Byla 3K-3-357/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Stanislovo Večerskio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Stanislovo Večerskio prašymą, atnaujinus procesą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagal pareiškėjo Vlado Vainoro pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Marytei Poškevičiūtei, Feliksui Vainorui, Petronėlei Dirvonskienei, Stasiui Vainorui, Stefanijai Jurevičienei, Alfonsui Venckui, Albinui Venckui, Algiui Kunciui, Inai Jadvygai Jakštienei, Kazimierui Vainorui, Onai Kriaučiūnienei, Vladui Večerskiui, Elenai Piktuižienei, Pranui Pilybui, Viktorui Večerskiui, Viktorijai Kubilienei, Vijoletai Katkuvienei, Audrai Kuzavaitei, Linai Kontrimienei, Rolandui Vainorui, Egidijui Vainorui, Jurgiui Pilybui, Marijonai Šeškienei.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl aiškios teisės taikymo klaidos, atnaujinus bylos procesą ir taikant CPK 182 straipsnio 2 punktą.

6Oficialiais 1934 m. duomenimis, Morta Pilybienė Palangos valsčiuje, Paliepgirių kaime, turėjo 23,9 ha žemės. Ji mirė 1938 m. sausio 28 d. palikusi 5 vaikus: Kazimierą Pilybą, Juozą Pilybą, Magdę Pilybaitę, Moniką Pilybaitę ir Katrę Pilybaitę. Palangos miesto apylinkės teismas 1991 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kazimieras Pilybas Palangos valsčiuje, Paliepgirių kaime, privatinės nuosavybės teisėmis iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 10 ha žemės. Šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad Morta Pilybienė 23,9 ha žemės padalijo savo sūnums Kazimierui Pilybui ir Juozapui Pilybui.

7Kitoje byloje, iškeltoje pagal V. Vainoro ir M. Poškevičiutės pareiškimą, Palangos miesto apylinkės teismas 2003 m. birželio 10 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Juozas Pilybas, Magdė Pilybaitė, Monika Pilybaitė-Vainorienė, Katrė Pilybaitė iki 1940 m. Palangos valsčiuje nuosavybės teise valdė 13,9 ha žemės, kurią lygiomis dalimis paveldėjo po jų motinos Mortos Pilybienės mirties.

8Pareiškėjas S. Večerskis prašė atnaujinti procesą byloje pagal V. Vainoro ir M. Poškevičiutės pareiškimą, kurioje Palangos miesto apylinkės teismas priėmė 2003 m. birželio 10 d. sprendimą jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti V. Vainoro prašymą nustatyti juridinį faktą. Pareiškėjas teigė, kad šiuo sprendimu teismas nusprendė dėl S. Večerskio teisių ir pareigų, nors jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pasak pareiškėjo, ginčo žemė (13,9 ha) perėjo tik Mortos Pilybienės sūnui Juozui Pilybui. Jis prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Juozas Pilybas iki 1940 m. Palangos valsčiuje, Paliepgirių kaime (dabar Palangos m.), nuosavybės teise valdė 13,9 ha žemės, kurią gavo iš savo motinos Mortos Pilybienės. Suinteresuoti asmenys M. Poškevičiūtė ir I. J. Jakštienė nurodė, jog ši žemė turėjo pereiti keturiems Mortos Pilybienės vaikams Juozui Pilybui, Magdei Pilybaitei, Monikai Pilybaitei–Vainorienei ir Katrei Pilybaitei.

92009 m. kovo 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą buvo patenkintas, byla perduota nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

11Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo S.Večerskio prašymus tenkino iš dalies – 2003 m. birželio 10 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą pakeitė ir pareiškėjo V.Vainoro prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmetė. Teismas panaikino sprendimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad Juozas Pilybas, Magdė Pilybaitė, Monika Pilybaitė-Vainorienė, Katrė Pilybaitė iki 1940 m. Palangos valsčiuje, Paliepgirių kaime (dabar - Palangos m.), nuosavybės teise valdė 13,9 ha žemės, kurią lygiomis dalimis paveldėjo po jų motinos Mortos Pilybienės mirties; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pareiškėjo S. Večerskio prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad Morta Pilybienė mirė 1938 m., todėl paveldėjimo klausimus Palangos valsčiuje tuo metu reglamentavo Kuršo gubernijoje taikytos Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymo sąvado trečiosios dalies nuostatos. Po Mortos Pilybienės mirties liko penki vaikai: Kazimieras Pilybas, Juozas Pilybas, Magdė Pilybaitė, Monika Pilybaitė ir Katrė Pilybaitė. Nenustatyta, kad Morta Pilybienė, būdama gyva, būtų perleidusi savo žemę Juozui Pilybui. Teismas nurodė, kad, nagrinėjant civilinę bylą, kurioje 1991 m. gruodžio 18 d. priimtas Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas, nedalyvavo visi asmenys, kuriems šis sprendimas sukelia teisinius padarinius. Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nepakanka duomenų prielaidai apie tai, kad Juozas Pilybas iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 13,9 ha žemės, kurią gavo iš savo motinos Mortos Pilybienės ir prielaidai apie tai, kad Juozas Pilybas, Magdė Pilybaitė, Monika Pilybaitė-Vainorienė, Katrė Pilybaitė iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 13,9 ha žemės, kurią lygiomis dalimis paveldėjo po jų motinos mirties, patvirtinti. Pagal byloje surinktus įrodymus yra didesnė tikimybė, kad žemės paveldėjimo klausimai iki žemės nacionalizacijos nebuvo išspręsti, o duomenų apie žemės perleidimą Juozui Pilybui iki Mortos Pilybienės mirties nėra.

12Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo Stanislavo Večerskio, suinteresuotų asmenų Inos Jadvygos Jakštienės, Marytės Poškevičiūtės apeliacinius skundus 2011 m. sausio 27 d. sprendimu Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo S. Večerskio pareiškimą atmetė ir paliko nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 10 d. sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad 1991 m. gruodžio 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo priimtame sprendime nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog Kazimieras Pilybas Palangos valsčiuje, Paliepgirių kaime, privatinės nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 10 ha žemės, yra pripažintinas prejudiciniu faktu ir pirmosios instancijos teismas šios dalies nepagrįstai nevertino ir tuo nesirėmė. 1938 m. Palangos valsčiuje paveldėjimo klausimus reglamentavo Kuršo gubernijoje taikytos Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymų sąvado trečiosios dalies nuostatos. Šio sąvado trečiosios dalies 1703 straipsnyje nurodyta, kad turtas paveldimas pagal įstatymą, kai palikėjas nepalieka jokio patvarkymo mirties atveju arba patvarkymai dėl palikimo pripažįstami negaliojančiais. 1705 str. nurodyta, kad pagal įstatymą šaukiami paveldėti: 1) likęs gyvas sutuoktinis, 2) mirusiojo kraujo giminės, 3) kai kurie visuomeniniai luomai ir įstaigos, 4) iždas. Šiuo atveju Mortai Pilybienei nuosavybės teise priklausiusi 13,9 ha žemė lygiomis dalimis paveldėjimo teise turėjo atitekti palikuonims Juozui Pilybui, Magdei Pilybaitei, Monikai Pilybaitei–Vainorienei ir Katrei Pilybaitei. Dėl to 2003 m. birželio 10 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas turi būti paliktas nepakeistas. Atsižvelgdama į šiuos argumentus teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo S. Večerskio pareiškimas atmestinas ir paliktinas nepakeistas Palangos miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 10 d. sprendimas.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – V. Vainoros ir Poškevičiūtės reikalavimus atmesti; nustatyti juridinį faktą, kad Mortos Pilybienės sūnus Juozas Pilybas iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ginčo žemę (13,9 ha). Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

151. 1991 m. teismo sprendime nustatytas juridinę reikšmę faktas, kad žemė buvo padalyta tik dviem Mortos Pilybienės sūnums – Kazimierui Pilybui ir Juozui Pilybui (pareiškėjo seneliui). Šis faktas nurodytas sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kuri remiantis teismų praktikos plėtojamu teismo sprendimo vientisumo principu, yra privaloma ir kurioje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę. Teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes faktas, kad žemė buvo padalyta tik dviem Mortos Pilybienės sūnums – Kazimierui Pilybui ir Juozui Pilybui (pareiškėjo seneliui), turėjo būti vertinamas kaip prejudicinis, nuo kurio įrodinėjimo pareiškėjas turėjo būti atleistas.

162. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai taikė materialiąją teisę – iki nacionalizacijos Palangos valsčiuje galiojusio Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymų sąvado normas, reglamentavusias nuosavybės institutą ir paveldėjimo teisinius santykius. Morta Pilybienė buvo aiškiai išreiškusi valią, kad jos turimos žemės savininkais po jos mirties taptų sūnūs – Kazimieras ir Juozapas Pilybai. Tokio valios išreiškimo užtenka, kad pagal tuo metu galiojusio Sąvado teisės normas, net ir nesant rašytinių sandorių dėl turto perleidimo arba įrodymų apie rašytinio testamento buvimą, faktiniai turto valdytojai, jei jie yra tiesioginiai įpėdiniai, būtų pripažinti turto savininkais, eliminuojant iš paveldėtojų sąrašo kitus įpėdinius, kurie bendra tvarka būtų šaukiami paveldėti pagal įstatymą. Kazimieras ir Juozapas Pilybai išreiškė valią priimti žemę ir palikimą faktiškai priėmė, nes žemę valdė tiek iki, tiek ir po motinos mirties. Mortos Pilybienės dukterys žemės nenaudojo, nevaldė, valios ją įgyti neišreiškė ir neprieštaravo, kad žemę ir toliau valdytų Mortos Pilybienės sūnūs.

17Atsiliepimais į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys I. Jakštienė ir M. Poškevičiūtė prašo kasacinio skundo netenkinti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimais iš esmės palaikomi apeliacinės instancijos teismo argumentai.

18Teisėjų kolegija konstatuoja:

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

21Dėl teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų faktų prejudicinės reikšmės byloje nedalyvavusiems asmenims

22Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

23Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, t. y. sukeltų teisinius padarinius ne tik proceso dalyviams, bet ir jame nedalyvavusiems asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių turi būti pasisakyta teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Jalunskienė v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-484/2006). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi prejudicinę reikšmę ir byloje nedalyvavusiems asmenims, nes šios kategorijos bylose priimti teismo sprendimai priskirtini teismo sprendimams dėl pripažinimo ir pagal CPK 18 straipsnį privalomi visiems asmenims. Nedalyvavusiems byloje asmenims motyvuojamojoje dalyje nurodyti faktai pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį nėra privalomi ir prejudicijos nesukuria.

24Nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Palangos miesto apylinkės teismas 1991 m. gruodžio 18 d. priėmė teismo sprendimą, kuris pagal procesinį tikslą yra teismo sprendimas dėl pripažinimo. Tai reiškia, kad šio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pripažintas faktas, kad Kazimieras Pilybas Palangos valsčiuje, Paliepgirių kaime, privatinės nuosavybės teisėmis iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 10 ha žemės turi prejudicinę reikšmę ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pvz., kitiems pretendentams, nuosavybės teisės atkūrimo klausimus sprendžiančioms institucijoms, taip pat teismams, nagrinėjantiems kitas bylas.

25Tuo tarpu teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos aplinkybės dėl faktų ir teisinių santykių su asmenimis, nedalyvavusiais toje byloje asmenimis, neturi prejudicinės galios ir turi būti atskirai įrodinėjamos kitoje byloje. Palangos miesto apylinkės teismo 1991 m. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad Morta Pilybienė 23,9 ha žemės padalijo savo sūnums Kazimierui Pilybui ir Juozapui Pilybui. Remdamasis tuo šioje byloje kasatorius teigia, kad teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes faktas, kad žemė buvo padalyta tik dviem Mortos Pilybienės sūnums – Kazimierui Pilybui ir Juozapui Pilybui (pareiškėjo seneliui) – turėjo būti vertinamas kaip prejudicinis, nuo kurio įrodinėjimo pareiškėjas turėjo būti atleistas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad 1991 m. teismo sprendime bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo teisinio argumentavimo dalykas buvo aplinkybės apie tai, kokiu pagrindu ir kiek žemės įgijo Kazimieras Pilybas. Pretendentai į Juozapo Pilybo nuosavybės teise valdytą žemę, įskaitant kasatorių, nebuvo įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis, todėl neturi teisinio pagrindo kitoje byloje remtis Palangos miesto apylinkės teismo 1991 m. gruodžio 18 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su aiškiai netinkamu įstatymų taikymu dėl faktų prejudicijos, pripažįstami nepagrįstais.

26Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu materialiosios teisės taikymu

27Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Pagal CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktą kasacijos pagrindą sudaro išsamūs teisiniai argumentai. Jeigu civilinė byla yra nagrinėjama po jos atnaujinimo, tai turi būti atsižvelgiama į atnaujinimo pagrindus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas tuo pagrindu, kad buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimas vyksta atsižvelgiant į atnaujinimo pagrindą, o kasaciniame teisme – ir į kasacijos pagrindus.

