Byla e3K-3-41-403/2018

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. J. ir A. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. J. ir A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015, kurioje išnagrinėtas pareiškėjos L. B. pareiškimas suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Nemuno deltos regioninio parko direkcijai, Šilutės rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: L. B., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Šilutės rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą pagrindą, kai buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, aiškinimo ir taikymo.
  2. Pareiškėjai J. J. ir A. J. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015, atnaujinus procesą, įtraukti pareiškėjus suinteresuotais asmenimis į civilinės bylos nagrinėjimą, panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą minėtoje civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti ir priteisti iš L. B. visą pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 tenkino pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir daiktinių teisių registravimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
  4. Pareiškėjai nurodė, kad jie yra žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas dėl gretimame žemės sklype, priklausančiame L. B., buvusių pamatų, todėl pareiškėjai mano, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo nuspręsta ir dėl pareiškėjų teisių ir pareigų, nors jie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą ir, bylą nagrinėjant Šilutės rajono apylinkės teisme, negalėjo pateikti savo argumentų dėl pamatų egzistavimo L. B. priklausančiame žemės sklype.
  5. L. B. priklausančiame žemės sklype vyksta statybos darbai, yra nugriautas ir iš naujo pastatytas pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o prie jo yra statomas arčiau nei 3 metrų atstumu iki pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribos medinių konstrukcijų priestatas. Dėl šių statybų Šilutės rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-168-750/2017 (teisminio proceso Nr. 2-43-3-02384-2016-8) pagal pareiškėjų ieškinį atsakovėms L. B. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

