Byla 3K-3-87/2013
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, drausminės nuobaudos panaikinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autoaljansas“ kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui UAB „Autoaljansas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, drausminės nuobaudos panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjami teisės klausimai dėl ginčo kvalifikavimo reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo dalyje, darbo sutartimi sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos, darbo užmokesčio bei delspinigių priteisimo, DK 120 straipsnio 3 dalies, 141 straipsnio 3 dalies, 297 straipsnio 1 dalies (2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija) aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 27 870,87 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį iki 2011 m. gegužės 31 d., 2 793,64 Lt delspinigių, vidutinį darbo užmokestį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki visiško atsiskaitymo, panaikinti atsakovo 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Jis nurodė, kad, sudarant darbo sutartį šalys susitarė dėl papildomos atlyginimo dalies mokėjimo, šį susitarimą atsakovas pradžioje vykdė, tačiau vėliau pradėjo nebeišmokėti visos papildomo atlyginimo dalies. Ieškovo teigimu, drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Pareiškimu dėl reikalavimų sumažinimo ieškovas sumažino reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo, prašė priteisti 26 503,26 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 2644,30 Lt delspinigių.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. dirbo pas atsakovą serviso vadybininku. Atsakovo direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 21 „Dėl drausminės nuobaudos A. S. skyrimo“ (toliau – Įsakymas), vadovaujantis DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas taip pat nustatė, kad šalys darbo sutartyje susitarė dėl 2020 Lt mėnesinės algos, be to, šalys pasirašė serviso vadybininko darbo aprašymą, kuriame nurodyta, jog papildoma atlygio dalis - 15 procentų nuo subrangovų atliktų darbų ir įmonės gauto pelno bei 5 procentai nuo dalių, naudotų automobilių remonte, pelno. Teismas padarė išvadą, kad nors papildomas atlyginimas neįrašytas į darbo sutartį, šalys dėl jo buvo susitarusios; atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti ieškovui atlyginimą, susidedantį iš dviejų dalių, o ne atlyginimą ir premiją. Teismas nustatė, kad atsakovas pakeitė papildomos atlyginimo dalies nustatymo tvarką 2009, 2010 metams. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas atlyginimą pagal pakeistą premijų apskaičiavimo tvarką ieškovui pervesdavo kiekvieną mėnesį itin ilgą laiko tarpą (dvejus su puse metų), o ieškovas, žinodamas apie papildomo atlyginimo (premijų) skaičiavimo tvarkos pakeitimus, neinicijavo darbo ginčo, teismas padarė išvadą, jog ieškovas sutiko su darbo sąlygų pasikeitimu. Atskovui prašant taikyti ieškinio senatį, teismas, remdamasis DK 297 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo tada, kai jam paaiškėjo, jog darbo užmokestis buvo sumažintas, t. y. nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d., ir sprendė, kad ieškovas dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kurį atnaujinti pagrindo nėra, todėl šis reikalavimas atmestinas. Teismas nurodė, kad atmetus pagrindinį piniginį reikalavimą atmestini ir išvestiniai reikalavimai priteisti palūkanas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Spręsdamas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo teismas nustatė, kad per paskutinius dvylika mėnesių iki darbo sutarties nutraukimo ieškovui buvo skirtos trys drausminės nuobaudos, kurių viena buvo ginčyta teisme, bet nepanaikinta. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai ginčija drausminės nuobaudos skyrimą, nes byloje nustatyta, jog jis, 2011 m. vasario 9 d. iš kliento paėmęs 400 Lt bei 2011 m. balandžio 19 d. – 500 Lt, šių pinigų neįnešė į įmonės buhalterijos kasą ir neišrašė kvitų, tai padarė tik kai buvo pareikalauta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, nors pagal įmonės lokalinio akto reikalavimus tai privalėjo padaryti pinigų priėmimo dieną, kartu užpildydamas pinigų priėmimo kvitus bei duodamas juos pasirašyti klientams. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad ginčijama darusminė nuobauda ieškovui paskirta teisėtai ir pagrįstai.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 20 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą: priteisė ieškovui iš atsakovo 27 870,87 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 2793,64 delspinigių; perskirstė bylinėjimosi išlaidas; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija, pasisakydama dėl ginčijamo atleidimo iš darbo teisėtumo, sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Spręsdama dėl darbo užmokesčio priteisimo kolegija, atkreipusi dėmesį į DK 27 straipsnio 2 dalyje ir 297 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad šiuo atveju ginčo objektas yra ne darbo sutarties sąlygų pakeitimas, o jų turinys bei premijos vertinimas, todėl taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Kolegija pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kad aplinkybės, jog jis tęsė darbą ir ankščiau neinicijavo ginčo dėl atlyginimo sumažinimo, negali būti laikomos faktu, patvirtinančiu, jog ieškovas sutiko su darbo užmokesčio sumažinimu. Kolegija nurodė, kad atsakovas priimtus įsakymus dėl premijavimo tvarkos vertino kaip skatinimo priemonę, įrodymų, jog darbo užmokestis būtų sumažintas esant raštiškam darbuotojo sutikimui, nėra (DK 120 straipsnio 3 dalis), todėl tai, kad ieškovas ir toliau dirbo gaudamas sumažintą atlyginimą bei neinicijavo ginčų dėl pakeistos papildomo darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos, nepašalina ieškovo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, teisės gauti visą darbo užmokestį pažeidimo. Kolegija, nurodžiusi, kad ieškovas prašė priteisti 27 870,87 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 2 793,64 Lt delspinigių, remdamasi, be kita ko, ieškovo pateiktu apskaičiavimu, sprendė, jog ieškovui priteistina 27 870,87 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 2 793,64 Lt delspinigių. Kolegija, atmesdama ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, atkreipusi dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. AB „Vilniaus Vingis“, bylos Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija, bylos Nr. 3K-3-341/2009; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. G. v. VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“, bylos Nr. 3K-3-215/2010; kt.), nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti sąmoningą atsakovo uždelsimą, t. y. subjektyvų žinojimą, jog ieškovui neišmoka visų priklausančių išmokų, nors turėtų jas išmokėti, todėl taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją atsakovui būtų neproporcinga priemonė.

10III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 20 d. nutartį ir jam papildomai priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį po 2652,87 Lt per mėnesį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki visiško atsiskaitymo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, netinkamai aiškino ir taikė DK 141 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009; ir kt.). Jeigu darbuotojas reikalauja, tai darbdaviui taikomos DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad dėl neišmokėto viso darbo užmokesčio ieškovo atleidimo iš darbo dieną yra ieškovo kaltė, todėl, konstatavus uždelsimo atsiskaityti faktą, turėjo būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalis, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas reikalavimo netenkino tik dėl to, kad nekonstatavo atsakovo kaltės, t. y. sąmoningo uždelsimo. Šios bylos ateju atsakovas neišmokėjo ieškovui darbo užmokesčio, gerokai didesnio nei vieno mėnesio darbo užmokestis, todėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimas būtų buvęs proporcingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008). Net ir taikant proporcingumo reikalavimus, priteisiama kompensacija gali būti tik proporcingai mažinama, bet ne visiškai atmetama. Kasatoriaus teigimu, apeliacinė instancijos teismo nutartyje cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, atsižvelgiant į bylų ratio decidendi, gali būti taikomos tik iš dalies, o kai kurios – apskritai netaikytinos.

13Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė DK 141 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai konstatavo, kad šioje dalyje nurodyta sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, tam tikrais atvejais tik formaliai nustatant tam tikros dalies išmokų, susijusių su darbo santykiais, nesumokėjimo faktą darbuotojo atleidimo iš darbo metu, vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies už uždelsimo laiką priteisimas neįvertinus konkrečių faktinių bylos aplinkybių gali būti vertinamas teismo kaip prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-130/2012). Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad atsakovas ginčija darbo užmokesčio skolą, t. y. paskutinę ieškovo darbo dieną atsakovas nežinojo, jog lieka skolingas atleidžiamam darbuotojui, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo sąmoningą uždelsimą. Ieškovas darbdaviui niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl 2009 ir 2010 metais pakeistos papildomos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo tvarkos, atsakovas apie tariamą darbo užmokesčio įsiskolinimą pirmą kartą sužinojo tik gavęs ieškovo ieškinį. Be to, teismų jurisprudencijoje nurodyta, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta suma mokėtina tik tokiu atveju, jeigu darbdavys darbuotojui neišmokėjo nei lito iš jam priklausančio atlyginimo. Jeigu mokėta bent dalis, tai DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta išmoka mažintina proporcingai pagal darbdavio išmokėtos ir neišmokėtos mėnesinio atlyginimo dalių santykį. Ieškovas savo kasaciniame skunde sąmoningai klaidina teismą, teigdamas, kad atsakovas atleidimo dieną neva neišmokėjo viso ne vieno mėnesio dydžio jam priklausančio darbo užmokesčio, nes bazinė darbo užmokesčio dalis buvo sumokėta. Atsakovas savo kasaciniame skunde nurodė, kokias sumas ieškovui priklausytų išmokėti, jeigu teismas pripažintų, kad atsakovas papildomos darbo užmokesčio dalies skaičiavimo tvarką keitė neteisėtai. Lyginant šias sumas su ieškovui išmokėtomis sumomis, matyti, kad ieškovui išmokėta didžioji dalis mėnesinio atlyginimo už visus jo darbo mėnesius iki pat atleidimo, todėl DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta išmoka jam negali būti priteista, nes darbdavys nė karto nebuvo neišmokėjęs viso vieno mėnesio ar daugiau darbo užmokesčio.

15Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 20 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Dėl ginčo kvalifikavimo. Šalių ginčas yra susijęs su ieškovui priklausančios kintamos atlyginimo dalies (premijos) apskaičiavimo tvarkos nustatymu ir priskaičiuotos sumos išmokėjimu. Teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui teismai turėjo nustatyti, ar atsakovas turėjo teisę (galėjo) keisti ieškovo papildomos atlyginimo dalies (premijos) apskaičiavimo tvarką; ar ieškovas žinojo apie pakeistos papildomos atlyginimo dalies (premijos) apskaičiavimo tvarką, su ja sutiko ir jos neginčijo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė šias aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad papildoma darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ieškovui buvo keista 2009 ir 2010 metams, ji buvo derinama su darbuotojais, taigi, ieškovas apie pakeistą kintamos atlyginimo dalies apskaičiavimo tvarką žinojo, ją suprato, su ja sutiko ir dirbo toliau jau pagal pakeistą tvarką. Ieškovas į teismą dėl pakeistų darbo sąlygų nutarė kreiptis tik jį atleidus iš darbo. Toks jo reikalavimas reiškiant jį praėjus dvejiems su puse metų nuo darbo sąlygų pakeitimo laikytinas nesąžiningu darbdavio atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nevertino papildomų darbo užmokesčio dalių (premijų) keitimo tvarką lėmusių aplinkybių. Įmonė 2008–2010 metais patyrė nuostolių, todėl siekiant išvengti bankroto buvo būtina arba atleisti didžiąją dalį darbuotojų arba sumažinti darbo užmokesčio fondą. Kintamos atlyginimų dalies skaičiavimo tvarka buvo keičiama taip, kad gerai dirbantiems darbuotojams (sugeneruojantiems pelną) būtų sudarytos sąlygos gauti net ir didesnį darbo užmokestį nei buvo mokamas anksčiau, o tiems darbuotojams, kurie nepasižymi gerais darbo rezultatais, sudaryti sąlygas gauti ne mažesnį nei bazinis atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011, yra nurodęs, kad pablogėjusi bendrovės finansinė situacija laikoma pateisinama priežastimi, dėl kurios gali būti nemokamos darbuotojams priklausančios premijos. Nagrinėjamu atveju ieškovui ir kitiems darbuotojams papildoma darbo užmokesčio dalis (premijos) nebuvo