Byla e2A-2052-803/2017
Dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecococon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecococon“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

3.

4Teisėjų kolegija,

Nustatė

5I. Ginčo esmė

61. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl apmokėjimo už darbą ir priteisto vidutinio darbo užmokesčio dydžio už uždelsimo laiką atsiskaityti.

72. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecococon“ (toliau – UAB „Ecococon“) 258,52 Eur darbo užmokesčio ir 20,15 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taip pat vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015 metų rugsėjo 1 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, skaičiuojant, jog vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 159,6 Eur, o vidutinis dienos darbo užmokestis 7,60 Eur, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovo 2015 metų liepos 14 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 12, pagal kurią jis dirbo traktoriaus vairuotoju.

83. Ieškovas paaiškino, jog darbdavys įsipareigojo mokėti 162,50 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Darbo sutarties terminas buvo iki 2015 metų rugpjūčio 31 d. Pasibaigus darbo sutarties terminui, 2015 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartis buvo nutraukta. Atsakovas nėra išmokėjęs darbo užmokesčio už dirbtą laiką, be to, darbo sutarties nutraukimo dieną neišmokėjo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Už 2015 metų liepos mėnesį atsakovas yra paskaičiavęs, bet neišmokėjęs 96,02 Eur darbo užmokesčio, už 2015 metų rugpjūčio mėnesį yra priskaičiavęs, bet neišmokėjęs 162,50 Eur darbo užmokesčio, už 2015 metų rugsėjo 1 d. atsakovas yra priskaičiavęs, bet neišmokėjęs 7,39 Eur darbo užmokesčio. Taip pat atsakovas yra priskaičiavęs, bet neišmokėjęs 20,15 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Iš viso atsakovo neišmokėta suma sudaro 286,06 Eur. Ieškovas pažymi, kad atsakovas, nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje pateikė kasos išlaidų orderius, tačiau jie buvo be jo parašų ir juose nurodytų sumų nėra gavęs. Ieškovas nurodo, kad praleistas kreipimosi į darbo ginčų komisiją procedūrinis terminas nepanaikina jo teisės ginti pažeistą teisę teisme. Be to, pareikštam reikalavimui taikytinas bendras Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

94. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad visos su darbo santykiais susijusios sumos ieškovui buvo sumokėtos jo darbo santykių metu. Savo teiginius, jog ieškovui buvo sumokėtos visos su darbo santykiais susijusios sumos grindžia darbo užmokesčio žiniaraščio išrašu, kasos išlaidų orderiais ir kasos knygos išrašu. Pažymi, kad darbo užmokestis ieškovui buvo sumokėtas grynais pinigais. Iki šios dienos ieškovas nei karto nėra kreipęsis į darbdavį, ar išreiškęs bet kokio pobūdžio pretenzijų dėl tariamai neišmokėto jam darbo užmokesčio, nors darbo santykiai pasibaigė dar 2015 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas į darbo ginčų komisiją turėjo kreiptis ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 1 d., tačiau skundą pateikė tik 2017 m. vasario 8 d., t.y. praėjus net 1,5 metų nuo darbo santykių pabaigos. Praleidęs imperatyvų terminą ir nesant jokio pagrindo šiam terminui atnaujinti, ieškovas neturi teisės reikalauti patenkinti jo ieškinį ir teismine tvarka.

105. Atsakovė taip pat nesutinka ir su ieškovo keliamu reikalavimu dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti 18 mėnesių laikotarpį priteisimo. Papildomai nurodė, kad nuo pat UAB „Ecococon“ įsteigimo 2008 metais bendrovėje jokių pretenzijų dėl darbo santykių nebuvo kilę, UAB „Ecococon“ sąžiningai bei pareigingai moka valstybei visus mokesčius bei darbo užmokestį darbuotojams. Ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, jo tikrieji motyvai kreipiantis į darbo ginčų komisiją bei į teismą gali būti siejami su jo 2016 metais pareikštu kitu akivaizdžiai nepagrįstu ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nurodyti veiksmai iš esmės reiškia ieškovo piktnaudžiavimą savo teisėmis, o toks piktnaudžiavimas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsniu draudžiamas.