7

  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015.
  2. Teismas nustatė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas nesukūrė pareiškėjams teisių ar pareigų ir šiuo teismo sprendimu nebuvo pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Pareiškėjų sklypas ribojasi su L. B. žemės sklypu, kuriame teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, tačiau tai nesusiję su pareiškėjų žemės sklypu. Pamatai yra tik L. B. žemės sklype ir pareiškėjai į juos neturi jokių teisių.
  3. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių dėl statomo arčiau nei trys metrai iki jiems priklausančio žemės sklypo ribos priestato, nes dėl šių statybų Šilutės rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-168-750/2017 pagal pareiškėjų ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.
  4. Teismas, nenustatęs, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 pažeistos pareiškėjų teisės ir pareigos, nenustatė CPK įtvirtinto pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje.
  5. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų atskirąjį skundą, 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį.
  6. Teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą; jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesą atnaujinti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005).
  7. Civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo išspręstas daiktinių teisių į išlikusius pamatus registravimo klausimas, susijęs tik su L. B. teisėmis ir interesais.
  8. Pareiškėjų pateiktų argumentų dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo nepagrįstumo ir pamatų L. B. žemės sklype nebuvimo teismas nenagrinėjo, nurodydamas, kad civilinė byla dėl juridinio fakto nustatymo pakartotinai nenagrinėtina.
  9. Teismas taip pat nurodė, kad šioje byloje nebuvo pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su L. B. priestato statymu arčiau nei trys metrai iki pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ribos, nes priėmus Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą L. B. nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, buvo tik nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo iš esmės buvo esminė sąlyga, leidusi L. B. gauti statybos leidimą be pareiškėjų sutikimo, tačiau prašymą dėl proceso atnaujinimo teikiančių asmenų nesutikimas dėl pamatų egzistavimo nesaisto teismo sprendžiant dėl juridinio fakto nustatymo, nes byloje iš esmės ir buvo sprendžiamas klausimas dėl pamatų išlikimo fakto, o ne dėl statybos teisėtumo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. L. B. žemės sklype vykstant statybos darbams, nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo pagrindu išdavė statybos leidimą Nr. LNS-37-160511-00012. Pamatai yra arčiau nei 3 metrai iki pareiškėjų žemės sklypo ribos. Nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, iš pareiškėjų buvo atimta galimybė pateikti argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius tai, kad iš tikrųjų nuo 1930 metų išlikusių pamatų L. B. žemės sklype nebuvo, pamatai buvo įrengti 2014 metų liepos mėnesį. Pažymėtina, kad prašomoje atnaujinti byloje teismas nagrinėjo ir tai, ar pamatai iš tikrųjų buvo išlikę, o ne tik tai, kam jie priklausė nuosavybės teise.
    2. Pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nurodė materialiąja teisės norma pagrįstą įstatymo saugomą interesą – teisę, kad arčiau nei trys metrai iki jų sklypo ribos be jų sutikimo nebūtų statomi statiniai. Ši teisė įtvirtinta statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte bei STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte. Taip pat pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą pateikė išsamius įrodymus ir argumentus, tikėtina, pagrindžiančius tikrąsias pamatų L. B. žemės sklype atsiradimo aplinkybes (tai, kad pamatai nebuvo išlikę nuo 1930 metų, bet buvo įrengti 2014 metais) bei L. B. nesąžiningumą.
    3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005 šioje byloje teismams nebuvo pagrindo vadovautis, nes skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės.
    4. Pareiškėjai pažymėjo, kad į prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis buvo įtrauktos institucijos, kurios taip pat neturėjo turtinių teisių į L. B. žemės sklype esančius pamatus ir nepretendavo į šių pamatų nuosavybę (Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Šilutės rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas). Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, į bylą neturėtų būti įtraukiami kiti suinteresuoti asmenys, nes sprendimas taip pat neturėtų jokios įtakos jų teisėms ir pareigoms, tačiau šiems asmenims netgi buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimus.
    5. Teismai pažeidė teisės į teisminę gynybą ir teisės būti išklausytam principus (CPK 5, 42 straipsniai). Pareiškėjai pažeistas teises gali ginti kitoje byloje dėl neteisėtos statybos, tačiau esminė statybas leidžianti aplinkybė (neva nuo 1930 m. išlikusių pamatų L. B. sklype buvimo faktas, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas) nebegali būti ginčijama, nes yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. pareiškėjams ginti savo teises byloje dėl neteisėtos statybos tampa neįmanoma, nes pareiškėjai, net ir turėdami įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog jokių L. B. sklype nuo 1930 m. išlikusių pamatų niekada nebuvo, tos aplinkybės nuginčyti nebegali.
  2. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo L. B. prašo pareiškėjų kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą, tačiau tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
    2. Pareiškėjai, siekdami įgyvendinti jiems priklausančią teisę į teisminę gynybą, turi įrodyti, kad prašoma ginti teisė egzistuoja ir yra pažeista, ir kad būtent suinteresuotas asmuo L. B. ją pažeidė. Kasaciniame skunde nenurodytas materialiosios teisės pažeidimo faktas, pareiškėjai pripažįsta, kad siekia apsaugoti materialiąją teisę, o suinteresuotas asmuo L. B. jokių veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjų teises, neatliko, tik prašė nustatyti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype išlikusių pamatų faktą, nuo kurio priklausė tik jos asmeninių turtinių teisių atsiradimas.
    3. Nors pareiškėjams suteikta teisė nesutikti su statinio statyba arčiau nei trys metrai iki jų sklypo ribos, tačiau ji nėra absoliuti, negali būti aiškinama tiek plečiamai, kad suteiktų pareiškėjams teisę dalyvauti byloje dėl svetimo daikto fakto nustatymo, o L. B. nustatytų pareigą įtraukti pareiškėjus į tokį procesą. Teismo sprendimu nustačius pamatų išlikimo faktą, L. B. teisė atkurti (rekonstruoti) buvusį statinį be pareiškėjų sutikimo nustatyta STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte ir šios normos taikymas yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pasekmė.
    4. Tik išnagrinėjus bylą Nr. e2-168-750/2017 ir įsiteisėjus teismo sprendimui byloje dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, būtų nuspręsta, ar pareiškėjų teisės buvo pažeistos.
    5. Suinteresuotais asmenimis į bylą buvo įtrauktos valstybinės institucijos, kurios iš tiesų neturi ir negali turėti jokių turtinių teisių į L. B. žemės sklype esančius pamatus, tačiau jų dalyvavimą byloje lėmė tik joms valstybės suteikti įgaliojimai bei kompetencija.
    6. Pareiškėjai teisę būti išklausytiems gali įgyvendinti teikdami argumentus ir įrodymus civilinėje byloje dėl statybos leidimo panaikinimo, kurioje jie siekia apginti savo teises.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą ir prejudicinius faktus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