panaikinta, tik pakeista jos skaičiavimo tvarka. Vertinant papildomos darbo užmokesčio dalies (premijos) tvarkos pakeitimo teisėtumą, svarbu pažymėti ir tai, kad premijų dydis priklauso nuo darbo rezultatų ir vykdomų tikslų. Taisyklė, kad darbo užmokesčio (ypač papildomos dalies) dydis priklauso nuo darbo kokybės ir rezultatų, įtvirtinta tiek Darbo kodekse (186 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad darbuotojo darbo užmokestis negali būti atsietai vertinamas nei nuo paties darbuotojo sugebėjimo dirbti (darbo kiekio ir kokybės), nei nuo darbdavio ūkinės veiklos rezultatų, nes tokius darbo užmokesčio dydžio nustatymo kriterijus nustato įstatymo leidėjas (DK 186 straipsnio 3 dalis), kartu deklaruodamas darbdavio iniciatyvos teisę organizuoti darbovietėje darbo apmokėjimą – nustatyti kolektyvinėse ir darbo sutartyse darbo apmokėjimo sąlygas, dydžius, profesijų ir pareigų tarifinius bei kvalifikacinius reikalavimus, darbo normas, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarką. 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsigaliojusi nauja DK 188 straipsnio redakcija dar liberaliau sureguliavo darbdavio teises šioje srityje: darbo apmokėjimo sąlygas galima nustatyti ir darbo tvarkos taisyklėse ar kituose vietiniuose (lokaliniuose) teisės aktuose, suderinus su darbuotojų atstovais (žr. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1457-464/2010). Taigi, įstatymų leidėjas, darbdaviui numatantis pareigą tinkamai įforminti darbo sutartį, suteikia jam ir teisę darbo apmokėjimo sąlygas įforminti ne būtinai vien tik darbo sutartyje, bet ir kituose lokaliniuose teisės aktuose (pvz., įsakymuose). Apeliacinės instancijos teismas, neištyręs byloje esančių įrodymų, klaidingai interpretavo papildomos darbo užmokesčio dalies skaičiavimo tvarkos keitimo faktą, nurodydamas, kad tai buvo darbo užmokesčio sumažinimas. Pagal pastoviai kasmet nustatomą tvarką kintama užmokesčio dalis (premija) 2009-2011 metais nebuvo panaikinta, buvo keičiama tik jos apskaičiavimo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, o dėl tinkamo jos vykdymo.

172. Dėl ieškovo sutikimo tęsti darbą pagal pakeistą darbo apmokėjimo tvarką. Ieškovas buvo supažindintas su kintamos darbo užmokesčio dalies mokėjimo tvarkos pakeitimais, jiems neprieštaravo ir dėl to nereikšdamas pretenzijų dirbo dvejus su puse metų iki atleidimo. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ši aplinkybė negali būti laikoma faktu, patvirtinančiu ieškovo sutikimą su darbo užmokesčio sumažinimu, motyvuodamas tuo, jog keičiant darbo apmokėjimo sąlygas sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima, tačiau teismas nepasisakė, kodėl toks ieškovo elgesys negali būti laikomas jo sutikimu. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad papildomos darbo užmokesčio dalies (premijos) apskaičiavimo tvarka ateinantiems metams būdavo nustatoma atsižvelgiant ne tik į einamųjų metų įmonės ir darbuotojų rezultatus, bendrą ekonominę situaciją ir rinkos tendencijas, bet ir į darbuotojų nuomonę bei pastabas, visi su ja būdavo supažindinami susirinkimuose bei elektroniniais laiškais. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino vien tik formaliu pagrindu – dėl raštiško darbuotojo sutikimo nebuvimo. Tačiau teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, kad darbuotojas pasirašydavo, jog gavo algalapius, ir nenurodė, kodėl šie įrodymai nelaikomi rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovas akceptavo naują kintamos atlyginimo dalies skaičiavimo tvarką. Skundžiamoje nutartyje, pažeidžiant įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso taisykles bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 aprobuota „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga“; ir kt.) nepasisakyta dėl esminio atskovo argumento, t. y. kad ieškovas sutiko su papildomos darbo užmokesčio dalies (premijos) apskaičiavimo tvarkos pakeitimu. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktikos, kad darbuotojų konkliudentiniai veiksmai, kai po darbo užmokesčio sumažinimo jie toliau ilgą laiką dirba pagal naujai nustatytas sąlygas ir nekelia ginčo dėl atlyginimo sumažinimo, net ir nesant raštiško sutikimo, traktuojami kaip sutikimas dėl darbo užmokesčio sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. R. v. UAB „Vilniaus miestprojektas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. UAB ,,Alfenika”, bylos Nr. 2A-80/20056; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1457-464/2010; Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-305357/2011).

