Byla e2-1564-924/2017
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Samantai Vicbelytei, dalyvaujant ieškovui G. P., jo atstovei advokato padėjėjai Justinai Grambaitei, atsakovės J. K. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei J. K., trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo ir atsakovės sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad jis Autoplius.lt pastebėjo automobilio po avarijos LEXUS IS 220 d, valst. Nr. ( - ) (toliau – ir Automobilis) pardavimo skelbimą (kaina 5 099 Eur). Tokio automobilio ne po avarijos rinkos vertė 6 000 – 6 500 Eur. Ieškovui pasiūlius pirkti už 4450 Eur, atsakovė sutiko. Ieškovas iškart atsakovės sūnaus paklausė, ar Automobilis nebus nurašytas po draudiminio įvykio. Atsakovės sūnus ieškovui patvirtino, kad nėra trūkumų eksploatuoti Automobilį ir naudoti jį pagal paskirtį. Atsakovės sūnus pasakė būtent: „Nu baik tu, dėl tokių dalykų, dėl tiek niekas nenurašinės“. Automobilio kėbulo trūkumai buvo būtent tokie, kurie gali būti pašalinti atlikus kokybišką remontą atitinkamame Automobilio remontą atliekančiame autoservise. Ieškovas Automobilį apžiūrėjo, išbandė. Automobilio kėbulo trūkumai neatrodė tokie, dėl kurių Automobilis turėtų būti pripažintas sunaikintinu. Ieškovas atsakovei sakė, kad jis ketina suremontuoti Automobilį ir juo važinėti. Aplinkybes, jog Automobilis yra techniškai tvarkingas ir negali būti išregistruotas, atsakovė ir jos sūnus patvirtino pateikdami Automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelę, kurioje buvo nurodyta, kad Automobilis atitinka techninius reikalavimus ir techninė Automobilio apžiūra galioja iki 2018 m. gegužės 24 d. Taip pat ieškovas buvo informuotas atsakovės sūnaus, kad draudimo bendrovė pateikė išvadą dėl 3 000 Eur dydžio sumos žalos atlyginimo, kuri neviršijo teisės aktuose numatyto dydžio nustatyti, jog Automobilį remontuoti yra ekonomiškai netikslinga. Tačiau apie tai, kad atsakovės tokia mokėtina suma netenkino, nebuvo prasitarta. Ir tik po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sužinojo, kad yra panaikinta ne tik Automobilio techninė apžiūra, bet transporto priemonė buvo pripažinta ekonomiškai netikslinga remontuoti, todėl transporto priemonę tapo draudžiama eksploatuoti. Ieškovas apie atsakovės pasitelktus nepriklausomus ekspertus dėl žalos nustatymo 2016 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) sudarymo metu nebuvo informuotas. Prieš sudarant Sutartį ieškovas VĮ „Regitra“ interneto puslapyje patikrino visus būtinus duomenis, susijusius su Automobiliu, t.y. ieškovas nustatė, jog nėra aplinkybių, kurios apribotų Automobilio eksploatavimą Lietuvos Respublikos keliuose. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas, kaip trečiasis asmuo, be atsakovės valios, negali ir prieš Sutarties sudarymą negalėjo susipažinti su draudiminio įvykio, kurio metu buvo apgadintas Automobilis, duomenimis. Ieškovui tokia informacija nėra atskleidžiama, todėl ieškovas, atsakovei neatskleidus tokios informacijos bei nuslėpus esmines aplinkybes, susijusias su draudiminiu įvykiu, su tokia informacija prieš sudarant Sutartį negalėjo susipažinti. 2016 m. rugpjūčio 12 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 216108039 (toliau – Ataskaita), kurią savo iniciatyva užsakė pati atsakovė. Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad Automobilio atkūrimo sąnaudos siekia 4 965,80 Eur dydžio sumą, ko pasekoje buvo konstatuota, kad „Transporto priemonės remontas ekonominiu požiūriu netikslingas.“. Atsakovė neprasitarė apie tai, kad gerokai prieš Sutarties sudarymą, t. y. 2016 m. rugpjūčio 12 d., buvo pasikreipusi į nepriklausomus turto vertintojus, kurie dar prieš Sutarties sudarymą pateikė Ataskaitą atsakovei, kurioje ir nurodyta, kad Automobilis pripažintinas ekonomiškai netikslingu remontuoti. Atsakovė sudariusi Sutartį, būtent kitą dieną, nepriklausomų turto vertintojų išvadą pateikė draudimo bendrovei. Abejotina, kad atsakovė šios išvados negalėjo pateikti dar prieš sudarant Sutartį, o taip pat abejotina, kad atsakovė negalėjo žinoti, kad nepriklausomiems turto vertintojams nustačius didesnį išmokėtinos žalos dydį, Automobilis teisės aktų numatyta tvarka bus pripažintinas ekonomiškai netikslingu remontuoti, ko pasekoje buvo panaikinta Automobilio techninė apžiūra. Automobilio privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra buvo panaikinta būtent dėl to, kad Automobilis buvo pripažintas kaip ekonomiškai netikslingu remontuoti, o ne savaime dėl Automobilio kėbulo trūkumų. Ieškovas pastebėjo, kad Sutartis yra sudaryta su esminiais trūkumais – atsakovė Sutartyje nenurodė nei gyvenamosios vietos, nei el. pašto adreso, taip pat nenurodė ir kontaktinio telefono numerio, manytina būtent tam, jog po Sutarties sudarymo išvengtų atsakomybės dėl Sutartimi parduoto Automobilio esminių trūkumų. Atsakovė ieškovui pardavė daiktą – Automobilį su esminiais paslėptais trūkumais, kurių Sutarties sudarymo metu neatskleidė ieškovui. Atsakovė ne tik gavo 3 630 Eur dydžio draudimo išmoką, bet taip pat ieškovui pardavė Automobilį už 4 450 Eur dydžio sumą, nors jo likutinė vertė, remiantis Ataskaita, buvo tik 2 460 Eur. Ieškovas, supratęs, kad yra apgautas atsakovės ir jos sūnaus, pradėjo domėtis, ar yra įmanoma atstatyti Automobilio eksploataciją Lietuvos Respublikos keliuose. Tam yra būtina atlikti transporto priemonės techninę ekspertizę, gaunant įvairias pažymas apie Automobilio būklę, o būtent – gaunant Automobilio atkuriamąjį remontą atlikusios įmonės dokumentą, kuriame būtų patvirtinta, kad transporto priemonė yra tinkamai suremontuota ir žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga, taip pat pateikti techninę dokumentaciją, susijusią su atliktos transporto priemonės remontu (nuotraukas, kuriose matyti atlikto remonto technologijos procesas, atliktų remonto operacijų sąrašas ir jų apimtis, kiti dokumentai, susiję su atliktu transporto priemonės remontu ir jo eiga), pateikti transporto priemonės atkuriamąjį remontą atlikusios įmonės pažymą su išvada dėl transporto priemonės kėbulo (rėmo) geometrijos parametrų atitikimo gamintojo reikalavimams ir prie jos pridėtą matavimo protokolą, transporto priemonės atkuriamąjį remontą atlikusios įmonės pažymą su išvada dėl transporto priemonės elektroninės saugos sistemų atitikimo gamintojų reikalavimams ir kt. Ieškovas nebūtų pirkęs Automobilio, jeigu būtų žinojęs, kad Automobilio techninė apžiūra bus panaikinta ar jis bus išregistruotas, be to net ir Automobilį sutvarkius neaišku, ar jis praeis transporto priemonės techninę ekspertizę.

6Atsakovė J. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutarties sudarymo metu atsakovė ieškovui nurodė tuos trūkumus, kurie nurodyti Sutartyje, tai yra, kad automobilis yra po avarijos. Atsakovė ir jos sūnus atskleidė apie Automobilį tas aplinkybes, kurias jie žinojo. Ieškovui Automobilio techninės savybės Sutarties sudarymo metu buvo žinomos, jos nėra pasikeitusios. Tai, kad privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra Automobiliui galėtų būti panaikinta ateityje, ieškovas pats nurodė atsakovei sudarant Sutartį. Apie tai atsakovė sužinojo tik iš paties ieškovo, nes nėra patyrusi transporto priemonių pardavėja. Jeigu ieškovas neturėjo pakankamai patirties ir žinių su tokio tipo transporto priemonėmis ir matydamas, jog ji yra su akivaizdžiais trūkumais, tačiau vis tiek norėdamas ją įsigyti ir eksploatuoti, mažų mažiausiai turėjo ir galėjo Automobilį patikrinti bet kuriame transporto priemonių remontus atliekančiame autoservise, tačiau to nepadarė. Tiek Automobilio skelbime internete, tiek ir Automobilio pirkimo dieną ieškovui buvo nurodyta, kad Automobilis parduodamas po auto įvykio, be to jam buvo suteiktos galimybės Automobilį apžiūrėti ir išbandyti. Ieškovas, įsigijęs apgadintą Automobilį po auto įvykio, norėjo jį eksploatuoti visiškai jo netaisydamas. Vertinant parduoto Automobilio kainą, taip pat pažymėtina, jog atsakovė ieškovui pasiūlius kainą sumažino, o aplinkybė, kad Automobilis buvo parduodamas ne už jo tariamą likutinę vertę taip pat nieko nepagrindžia, nes atsakovė turi teisę parduoti Automobilį už tiek, kiek ji pati nori, o ieškovas atitinkamai sutinka su tokiu pasiūlymu, arba nesutinka. Tai, kad vėliau buvo panaikinta privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra, nustačius, jog jį remontuoti nebetikslinga – nuo atsakovės nepriklausė. Atsakovė šių aplinkybių nenuslėpė ir negalėjo nuslėpti, nes jų nežinojo. Vien tai, kad atsakovė ieškovui nepateikė Ataskaitos, nėra atsakovės ar jos sūnaus aktyvūs veiksmai siekiant apgauti ieškovą. Ieškovei nebuvo žinoma apie draudimo išmokos dydžio įtaką privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros galiojimui. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 1 d. pasiėmė Ataskaitą ir nuvežė ją į draudimo įmonę. Draudimo įmonei pateikdama duomenis apie žalos dydį, kurį nustatė ekspertas, atsakovė įgyvendino tik savo teises, kurios niekaip neįtakojo ieškovo ar bet kurio kito asmens, kuris būtų pirkęs automobilį, teisių, ar pareigų. Negana to, svarbu paminėti, jog sudarant Sutartį, turto vertinimo išvada dar net nebuvo patvirtina draudimo įmonės, draudimo išmoka taip pat nebuvo sumokėta, todėl tuo metu net nebuvo aišku, ar draudimo įmonė sutiks su tokia atsakovės pateikta nepriklausomo vertintojo išvada. Draudimo įmonei eksperto išvada nėra privaloma. Ji gali išmokėti tiek šio eksperto išvadoje nurodytą draudimo išmoką, tiek nepriklausomo eksperto nustatytą draudimo išmoką, tiek ir savo eksperto nustatytą draudimo išmoką, taip pat gali išmokėti vidurkį atitinkančią draudimo išmoką, o gali ir išvis neišmokėti draudimo išmokos. Šios aplinkybės nepriklauso nuo automobilį apdraudusio asmens (šiuo atveju, atsakovės). Ieškovas neįrodė fakto, kad atsakovė jam pardavė Automobilį su paslėptais trūkumais, kurie jai buvo žinomi pirkimo metu ir kurie nebuvo aptarti Sutarties sudarymo metu. Ieškovo nurodomi Sutarties trūkumai Sutarties nedaro negaliojančia, be to, ieškovas nepageidavo šių duomenų nurodyti. Net jeigu ieškinys būtų patenkintas, Sutarties nutraukimas ir ieškovo sumokėtos sumos grąžinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų bei paneigtų civilinių teisinių santykių stabilumą, nes atsakovė nebūtų užtikrinta, kad nuo Automobilio įsigijimo ieškovas nepakeitė buvusių sveikų automobilio mazgų blogais ir, kad atsakovei ieškovas grąžins tos pačios būklės daiktą.

7Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei savo pozicijos nagrinėjamoje byloje neišreiškė.

8Ieškinys tenkintinas visiškai.

9Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarp atsakovės J. K. (pardavėjos) ir ieškovo G. P. (pirkėjo) buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas už 4450 Eur nupirko po eismo įvykio sugadintą automobilį LEXUS IS 220 d, valst. Nr. ( - ) Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad ieškovo nuosavybės teisė į transporto priemonę LEXUS / IS 220 D, valst. Nr. ( - ) įregistruota 2016 m. rugsėjo 1 d. 2016 m. spalio 3 d. informacijoje apie transporto priemonę nurodoma, kad transporto priemonės LEXUS IS 220 d, valst. Nr. ( - ) būsena registre įregistruota (sustabdyta), techninė apžiūra negalioja.

10Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės kaip pardavėjos atsakomybės už parduodamo daikto kokybę. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovė sudarant Sutartį nuslėpė nuo ieškovo su 2016 m. rugpjūčio 10 d. eismo įvykiu susijusias aplinkybes, tai yra atliekamą tyrimą dėl automobilio remonto išlaidų bei draudimo išmokos, dėl ko po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išaiškėjo automobilio trūkumai (panaikinta privalomoji techninė apžiūra ir sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme). Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl kitų automobilio trūkumų, t.y. pirkėjui iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo buvo aišku, kad automobilis yra apgadintas autoįvykyje (tą šalys nurodė ir pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje, nors ir neaprašė kiekvieno trūkumo). Be to, prieš sudarant Sutartį ieškovas vizualiai Automobilį apžiūrėjo, įvertino apgadinimus. Nagrinėjant bylą teisme ieškovas patvirtino, jog Automobilio apgadinimai buvo akivaizdūs bei dėl to jokių pretenzijų neturi.

11CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Kitaip tariant, pardavėjas atsako už bet kokius daiktų trūkumus, kurių neaptarė su pirkėju. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

12Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo ir atsakovės sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Šiuo atveju, svarbu nustatyti, ar tai, kad po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išaiškėjo, kad panaikinta automobilio privalomoji techninė apžiūra ir sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme, yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).

14Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl kilnojamojo daikto – Automobilio, kuris, be bendrųjų reikalavimų, keliamų daiktams, taip pat turi atitikti specialiuosius teisės aktų reikalavimus, keliamus transporto priemonėms. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsniu, transporto priemonė – tai priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Šio įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius reikalavimus motorinėms transporto priemonėms, 2 dalyje nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Pagal šio įstatymo 27 straipsnio 4 dalį vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustačius, kad neatlikta motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos privalomoji techninė apžiūra (išskyrus transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) arba kad motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, arba kad nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, sustabdomas leidimas tokiai motorinei transporto priemonei ir (ar) priekabai dalyvauti viešajame eisme.

15Teismas, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei bylos šalių išreikštą poziciją, sprendžia, kad ieškovo ieškinys pagrįstas. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, aplinkybė dėl automobilio privalomosios techninės apžiūros galiojimo ir leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymo jam buvo esminė, t.y., jeigu būtų žinojęs, apie atliekamą tyrimą dėl automobilio remonto išlaidų bei draudimo išmokos, dėl ko po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei atliktų draudimo procedūrų išaiškėjo automobilio trūkumai (panaikinta privalomoji techninė apžiūra ir sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme), ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties būtų nesudaręs. Pažymėtina, kad Transporto priemonės techninė apžiūra buvo panaikinta būtent dėl to, kad ginčo automobilį buvo pripažinta kaip ekonomiškai netikslingą remontuoti, o ne dėl jo kėbulo trūkumų, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas atsakovei iki sudarant Sutartį akcentavo, kad ieškovas ketina, suremontavęs automobilį, juo važinėti, t.y. jį eksploatuoti (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio įrašo 36:00 – 36:20, 36:33-36:35 min.). Ieškovas taip pat nurodė pardavėjai, kad jis nepirks Automobilio, jeigu jis bus „nurašytas“. Tačiau ieškovą atsakovė bei jos sūnus užtikrino, kad nebus pripažinta, jog Automobilį netikslinga ekonomiškai remontuoti. Ieškovui buvo įteikta Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 206-0494318, kurioje nurodyta, kad Automobilis atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2018 m. gegužės 24 d. Atsakovės sūnus ieškovą informavo, kad draudimo įmonė pateikė išvadą dėl 3 000 Eur dydžio sumos žalos atlyginimo, automobilio remonto išlaidos neviršija teisės aktuose numatyto dydžio nustatyti, jog Automobilį remontuoti yra ekonomiškai netikslinga. Kaip nurodė ieškovas, iš to jis suprato, kad draudimo bendrovei beliko išmokėti atsakovei draudimo išmoką ir negalėjo numatyti, kad dar nėra paskaičiuotos automobilio remonto išlaidos. Be to, savo ruožtu, ieškovas taip pat patikrino informaciją apie perkamą Automobilį VĮ „Regitra“ (įvedus Automobilio valstybinį numerį ir techninės apžiūros rezultatų kortelės numerį, buvo nurodyta, kad Automobiliui galioja privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, galioja privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra, kad Automobilis nėra areštuotas) (2017 m. vasario 22 d. teismo posėdžio įrašo 34:57 – 35:10).

16Tačiau, tik po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovui tapo žinoma, kad draudimo įmonė t.y. akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, nustatė, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam (atsakovei) transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga ir šią informaciją apie transporto priemonę pateikė Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui (VĮ „Regitra“). AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešime apie žalos atlyginimą Nr. 1749766 / 977787 nurodyta, kad apskaičiuota nuostolio suma, apskaičiuota išmoka, išmokama draudimo išmoka sudaro 3 630 Eur. Taip pat pranešime nurodoma, kad Automobilis pripažintas sunaikintu, nes jo remonto išlaidos yra lygios arba didesnės, nei 75 procentai transporto priemonės rinkos vertės iki eismo įvykio, tai yra jo remontuoti neapsimoka ekonomiškai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14 punktas). VĮ „Regitra“ 2016 m. spalio 3 d. informacijoje apie transporto priemonę nurodyta, kad Automobilio būsena registre įregistruota (sustabdyta), techninė apžiūra negalioja. Šie veiksmai atlikti remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 4, 6 dalimis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios transporto priemonės techninė apžiūra susisiekimo ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinama ir ši transporto priemonė turi teisę sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį eismą tik po atkuriamojo remonto patvirtinus, kad ji yra tinkamai suremontuota ir yra žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga. Ši transporto priemonė vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka panaikinus draudimą dalyvauti viešajame eisme (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 6 dalis).

17Taigi, Sutarties sudarymo metu galutinio dydžio draudimo išmoka bei automobilio remonto išlaidos dar nebuvo nustatytos, AB „Lietuvos draudimas“ dar nebuvo pripažinusi Automobilio sunaikintu, todėl ieškovui negalėjo būti žinoma, ar Automobilis bus pripažintas remontuoti ekonomiškai netikslingu.

18Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad iki sutarties sudarymo dar nebuvo susipažinusi su nepriklausomo eksperto išvada bei draudimo įmonė nebuvo patvirtinusi šios išvados, todėl kad bus panaikinta transporto priemonės techninė apžiūra ji iki sutarties sudarymo nežinojo bei tai nuo jos nepriklausė. Tačiau byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. Automobilis buvo pateiktas vertinti nepriklausomiems ekspertams. Svarbu pažymėti, kad ekspertų išvada (Ataskaita) sudarant ginčijamą Sutartį jau buvo priimta ir apie ją atsakovė turėjo žinoti. Būtent užsakovė atsakovė ir vykdytoja UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. sudarė (pasirašė) užsakymą – sutartį, kuri buvo įvykdyta 2016 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ nustatė Automobilio rinkos vertę iki apgadinimo (5 940 Eur), atkūrimo sąnaudas (4965,80 Eur be PVM), liekamąją vertę (2 460 Eur) ir parengė Ataskaitą. Pagal 2016 m. rugpjūčio 12 d. užsakymo – sutarties 4.1 punktą užsakovė įsipareigojo sumokėti vykdytojai už suteiktas paslaugas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo suderintos užsakymo įvykdymo dienos (nuo 2016-08-19), tai yra iki 2016 m. rugpjūčio 26 d.. Taigi matyti, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu jau turėjo būti susipažinusi su Ataskaita ir joje esančiu Aiškinamuoju raštu 2016 m. rugpjūčio 12 d. išvadai, kuriame nurodyta „Transporto priemonės remontas ekonominiu požiūriu netikslingas“. Ta aplinkybė, kad atsakovė tik 2016 m. rugsėjo 1 d. pristatė AB „Lietuvos draudimas“ šią Ataskaitą, ką patvirtina ir AB „Lietuvos draudimas“ spaudas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ parengtoje Ataskaitoje, neįrodo, kad atsakovė tik 2016 m. rugsėjo 1 d. pasiėmė Ataskaitą iš ekspertų. Atsakovės atstovas teigdamas, kad Sutarties sudarymo metu atsakovė nežinojo, kad Ataskaitoje nurodyta, jog Automobilio atkūrimas ekonomiškai netikslingas, neįrodė šios faktinės aplinkybės, nors įrodinėjimo pareiga tenka būtent jam (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovei buvo žinoma, kad draudimo bendrovė pagal nepriklausomų ekspertų išvadą gali pripažinti, jog Automobilio atkūrimas ekonomiškai netikslingas, bei atitinkamai bus panaikinta privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra ir sustabdytas leidimas tokiai motorinei transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme. Nors ši aplinkybė ieškovui buvo esminė apsisprendžiant dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau atsakovė to ieškovui prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį neatskleidė. Pažymėtina, kad pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2016-08-22 atliktą remonto paskaičiavimą, automobilio remonto išlaidos sudarė 3862,27 Eur (išminusavus nusidėvėjimą – 2948,91 Eur), t.y. nesiekė 75 procentų automobilio rinkos vertės (rinkos vertė 5940 Eur). Teismo abejones dėl atsakovės sąžiningumo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį sustiprina tai, kad atsakovė delsė draudimo bendrovei pateikti nepriklausomo eksperto išvadą, ją pateikdama tik po pirkimo-pardavimo sudarymo, t.y., 2016-09-01. Teismas pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Teismas sutina su atsakove, kad jai sudarant ginčo sutartį dar nebuvo žinomas draudimo bendrovės sprendimas, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė privalėjo informuoti ieškovą apie jos užsakytą automobilio vertinimą, turėjo žinoti, kad pagal jos nepriklausomų ekspertų išvadą automobilio atkuriamoji vertė nurodoma 4965,80 Eur be PVM, juolab, kad ieškovas ikisutartiniuose santykiuose šią aplinkybę atsakovei akcentavo kaip esminę, tačiau, kaip jau buvo minėta, šių aplinkybių pirkėjui (ieškovui) neatskleidė.

19Teismas sutinka su atsakove, ko neginčijo ir pats ieškovas, kad teisės aktai nustato galimybę panaikinti draudimą transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme. Tačiau akivaizdu, kad šiuo metu ieškovui automobilio pagal paskirtį naudoti nėra galimybės, nors ir būtų pašalinti tie automobilio trūkumai (sugadinimai), kuriuos šalys aptarė sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas pažymi, kad ne visais atvejais, kaip nurodė atsakovės atstovas, po eismo įvykio transporto priemones yra draudžiama eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju, automobilis buvo pirktas su galiojančia transporto priemonės privalomąja technine apžiūra ir tik po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas sužinojo, kad ją eksploatuoti draudžiama, nes ji yra žmonių sveikatai bei saugumui pavojinga. Pažymėtina ir tai, kad net ir atlikus transporto priemonės atkuriamąjį remontą, nėra garantijos, kad būtų patvirtinta, jog ji yra tinkamai suremontuota ir yra žmonių sveikatai bei saugumui nepavojinga. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas siekė geranoriškai išspręsti ginčą, pasiūlius atsakovei atlyginti nuostolius, susijusius su draudimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme panaikinimu, tačiau atsakovė atsisakė kompensuoti šias išlaidas.

20Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad Automobilio trūkumai (naudojimo pagal paskirtį kliūtis dėl panaikintos privalomosios techninės apžiūros ir draudimo dalyvauti viešajame eisme) tarp šalių buvo neaptarti, ieškovas neturėjo galimybės įvertinti apgadinimų sudėtingumo (automobilio remonto (atkūrimo) išlaidų), dėl minėtų apgadinimų ateityje atsirasiančias Automobilio naudojimo pagal paskirtį kliūtis. Atsakovei, nors ir neprofesionaliai Automobilio pardavėjai, sudarant Sutartį buvo žinoma, jog pagal jos užsakytą vertinimą automobilio remonto išlaidos viršijo 75 procentus automobilio rinkos vertės, bei dėl to Automobilio remontuoti neapsimoka ekonomiškai ir automobilis gali būti pripažintas sunaikintinu. Automobilio trūkumai Sutarties sudarymo metu negalėjo būti paprastai, be jokio specialaus tikrinimo ar tyrimo, nustatomi priimant ir tikrinant jį (apžiūrint, važiuojant), jie paaiškėjo ieškovui tik nusipirkus automobilį, kai atsakovė draudimo bendrovei pateikė papildomus duomenis. Atsakovė iki sutartiniuose santykiuose būdama nesąžininga nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdama suklaidinti ieškovą, neatskleidė jai žinomos informacijos, turinčios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Taigi ieškovas, įrodęs Automobilio neaptartų trūkumų buvimo faktą, taip pat, kad jis pagal galimybes patikrino perkamą daiktą, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, turi pagrindą reikalauti pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo ir atsakovės sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir prašyti taikyti restituciją (CK 1.91 straipsnis, 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas, 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarp atsakovės J. K. ir ieškovo G. P. sudaryta transporto priemonės LEXUS IS 220 d, valst. Nr. ( - ) pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ir taikytina restitucija, priteisiant ieškovui iš atsakovės J. K. 4 450 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad Sutarties nutraukimas ir ieškovo sumokėtos sumos grąžinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų bei paneigtų civilinių teisinių santykių stabilumą, nes atsakovė nebūtų užtikrinta, kad ieškovas grąžins tos pačios būklės daiktą. Tačiau byloje nenustatyta, kad restitucija būtų negalima, atsakovė tokių įrodymų nepateikė, o ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad automobilis yra tos pačios būklės kaip ir pirko. Kiti šalių teiginiai neturi esminės teisinės reikšmės priimtam sprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

22Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 100,00 Eur žyminio mokesčio, 605,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė taip pat prašo priteisti 1 452 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, tačiau, ieškinį tenkinus visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

23Šioje byloje valstybė patyrė 4,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, tenkinus ieškinį visiškai, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas,

Nutarė

25ieškinį patenkinti visiškai.

26Pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės J. K., asmens kodas ( - ) ir ieškovo G. P., asmens kodas ( - ) sudarytą transporto priemonės LEXUS IS 220 d, valst. Nr. ( - ) pirkimo – pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento, ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės J. K. 4 450 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų) ieškovui G. P..

27Priteisti iš atsakovės J. K. ieškovui G. P. 705 Eur (septynis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

28Priteisti iš atsakovės J. K. valstybei 4,63 Eur (keturis eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Samantai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo... 5. Ieškovas nurodė, kad jis Autoplius.lt pastebėjo automobilio po avarijos... 6. Atsakovė J. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti... 7. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 9. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarp atsakovės 10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės kaip pardavėjos... 11. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas... 12. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2016 m.... 13. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti... 14. Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl kilnojamojo daikto – Automobilio,... 15. Teismas, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir... 16. Tačiau, tik po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovui tapo žinoma,... 17. Taigi, Sutarties sudarymo metu galutinio dydžio draudimo išmoka bei... 18. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad iki sutarties sudarymo dar... 19. Teismas sutinka su atsakove, ko neginčijo ir pats ieškovas, kad teisės aktai... 20. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 22. Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 100,00 Eur žyminio... 23. Šioje byloje valstybė patyrė 4,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 25. ieškinį patenkinti visiškai.... 26. Pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės 27. Priteisti iš atsakovės J. K. ieškovui 28. Priteisti iš atsakovės J. K. valstybei 4,63 Eur (keturis... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...