  1. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).
  2. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
  3. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).
  4. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).
  5. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi prejudicinę reikšmę ir byloje nedalyvavusiems asmenims, nes šios kategorijos bylose priimti teismo sprendimai priskirtini teismo sprendimams dėl pripažinimo ir pagal CPK 18 straipsnį privalomi visiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).
  6. L. B., civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 prašydama nustatyti, kad jai priklausančiame žemės sklype buvo pastatas – tvartas ir ji šį nekilnojamąjį turtą įsigijo 2003 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o prie tvarto yra išlikę pamatai, pateikė jos užsakymu 2015 m. liepos 30 d. sudarytą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje užfiksuotas nekilnojamojo turto objektas – pamatai. Taigi L. B., prašydama pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, siekė įrodyti, kad sklype yra išlikę pamatai, priklausantys jai nuosavybės teise.
  7. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 tenkino pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir daiktinių teisių registravimo tikslu nustatė, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad šie pamatai yra mažesniu nei 3 metrų atstumu iki gretimo sklypo, nuosavybės teise priklausančio pareiškėjams.
  8. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra mažesniu nei 3 metrų atstumu iki gretimo sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, turi prejudicinę reikšmę ir galioja erga omnes (visiems asmenims), t. y. ir J. J. bei A. J.. Šie faktai turi prejudicinę galią, inter alia (be kita ko), pareigūnams priimant sprendimus, susijusius su statinių statymu ant šių pamatų.

13Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, kai buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, aiškinimo ir taikymo