183. Dėl neteisingai apskaičiuotos skolos sumos. Apeliacinės iunstancijos teismas, priteisdamas ieškovui 27 870,87 Lt neišmokėto kintamos darbo užmokesčio dalies skolą, apskaičiuotą pagal 2007m. lapkričio 13 d. serviso vadybininko darbo aprašyme nustatytą tvarką, pažeidė CPK 185 straipsnį, netyrė byloje surinktų įrodymų, neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad 2009-2011 metais atsakovas dažnai neįvykdydavo pirmiau nurodytame serviso vadybininko darbo aprašyme nurodytų sąlygų (tikslų) šiai premijai gauti, t. y. ieškovo pardavimų apyvartos nesiekdavo reikiamo pajamų lygio (25 288,60 Lt/mėn. iš subrangovų atliktų darbų ir 29 128,81 Lt/mėn. iš perparduotų detalių). Teismai nurodė, kad kintamos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo tvarka buvo nurodyta ne darbo sutartyje, o 2007 m. lapkričio 13 d. vadybininko darbo aprašyme. Šiame aprašyme nurodyti ir vadybininkui keliami tikslai: pasiekti įmonės 2007 m. rugsėjo–spalio mėn. tarpininkavimo paslaugų pajamų lygį ir kad 100 proc. besikreipusių klientų automobilių remontą vykdytų atsakovo įmonėje. Taigi, minėtame dokumente ieškovui buvo iškeltos konkrečios sąlygos kintamai darbo užmokesčio daliai gauti. Kai darbuotojui yra mokama fiksuota darbo užmokesčio dalis, kuri šiuo konkrečiu atveju buvo daugiau nei 2,5 karto didesnė už minimalų įstatymų leistiną darbo užmokestį, logiška ir sąžininga nustatyti tokią mokėjimo sistemą, pagal kurią darbuotojas, norintis įgyti subjektyvinę teisę į papildomą darbo užmokestį, privalo įgyvendinti tam tikrus darbdavio iškeltus tikslus pardavimų lygiui, o šių tikslų nepasiekęs jis negali reikalauti papildomo darbo užmokesčio. Neįvertinęs šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas priteisė 22 465,44 Lt daugiau skolos ir 2203,45 Lt daugiau delspinigių, nei ieškovui būtų priklausę pagal senąją priedų skaičiavimo tvarką. Be to, teismas peržengė ieškinio reikalavimus ir už 2008 m. rugpjūtį vietoje ieškovo prašytų 323,08 Lt skolos ir 35,28 Lt delspinigių (žr. ieškovo 2011 m. lapkričio 20 d. pareiškimą dėl reikalavimų sumažinimo ir apeliacinį skundą), priteisė 1615,88 Lt skolos ir 176,45 Lt delspinigių pagal prie ankstesnio 2011 m. rugsėjo 5 d. patikslinto ieškinio pateiktus skaičiavimus, analogiškai už 2008 m. spalį vietoje ieškovo prašytų 295,46 Lt skolos ir 32,26 Lt delspinigių priteisdamas 370,27 Lt skolos ir 40,43 Lt delspinigių. Dėl šių priežasčių net kasaciniam teismui nusprendus, kad atsakovas neteisėtai keitė papildomos darbo užmokesčio dalies (premijų) skaičiavimo tvarką ir privalėjo ieškovui priklausančią kintamą darbo užmokesčio dalį mokėti pagal priimant į darbą sudarytą susitarimą, ieškovui priteistina suma mažinta iki 5404,73 Lt, o delspinigiai – iki 590,19 Lt.

194. Dėl priteistos atstovavimo išlaidų sumos. Apeliacinės instancijos teismas suklydo nurodydamas, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir atitinkama suma galbūt sumažinęs atsakovui priteistą jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Byloje ieškovas buvo atstovaujamas savo žento, kuris į bylą nepateikė jokių įrodymų apie ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas ir prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, kaip tai nustatyta CPK 98 straipsnio 1 dalyje.

20Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas visame kasaciniame skunde premiją ir darbo sutartimi sutartą papildomą užmokesčio dalį vartoja kaip sinonimus, nors šių sąvokų aiškinimas šiame ginče yra iš esmės skirtingas, nes tais atvejais, kai keičiamos darbo sutartyje numatytos apmokėjimo sąlygos ir dėl to sumažinamas darbo užmokestis, būtinas darbuotojo sutikimas; ne darbo sutartyje nustatytos apmokėjimo sąlygos, pavyzdžiui premijos, gali būti keičiamos darbdavio vienasmeniškai. Šioje byloje buvo kilęs ginčas dėl ieškovo darbo sutarties turinio, nes atsakovas nebuvo jos tinkamai įforminęs, t. y. į darbo sutartį jis buvo įtraukęs ne visas sąlygas. Kauno miesto apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovas su atsakovu susitarė ne tik dėl pačioje darbo sutartyje numatyto atlyginimo dydžio, bet ir dėl papildomos atlyginimo dalies, kurios dydis buvo numatytas Serviso vadybininko darbo aprašyme. Taigi, teismas nustatė, kad papildoma darbo užmokesčio dalis buvo darbo sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nebuvo skųsta apeliacine tvarka. Konstatavus, kad papildoma darbo užmokesčio dalis buvo darbo sutarties sąlyga, darytina išvada, kad atsakovas negalėjo jos keisti (mažinti) be ieškovo raštiško sutikimo, nepaisant įmonės finansinės padėties. Atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl galimybės mažinti premijas nagrinėjamu atveju netaikytina, nes papildoma darbo užmokesčio dalis buvo darbo sutarties sąlyga, o ne premija. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas papildomą darbo užmokestį laikė premija ir ją keitė vienašališkai, su įsakymu nesupažindindamas atsakovo. Dėl šios priežasties Kauno apygardos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir konstatavo, kad atsakovas be ieškovo rašytinio sutikimo neturėjo teisės mažinti ieškovo darbo užmokesčio.
  2. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas sutiko su sumažintu darbo užmokesčiu, nes per dvejus su puse metų iki tol, kol buvo atleistas, tam neprieštaravo. Akcentuotina, kad ieškovas niekada nesutiko ir jokiais veiksmais neišreiškė sutikimo, kad jam būtų sumažintas darbo užmokestis, o aplinkybė, kad ieškovas nekėlė darbo ginčo dėl neišmokamo darbo užmokesčio anksčiau, negali reikšti ieškovo sutikimo. Darbo teisėje nėra atitinkamos nuostatos dėl valios išreiškimo tylėjimu, o pagal analogiją taikomoje CK kodekso 1.64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tylėjimas yra valios išreiškimas tik įstatymų nustatytais atvejais. Svarbu paminėti, kad ieškovas žodžiu reiškė pretenzijas direktoriui dėl neišmokamo atlyginimo dalies, todėl po to prasidėjo darbo drausmės pažeidimų fiksavimas. Asmuo, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos gali nekliudomai reikšti reikalavimus per visą ieškinio senaties terminą. Reikalavimas priteisti skolą gali būti tenkinamas už visą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip treji metai (DK 27 straipsnio 2 dalis, 298 straipsnis).
  3. Įstatymas numato specialią darbo užmokesčio keitimo tvarką: darbuotojas turi būti informuojamas raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį (DK 203 straipsnis), o keičiant darbo užmokestį atlyginimas gali būti mažinamas tik esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (DK 120 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepripažino fakto, kad papildoma atlyginimo dalis buvo darbo sutarties sąlygą, jis niekada neišreiškė ir negalėjo išreikti valios, jog keičia nepripažįstamą darbo sutarties sąlygą. Taigi, nesant atsakovo valiai pakeisti darbo sutarties sąlygą, atitinkamai ieškovas negalėjo su tokia nesančia valia sutikti. Todėl, nekonstatavus atitinkamos atsakovo valios pakeisti darbo sutartį, negali būti konstatuotas ir ieškovo sutikimas ją pakeisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. A. ir kt. v. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-7-83/2011, yra išaiškinusi, kad kai yra nustatyta, jog, atsakovui panaikinus ginčo priemokos mokėjimą, ieškovai nuosekliai kėlė jų darbo apmokėjimo, atsižvelgiant į jų darbo sąlygas, klausimą, teismas neturėjo pagrindo kvalifikuoti ieškovų veiksmų kaip reiškiančių sutikimą dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis. Faktas, kad, panaikinus ginčo priemoką, ieškovai iš karto nesikreipė į teismą, bet tęsė darbą ir kartu siekė taikiai išspręsti darbo apmokėjimo klausimą, negali būti pagrindas ieškovų ieškinio reikalavimams atmesti. Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2011 m. Kauno apygardos teismo nutarties, ieškovas jau 2010 m. kreipdamasi į teismą dėl ankstesnės (pirmosios atsakovo gautos per visą darbo laikotarpį) drausminės nuobaudos panaikinimo ieškinyje aiškiai nurodė, kad tikroji jos skyrimo priežastis – siekis nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris nesutinka su neteisėtais darbdavio veiksmais.
  4. DK 120 straipsnio 3 punktas numato, kad keisti darbo apmokėjimo sąlygas ir sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Taigi, darbuotojas negali būti priverstas dirbti už sumažintą darbo užmokestį: jam nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, taigi ir sumažinus darbo užmokestį, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį klausimas. Dėl šios priežasties ne darbuotojas, nesutikdamas su darbo užmokesčio sumažinimu turėjo pareigą nutraukti darbo sutartį ar nedelsiant kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą, bet darbdavys, negavęs rašytinio sutikimo, turėjo teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą.
  5. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad ieškovo parašai ant algalapių laikytini rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovas akceptavo naują kintamos atlyginimo dalies skaičiavimo tvarką. Šis argumentas nebuvo nurodytas nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teisme, todėl negalėtų būti nurodytas kasaciniame skunde (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovo parašas reiškia tik tai, kad ieškovas algalapį gavo.
  6. Atsakovas, siekdamas išvengti darbo užmokesčio mokėjimo, netinkamai aiškina su ieškovu sudarytos darbo sutarties sąlygas, kurių dalis buvo nurodyta ir serviso vadybininko darbo aprašyme. Atsakovas kasaciniame skunde specialiai praleidžia darbo aprašyme nurodytus laikotarpius, kad suklaidintų teismą. Šiame aprašyme nustatyta, kad tikslas pasiekti tam tikrą pajamų lygį buvo taikomas tik bandomuoju laikotarpiu, o vėlesniu laikotarpiu buvo reikalaujama pasiekti, kad 100 proc. besikreipusių klientų automobilių remontą vykdytų pas atsakovą. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų, jog ne visi besikreipiantys klientai automobilių remontą vykdė pas atsakovą, byloje nėra, darytina išvada, kad ieškovas jam keliamą tikslą įvykdė. Pažymėtina ir tai, kad darbo aprašyme nėra nurodyta, jog nepasiekus tam tikrų tikslų darbuotojo darbo užmokestis bus mažinamas ar kad jis bus mokamas tik tokiu atveju, jeigu bus pasiekti tam tikri tikslai. Atitinkama atlyginimo dalis nebuvo siejama su tuo, ar tie tikslai bus pasiekti.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl ginčo kvalifikavimo ieškovo reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo dalyje ir DK 297 straipsnio 1 dalies (2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija) aiškinimo ir taikymo

24Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. VšĮ Lietuvos aklųjų biblioteka, Nr. 3K-3-274/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-210/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. ir kt. v. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-125/2010). Esant teisme ginčui, susijusiam su atitinkamos sąlygos teisine reikšme, vykdymu, pakeitimu ar pan., svarbu tinkamai kvalifikuoti tą sąlygą, įvertinti, ar ji yra darbo sutarties sąlyga ir būtent kuri, nes tai lemia ginčui išspręsti taikytinų materialiosios teisės normų parinkimą. Ginčo (reikalavimo) kvalifikavimo tikslas – jam išpręsti taikytinų materialiosios teisės normų nustatymas.

