinigines lėšas skolos sumai – 75 250 Lt (b.l. 22).

5Atsakovas atskiruoju skundu (b.l. 26-31) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad užtikrinamo reikalavimo suma pagrįsta ne atsakovui, o kitam asmeniui reikštinais reikalavimais. Visos ieškovo reikalavimą pagrindžiančios PVM sąskaitos-faktūros, ieškovo raštai ir suderinimo aktai yra adresuoti ne atsakovui, bet Janssen Pharmaceutica N.V. atstovybei. Nurodo, jog atsakovas yra atskiras juridinis asmuo, kuris jokių prašymų, kurių pagrindu ieškovas reiškia reikalavimus dėl tariamo įsiskolinimo už paslaugas, ieškovui neįteikė ir jokių paslaugų iš ieškovo negavo. Nors šioje proceso stadijoje teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau esant akivaizdžiam prieštaravimui tarp ieškinio ir jį pagrindžiančių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog atsakovas vengia vykdyti savo pareigas ieškovui. Teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiu, jog yra reali grėsmė, kad pranešimas atsakovui sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar padarys jį neįmanomą, nors tokia grėsmė turi būti motyvuota. Turint omenyje tai, kad pats ieškovas 5-7 metus neįžvelgė jokios grėsmės savo interesams ir neprašė skubos tvarka taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo pozicija savo iniciatyva pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, yra nesuderinama su CPK 148 str. nuostatomis, prieštarauja CPK 12 str. įtvirtintam rungimosi principui bei CPK 178 str. numatyta pareiga pagrįsti savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtinumą. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti žalos ieškovo turtiniams interesams. Tvirtina, jog atsakovas, vykdydamas įprastinę savo veiklą, visuomet turi žymiai daugiau apyvartinių lėšų nei ieškovo reikalavimas bei pateikia tai pagrindžiančius finansinės atskaitomybės duomenis už 2008 ir 2009 metus.

6Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.62-63) prašo atsakovo skundą atmesti, o Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-07 nutartį palikti nepakeistą. Tvirtina, kad atsakovas vengia vykdyti savo pareigą apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Nors ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas sumokėti už atsakovui 2000-2004 metais suteiktas paslaugas, atsakovas atsisakydavo. Mano, kad atsakovas gali imtis veiksmų, kurie padarytų minėtos sumos išieškojimą negalimu. Ieškinio suma yra didele, kas gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo pateikti įrodymai apie atsakovo pajėgumą įvykdyti ieškovui palankų sprendimą, patvirtina atsakovo tutinę būklę ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo momentu. Tačiau iki ginčo išsprendimo ir galutinio sprendimo priėmimo gali praeiti daug laiko ir situacija dėl atsakovo mokumo gali pasikeisti. Be to, būtina įvertinti ir esamą šalies situaciją. Mano, kad teismas pagrįstai sprendė, jog pranešimas atsakovui galėtų sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jį nebeįmanoma, nes atsakovas vengė vykdyti savo įsipareigojimus.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

9Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sunkiai įvykdomu arba visiškai nebeįmanomu įvykdyti (CPK 144 str. 1 d.). CPK 144 str. pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, tik sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/08 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši prezumpcija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-26 nutartis c. b. Nr. 2-435/2008) ir taikoma tik įvertinus reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgus į konkretaus atsakovo, šiuo atveju juridinio asmens, finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šios įmonės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat jos įsipareigojimais. Tik įvertinus šias aplinkybes galima spręsti, ar didelė ieškinio suma sudaro pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

10Nagrinėjamu atveju atsakovui reiškiamas reikalavimas dėl 75 250 Lt įsiskolinimo priteisimo. Ši suma laikytina didele, tačiau atsakovas UAB „Johnson & Johnson“ yra moki įmonė, kurios įstatinis kapitalas – 3 472 800 Lt, ilgalaikis turtas – 790 272 Lt, trumpalaikis turtas – 41 583 456 Lt (b. l. 34). Įmonės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad įmonės pardavimo pajamos 2008 m. siekė 69 090 913 Lt (b.l. 35-36), iš jų grynasis pelnas 2008 m. sudarė 2 906 509 Lt (b.l. 38), o trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis 2008 m. patvirtina, kad trumpalaikius įsipareigojimus įmonė galėjo įvykdyti iš turimo trumpalaikio turto (b. l. 34, 35). Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog 2009 m. įmonės finansinė situacija taip pat yra stabili. Remiantis pateiktomis pažymomis, 2009 m. liepos mėn. atsakovas už pirmą šių metų ketvirtį yra atsiskaitęs su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, valstybės, savivaldybių biudžetais bei valstybės pinigų fondais (b.l. 46, 47), jo atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke likutis per paskutiniųjų 24 mėn. laikotarpį (nuo 2007-07-31 iki 2009-06-30) kiekvieną mėnesį sudarė ne mažiau kaip 4 450 997 Lt, o paskutinį mėnesį – 1 158 728,42 Lt ir 110 238,40 eurų (b.l. 49-55), kitose atsakovui priklausančiose bankų sąskaitose 2009-06-30 sąskaitų liktus sudarė 8 351 283,95 Lt ir 21 790,27 eurų. Atsakovui priklausančiose sąskaitose banke „Swedbank“ AB 2009-06-30 sąskaitų likutis sudarė 2 058 862,16 Lt ir 1 714 506,54 eurų (b.l. 56). Išvardintos aplinkybės kolegijai neduoda pagrindo daryti išvadą, jog atsakovui reiškiamas reikalavimas yra tokio dydžio, kad iš esmės padidintų būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Priešingai, atsakovas turi pakankamai trumpalaikio ir ilgalaikio turto, kurio šiuo metu visiškai pakanka būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo realiam įvykdymui. Be to, bendrovė sėkmingai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, nes iš pateiktos Nepriklausomo auditoriaus išvados, metinio pranešimo ir finansinės atskaitomybės už metus, pasibaigusius 2008 m. gruodžio 31 d. bei 2009 m. balandžio 30 d. įmonės generalinio direktoriaus patvirtinto pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, jog atsakovo veiklos rezultatai, nors ir neženkliai, tačiau yra geresni, nei 2007 metais, o atsakovo pateiktas viešojo pirkimo sutarčių sąrašas liudija, kad atsakovas yra sudaręs 58 galiojančias pirkimo sutartis su valstybės ir savivaldybės institucijomis, pagal kurias gautinos sumos sudaro 21 127 587,65 Lt, 2009 m. patvirtina, kad atsakovas ir toliau vysto savo ūkinę-komercinę veiklą.

11Pradiniame teisminio proceso etape lėšų areštas, stabdantis ar trikdantis įmonės komercinę-ūkinę veiklą, turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir tinkamai įvertinus jo pasekmes. Nurodytais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo UAB „Johnson & Johnson“ gana stabilią turtinę padėtį. Teisėjų kolegija mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, šiame bylos nagrinėjimo etape nėra pagrindo teigti, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, jo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

12Kita vertus, CPK 144 str. 3 d. nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, inter alia reiškia, jog ieškovas esant pakankamam pagrindui gali kreiptis su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ateityje, juo labiau, kad atsiliepime į atskirąjį skundą pats ieškovas pripažįsta, kad ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo momentu atsakovo turtinė būklė abejonių jo mokumu nekelia bei pripažįsta, kad tokiu būdu jis siekia apsidrausti tuo atveju, jeigu ginčo išsprendimas ir galutinio sprendimo priėmimas užsitęs.

13Kolegija sutinka ir su tokiais apelianto argumentais, jog ieškovas, reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas jas atsakovui taikyti. Bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių taisyklė įtvirtinta CPK 178 str. Paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas atsižvelgia į tai, kuriai iš bylos šalių lengviau įrodyti nustatytinas aplinkybes. Šiuo atveju taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, ieškovo manymu pagrindžiančius jo turtinį reikalavimą atsakovui, bei atsakovo įsipareigojimų nevykdymo terminą, tačiau be pagrindo ignoravo atsakovo teisę būti išklausytam, taikydamas CPK 148 str. 1 d,. numatytą išimtį ir nepranešdamas apie tokio ieškovo prašymo nagrinėjimą. Taigi atsakovas teisę būti išklausytas, netaikant CPK 314 str. apribojimų, įgyvendino apeliacinės instancijos teisme, pateikdamas atskirąjį skundą ir papildomus įrodymus, patvirtinančius jo mokumą ir turtinės padėties stabilumą .

14Kolegija pažymi ir tai, kad nors sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio pagrįstumas nevertinamas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į ieškinyje nurodytą keliamų reikalavimų pobūdį, faktines bylos aplinkybes, jei jos yra reikšmingos tinkamai išspręsti klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-19 nutartis c.b. Nr. 2-287/2009). Ieškovo reikalavimą pagrindžiantys įrodymai – į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, ieškovo raštai ir suderinimo aktai yra adresuoti ne atsakovui, bet Janssen Pharmaceutica N.V. atstovybei (b.l. 7-17). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti šią aplinkybę ir iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus (CPK 178 str.), patvirtinančius Janssen Pharmaceutica N.V. atstovybės ir UAB „Johnson & Johnson“ teisinį ryšį.

15Atsakovo 2009-11-10 Vilniaus apygardos teismui pateiktus paaiškinimus dėl ieškovo atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą atsisakytina priimti. Šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu (CPK 42 str. 1 d.). Žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), t.y. paaiškinimai skirti išdėstyti faktines aplinkybes. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose išsako nesutikimo su ieškovo atsiliepimu į atskirąjį skundą teisinius argumentus. Darytina išvada, jog suinteresuotas asmuo iš esmės teikia ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą (dubliką) (CPK 110 str., 227 str. 2 d.), pateiktą procesinį dokumentą įvardindamas rašytiniais paaiškinimais (CPK 115 str. 4 d.). Tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 str.). Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir tik žodinio proceso atveju (o ši byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka) yra išklausomos dalyvaujančių byloje asmenų kalbos dėl skundo argumentų. Paaiškinimai, kaip įrodinėjimo priemonė, iš viso nėra teikiami (CPK 324 str. 2 d.). Ir rrečia, įstatymų leidėjas įtvirtina draudimą keisti ar papildyti atskirąjį skundą naujais argumentais, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui (CPK 323 str., 338 str.). Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti rašytinius paaiškinimus, grąžinant juos padavusiam asmeniui – atsakovui UAB „Johnson & Johnson“

16Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 7,35 Lt (b.l. 70) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

17Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 2 p., teisėjų kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį, kuria 75 250 Lt. sumai areštuotos ieškovui UAB „Johnson & Johnson“, į.k. 111778459, Geležinio Vilko g. 18A, LT-08104 Vilnius, as. Nr. LT 477044060004604618, AB SEB bankas, b.k.70440, priklausančios piniginės lėšas, esančios bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, esančios pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su Likviduojamu farmacijos departamentu prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus, panaikinti.

20Priteisti iš ieškovo Likviduojamas farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos 7 (septynis) litus 35 centus pašto išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai