Byla 2A-617-241/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Detarna“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl vienašališkai pasirašytų statybos darbų atlikimo dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Detarna“ dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Armusta“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais atsakovo vienašališkai pasirašytą 2012 m. gruodžio 31 d. pažymą apie atliktų darbų vertę (forma F-3) ir atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 1 bei Nr. 2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neatliko darbų, kurie nurodyti vienašališkai atsakovo pasirašytuose 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų priėmimo aktuose.

5Atsakovas pareiškė priešieškinį prašydamas priteisti iš ieškovo 282 327,66 Lt už atliktus statybos darbus, nurodytus 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje apie atliktų darbų vertę (forma F-3) ir atliktų darbų priėmimo aktuose Nr. 1 bei Nr. 2, 1 806,90 Lt delspinigių, 7,35 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad pagal 2011 m. spalio 10 d. statybos rangos sutartį Nr. 07/11 atliko ieškovui darbus, nurodytus 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje apie atliktų darbų vertę (forma F-3) ir atliktų darbų priėmimo aktuose, tačiau ieškovas nepagrįstai atsisakė šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančiais atsakovo vienašališkai parengtą 2012 m. gruodžio 31 d. pažymą apie atliktų darbų vertę (forma F-3) ir 2012 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktus Nr.1 bei Nr.2; priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovo 4 940,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 1 953,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad pagal statybos rangos sutarties 8.3 punktą, bet kokie atlikti darbai turi būti priduodami užsakovui ir pastarasis patvirtina jų atlikimo faktą, kad už atliktų darbų priežiūrą ir tinkamą jų užfiksavimą aktuose pagal sutarties 5.2.1 punktą buvo atsakingas techninės priežiūros inžinierius J. S.. Iš posėdžio metu liudytoju apklausto J. S. parodymų teismas nustatė, kad jis buvo UAB „BRP Invest“ darbuotojas, kuris suderindavo su ieškovu ir atsakovu darbų kiekius, po to sudarydavo aktą, tuomet duodavo jį pasirašyti atsakovo statybos vadovui V. Š.. Patikrinęs užfiksuotus duomenis, aktą pristatydavo į UAB „BRP Invest“ buhalteriją. Iš liudytojo parodymų teismas nustatė, kad iš pervestų sumų atsakovui nustojus atsiskaitinėti su tiekėjais, generalinio rangovo teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Armusta“; atsakovo sudaryti aktai, kurie nepatvirtinti J. S., yra niekiniai ir neteisingi, visos darbų apimtys buvo užfiksuotos šalių suderintoje pažymoje apie atliktų darbų vertę, kuri V. Š. pasirašyta 2012 m. spalio 26 d., o jis pažymoje pasirašė 2011 m. lapkričio 15 d. (3 t., 188 b.l.). Liudytojas V. Š. patvirtino J. S. nurodytą aktų suderinimo tvarką.

9Teismas įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad UAB „Armusta“ perėmė generalinio rangovo funkcijas po 2012 m. spalio 12 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. ARM/10/6 bei papildomo 2012 m. lapkričio 19 d. susitarimo, kad atsakovas iš esmės neginčija aplinkybės, jog jo sudarytuose ginčo aktuose yra užfiksuoti UAB „Armusta“ darbai. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. Š.. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ginčo dokumentai sudaryti teisėtai ir pagrįstai, nes UAB „Armusta“ atlikti darbai galėjo būti įtraukti į ginčo aktus kaip įvykdyti subrangovo. Teismas, atsižvelgdamas į sutarties 8.4 punktą, atkreipė dėmesį, kad aktai sudaryti pažeidžiant įprastą ir šalių aptartą tvarką bei nesuderinti su techninės priežiūros inžinieriumi. Teismas pažymėjo, jog sutarties nuostatos įpareigojo ne tik sudaryti aktą, bet ir priduoti darbus, aplinkybė, kad sutartiniai santykiai nutrūko, nepaneigia pareigos darbus perduoti pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį bei sutarties sąlygas. Teismas sprendė, kad 2012 m. spalio 12 d. ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta sutartis įrodo, kad trečiasis asmuo tapo rangovu, įsipareigojusiu atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus objekto B korpuse (tarp ašių BA-BD ir B9-B8) 3, 4. 5, 6 aukštuose (išskyrus sienas ir kolonas 3-iame aukšte tarp ašių B14-BD ir 2.11-B8), o trečiasis asmuo ir atsakovas 2012 m. gruodžio 19 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr.35sub/2012/12/19, kuria atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui atlikti dalį statybos darbų, kuriuos atsakovas turėjo atlikti 2011 m. spalio 10 d. statybos rangos sutarties Nr.07/11 pagrindu kaip rangovas (Sutarties 1.1 punktas, kurios dalykas A korpusas: gelžbetoniniai laiptai su aikštele R2a, 2a, 3a, 4a, 5a, 6a, 7a). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo užfiksuoti darbus, kuriuos atliko UAB „Armusta“ 2012 m. spalio 12 d. sutarties pagrindu bei sudarinėti aktus, nes jis nuo tol jau veikė kaip subrangovas.

10Iš atsakovo 2012 m. gruodžio 31 d. pažymos teismas nustatė, kad per ataskaitinį (gruodžio) mėnesį atlikti monolitinės pastato dalies (sienų, perdangų, kolonų, sijų ir t. t.) statybos darbai, tačiau jie atlikti atsakovo subrangos pagrindu. Teismas pažymėjo, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu pažeidimu (CK 6.650 str. 4 d.), reikalavimai subrangovui nėra perleisti, todėl atsakovas negali reikšti reikalavimų ieškovui, kaip užsakovui.

11Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas po 2012 m. gruodžio 14 d. pateikto ieškovui pranešimo dėl sutartinių santykių pabaigos nebevykdė darbų, juos sustabdė. Pranešime atsakovas patvirtino, kad UAB „Armusta“ atlieka objekte darbus, dėl kurių nebuvo sutarta subrangos sutartimi ir kuriuos pagal 2011 m. spalio 10 d. sutartį turėjo atlikti būtent atsakovas, o darbai galutinai turėjo būti baigti iki 2012 m. rugsėjo 24 d. Iš šalių susirašinėjimo teismas nustatė, kad atsakovas suprato, jog jis veikė ne pagal sutarties 13.6 punktą. Susitarimo nebuvimą akivaizdžiai įrodo tai, kad UAB „Armusta“ perėmė rangovo funkcijas po 2012 m. spalio 12 d. sudarytos su ieškovu statybos rangos sutarties Nr. ARM/10/6. Iš liudytojo V. Š. parodymų teismas nustatė, kad dėl įmonės blogos padėties atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ieškovui, keitėsi vadovai, todėl bet kokie darbai kurį laiką buvo sustabdyti. Teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog apie sutartį tarp ieškovo ir UAB „Armusta“ nuo jos sudarymo momento atsakovas nežinojo, nes objekte šios bendrovės dirbo kartu, o vėliau, t. y. 2012 m. gruodžio 19 d., sudarė statybos subrangos sutartį Nr.35sub/2012/12/19, taip įteisindamos pasikeitusius teisinius santykius.

12Ištyręs atsakovo vienašališkai parengtą atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2, sudarytą gruodžio mėnesį pagal statybų žurnalą Nr. 7, teismas nustatė, jog jame užfiksuoti darbų kiekiai, tokie kaip konstrukcijų armavimas, betonavimas, klojinių įrengimas, kurie nurodyti šalių suderintame 2012 m. spalio mėn. akte už tą patį laikotarpį. Teismas atkreipė dėmesį, kad į aktą Nr. 2 yra įtraukti ir tokie darbai, kurie buvo atlikti nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. sausio 2 d., kai ir pats atsakovas pripažįsta, jog tuo laikotarpiu jokių darbų nebeatliko.

13Teismas pažymėjo, kad abiejuose aktuose yra įtrauktas armavimas, nors armatūra ir armavimui reikalingos kitos medžiagos atsakovo buvo parduotos dar 2012 m. lapkričio 5 d. trečiajam asmeniui UAB „Armusta“, be to, atsakovas sudarydamas aktus vadovaujasi įrašais, esančiais nuo 2012 m. lapkričio 8 d. statybos žurnale Nr. 6 ir nuo 2011 m. lapkričio 21 d. statybos žurnale Nr. 7, kur nurodyta, kad UAB „Armusta“ veikia kaip generalinis rangovas, o atsakovas – kaip subrangovas. Teismas sprendė, jog atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ginčo aktai buvo sudaryti nustačius atliktus papildomus darbus, kurie nebuvo užfiksuoti 2012 m. spalio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. sudarytuose aktuose, paneigti byloje esančiais įrodymais, atsakovo parengta pažyma apie darbų vertę nuo jų pradžios, statybų žurnalų ištraukų kopijomis: žurnale Nr.7 2012 m. spalio 7 d. fiksuoti klojinių ardymo darbai ir žurnale Nr. 6 nuo 2012 m. spalio 8 d., kurie nurodyti 2012 m. spalio mėnesio akte, o vėliau tokio pobūdžio darbai negalėjo būti atliekami atsakovo, nes su juo nuo 2012 m. spalio 29 d. buvo nutraukta klojinių nuomos sutartis; taip pat atsakovo parengtame akte Nr. 1 nurodyti darbai dėl perdangų, kolonų armavimo ir betonavimo iš esmės atkartoja šalių suderintą 2012 m. spalio mėnesio aktą, kuris atitinka žurnalo Nr. 6 įrašus apie šių darbų korpuse B atlikimą nuo 2012 m. spalio 4 d., kaip ir atsakovo parengtame akte Nr. 2 nurodyti darbai, kurie užfiksuoti 2012 m. spalio mėnesio akte, kuris ir atitinka žurnalo Nr. 7 įrašus apie 2,3,4,5, skyrių atitinkamuose aukštuose atliktus darbus, o 6 skyriaus darbai, kurie įtraukti į atsakovo parengtą aktą Nr.2, kaip jau byloje nustatyta, buvo atliekami nuo 2012 m. gruodžio 17 d., kai pats atsakovas patvirtino, jog jis jokių darbų, kaip rangovas, nuo šios datos nebedarė. Ši aplinkybė yra ir šalių raštiškai suderinta bei įforminta 2012 m. gruodžio 14 d. akto pastaboje, kuri padaryta atsižvelgiant į netiksliai padarytus įrašus 2012 m. lapkričio-gruodžio akte nuo 95 pozicijos. Aktas šalių pasirašytas 2012 m. gruodžio 18 d. Teismas sprendė, jog šie rašytiniai įrodymai atitinka liudytojo J. S. nurodytą aktų suderinimo tvarką.

14Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog nutrūkus sutartiniams santykiams tarp ieškovo ir atsakovo parengtas 2012 m. spalio 31 d. aktas ir 2012 m. gruodžio 14 d. aktas buvo šalių galutiniai suderinta valia dėl atliktų darbų kiekio ir vertės, yra įrodyta. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Armusta“ perėmė rangovo funkcijas po to, kai su ieškovu 2012 m. spalio 12 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. ARM/10/6, o trečiasis asmuo UAB „Armusta“ ir atsakovas 2012 m. gruodžio 19 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr.35sub/2012/12/19, teismas padarė išvadą, kad atsakovui nebuvo teisinio pagrindo sudarinėti ginčo aktus bei reikalauti apmokėjimo iš ieškovo už darbus, kuriuos atliko trečiasis asmuo UAB „Armusta“, galiojančios su ieškovu sudarytos sutarties pagrindu.

15Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas įrodė, jog 2012 m. gruodžio mėnesio aktai Nr. 1 ir Nr. 2 yra sudaryti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nepaisant sutarties 8.4 punkto ir šalių įprastos praktikos, o juose užfiksuoti darbai yra paneigti kitais į bylą pateiktais įrodymais, teismas ieškinį tenkintino, pripažindamas ginčijamus aktus negaliojančiais, o atsakovo priešieškinį dėl 282 327,66 Lt priteisimo atmetė. Įvertinęs tai, kad atsakovas lapkričio-gruodžio mėnesiais kaip rangovas atliko darbų už 16 301 Lt, už kuriuos yra atsiskaityta, atsakovui nepareiškus dėl šios sumos reikalavimo ir nenurodžius faktinių aplinkybių, teismas papildomai dėl to nepasisakė.

16Ieškinį patenkinęs visiškai, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 4 940,10 Eur, o valstybei 1 953,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Ieškovas neįrodinėjo CK nustatytų pagrindų, kuriais vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jų nenustatė ir teismas, todėl teismo sprendimas pripažinti vienašališkai pasirašytus atsakovo atliktų darbų aktus yra priimtas netinkamai pritaikius CK 6.652 straipsnio 4 dalyje, 6.694 straipsnio 5 dalyje, 6.694 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisės normas.

202. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai UAB „Armusta” atliktus darbus įtraukė į 2012 m. gruodžio 31 d. pažymą ir ją lydinčius aktus. Tiek vienašaliuose aktuose, tiek ir 2012 m. spalio mėn. atliktų darbų aktuose nurodyti darbai nesidubliuoja, jie visi yra nurodyti statybos darbų žurnaluose, todėl privalo būti ieškovo priimti ir už juos tinkamai atsiskaityta.

213. Teismas, priėjęs prie išvados, jog prieš išsiųsdamas ieškovui 2012 m. gruodžio 31 d. aktus atsakovas turėjo informuoti ieškovą apie darbų atlikimą ir sudaryti galimybę patikrinti darbus, netinkamai aiškino taip šalių sudarytos sutarties sąlygas, pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarties sąlygų aiškinimo taisykles.

224. Statybos techninio prižiūrėtojo parašai statybos darbų žurnaluose apie priimtus darbus reiškia, jog iki 2012 m. gruodžio 31 d. aktų pateikimo ieškovui, ieškovo paskirtas techninis prižiūrėtojas visus darbus, jų kiekį ir kokybę įvertino, priėmė, pastabų dėl darbų atlikimo kiekio ir kokybės neturėjo. Ieškovas turėjo galimybę iki 2012 m. gruodžio 31 d. aktų jam pateikimo įvertinti visus darbus, atskiro ir papildomai šių darbų priėmimo nereikėjo. Darbus priimti ieškovas privalėjo vadovaudamasis sutarties 8.2 - 8.4 punktuose įtvirtintomis nuostatomis.

235. Nepagrįstas teismo teiginys, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo užfiksuoti darbus, kuriuos atliko UAB „Armusta“ 2012 m. spalio 12 d. sutarties (B korpusas) pagrindu, kadangi atsakovas fiksavo A korpuse savo ir UAB „Armusta“ atliktus darbus, kurie nurodyti vienašaliuose aktuose. Tik nuo 2012 m. gruodžio 19 d. sutarties Nr. 35sub/2012/12/19 pasirašymo atsakovas atliko darbus A korpuse kaip UAB „Armusta“ subrangovas. Vienašaliuose aktuose nurodyti darbai yra atlikti A korpuse per 2012 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. (tiek atsakovo kaip rangovo, tiek UAB „Armusta“ kaip subrangovo).

246. Neteisingas teismo teiginys, jog UAB ,,Armusta“ perėmė rangovo funkcijas po 2012 m. spalio 12 d. su ieškovu sudarytos statybos rangos sutarties Nr. ARM/10/6, kadangi nuo minėtos sutarties sudarymo UAB „Armusta“ susitarė tik dėl darbų atlikimo B korpuse, tačiau A korpuse darbus iki 2012 m. gruodžio 19 d. statybos subrangos sutarties Nr.35sub/2012/12/19 sudarymo kaip rangovas atliko atsakovas, ir tik nuo 2012 m. gruodžio 19 d. UAB „Armusta“ perėmė rangovo funkcijas A korpuse. Sudėtinga atsakovo finansinė situacija lėmė Sutarties su ieškovu nutraukimą, tačiau nepaneigia fakto, kad 2012 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. darbai buvo atlikti, jie užfiksuoti statybos darbų žurnaluose.

257. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vienašaliuose aktuose užfiksuoti darbai buvo atlikti 2012 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį ir nepagrįstai teigia, jog darbai buvo atlikti tik 2012 m. gruodžio mėnesį. Šią aplinkybę patvirtina lentelė, kurioje nurodyti spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį atlikti darbai, kurie nurodyti vienašaliuose aktuose.

268. Nepagrįsta teismo išvada, jog spalio ir gruodžio mėnesį fiksuoti tie patys darbai. Šį teiginį paneigia įrašai statybos darbų žurnaluose, kuriuose užfiksuoti darbai ir jų kiekiai, kurie sutampa su vienašaliuose aktuose nurodytais kiekiais ir darbų aprašymais, jie nesidubliuoja su 2012 m. spalio mėnesį atliktų darbų aktuose nurodytais darbais ir jų kiekiais. 2012 m. spalio mėnesį atsakovas atliko dalį pamatų įrengimo darbų ir pirmųjų aukštų sienų, perdangų, kolonų sijų darbų, o 2012 m. gruodžio 31 d. aktuose nurodyti tie patys darbai, tačiau atlikti ne pirmuosiuose statomo objekto aukštuose, o penktame ir šeštame aukštuose.

279. Ieškovas nenurodė nei vieno darbo, kuris įrašytas statybos darbų žurnale arba atsakovo vienašališkai pasirašytame atliktų darbų akte, kurio atsakovas neatliko, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas atliko statybos darbus, nurodytus 2012 m. gruodžio 31 d. aktuose.

2810. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo aktas gali būti laikomas galutiniu atsakovo pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų priėmimu ir pakankamu įrodymu, jog visi atlikti darbai jau buvo užfiksuoti, kadangi: šiame akte kalbama tik apie atliktų darbų kiekius ir tik tuos darbus, kuriuos tiesiogiai atliko atsakovas; atsakovas objekte veikė kaip generalinis rangovas, todėl privalėjo fiksuoti ir kitų subrangovų atliktus darbus, tarp jų ir UAB „Armusta“ darbus iki 2012 m. gruodžio 19 d., kai atsakovas sudarė su UAB „Armusta“ statybos subrangos sutartį Nr. 35sub2012/12/09.

2911. Teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė faktinių tarp šalių susiklosčiusių santykių, šalių pasirašytų sutarčių sąlygų, tarpusavio įsipareigojimų, todėl netinkamai taikė ir aiškino CK 6.650, 6.193 straipsnius, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

3012. Teismas netinkamai interpretavo liudytojo V. Š. parodymus, juos netinkamai vertino – liudytojas patvirtino, jog ieškovas neleido aktuoti visų 2012 m. spalio mėnesį atliktų darbų, patvirtino, kad dalis darbų nebuvo įtraukti į 2012 m. spalio mėn. atliktų darbų aktus, nepatvirtino, kad 2012 m. gruodžio 14 d. aktas yra galutinis aktas dėl visų atliktų darbų kiekio ir vertės.

31Ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą; įvertinti, ar atsakovo elgesys neturi galimai nusikalstamos veikos požymių ir, konstatavus tai, pranešti atitinkamoms ikiteisminio tyrimo institucijoms; skirti atsakovui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos išieškant ieškovui. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

321. Ginčijamuose aktuose atsakovo nurodyti darbai neatitinka atsakovo darbuotojų laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. dirbtų statybos darbų. Atsakovas ginčijamuose aktuose nurodė darbus, kurių jis arba apskritai neatliko, arba juos atliko UAB „Armusta“. Atsakovo kviestas liudytoju statybos vadovas V. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčijamuose aktuose buvo fiksuoti būtent UAB „Armusta“ atlikti darbai, kadangi toks buvo vadovybės nurodymas, bet ne todėl, kad tie darbai buvo faktiškai atlikti atsakovo.

332. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad atlikti darbai galėjo būti perduoti tiesiogiai ieškovui, t. y. jie neprivalėjo pirmiausiai būti perduoti techninę priežiūrą atliekančiam asmeniui. Pateikti įrodymai ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ginčijami aktai neatitinka šalims iki tol įprastos dalykinės darbų priėmimo praktikos.

343. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi atsakovo kaip generalinio rangovo neatlikti darbai buvo perduoti naujam generaliniam rangovui UAB „Armusta“, kadangi atsakovas nebegalėjo jų tinkamai vykdyti. Tai, kad atsakovas tinkamai nebevykdė generalinio rangovo pareigų, patvirtina byloje esantys įrodymai.

354. Atsakovas 2012 m. gruodžio 14 d. pranešimu dėl rangos sutarties nutraukimo ne tik pranešė apie sutarties nutraukimą, bet ir sustabdė savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Atsakovas nuo šios dienos darbų faktiškai neatliko, todėl neturi teisės reikalauti už juos apmokėti. Be to, po pranešimo apie įsipareigojimų ieškovui vykdymo sustabdymą, atsakovas sudarė 2012 m. gruodžio 19 d. subrangos sutartį su UAB „Armusta“, todėl toliau visus darbus nuo 2012 m. gruodžio 19 d. tęsė ne ieškovui, o UAB „Armusta“.

365. Apelianto elgesys, kai ginčijamuose aktuose yra fiksuojami tikrovės neatitinkantys duomenys, teisiniu požiūriu yra netoleruotinas, laikytinas neteisėtu ir net galbūt nusikalstamu. Ginčijami aktai buvo sudaryti siekiant priversti ieškovą sumokėti sumas, kurių nėra pagrindo mokėti. Toks elgesys laikytinas nusikalstamu. Egzistuoja pagrindas įvertinti, ar apelianto elgesys neturi nusikalstamos veikos požymių pranešant apie tai atitinkamoms ikiteisminio tyrimo institucijoms (CPK 300 str. 1 d.). Juo labiau, kad net du kartus skirtingos sudėties pirmosios instancijos teismai pripažino, kad ginčijami aktai yra neteisėti ir negaliojantys.

376. Apeliantas piktnaudžiauja teise į apeliaciją. Nagrinėjant bylą antrąjį kartą, apeliantas nepateikė papildomų įrodymų, atsiliepimo į ieškovo rašytinius paaiškinimus bei nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų. Be to, byloje apklausti atsakovo kviesti liudytojai patvirtino ne jo, o būtent ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, todėl esant tokiai situacijai, kada du skirtingos sudėties pirmosios instancijos teismai, išsamiai ištyrę ir įvertinę visas bylos aplinkybes, ir abu priėmę vienodus sprendimus, antro apeliacinio skundo pateikimas, kada pirmosios instancijos teisme nebuvo rodomos pastangos savo pozicijai pagrįsti, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise į apeliacinį procesą, todėl apeliantui skirtina maksimali CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą bauda, pusę jos išieškant ieškovui.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

40Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad 2011 m. spalio 10 d. atsakovas (rangovas) ir ieškovas (užsakovas) sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti ir perduoti ieškovui rangos sutartyje pagal projektinę dokumentaciją numatytus darbus, ieškovas įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytą kainą (1 t., 8-22 b. l.). 2012 m. rugsėjo 28 d. atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Armusta“ (subrangovas) pasirašė statybos subrangos sutartį Nr. 35sub/12, kuria subrangovas įsipareigojo atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus objekto (esančio Kernavės g. 88, Vilniuje) B korpuse (tarp ašių BA-BD ir 2.1-B8) 3, 4. 5, 6 aukštuose (išskyrus sienas ir kolonas 3-iame aukšte tarp ašių B14-BD ir 2.11-B8) (2 t., 118-126 b. l.). 2012 m. spalio 12 d. ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė statybos rangos sutartį Nr. ARM/10/6, kuria trečiasis asmuo, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus objekto (esančio Kernavės g. 88, Vilniuje) B korpuse (tarp ašių BA-BD ir B9-B8) 3, 4. 5, 6 aukštuose (išskyrus sienas ir kolonas 3-iame aukšte tarp ašių B14-BD ir 2.11-B8) (3 t., 15-29 b. l.). 2012 m. lapkričio 19 d. ieškovas ir trečiasis asmuo pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2012 m. spalio 12 d. statybos rangos sutarties Nr. ARM/10/6, kuriuo trečiajam asmeniui buvo pavesta atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus objekto (esančio Kernavės g. 88, Vilniuje) A korpuse (3 t., 30 b. l.). Atsakovas 2012 m. gruodžio 14 d. surašė pranešimą dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo (1 t., 117-120 b. l.), kuris elektroniniu paštu ieškovui išsiųstas 2012 m. gruodžio 17 d. (3 t., 147 b. l.). Atsakovo pranešime nurodyta, kad pagal rangos sutarties 11.4.3 punktą (dėl delsimo atsiskaityti už priimtus darbus) sutartis vienašališkai nutraukiama dėl ieškovo kaltės po 5 darbo dienų nuo šio pranešimo įteikimo ieškovui dienos. Ieškovas 2012 m. gruodžio 18 d. registruotu laišku bei elektroniniu paštu, vadovaudamasis rangos sutarties 11.2.1 ir 11.2.2 punktais, išsiuntė atsakovui pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, vienašališko įskaitymo ir nurodytų sumų sulaikymo (1 t., 27-30 b. l.). 2012 m. gruodžio 18 d. ieškovas ir atsakovas (taip pat UAB „BRP Invest“ bei trečiasis asmuo UAB „Armusta“) pasirašė 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo aktą. Tą pačią dieną šalys taip pat pasirašė 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą. Atliktų darbų kiekio suderinimo akte nurodyti UAB „Molesta“ nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki gruodžio mėnesio 14 d. atlikti darbai, kurie įvertinti 16 301 Lt (1 t., 34, 35-36 b. l.). 2012 m. gruodžio 19 d. trečiasis asmuo sudarė su atsakovu statybos subrangos sutartį Nr. 35sub/2012/12/19, pagal kurią atsakovas, jau kaip subrangovas, įsipareigojo atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus objekto (esančio Kernavės g. 88, Vilniuje) A korpuse: gelžbetoninių laiptų maršų su aikštele įrengimą R2a, 2a, 3a, 4a, 5a, 6a, 7a – 44,1 m3 ir gelžbetoninių laiptinių sienų įrengimą 6a, 7a – 83,2 m3 (1 t., 202-210 b. l.). Atsakovas 2013 m. sausio 3 d. raštu pateikė ieškovui pasirašyti 2012 m. gruodžio 31 d. pažymą apie atliktų darbų vertę (forma F-3) ir atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 1 bei Nr. 2 (1 t., 51, 52-54, 55-57 b. l.) bei pagal šiuos dokumentus išrašytą 282 327,66 Lt PVM sąskaitą faktūrą (1 t., 58 b. l.). Minėtus dokumentus ieškovas, nurodydamas, kad nuo 2012 m. gruodžio 14 d. jokie darbai objekte atsakovo nebuvo atliekami ir atsiųsti dokumentai nėra pasirašyti už techninę priežiūrą atsakingų asmenų, grąžino atsakovui (1 t., 59-60 b. l.). 2013 m. sausio 29 d. raštu atsakovas informavo ieškovą apie vienašališką pažymos ir atliktų darbų priėmimo aktų pasirašymą (1 t., 61-64 b. l.).

41Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas jo vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose ir pažymoje apie darbų vertę nurodytus darbus atliko, ar jie nebuvo perduoti ieškovui ir, ar ieškovui kyla pareiga už juos atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog ginčijami aktai sudaryti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, juose užfiksuoti darbai paneigti byloje esančiais įrodymais. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka, jo manymu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

42Dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų

43Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas pripažinti vienašališkai atsakovo pasirašytus atliktų darbų aktus yra priimtas netinkamai pritaikius CK 6.652 straipsnio 4 dalyje, 6.694 straipsnio 5 ir 6 dalyje įtvirtintas teisės normas, ir ieškovui neįrodžius aukščiau aptartose teisės normose įtvirtintų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka.

44CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. CK 6.694 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. O šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Apelianto cituojamos teisės aktų nuostatos ir jų pagrindu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiam ginčui nėra aktuali, kadangi ieškovas darbų priėmimo aktų nepasirašė ne dėl to, jog atsakovas pažeidė galutinį darbų atlikimo terminą ir dėl šios priežasties darbai ieškovui prarado prasmę ar atlikti darbai buvo su trūkumais ir jų negalima naudoti pagal paskirtį, o todėl, kad atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atsakovas neatliko arba atliko ne pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį, t. y. ne ieškovo naudai. Tarp šalių kilusiam ginčui aktuali CK 6.694 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Taigi šios bylos faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su ieškovo atsisakymu pasirašyti atsakovo vienašališkai pasirašytus darbų atlikimo aktus, todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl jo nurodytų teisės normų šioje byloje netinkamo taikymo ir aiškinimo.

45Apelianto nuomone, teismo išvada, kad prieš išsiųsdamas ieškovui 2012 m. gruodžio 31 d. aktus atsakovas turėjo informuoti ieškovą apie darbų atlikimą ir sudaryti galimybę patikrinti darbus, netinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties sąlygas ir pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarties sąlygų aiškinimo taisykles. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų numatytais atvejais priimant statybos darbų rezultatą dalyvauja atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai. Ieškovo ir atsakovo sudarytos rangos sutarties 8.2 punkte įtvirtinta, kad rangovo užpildytus atliktų darbų aktus už per praėjusį mėnesį rangovo tinkamai atliktus darbus užsakovas priima ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio dvidešimt penktos kalendorinės dienos ir privalo patvirtinti juos ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per penkias darbo dienas. Sutarties 8.3 punkte įtvirtinta, kad bet kokie atlikti darbai gali būti priduoti užsakovui bei pastarasis tvirtina jų atlikimo faktą, tiktai juos tinkamai atlikus, pateikus užsakovo vertinimui jų rezultatus, visus būtinus lydinčius dokumentus bei medžiagą, atlikus visus būtinus darbų rezultato bandymus. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio, reglamentuojančio sutarčių aiškinimo taisykles, 2 dalimi, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodomos. Tiek atsižvelgiant į CK 6.694 straipsnio 1 dalį, tiek į aptartas sutarties sąlygas, akivaizdu, kad atsakovui perduodant darbus ir ieškovui juos priimant, ieškovas turi būti informuotas apie darbų atlikimą, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad sutartis neįtvirtino atsakovo pareigos prieš atliktų darbų akto parengimą ir perdavimą pranešti ieškovui, jog darbai yra atlikti ir jis pasiruošęs šiuos darbus perduoti. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu apklausęs liudytoją J. S., kuris pagal sutarties 5.2.1 punktą buvo paskirtas statinio techniniu prižiūrėtoju, nustatė, kad J. S. buvo atsakingas už darbų priežiūrą ir tinkamą jų užfiksavimą aktuose, jis derindavo su ieškovu ir atsakovu darbų kiekius, sudarydavo aktą, duodavo jį pasirašyti atsakovo statybos vadovui V. Š., patikrinęs užfiksuotus duomenis, aktą pristatydavo į buhalteriją. Liudytojas parodė, kad ginčijami atsakovo surašyti aktai nėra jo patvirtinti, yra niekiniai ir neteisingi. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nesilaikė darbų perdavimo tvarkos, darbų aktų neperdavė techninę priežiūrą vykdančiam asmeniui, nesuderino darbų kiekių, aktus tiesiogiai išsiuntė ieškovui. Apelianto teigimu, neesminis sutarties pažeidimas negali būti vertinamas kaip vienašalių aktų negaliojimo pagrindas ir nepaneigia to fakto, kad atsakovas buvo atlikęs darbus, kurie nurodyti statybos darbų žurnaluose, priimti statybos techninio prižiūrėtojo, tačiau nebuvo įtraukti į 2012 m. spalio mėnesio atliktų darbų aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas atsakovo vienašališkai pasirašytus aktus pripažino negaliojančiais ne dėl to, kad buvo pažeista darbų perdavimo procedūra, o todėl, kad atsakovas ginčijamus aktus surašė nepagrįstai.

46Apeliantas kvestionuoja teismo išvadą, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo užfiksuoti darbų, kuriuos atliko trečiasis asmuo 2012 m. spalio 12 d. sutarties su ieškovu pagrindu. Atsakovas nurodo, jog tik nuo 2012 m. gruodžio 19 d. sutarties su trečiuoju asmeniu pasirašymo atsakovas darbus A korpuse atliko kaip trečiojo asmens subrangovas, o iki tol atsakovas darbus A korpuse vykdė su ieškovu 2011 m. spalio 10 d. sudarytos rangos sutarties pagrindu kaip rangovas, o trečiasis asmuo – kaip subrangovas. Atsakovo teigimu, vienašaliuose aktuose nurodyti darbai atlikti A korpuse per 2012 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius atsakovo kaip rangovo ir trečiojo asmens kaip subrangovo. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria. Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė statybos rangos sutartį, kuria trečiasis asmuo kaip subrangovas įsipareigojo atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus objekte, esančiame Kernavės g. 88, Vilniuje, B korpuse (tarp ašių BA-BD ir 2.1.-B8) 3, 4, 5, 6 aukštuose (2 t., 1118-126 b. l.). Atsakovui dėl finansinių sunkumų nebegalint atlikti darbų pagal su ieškovu sudarytą rangos sutartį, 2012 m. spalio 12 d. statybos rangos sutartimi Nr. ARM/10/6 ieškovas pavedė trečiajam asmeniui atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus objekto (esančio Kernavės g. 88, Vilniuje) B korpuse (tarp ašių BA-BD ir B9-B8) 3, 4. 5, 6 aukštuose (išskyrus sienas ir kolonas 3-iame aukšte tarp ašių B14-BD ir 2.11-B8) (3 t., 15-29 b. l.). Taigi trečiasis asmuo tapo nurodytų darbų rangovu. Atsakovo teigimu, jis tik nuo 2012 m. gruodžio 19 d. tapo trečiojo asmens subrangovu, todėl iki nurodytos datos aktuose fiksavo tiek savo kaip rangovo, tiek trečiojo asmens kaip subrangovo darbus. Pažymėtina, kad 2012 m. lapkričio 19 d. ieškovas ir trečiasis asmuo pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2012 m. spalio 12 d. statybos rangos sutarties Nr. ARM/10/6, kuriuo trečiajam asmeniui buvo pavesta atlikti monolitinio karkaso įrengimo darbus objekto (esančio Kernavės g. 88, Vilniuje) A korpuse (3 t., 30 b. l.). Taigi jau nuo lapkričio mėnesio trečiasis asmuo kaip rangovas vykdė darbus A korpuse, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas negalėjo aktuose fiksuoti trečiojo asmens atliktų darbų kaip savo.

47Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. susidarė situacija, kad A korpuse darbus vykdė du rangovai – atsakovas ir trečiasis asmuo, šalys 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo aktu konstatavo, kokius darbus A korpuse nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. atliko atsakovas (1 t., 34, 35-36 b. l.). Šį aktą pasirašė ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo. Pastabose nurodyta, kad suderinus šiuos kiekius, darbų vertė yra 16 301 Lt. Atliktų darbų akte už 2012 m. lapkričio-gruodžio mėnesį, kuriame užfiksuoti atsakovo atlikti darbai nėra atsakovo pastabų, kad šiame akte yra ne visi jo atlikti darbai, kad kažkokie darbai dar nėra perduoti ir ieškovo priimti. Taigi šalims 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo aktu bendru sutarimu užfiksavus atsakovo nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 14 d. atliktus darbus, jų kiekius ir vertę bei pasirašius atliktų darbų aktą už lapkričio ir gruodžio mėnesį, o nuo 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovui sustabdžius darbų vykdymą ieškovui (1 t., 117-120 b. l.) ir nuo 2012 m. gruodžio 19 d. (1 t., 202-210 b. l.) darbus A korpuse vykdant kaip subrangovui pagal sutartį su trečiuoju asmeniu, atsakovas nepagrįstai į ginčijamus aktus įtraukė trečiojo asmens atliktus darbus. Minėta, kad nuo 2012 m. lapkričio 19 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu susitarė dėl monolitinio karkaso darbų korpuse A. Trečiasis asmuo lapkričio ir gruodžio mėnesiais atliktus darbus kartu su pažymomis apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų aktais perdavė ieškovui (3 t., 249, 250, 253, 254 b. l.).

48Apeliantas neteisus, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog vienašaliuose aktuose nurodyti darbai atlikti spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesį, o ne tik gruodžio mėnesį kaip nurodė teismas. Teismas šią aplinkybę vertino – atsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kokius darbus atsakovas spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesį atliko bei perdavė ieškovui. Atsakovas yra pateikęs ieškovui 2012 m. spalio 31 d. pažymą apie atliktų darbų vertę bei spalio mėnesio atliktų darbų aktus (3 t., 188, 189, 190-192 b. l.). Šie aktai užsakovo pasirašyti 2012 m. lapkričio 15 d. Juose nėra atsakovo įrašų, kad tai ne visi spalio mėnesį atlikti darbai, o atsakovo teiginiai, kad į spalio mėnesio atliktų darbų aktą nebuvo leista įtraukti visų atliktų darbų niekuo nepagrįsti, todėl nėra aišku, kodėl atsakovas į 2012 m. gruodžio 31 d. aktą įtraukia ir darbus, kurie buvo atlikti ir ieškovui perduoti 2012 spalio mėnesį.

49Apelianto teigimu, įrašai statybos darbų žurnaluose, kuriuose užfiksuoti patys darbai ir jų kiekiai sutampa su vienašaliuose aktuose nurodytais kiekiais ir darbų aprašymais. Iš apeliaciniame skunde esančios atsakovo sudarytos lentelės, kurioje jis nurodo įrašus, esančius statybos darbų žurnaluose, kurie neva pagrindžia 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytų atliktų darbų aktų pagrįstumą, matyti, kad atsakovas juose fiksuoja darbus, atliktus spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, tačiau jau ankščiau aptarta, kad spalio mėnesio darbai buvo perduoti ir ieškovo priimti, o lapkričio ir gruodžio mėnesiais atsakovo atliktų darbų kiekiai užfiksuoti bendru šalių sutarimu atliktų darbų kiekių suderinimo akte, todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad nurodyti darbai nebuvo niekur kitur fiksuoti ir neperduoti ieškovui.

50Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų darbų kiekio suderinimo aktas gali būti laikomas galutiniu atsakovo pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų priėmimu ir pakankamu įrodymu, jog visi atlikti darbai jau buvo užfiksuoti, kadangi akte nurodyta tik apie atliktų darbų kiekius ir tuos darbus, kuriuos tiesiogiai atliko atsakovas, nors atsakovas dirbo objekte iki 2012 m. gruodžio 19 d., be to, nesutampa statybos darbų žurnale ir kiekio suderinimo akte nurodyti darbų kiekiai. Byloje jau konstatuota, kad ieškovui su trečiuoju asmeniu sudarius sutartį nuo 2012 m. lapkričio 19 d. dėl darbų A korpuse ir susiklosčius situacijai, kad darbus vykdė du rangovai, buvo sudarytas atsakovo atliktų darbų kiekio suderinimo aktas, kuriame nustatyta, kuri atsakovo darbų dalis buvo atlikta nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. Pats atsakovas nuo 2012 m. gruodžio 14 d. pranešimu informavo, kad darbus sustabdė ir sutartį su ieškovu nutraukia, todėl atsakovas nepagrįstai po 2012 m. gruodžio 14 d. atliktus darbus priskiria kaip atliktus pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą rangos sutartį. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Š. (statinio statybos vadovas) patvirtino, jog 2012 m. gruodžio 14 d. aktas buvo galutinis aktas, kuris nustatė iki nurodytos datos atsakovo atliktus darbus ir jų kiekius, nes po šios datos atsakovas darbus vykdė kaip trečiojo asmens subrangovas. Iš apelianto pateiktos lentelės matyti, kad į vienašališkai pasirašytus aktus jis yra įtraukęs ir darbus, kurie užfiksuoti statybos darbų žurnale Nr. 7, nors šis žurnalas buvo pildomas trečiojo asmens kaip rangovo, o atsakovo kaip subrangovo (3 t., 175-180 b. l.).

51Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir perdavęs bylą nagrinėti iš naujo, nurodė pirmosios instancijos teismui nustatyti, kokius darbus atsakovas atliko nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas siejo su tuo, kad rangos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nurodytu laikotarpiu nebuvo nutraukta, kadangi nesuėjo šalių pranešimuose nurodyti sutarčių nutraukimo terminai. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė atsakovo nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d atliktus darbus, tačiau šie darbai fiksuoti statybų žurnale Nr. 7, atsakovo kaip subrangovo. Taigi nors atsakovas nurodo, kad subrangovu jis tapo nuo 2012 m. gruodžio 19 d., tačiau akivaizdu, kad kaip subrangovas darbus vykdė jau nuo 2012 m. gruodžio 13 d. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad statybos darbų žurnaluose užfiksuoti darbai nesudaro pagrindo juos įtraukti į vienašališkai atsakovo pasirašytus atliktų darbų aktus, kadangi spalio mėnesį atsakovo atlikti darbai buvo perduoti ieškovui spalio mėnesio aktu, nuo 2012 m. lapkričio iki 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovo atlikti darbai fiksuoti bendru šalių sutarimu atsakovo atliktų darbų kiekio suderinimo akte, o nuo 2012 m. gruodžio 14 d. darbus atsakovas vykdė kaip subrangovas. Apelianto teigimu, ieškovas nenurodė ne vieno statybos darbų žurnale ir atsakovo vienašališkai pasirašytuose darbų aktuose įrašyto darbo, kurio atsakovas neatliko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo pozicija buvo tokia, kad darbai arba jau yra ieškovo priimti, arba atlikti ne ieškovui, o trečiajam asmeniui.

52Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

53Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodinėjimo naštą byloje perkėlė atsakovui, nes atsakovo pateikus statybos darbų atlikimo faktą patvirtinančius įrodymus atmetė, jų nevertinęs.

54Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje byloje buvo nagrinėjamas tiek ieškovo ieškinys dėl atsakovo vienašališkai pasirašytų darbų atlikimo aktų pripažinimo negaliojančiais, tiek atsakovo priešieškinis dėl skolos pagal vienašališkai atliktų darbų aktus priteisimo. Taigi ieškovas privalėjo įrodyti, jog aktai sudaryti nepagrįstai, o atsakovas – kad ginčijamuose aktuose nurodytus darbus atliko, jų ieškovui nebuvo perdavęs ankščiau, todėl ieškovui kyla prievolė atsiskaityti už aktuose nurodytų darbų atlikimą. Būtent tokio įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių teismas laikėsi, todėl atsakovas neteisus dėl netinkamo įrodinėjimo naštos jam perkėlimo.

55Apelianto teigimu, teismas netinkamai interpretavo liudytojo V. Š. (statinio statybos vadovas) parodymus, kuris patvirtino, kad ieškovas neleido aktuoti visų 2012 m. spalio mėnesį atliktų darbų, kad dalis darbų nebuvo įtraukti į 2012 m. spalio mėnesį atliktų darbų aktus; nepatvirtino, kad 2012 m. gruodžio 14 d. aktas yra dėl visų darbų kiekio ir vertės. Išklausius 2014 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad liudytojas V. Š. patvirtino, jog 2012 m. gruodžio 14 d. aktas buvo galutinis dokumentas, kuris nustatė iki nurodytos datos atsakovo atliktus darbus ir jų kiekius, nes po šios datos atsakovas darbus vykdė kaip trečiojo asmens subrangovas. Liudytojas pažymėjo, kad šio akto tikslas buvo nubrėžti atsakovo atliktų darbų ribą iki nurodytos datos. Liudytojas nurodė, kad į spalio mėnesio atsakovo atliktų darbų aktą buvo įtraukti ne visi atsakovo atlikti darbai, tačiau nenurodė, kad tokius nurodymus davė ieškovas. Liudytojas nurodė, kad iš atsakovo nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl į spalio mėnesį neįtraukytų darbų, o liudytojas J. S. (techninės priežiūros inžinierius) teigė, jog visi spalio mėnesį atlikti darbai buvo įtraukti į spalio mėnesį atliktų darbų aktą. Taigi teismas tinkamai vertino liudytojų parodymus, ir jų nurodytas aplinkybes visų byloje ištirtų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012.). Spręsdamas dėl ieškovo ieškinio ir atsakovo priešieškinio pagrįstumo, teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl išvadą dėl ieškovo pozicijos pagrįstumo ir priešieškinio atmetimo teismas padarė išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs jų įrodomąją reikšmę, apklausęs liudytojus ir įvertinęs jų parodymus. Teismas tyrė ir vertino statybos darbų žurnaluose esančius įrašus, lygino juos su ginčijamuose aktuose nurodytais darbais, taip pat su šalių ankščiau pasirašytais ir ieškovui perduotais darbų aktais, atsakovo nurodytus argumentus dėl ankščiau atliktų darbų neįrašymo į ieškovui perduotų darbų aktus vertino šalių sutartinių santykių kontekste, atsižvelgęs į ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens sudarytas sutartis, trečiajam asmeniui perduotus darbus, įvertino tai, kad klojinių nuomos sutartis su atsakovu buvo nutraukta, kad sutartį su klojinius nuomojančia bendrove sudarė trečiasis asmuo; kad atsakovas į ginčijamus aktus įtraukė 80 917,07 Lt už 24,4 t. armatūros, nors 2012 m. lapkričio 5 d. pardavė ją trečiajam asmeniui (3 t., 287, 288 b. l.); teismas pateikė nuomonę dėl į ginčijamus aktus įtrauktų darbų nepagrįstumo, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nevertino statybos darbų žurnaluose užfiksuotų įrašų apie atliktus darbus.

56Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

57Dėl piktnaudžiavimo teise į apeliaciją

58Ieškovas prašo skirti atsakovui 5 792 Eur baudą, pusę baudos išieškant ieškovui, už atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paduodant apeliacinį skundą. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjant bylą antrą kartą apeliantas nepateikė papildomų įrodymų, savo atsiliepimo į ieškovo rašytinius paaiškinimus ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų, todėl apeliacinio skundo pateikimas, kai abu kartus pirmosios instancijos teismas priėmė vienodus sprendimus, antro apeliacinio skundo pateikimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise į apeliaciją. Teisėjų kolegija atsakovo pateikto apeliacinio skundo neturi pagrindo vertinti kaip nesąžiningai pareikšto, taip pat atsakovo veiksmuose neįžvelgia sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl netenkina ieškovo prašymo dėl baudos atsakovui paskyrimo.

59Dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas

60Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo veiksmuose yra BK 181, 182 arba 300 straipsniuose numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo veiksmuose negalima įžvelgti aptartų straipsnių dispozicijose įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių, todėl ieškovo prašymas kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl atsakovo veiksmų netenkintinas.

61Dėl bylinėjimosi išlaidų

62Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 255,14 Eur advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė 2015 m. kovo 18 d., todėl taikoma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacija). Rekomendacijų 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nurodytų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą skaičiuotinas numatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 1.5) dauginant iš teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios valstybės institucijų nustatytos 300 Eur minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios – 450 Eur, sumos.

63Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1punktu,

Nutarė

64Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Detarna“, j. a. k. 122761144, iš atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“, j. a. k. 167553831, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais... 5. Atsakovas pareiškė priešieškinį prašydamas priteisti iš ieškovo 282... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Teismas nustatė, kad pagal statybos rangos sutarties 8.3 punktą, bet kokie... 9. Teismas įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad UAB „Armusta“ perėmė... 10. Iš atsakovo 2012 m. gruodžio 31 d. pažymos teismas nustatė, kad per... 11. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas po 2012 m. gruodžio 14 d.... 12. Ištyręs atsakovo vienašališkai parengtą atliktų darbų priėmimo aktą... 13. Teismas pažymėjo, kad abiejuose aktuose yra įtrauktas armavimas, nors... 14. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog nutrūkus... 15. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas įrodė, jog 2012 m. gruodžio mėnesio... 16. Ieškinį patenkinęs visiškai, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 4... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. Atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą... 19. 1. Ieškovas neįrodinėjo CK nustatytų pagrindų, kuriais vienašališkai... 20. 2. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai UAB „Armusta”... 21. 3. Teismas, priėjęs prie išvados, jog prieš išsiųsdamas ieškovui 2012 m.... 22. 4. Statybos techninio prižiūrėtojo parašai statybos darbų žurnaluose apie... 23. 5. Nepagrįstas teismo teiginys, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo... 24. 6. Neteisingas teismo teiginys, jog UAB ,,Armusta“ perėmė rangovo funkcijas... 25. 7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vienašaliuose aktuose užfiksuoti darbai... 26. 8. Nepagrįsta teismo išvada, jog spalio ir gruodžio mėnesį fiksuoti tie... 27. 9. Ieškovas nenurodė nei vieno darbo, kuris įrašytas statybos darbų... 28. 10. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų... 29. 11. Teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė faktinių tarp šalių... 30. 12. Teismas netinkamai interpretavo liudytojo V. Š. parodymus, juos netinkamai... 31. Ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir teismo sprendimą... 32. 1. Ginčijamuose aktuose atsakovo nurodyti darbai neatitinka atsakovo... 33. 2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad atlikti darbai galėjo būti perduoti... 34. 3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi atsakovo kaip generalinio... 35. 4. Atsakovas 2012 m. gruodžio 14 d. pranešimu dėl rangos sutarties... 36. 5. Apelianto elgesys, kai ginčijamuose aktuose yra fiksuojami tikrovės... 37. 6. Apeliantas piktnaudžiauja teise į apeliaciją. Nagrinėjant bylą... 38. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad 2011... 41. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas jo vienašališkai pasirašytuose... 42. Dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų... 43. Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas pripažinti vienašališkai atsakovo... 44. CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad jeigu rangovas pažeidžia viso... 45. Apelianto nuomone, teismo išvada, kad prieš išsiųsdamas ieškovui 2012 m.... 46. Apeliantas kvestionuoja teismo išvadą, kad atsakovas neturėjo teisinio... 47. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. gruodžio... 48. Apeliantas neteisus, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog... 49. Apelianto teigimu, įrašai statybos darbų žurnaluose, kuriuose užfiksuoti... 50. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog 2012 m. gruodžio 14 d. atliktų... 51. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, 2014 m. rugpjūčio 6... 52. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 53. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus,... 54. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 55. Apelianto teigimu, teismas netinkamai interpretavo liudytojo V. Š. (statinio... 56. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios... 57. Dėl piktnaudžiavimo teise į apeliaciją... 58. Ieškovas prašo skirti atsakovui 5 792 Eur baudą, pusę baudos išieškant... 59. Dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas... 60. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 62. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovo priteistinos... 63. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 64. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 65. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Detarna“, j. a. k....