116.Atsakovė įrodinėja, kad ieškovas nepateikė atsakovei banko sąskaitos numerio, todėl darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas grynais pinigais, jį mokėjo pats direktorius, kuris teigia išmokėjęs ieškovui į rankas vienu metu visą jam priklausančią sumą bendrovės veiklos objekte Kybartuose pagal išrašytus kasos išlaidų orderius. Teigia, jog pinigai buvo išmokėti 2015 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovas savo parašu nėra patvirtinęs, kad darbo užmokestį gavo.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

137. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies.

148. Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, kad atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį, atmetant ieškovo reikalavimą, nėra pagrįstas, nes procedūrinio termino praleidimas, skirtingai nei senaties termino praleidimas, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį dėl šio termino praleidimo.

159. Teismas konstatavo, kad atsakovės direktoriaus nurodyta aplinkybė, kad bendrovėje darbo užmokestis grynais pinigais pagal nusistovėjusią praktiką darbuotojams be jų rašytinio patvirtinimo mokamas pasitikėjimo pagrindu, niekaip neįrodo atsiskaitymo su ieškovu fakto. Atsakovės pateikti į bylą trys buhalterinės apskaitos dokumentai–orderiai, kurių pagrindu ji siekia paneigti ieškovo argumentus dėl darbo užmokesčio jam neišmokėjimo, neįrodo, kad orderiuose nurodytas darbo užmokestis buvo ieškovui išmokėtas. Orderiuose nėra ieškovo parašų, patvirtinančių šių sumų gavimą. Be to, orderių išrašymo datos leidžia abejoti atsakovės pozicijos dėl darbo užmokesčio išmokėjimo per vieną kartą pagrįstumu. Du kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti šalių darbo santykių metu, t.y. 2015 m. liepos 22 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d., tačiau vienas iš orderių buvo išrašytas 2015 m. spalio 5 d., t.y. po darbo santykių su ieškovu nutraukimo. Taip pat teismas įvertindamas, jog atsakovės direktorius teismo posėdyje pripažino ieškovo reikalavimą dėl 20,15 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, priteisė šią sumą iš atsakovės ieškovo naudai.

1610. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas ilgą laiką (18 mėnesių) buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, delsdamas kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl jam su darbo santykiais priklausančių sumų priteisimo. Tai pat teismas įvertino, jog ieškovas nuo 2010 m. liepos 1 d. yra individualios įmonės „Arbor Vitae“ savininkas, iš kurios veiklos turi piniginę naudą, todėl sprendė, kad priteisti įstatymo nustatytą sankciją už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (2017 m. balandžio 26 d.), skaičiuojant už kiekvieną uždelstą mėnesį po 159,60 Eur vidutinį vieno mėnesio darbo užmokestį, bei po teismo sprendimo priėmimo po 7,60 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, būtų neproporcinga ir reikštų kardinaliai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 478,80 Eur (159,60 Eur (1 mėn. VDU) x 3 mėn.)) dydžio kompensacija už visą uždelstą atsiskaityti laiką.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1811. Apeliaciniame skunde apeliantas (atsakovas) UAB „Ecococon“ prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apylinkės teismo sprendimą.

1912. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

2012.1. Darbo užmokesčio žiniaraščio išrašas pagrindžia, kokio dydžio darbo užmokestis teko ieškovui už 2015 metų liepos bei rugpjūčio mėnesius ir rugsėjo mėnesio 1 darbo dieną (darbo sutarties nutraukimo dieną). Šiuose žiniaraščiuose taip pat nurodomi ir duomenys, kokio dydžio mokesčius, susijusius su darbuotoju V. P., atsakovė realiai ir faktiškai yra sumokėjusi valstybei;

2112.2. Kasos išlaidų orderiai (atsiliepimo į ieškinį 4 priedas) patvirtina, kad visas apskaičiuotas darbo užmokestis buvo sumokėtas ieškovui – tiek už liepos, tiek už rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Darbo užmokestis ieškovui buvo sumokėtas grynaisiais pinigais ir tai yra pilnai bei tinkamai atvaizduota bendrovės atliktų ūkinių operacijų apskaitoje;

2212.3. Darbo užmokesčio sumokėjimą papildomai patvirtina ir kiti darbdavio buhalterinės apskaitos duomenys, todėl papildomai teismui yra pateiktas ir kasos knygos išrašas, kuris patvirtina, kad darbo užmokestis V. P. buvo pilnai sumokėtas;

2312.4. V. P. apie jo teisių pažeidimą, dėl kurio jis dabar kelia pretenzijas, sužinojo ne vėliau nei 2015-09-01. Tai reiškia, kad jis iki 2015-12-01 turėjo kreiptis į DGK, o jo skundas pateiktas DGK tik 2017-02-08. Nėra jokio teisinio pagrindo V. P. reikalavimus nagrinėti teisme. V. P. terminą kreiptis į DGK praleido daugiau nei 14 mėnesių, kreipėsi į DGK praėjus net 1,5 metų nuo darbo santykių pabaigos, atitinkamai DGK atsisakė tenkinti jo reikalavimus ir tai taip pat reiškia, kad nėra jokio pagrindo praleidus nustatytus terminus pareikštus reikalavimus nagrinėti ir teisme. Kadangi ieškovas praleido įstatyme numatytą terminą kreiptis į privalomą ikiteisminę instituciją dėl individualaus darbo ginčo išsprendimo, ir šis terminas pagrįstai nebuvo atnaujintas, ieškovas neteko teisės reikalauti savo reikalavimų patenkinimo teismine tvarka. Atsakovė prašė taikyti Vilniaus apygardos teismo 2015-06-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1859-823/2015 atliktą išaiškinimą;

2412.5. Bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią darbuotojams, su kuriais nebuvo sudaryti susitarimai dėl darbo užmokesčio išmokėjimo į banko sąskaitą, buvo išmokamas darbo užmokestis atsiskaitant grynaisiais pinigais – jiems buvo perduodama priklausanti darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais ir išklotinė, pagrindžianti užmokesčio apskaičiavimą. Vilniaus miesto apylinkės teisme V. P. yra pareiškęs ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui UAB „Ecococon“, todėl laikytina, jog būtent dėl to ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas darbo užmokesčio;

2512.6. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, nes ieškovas bendrovėje dirbo tik 1,5 mėnesio. Teismui, priteisus kompensaciją už 3 mėnesius, ieškovas nepagrįstai praturtėja gaudamas kompensaciją, kuri dvigubai viršija visą bendrą per jo darbo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį. Taip pat teismas nepagrįstai sumažino priteistinas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą nuo 867,63 Eur iki 600 Eur. Ieškovas pateikė mažos apimties lakonišką ieškinį be jokių išsamių teisinių motyvų ir prie jo pridėdamas tik įrodymus, kuriuos yra pats gavęs iš atsakovės nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje. Tuo tarpu atsakovė į bylą pateikė išsamų ir teisiniais argumentais grįstą atsiliepimą, prie kurio pridėjo visą eilę rašytinių įrodymų. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra patenkintas 50 procentų ir atitinkamai nepagrįstai nusprendė bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirstyti. Šioje byloje ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl: (i) 258,52 Eur darbo užmokesčio, (ii) 20,15 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir (iii) kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015-09-01 iki 2017-04-26 (teismo sprendimo priėmimo data) priteisimo, t.y. ieškovas reikalauja ieškiniu priteisti jam kompensaciją už 19 mėnesių ir 26 d. Prašoma priteisti kompensacija apskaičiuojama taip: 1) 26 dienos iš 30 viso mėnesio dienų sudaro 0,87 mėnesio; 2) ieškovo mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 159,60 Eur; 3) viso ieškiniu reikalaujama priteisti kompensacija yra lygi 19,87 mėn * 159,60 Eur = 3171,25 Eur. Atitinkamai iš viso ieškiniu reikalaujama suma yra: 258,52 Eur darbo užmokesčio + 20,15 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas + 3171,25 Eur kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką = 3 449,92 Eur. šios reikalaujamos ieškovo sumos teismas iš viso priteisė 757,47 Eur, todėl patenkintų ieškovo reikalavimų procentas sudaro 757,47 Eur / 3449,92 Eur * 100 proc. = 22 procentai, o ne 50 procentų, kaip sprendimu nurodo teismas. Atitinkamai teismo atmestų ieškovo reikalavimų procentas yra lygus 78 proc. Atsakovei turi būti priteista ne mažiau nei 78 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios šiuo atveju sudaro 867,63 Eur * 78 proc. = 676,75 Eur.

2613. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą plikti nepakeistą. Nurodo, kad 2016 metų kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016 kasacinis teismas nurodė, jog teisėjų kolegija, įvertinusi iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos DK 296 straipsnio 1 dalies hipotezę ir šiuo metu galiojančio DK 289 straipsnio 1 dalies hipotezę, jose įtvirtinto teisinio reglamentavimo iš dalies tapatumą ir pasikeitimus, sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti nurodyta kasacinio teismo praktika dėl termino kreiptis į DGK teisinio kvalifikavimo. Konstatuotina, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijoje pateikimo terminas yra procedūrinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis). Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. Ieškovas pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, bei nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos 2017 metų kovo 7 d. sprendimu Nr. DGKS-1063 per mėnesį laiko kreipėsi į teismą su ieškiniu. Todėl ieškinio senaties termino jis nebuvo praleidęs.

2714. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodyta, kad apeliantė jokiais patikimais įrodymais neįrodė, kad įmonėje buvo susiklosčiusi praktika iš darbuotojų neimti parašų, išmokant jiems darbo užmokestį. Bet kuriuo atveju, orderiai privalėjo būti pasirašyti, kaip numatyta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse. Atsakovės vadovas teismo posėdyje nurodė, kad tariamai pinigus ieškovui mokėjo 2015 metų rugsėjo mėnesį. Tokie paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja kasos išlaidų orderiuose nurodytoms orderių išrašymo datoms. Atkreiptinas dėmesys, kad kasos išlaidų orderis 007 buvo išrašytas 2015 metų spalio 5 d., t.y. vėliau, nei tariamai pagal atsakovą buvo atsiskaityta su ieškovu. Atsakovė negalėjo atsiskaityti su ieškovu anksčiau, nei buvo išrašytas kasos dokumentas, nes jis neturėjo jokio teisinio pagrindo be kasos dokumento naudoti kasos pinigų. Pažymėtina ir tai, kad kasos išlaidų orderiuose grafoje „išmokėjo kasininkas“ nėra ir paties kasininko parašų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad kasos išlaidų orderiai, kuriuose nėra ieškovo parašų apie pinigų gavimą, nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais atsiskaitymą su ieškovu. Pasak atsakovės, ji su ieškovu atsiskaitė 2015 metų rugsėjo mėnesį, t.y. jau po to, kai buvo pasibaigę darbo santykiais, todėl kritiškai vertintini vadovo paaiškinimai dėl pinigų vežimo aplinkybių. Apeliantė skunde teigia, kad visi mokesčiai valstybei buvo sumokėti laiku ir buvo pilnai apskaityti bei sumokėti tiksliai tuo metu, kai buvo perduotas ieškovui darbo užmokestis. Tačiau šis teiginys neįrodo pinigų perdavimo fakto. Be darbo teisinių santykių tarp šalių buvo susiklostę ir kiti sutartiniai santykiai, t.y. ieškovas teikė atsakovei šiaudų rulonavimo paslaugas (dėl to tarp šalių ginčo nėra), ir už šias paslaugas su ieškovu nebuvo atsiskaityta daug didesnė suma, nei neišmokėtas darbo užmokestis, todėl ieškovas didesnį dėmesį skyrė būtent šios sumos išieškojimui. Atsakovė neatsiskaitė su ieškovu daugiau kaip pusantrų metų, todėl kompensacija už trijų mėnesių laikotarpį yra protinga ir nėra neadekvati padarytam pažeidimui. Taip pat teismas pagrįstai sumažino apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas iki 600 Eur. Byloje buvo tik vienas posėdis, kuris truko vieną valandą laiko. Byla nebuvo sudėtinga nei teisės taikymo, nei įrodymų apimties prasme. Atsakovo atstovė nurodo, kad ji pateikė atsiliepimą, prie kurio pridėjo visą eilę rašytinių įrodymų. Atsakovė pateikė tik 6 papildomus lapus įrodymų, be tų, kuriuos buvo pateikęs ieškovas kartu su ieškiniu, t.y. 1 lapą kasos knygos, 2 lapus darbo laiko apskaitos žiniaraščių, 3 lapus darbo užmokesčio žiniaraščių, todėl teigti, kad byloje buvo didelė apimtis įrodymų, nėra nei teisinga, nei sąžininga. Be to, teismas priteisė ieškovui 20, 15 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsakovės atstovas teismo posėdyje pripažino, kad šios sumos ieškovui nėra išmokėjęs.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3015. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo V. P. ir atsakovės UAB „Ecococon“ 2015 m. liepos 14 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis traktoriaus vairuotojo darbui nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 6,7). Darbo santykiai baigėsi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. pagal DK 126 straipsnio 1 dalį (b. l. 16). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 258,52 Eur darbo užmokesčio, įrodinėdamas, kad atleidžiant iš darbo su juo nebuvo atsiskaityta.

3116. Atsakovė, siekdama pagrįsti darbo užmokesčio išmokėjimo faktą, pateikė kasos išlaidų orderius (b.l. 18, 19, 20), kuriuose nurodytos mokėtinos sumos, tačiau nėra ieškovo parašų, patvirtinančių šių sumų gavimą. Du kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti šalių darbo santykių metu, t.y. 2015 m. liepos 22 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d., tačiau vienas iš orderių buvo išrašytas 2015 m. spalio 5 d., t.y. po darbo santykių su ieškovu nutraukimo. Apeliantė remiasi pirmos instancijos teisme įrodinėjama aplinkybe, kad bendrovėje darbo užmokestis grynais pinigais pagal nusistovėjusią praktiką darbuotojams be jų rašytinio patvirtinimo mokamas pasitikėjimo pagrindu. Taip pat ieškinį prašo atmesti, argumentuodama praleistu ieškinio senaties terminu.

32Dėl senaties termino

3317. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio dėl praleisto senaties termino, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2015-06-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1859-823/2015 atliktu išaiškinimu.

3418. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškovo argumentu, kad pagal CPK 4 straipsnį kasaciniam teismui yra pavesta užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo sukurtu precedentu dėl procedūrinio termino skaičiavimo.

3519. DK 27 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (nurodoma galiojusio DK redakcija, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas). Tai reiškia, kad ieškovo ieškinys galėjo būti teisme pareikštas per tris metus nuo skolos dėl neišmokėto darbo užmokesčio atsiradimo.

3620. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2013 išaiškino, jog pirma, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. birželio 30 d. ir kt. nutarimai). Formalus ikiteisminės darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos traktavimas sudarytų papildomų kliūčių darbuotojui ginti savo pažeistas teises, paneigtų ikiteisminei darbo ginčų sprendimo procedūrai keliamus tikslus.

3721. Tai reiškia, jog apeliantės argumentas, kad vien tai, jog V. P. praleido terminą kreiptis į DGK daugiau nei 14 mėnesių, todėl jo ieškinys turi būti atmestas, neatitinka įstatymo nuostatų. Procedūrinio termino praleidimas nereiškia, kad ieškovas prarado teisę į neišmokėtą darbo užmokestį, kurio jis turi teisę reikalauti, kreipdamasis į teismą per tris metus.

38Dėl atsiskaitymo su darbuotoju fakto

3922. DK 186 straipsnio 1 dalies 1 punktas, galiojęs darbo santykių pasibaigimo momentu, numatė, jog darbo užmokestis išmokamas pagal darbo sutarties sąlygas. Aplinkybę dėl išmokėto darbo užmokesčio turi rodyti darbdavys (Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 metų rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-421/2016).

4023. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punktas numato, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Apeliantės pateikti dokumentai: kasos išlaidų orderis 006, 007 ir 004, neatitinka kasos išlaidų orderiams keliamų reikalavimų, nes nėra pasirašyti ieškovo. Atsižvelgiant į tai, Teisėjų kolegija pripažįsta kaip teisiškai pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apeliantė neįrodė atsiskaitymo su ieškovu fakto.

4124. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

4225. Apeliacinės instancijos teismas laiko mažai tikėtiną aplinkybę, kad darbuotojas gavo darbo užmokestį atleidimo iš darbo dieną, nes orderis Nr. 007 buvo išrašytas 2015 m. spalio 5 d. (T.I, b.l.45), kai darbo sutartis buvo nutraukta 2015 m. rugsėjo 1 d. (T.I, b.l.37). Bet kuriuo atveju tai DK 141 straipsnio 1 dalies pažeidimas, sudarantis teisinį pagrindą skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, o Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis patvirtina, kad apeliantė surašydama orderį Nr. 007 pažeidė įstatymą.

4326. Apeliantė ginasi argumentu, kad ieškovui galėjo mokėti tik grynais pinigais, nes neturėjo jo atsiskaitomosios sąskaitos. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų bazėje fiksuota, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1011-433/2017, kurioje buvo analizuojami tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl galima daryti išvadą, kad tarpusavio atsiskaitymų vykdymui UAB „Ecococon“, įrodinėdama nuomos santykius, turėjo turėti ieškovo atsikaitomosios sąskaitos numerį. Taigi ir darbo užmokestį gavėjo pervesti į ieškovo sąskaitą. Be to, nėra įrodymų, kad darbuotojas, esant apeliantės reikalavimui, nebūtų nurodęs sąskaitos, į kurią būtų galima atlikti pavedimą jo atleidimo iš darbo dieną.

4427. Atsakovės atstovo paaiškinimais įrodinėjama grynųjų pinigų operacija, nesant tinkamai įforminto finansinio dokumento, nėra tinkamas įrodymas finansų srityje (CPK 177 straipsnis 1 dalis). Įrodinėjama valstybės rinkliavos sumokėjimo apmokėjimo aplinkybė taip pat neįrodo pinigų perdavimo fakto ieškovui, todėl apeliacinis skundas dėl sumokėto viso V. P. darbo užmokesčio atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

45Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo

4628. Apeliantė, argumentuodama, jog pirmosios instancijos teismas priteisė neproporcingą sankciją, nepateikė teismui įrodymų, kad įmonės turtinė padėtis neleistų mokėti nurodytos kompensacijos, ar kad dėl to būtų pažeisti kitų darbuotojų interesai.

4729. Pasisakydamas dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdo – vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad šios normos paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbdavio darbuotojų interesams. Taip pat išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008

4830. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei Kasacinio teismo praktiką, sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai mažino išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką sumą iki 478,80 Eur (VDU už 3 mėnesius). Pirma, net ir apeliantės pateiktas 2015 m. spalio 5 d. orderis Nr. 007 buvo išrašytas praėjus mėnesiui po darbo santykių pabaigos, ir tai įrodo DK 141 straipsnio pažeidimą bei teisinį pagrindą sankcijai taikyti. Tai reiškia, jog net esant ginčui dėl visiško atsiskaitymo, byloje yra akivaizdi aplinkybė, kad nebuvo tinkamai atsiskaityta su ieškovu. Antra, pirmosios instancijos teismas reikšmingai sumažino priklausančią mokėti sankciją, kai kasacinis teismas mažina už keturis mėnesius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2013). Trečia, taikant proporcingumo principą, teismo pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisiama išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti tik mažinama, bet ne reikalavimas visiškai atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). Tai reiškia, kad apeliacinis skundas dalyje, kurioje prašoma panaikinti priteistą 478,80 Eur sumą vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką, neatitinka suformuotos kasacinio teismo praktikos.

4931. Be to, Kasacinis teismas praktikoje taip pat nurodo, jog įstatyme įtvirtinta kompensacija galėtų būti mažinama tuo atveju, jeigu jos išmokėjimas sukeltų atsakovui sunkių neigiamų padarinių (įmonė taptų nemoki, nukentėtų įmonės kreditoriai ar darbuotojai ir pan.), kad kompensacijos dydis yra neproporcingas atsakovo padarytam pažeidimui ar prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokią Kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžia, jog apeliantas nepagrindė esminės įmonei žalos padarymo dėl priteistos pirmosios instancijos teismo sumos.

5032. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

5133. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neišmokėta darbo užmokestį, kompensaciją už atostogas, sumažindamas vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą už akių apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

5334. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

5435. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes teismo atmestų ieškovo reikalavimų procentas yra lygus 78 proc. Atsakovei turi būti priteista ne mažiau nei 78 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios šiuo atveju sudaro 867,63 Eur x 78 proc. = 676,75 Eur.