  1. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).
  2. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
  3. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).
  4. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslą – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, pažymėtina, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004; kt.).
  5. Prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti asmuo, kuris iš viso nedalyvavo nagrinėjant bylą, ir, jo nuomone, teismas byloje yra nusprendęs dėl jo teisių ir pareigų; tam pagrįsti jis turi teismui pateikti įrodymus, išdėstyti savo argumentus ir nurodyti sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą momentą. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Kitokie pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomi teisės normų pažeidimai negali lemti teismo sprendimo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).
  6. Šioje byloje buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą Šilutės rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015, kurioje buvo sprendžiama dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsisakymą tenkinti prašymą atnaujinti procesą teismai motyvavo tuo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas nesukūrė pareiškėjams teisių ar pareigų ir šiuo teismo sprendimu nebuvo pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai; nors pareiškėjų sklypas ribojasi su L. B. žemės sklypu, su kuriuo siejamas teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, tačiau tai nesusiję su pareiškėjų žemės sklypu; pamatai yra tik L. B. žemės sklype ir pareiškėjai į juos neturi jokių teisių.
  7. Teisėjų kolegija, siekdama įvertinti teismų nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumą bei pagrįstumą, pasisako nurodytais kasaciniame skunde keliamais teisės klausimais.
  8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta asmens konstitucinė teisė į nuosavybę reiškia, kad savininkas turi teisę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, t. y. atlikti su jam priklausančiu turtu bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, kiti asmenys – nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė – pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Savininko teisių įgyvendinimas garantuojamas Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Ribojant asmens teisę į nuosavybę yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė (Konstitucijos 28 straipsnis). Nuosavybės teisės ribojimai galimi tik dėl konstituciškai svarbaus tikslo, laikantis proporcingumo principo, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Tačiau savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015).
  9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsniu, teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos; statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
  10. Statyba – ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia ne tik sklypo, kuriame statomas statinys, bet ir gretimų sklypų užstatymo bei galimos ūkinės veiklos sąlygas. Statinys turi būti pastatytas taip, kad nekeltų pavojaus žmonėms, jo architektūra atitiktų statinio paskirtį ir kraštovaizdį, ir kita. Tai reikšmingi reikalavimai, kuriais pasiekiami viešieji tikslai statybų procese. Statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi jį suderinti su viešaisiais tikslais, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad statinys turi būti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos būtų išsaugotos, o jeigu pakeistos – tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015).
  11. Statybos teisiniai santykiai ir žemės sklypo savininko teisė būti statytoju reglamentuojama Statybos įstatyme, o statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai ir charakteristikos – normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1, 2 dalys).
  12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 išaiškinta, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyviosios, jų statytojas privalo laikytis. Šioje nutartyje pateiktas išaiškinimas aktualus dėl naujos statybos teisėtumo, o vykdant rekonstrukciją ant esamo statinio pamatų ir jos vykdymo metu nemažinant esamo atstumo iki sklypo ribos šie pateikti išaiškinimai neturi esminės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012).
  13. Nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjai nurodė būtent tą aplinkybę, kad, esant priimtam Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimui, nereikalaujant pareiškėjų sutikimo, buvo išduotas statybos leidimas statyti statinį, kurio pamatai yra arčiau nei 3 metrai iki pareiškėjų žemės sklypo ribos, ir tai pažeidžia pareiškėjų interesus, tačiau, nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjai neturėjo galimybės pateikti argumentų ir įrodymų, kad nuo 1930 metų išlikusių pamatų L. B. žemės sklype nebuvo, pamatai buvo įrengti 2014 metų liepos mėnesį.
  14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2015 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015, kurioje L. B. ieškiniu prašė pripažinti jai teisę be atsakovės J. J. sutikimo atlikti pastato – tvarto rekonstrukciją, išaiškino, kad L. B. siekiamas perstatyti tvartas ir jo priestatas yra vientisas statinys, atlikus tokią pastato rekonstrukciją iš esmės pasikeistų rekonstruojamo pastato matmenys ir šių matmenų pasikeitimas lemtų atstumo iki gretimo žemės sklypo pakeitimą, o tai reikštų, kad rekonstravimas pagal parengtą L. B. projektą pažeistų imperatyviąsias nuostatas ir atsakovės teises bei interesus. Tokiu atveju teismas negali ginti statytojo teisės, kurią šis siekia įgyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3, 5 dalys).
  15. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, įtvirtintą statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte bei STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte, statydamas pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, statytojas privalėjo gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinį sutikimą (susitarimą). Jeigu statinys rekonstruojamas, tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų.
  16. Vadinasi, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra mažesniu nei 3 metrų atstumu iki gretimo sklypo, nuosavybės teise priklausančio pareiškėjams šioje byloje J. J. ir A. J., pareiškėjai nebeturi galimybės įgyvendinti teisės aktuose jiems nustatytos teisės įvertinti, ar statant gretimame žemės sklype statinį nebus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, ir spręsti dėl sutikimo statyti tokį statinį davimo ar nedavimo.
  17. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, sprendžia, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir (ar) teisėti interesai. Kadangi pagal CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, atnaujinus bylos nagrinėjimą ir pareiškėjus įtraukus suinteresuotais asmenimis, teismas turės patikrinti ankstesnio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Nagrinėjant atnaujintą civilinę bylą, turės būti įvertinti įrodymai dėl pamatų buvimo ar įrengimo naujai L. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vietoje, kuri yra mažesniu nei 3 metrų atstumu iki gretimo žemės sklypo, priklausančio pareiškėjams, kurie yra bendraturčiai.
  18. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsisakydami tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl skundžiamos nutartys naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas – atnaujintinas procesas civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015, įtraukiant į bylos nagrinėjimą suinteresuotus asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2004, nurodyta, kad tuo atveju, kai procesas byloje atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų), visa byla peržiūrima iš naujo pagrįstumo ir teisėtumo aspektu.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 9,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi procesas byloje atnaujintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

16Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: pareiškėjų J. J. ir A. J. prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

17Atnaujintą civilinę bylą perduoti nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teismui.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai