Byla eAS-95-261/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Mūsų Kunigiškės“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Mūsų Kunigiškės“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei miškų tarnybai, uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas asociacija „Mūsų Kunigiškės“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. T2-101 „Dėl Kunigiškių teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip K6 ir K9 kvartalai, architektūrinės – urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kuriuo patvirtintas Kunigiškių teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip K6 ir K9 kvartalai, architektūrinės – urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas).

6Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Manė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 49 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas neturi teisės ginčyti Skundžiamo sprendimo ir juo patvirtinto Specialiojo plano, o kai kurie pareiškėjo reikalavimai dėl didesnių užstatymo reglamentų prieštarauja Orhuso konvencijai.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad dėl skundo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

9Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir VTPSI Klaipėdos departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad KPD į bylą įtrauktas nepagrįstai, kadangi ginčas nėra susijęs su jo teisėmis ir pareigomis, KPD nėra išdavęs sąlygų ginčijamam teritorijų planavimo dokumentui ir šis dokumentas nėra susijęs su kultūros paveldo objektais, jų teritorijomis ar apsaugos zonomis.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

14II.

15Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

16Teismas pažymėjo, kad byloje ginčą kelia pareiškėjas asociacija „Mūsų Kunigiškės“, kurio vieni iš tikslų yra atstovauti Kunigiškių bendruomenę vietos savivaldos ir kitose valstybės institucijose bei įstaigose, ginti su bendruomenės veikla susijusias savo narių teises ir teisėtus interesus.

17Nagrinėjamu atveju Specialiuoju planu nustatomos bendro bei nevienkartinio pobūdžio taisyklės, orientuotos į ateitį, kurių privaloma laikytis individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (t. y. visiems subjektams, turintiems ar vėliau įgysiantiems bei naudojantiems nekilnojamąjį turtą nurodytoje teritorijoje ir joje norintiems vykdyti teritorijų planavimo, tvarkymo, statybos darbus), be to, jame nurodomi Palangos miesto teritorijos, pažymėtos kaip kvartalai K6 ir K9, bendrieji vystymo, naudojimo bei apsaugos principai (tikslai, tam tikros bendros elgesio taisyklės), kuriais turi vadovautis visi pirmiau minėtos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai, t. y. individualiais požymiais neapibūdinti subjektai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Specialusis planas, o kartu ir juo patvirtintas Sprendimas, yra norminiai administraciniai aktai.

18Šiame kontekste teismas pažymėjo, jog administracinių bylų teisenoje teisės aktų priskyrimas prie norminių administracinių aktų grupės apibūdina jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog pagal ABTĮ yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto teisėtumo ištyrimo tvarka. Iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo (nauja įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d., Žin., 2013, Nr. 76-3824) 49 straipsnio 4 dalimi. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016 ir pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje, kaip ir administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016, kilo klausimas dėl teisės, vadovaujantis TPĮ 49 straipsnio 4 dalimi, administraciniame teisme ginčyti norminiam administraciniam aktui priskiriamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Minėtoje administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016 suformuluotos aiškios, nedviprasmiškai suprantamos teisės aiškinimo taisyklės dėl TPĮ 49 straipsnio 4 dalies bei ABTĮ taikymo sąveikos, kreipiantis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminiam administraciniam aktui priskiriamo teritorijų planavimo dokumento teisėtumą. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs analogiškas klausimas, teismas konstatavo, jog yra pagrindas vadovautis minėtomis administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016 suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Nors nagrinėjamoje byloje asociacija prašė ištirti Specialiojo plano, t. y. specialiojo teritorijų planavimo dokumento, bei jo sprendinių teisėtumą, o administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016 žemės sklypo savininkas prašė ištirti bendrojo plano sprendinių teisėtumą, įvertinus tai, kad šie teritorijų planavimo dokumentai priskiriami norminiams administraciniams aktams, bei tai, jog abu pareiškėjai nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalimi nustatytą asmenų, galinčių kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, baigtinį sąrašą, šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šių bylų faktinės aplinkybės nagrinėjamu teisės kreiptis į teismą aspektu nesutampa ir kad nagrinėjamoje byloje negalima vadovautis 2016 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016 padarytomis išvadomis.