5536. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirma, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio tenkintas visiškai. Antra, ieškovo ieškinys tenkintas visiškai ir dėl 20,15 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Trečia, ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką taip pat tenkintas. Tačiau kompensacija sumažinta, įgyvendinat teismo diskrecijos teisę dėl sankcijos dydžio (vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsikaityti laiką sumažinta pagal kasacinio teismo kriterijus, kurie taikomi atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes). Taigi apeliantė neteisingai skaičiuoja patenkinto ieškinio reikalavimų procentą, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl patenkintų reikalavimų penkiasdešimčia procentų atitinka protingumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų apskirstymo atmetamas. Tai, kad apeliantė pateikė daugiau duomenų apie ieškovo darbo užmokestį, yra jos įstatyminė pareiga, reglamentuota galiojusio DK 208 straipsnio, todėl tai nėra teisinis pagrindas apeliantei priteisti didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą.

5637. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovui priteistinos iš 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

57Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecococon“ apeliacinį skundą atmesti.

59Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

60Priteisti ieškovo V. P., asmens kodas ( - ) naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės UAB „Ecococon“, juridinio asmens kodas 302094574.

61Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. .... 4. Teisėjų kolegija,... 5. I. Ginčo esmė... 6. 1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl apmokėjimo už darbą ir priteisto... 7. 2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės... 8. 3. Ieškovas paaiškino, jog darbdavys įsipareigojo mokėti 162,50 Eur... 9. 4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka,... 10. 5. Atsakovė taip pat nesutinka ir su ieškovo keliamu reikalavimu dėl... 11. 6.Atsakovė įrodinėja, kad ieškovas nepateikė atsakovei banko sąskaitos... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies.... 14. 8. Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, kad atsakovės prašymas taikyti... 15. 9. Teismas konstatavo, kad atsakovės direktoriaus nurodyta aplinkybė, kad... 16. 10. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas ilgą laiką (18 mėnesių) buvo... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. 11. Apeliaciniame skunde apeliantas (atsakovas) UAB „Ecococon“ prašo iš... 19. 12. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:... 20. 12.1. Darbo užmokesčio žiniaraščio išrašas pagrindžia, kokio dydžio... 21. 12.2. Kasos išlaidų orderiai (atsiliepimo į ieškinį 4 priedas) patvirtina,... 22. 12.3. Darbo užmokesčio sumokėjimą papildomai patvirtina ir kiti darbdavio... 23. 12.4. V. P. apie jo teisių pažeidimą, dėl kurio jis dabar kelia... 24. 12.5. Bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią darbuotojams, su... 25. 12.6. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 3 vidutinių mėnesinių darbo... 26. 13. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti,... 27. 14. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodyta, kad... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. 15. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo V. P. ir atsakovės UAB „Ecococon“... 31. 16. Atsakovė, siekdama pagrįsti darbo užmokesčio išmokėjimo faktą,... 32. Dėl senaties termino ... 33. 17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo teisinio pagrindo... 34. 18. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškovo argumentu, kad pagal CPK 4... 35. 19. DK 27 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas... 36. 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 37. 21. Tai reiškia, jog apeliantės argumentas, kad vien tai, jog V. P. praleido... 38. Dėl atsiskaitymo su darbuotoju fakto... 39. 22. DK 186 straipsnio 1 dalies 1 punktas, galiojęs darbo santykių pasibaigimo... 40. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179... 41. 24. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis... 42. 25. Apeliacinės instancijos teismas laiko mažai tikėtiną aplinkybę, kad... 43. 26. Apeliantė ginasi argumentu, kad ieškovui galėjo mokėti tik grynais... 44. 27. Atsakovės atstovo paaiškinimais įrodinėjama grynųjų pinigų... 45. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo... 46. 28. Apeliantė, argumentuodama, jog pirmosios instancijos teismas priteisė... 47. 29. Pasisakydamas dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto darbuotojo... 48. 30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei... 49. 31. Be to, Kasacinis teismas praktikoje taip pat nurodo, jog įstatyme... 50. 32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 51. 33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Teisėjų kolegija sprendžia,... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 53. 34. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 54. 35. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 55. 36. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius dėl neteisingo... 56. 37. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį... 57. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecococon“ apeliacinį skundą... 59. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti... 60. Priteisti ieškovo V. P., asmens kodas ( - ) naudai 250 Eur bylinėjimosi... 61. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....