28Antruoju kasacinio skundo argumentu akcentuojama tai, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai taikė materialiąją teisę – iki nacionalizacijos Palangos valsčiuje galiojusio Kuršo gubernijoje taikytos Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymo sąvado trečiosios dalies nuostatos, reglamentavusios nuosavybės institutą ir paveldėjimo teisinius santykius. Kasatorius nurodo, kad Morta Pilybienė buvo aiškiai išreiškusi valią, jog jos turimos žemės savininkais po jos mirties taptų sūnūs Kazimieras ir Juozapas Pilybai. Dėl to šioje situacijoje, anot kasatoriaus, turėjo būti laikoma, jog Kazimieras ir Juozapas Pilybai palikimą gavo pagal žodinio testamento sudarymo taisykles.

29Šie kasacinio skundo argumentai yra neteisinio pobūdžio, neišsamūs, todėl kasacijos pagrindai turi būti vertinami kaip neatitinkantys CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taikė tą materialiąją teisę, kuri turėjo būti taikoma pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes - iki nacionalizacijos Palangos valsčiuje galiojusio Kuršo gubernijoje taikytos Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymo sąvado trečiosios dalies nuostatas, reglamentavusias nuosavybės institutą ir paveldėjimo teisinius santykius. Byloje buvo nustatyta, kad testamento nebuvo, ir po žemės savininkės mirties paveldėjimas vyko pagal įstatymą, o ne pagal testamentą. Paveldėjimo pagal testamentą aplinkybės nebuvo nustatytos nei 1991 m., nei 2003 m. teismų sprendimais, o civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas dėl aiškios teisės taikymo klaidos, bet ne dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kasacinio skundo argumentais siekiama ne įvardyti netinkamą teisės taikymą ar aiškinimą apeliacinės instancijos teisme, bet iš esmės pervertinti apeliacinės instancijos teismo nustatytus faktus teigiant, kad testamentas buvo sudarytas žodžiu. Kasatoriaus prašymas iš naujo vertinti faktus vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nenagrinėtinas, nes faktinio pobūdžio klausimų sprendimas nepatenka į kasacinio teismo kompetenciją. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto kasacinio skundo argumentai turėjo būti suformuluoti pagal CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindus, tačiau kasatorius dėl šios kasacinio skundo dalies nepateikė išsamių ir pakankamų teisinių argumentų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl šios kasacinio skundo dalies nesuformuluota kasacijos pagrindo, kaip reikalaujama CPK 346 straipsnio 2 dalyje.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

32Suinteresuotas asmuo I. Jakštienė atsiliepime į kasacinį skundą reikalauja priteisti atstovavimo išlaidas ir pateikia 1000 Lt sumokėjimą už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į kasacinį skundą patvirtinančius įrodymus. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į byloje nagrinėjamo klausimo sudėtingumo lygį, pateikto procesinio dokumento teisinio argumentavimo pobūdį ir dokumento formą, vadovaujantis Rekomendacijų 2.1, 2.7, 2.8 ir 8.14 punktais, už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą suinteresuotam asmeniui I. Jakštienei iš pareiškėjo priteisiama 500 Lt.

33Kasaciniame procese valstybė patyrė 457,73 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteisiamos iš pareiškėjo.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti I. Jakštienei (a. k. 44409280604) iš S. Večerskio (a. k. 35511270740) 500 (penkis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.

37Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš S. Večerskio (a. k. 35511270740) 457,73 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt septynis litus 73 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl aiškios teisės taikymo klaidos,... 6. Oficialiais 1934 m. duomenimis, Morta Pilybienė Palangos valsčiuje,... 7. Kitoje byloje, iškeltoje pagal V. Vainoro ir M. Poškevičiutės pareiškimą,... 8. Pareiškėjas S. Večerskis prašė atnaujinti procesą byloje pagal V. Vainoro... 9. 2009 m. kovo 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pareiškėjo prašymas... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 11. Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo... 12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 15. 1. 1991 m. teismo sprendime nustatytas juridinę reikšmę faktas, kad žemė... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai taikė materialiąją teisę –... 17. Atsiliepimais į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys I. Jakštienė ir M.... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 21. Dėl teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų faktų prejudicinės... 22. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar... 23. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog prejudiciniai... 24. Nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto... 25. Tuo tarpu teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos aplinkybės dėl... 26. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu materialiosios... 27. Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą,... 28. Antruoju kasacinio skundo argumentu akcentuojama tai, kad apeliacinės... 29. Šie kasacinio skundo argumentai yra neteisinio pobūdžio, neišsamūs, todėl... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taikė tą materialiąją... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 32. Suinteresuotas asmuo I. Jakštienė atsiliepime į kasacinį skundą reikalauja... 33. Kasaciniame procese valstybė patyrė 457,73 Lt procesinių dokumentų... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti I. Jakštienei (a. k. 44409280604) iš S. Večerskio (a. k.... 37. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...