19Pareiškėjas savo teisę kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti Sprendimo bei juo patvirtinto Specialiojo plano – norminių administracinių aktų – teisėtumą grindė nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos TPĮ 49 straipsnio 4 dalimi. Specialusis planas buvo baigiamas rengti, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios TPĮ redakcijos nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017 pabrėžė, jog net ir buvus tokiam teisiniam reguliavimui iki 2014 m. sausio 1 d., kada įsigaliojo naujos redakcijos TPĮ, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad norminiais administraciniais aktais pripažįstamų teritorijų planavimo dokumentų (taip pat ir administracinių sprendimų, kuriais patvirtinami šie teritorijų planavimo dokumentai) teisėtumo patikra galima tik laikantis specialių norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo proceso taisyklių, kurios įtvirtintos ABTĮ. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad naujos redakcijos TPĮ 49 straipsnio 4 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) nėra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintų norminiais administraciniais aktais pripažįstamų teritorijų planavimo dokumentų (taip pat ir administracinių sprendimų, kuriais patvirtinami šie teritorijų planavimo dokumentai) teisėtumo tyrimo proceso taisyklių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo ilgalaikės administracinių teismų praktikos ir darė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ignoruoti iki naujos redakcijos TPĮ vyravusią nuoseklią praktiką bei nėra objektyviai būtina ją iš esmės keisti.

20Iš pareiškėjo skundo taip pat matyti, kad jis teisę kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo grindžia ir 1998 m. birželio 25 d. Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Toliau – ir Orhuso konvencija) 9 straipsnio 2 dalimi. Tai, kad suinteresuotos visuomeninės organizacijos, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą aplinkosaugos srityje, nereiškia, kad tokiu būdu išplečiamas ABTĮ 112 straipsnyje numatytas ratas asmenų (subjektų), turinčių teisę teikti abstrakčius prašymus ištirti norminiams administraciniams aktams priskiriamų administracinių sprendimų dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, t. y. kad tokiu atveju netaikomi ABTĮ 112 straipsnyje nurodyti ribojimai kreipiantis į administracinį teismą būtent dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Pareiškėjas teikia teismų praktikos pavyzdžius: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/2010, 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-211/2013. Tačiau pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytų bylų ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės teisės kreiptis į teismą aspektu visiškai nesutampa. Pareiškėjo nurodytose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, o ne dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

21Apibendrindamas tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl teisės administraciniame teisme ginčyti norminiam administraciniam aktui priskiriamą teritorijų planavimo dokumentą, taip pat įvertinęs tai, kas pirmiau išdėstyta šioje nutartyje, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė tiesiogiai kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti skundžiamo įsakymo bei Specialiojo plano, t. y. norminių administracinių aktų, teisėtumą, negalėjo būti kildinama iš ABTĮ, TPĮ ir Orhuso konvencijos nuostatų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nesant tinkamu subjektu pagal ABTĮ 112 straipsnį kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo pareiškimas buvo priimtas nagrinėti nepagrįstai. Tai sudaro pagrindą administracinę bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.).

22III.

23Pareiškėjas asociacija „Mūsų Kunigiškės“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį.

24Atskirajame skunde pažymi, kad ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Minėta ABTĮ nuostata nustatomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamo viešojo intereso (kaip esminės konstitucinės vertybės) gynimo įgyvendinimo sąlyga. Todėl minėta nuostata laikytina specialia ir savarankiška kitų ABTĮ nuostatų atžvilgiu ir turėtų būti taikoma visais atvejais, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą ir nepriklausomai nuo ginčo rūšies, t. y. tiek ginčuose dėl individualių administracinių teisės aktų, tiek ir dėl norminių administracinių teisės aktų panaikinimo. Tuo tarpu esminės sąlygos ir prielaidos ginti viešąjį interesą vadovaujantis ABTĮ 55 straipsnio 1 dalimi yra ne ginčijamo administracinio akto, galimai pažeidžiančio viešąjį interesą, rūšis (individualus ar norminis), o išimtinai paties viešojo intereso ir teisės akto, suteikiančio teisę jį ginti minėtiems subjektams (prokurorams, viešojo administravimo subjektams, organizacijoms ar fiziniams asmenims), egzistavimas. Pareiškėjo nuomone, kitoks šios nuostatos aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, nepagrįstai siaurintų šios nuostatos taikymo sritį ir nepagrįstai ribotų viešojo intereso gynimą.

25Pareiškėjas akcentuoja, kad skundu ginamos vertybės (aplinka ir jos apsauga) yra užtikrinamos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo, siekė apsaugoti aplinką – išsaugoti Lietuvos pajūrio augaliją (Palangos miesto savivaldybės siekiamus iškirsti medžius), natūralią gamtinę aplinką (žaliąsias zonas), kraštovaizdį (gamtinį karkasą), t. y. objektus, kuriuos gina Konstitucija ir kurie neabejotinai reikšmingi didžiajai visuomenės daliai, ir tokiu būdu gynė viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje. Be to, pareiškėjo, kaip visuomeninės organizacijos, teisė ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje, taigi ir teisė kreiptis į teismą dėl Specialiojo plano, kuriuo šis (viešasis interesas) yra pažeidžiamas, panaikinimo, numatyta atskirame teisės akte – Orhuso konvencijoje. Sistemiškai analizuojant Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalies, 9 straipsnio 2 dalies normas ir ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 56 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisės normas, yra akivaizdu, kad suinteresuotos visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą aplinkosaugos srityje.

26Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-211/2013 išskyrė kriterijus, kuriais remiantis nustatytina, ar pareiškėjas laikytinas suinteresuota visuomene, turinčia teisę kreiptis į teismą, tai yra: 1) asociacija (nevyriausybinė organizacija) įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka, veikianti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus; 2) ji skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas. Pareiškėjas atitinka abu šiuos reikalavimus, todėl laikytinas suinteresuota visuomene Orhuso konvencijos prasme. Be to, pareiškėjas atitinka ir TPĮ 49 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus kreiptis į teismą dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo. Pažymi, kad pareiškėjas buvo įsteigtas 2016 m. spalio 7 d., tuo tarpu Specialiojo plano viešas svarstymas su visuomene vyko 2016 m. rugsėjo 8 d., todėl akivaizdu, kad pareiškėjas objektyviai (dėl svarbių priežasčių) negalėjo dalyvauti Specialiojo plano viešo svarstymo procedūrose ir teikti savo pastabas (skundus).

27Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo siūlymai neatitinka viešojo intereso. Mano, jog ABTĮ 112 straipsnis turėtų būti taikomas visais atvejais ir pažymi, kad Konstitucinis Teismas šiuo klausimu nieko nėra pasisakęs. Be to, pareiškėjas viešinimo procedūrose nedalyvavo, todėl jis net negalėtų ginčyti Specialiojo plano pagal TPĮ 49 straipsnio 4 dalį.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į apreiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad teismas turėjo nagrinėti klausimą, ar Specialusis planas buvo norminio, ar individualaus pobūdžio aktas. Nustačius, jog tai norminis teisės aktas, teismo išvada dėl bylos nutraukimo laikytina pagrįsta.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas, galintis tiesiogiai kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad taikant Orhuso konvencijos nuostatas, ABTĮ 112 straipsnyje nustatytas asmenų ratas nėra išplečiamas. Be to, pareiškėjas neatitinka TPĮ 49 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.

34Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo santykius ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčiją atsakovo aktą, kuris yra norminis administracinis teisės aktas.

35Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis jų nekeičia ir tik jas papildo atsakydama į pareiškėjos atskirojo skundo argumentus.

36Teismas šio ginčo apimtyje nutraukdamas administracinę bylą neprivalėjo vertinti pareiškėjo teisės kaip suinteresuotos visuomeninės organizacijos dalyvauti jos pasirinkta forma sprendžiant aplinkosaugos problemas ir teisės veikti pagal Orhuso konvencijos nuostatas. Šiuo atveju yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 49 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui kaip suinteresuotai visuomeninei organizacijai nėra numatyta teisė tiesiogiai kreiptis į teismą ginčijant norminio teisės akto teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti nepagrįstai.

37Teikti teismui abstraktų prašymą ištirti norminio akto teisėtumo gali tik subjektai numatyti ABTĮ 112 straipsnyje, o pareiškėjas nėra tas subjektas ir tokios išimties pareiškėjui nesuteikia Orhuso konvencijos nuostatos.

38Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas administracinę bylą rėmėsi aktualia šiai situacijai suformuota teismų praktika, todėl priėmė teisėta bei pagrįsta procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Pareiškėjo asociacijos „Mūsų Kunigiškės“ atskirąjį skundą atmesti.

41Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Mūsų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas asociacija „Mūsų Kunigiškės“ (toliau – ir... 6. Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad... 7. Manė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 9. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“... 14. II.... 15. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi... 16. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčą kelia pareiškėjas asociacija „Mūsų... 17. Nagrinėjamu atveju Specialiuoju planu nustatomos bendro bei nevienkartinio... 18. Šiame kontekste teismas pažymėjo, jog administracinių bylų teisenoje... 19. Pareiškėjas savo teisę kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti... 20. Iš pareiškėjo skundo taip pat matyti, kad jis teisę kreiptis į Klaipėdos... 21. Apibendrindamas tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas, vadovaudamasis Lietuvos... 22. III.... 23. Pareiškėjas asociacija „Mūsų Kunigiškės“ padavė atskirąjį skundą,... 24. Atskirajame skunde pažymi, kad ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog... 25. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundu ginamos vertybės (aplinka ir jos apsauga)... 26. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė... 27. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą į... 28. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo siūlymai neatitinka viešojo intereso.... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo... 34. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo santykius ir... 35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios... 36. Teismas šio ginčo apimtyje nutraukdamas administracinę bylą neprivalėjo... 37. Teikti teismui abstraktų prašymą ištirti norminio akto teisėtumo gali tik... 38. Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas administracinę bylą rėmėsi... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Pareiškėjo asociacijos „Mūsų Kunigiškės“ atskirąjį skundą atmesti.... 41. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį... 42. Nutartis neskundžiama....