25DK 297 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija) nustatyta, kad jei darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas ginčų, kuriems kilus darbuotojas per vieną mėnesį turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kategorijų sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad nurodytoje teisės normoje įtvirtintame ginčų kategorijų sąraše yra įvardyti ginčai tik dėl vienos iš darbo sutarties sąlygų - būtinųjų darbo sutarties sąlygų – pakeitimo, tuo tarpu jame nenurodyti ginčai dėl darbo apmokėjimo sąlygų (pakeitimo, vykdymo ar kt.). Dėl to konstatuotina, kad pastarųjų ginčų DK 297 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja ir netaikytina jiems išspręsti. Pagal DK 27 straipsnio 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.

26Iš šios bylos duomenų matyti, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, reikalavo vykdyti darbo sutartimi sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl darbo sutartimi sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų turinio (ar vien tik 2020 Lt mėnesinė alga; ar 2020 Lt bazinis atlyginimas ir papildomas atlyginimas; ar 2020 Lt bazinis atlyginimas ir premija), taip pat dėl jų pakeitimo (ar buvo pakeistos įstatymų nustatyta tvarka). Teismų priimtų procesinių sprendimų turinys teikia pagrindą išvadai, kad teismai ginčą išnagrinėjo visa apimtimi, savo procesiniuose sprendimuose išdėstė išvadas tiek dėl šalių darbo sutartimi sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų turinio, tiek dėl jų pakeitimo, tiek ir dėl atsakovo pareigos vykdyti darbo sutartimi sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks ieškinio reikalavimas (ginčas) nepriskirtinas DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytoms ginčų kategorijoms, kurioms taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Įstatymuose neįtvirtinta trumpesnių ieškinio senaties terminų reikalavimams (ginčams) dėl darbo sutartimi sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų vykdymo, jų pakeitimo.

27Teisėjų kolegijos vertinimu, iš apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčo kvalifikavimo ieškovo reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo dalyje, nurodė iš dalies prieštaringus motyvus ir išvadas: viena vertus, konstatavo, jog tarp šalių nekilo ginčas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, o nesutariama dėl darbo sutarties sąlygų turinio ir tinkamo darbo sutarties vykdymo; kita vertus, nustatė šalių darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo be ieškovo sutikimo faktą (darbo užmokesčio sumažinimą) ir sprendė, kad toks pakeitimas neeliminuoja ieškovo teisės gauti visą darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio atsakovo skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti, kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, pagrindo nėra (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

28Dėl šalių darbo sutartimi sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos, DK 120 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, darbo užmokesčio bei delspinigių priteisimo nagrinėjamoje byloje

29Bylą nagrinėję teismai, įvertinę surinktus įrodymus bei šalių darbo sutartį išaiškinę pagal sutarčių aiškinimo taisykles, nustatė, kad darbo sutartimi šalys sulygo, jog ieškovui bus mokamas 2020 Lt bazinis atlygis ir papildoma atlygio dalis - 15 procentų nuo subrangovų atliktų darbų ir įmonės gauto pelno bei 5 procentai nuo dalių, naudotų automobilių remonte, pelno. Teismai nenustatė, kad dėl nurodyto darbo užmokesčio, kaip tokio, šalys darbo sutartimi būtų sulygusios dar dėl kokių nors sąlygų, pavyzdžiui, dėl kriterijų ar atitinkamų rodiklių, kuriems esant darbo užmokestis (bazinis atlygis ir (arba) papildoma atlygio dalis) yra mažinamas ar pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios teismų išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir padarytos tinkamai taikant įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, todėl kaip nepagrįsti atmestini atsakovo kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad šalys darbo sutartimi buvo sulygusios, jog papildoma atlygio dalis (kintama darbo užmokesčio dalis) ieškovui bus mokama tuo atveju, kai bus pasiektas įmonės 2007 m. rugsėjo–spalio mėn. tarpininkavimo paslaugų pajamų lygis ir pasiekta, kad 100 procentų besikreipusių klientų automobilių remontą vykdytų pas atsakovą, taip pat atsakovo kasacinio skundo argumentai, kuriais nurodytame kontekste teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai apskaičiavo priteistinas sumas. Pažymėtina, pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“, bylos Nr. 3K-3-318/2008).

30Taigi, byloje nustatyta, kad šalių darbo sutartimi sulygta, jog ieškovo darbo užmokestį sudarys tarifinis atlygis ir kintama darbo užmokesčio dalis – priedas, kurio dydis - atitinkama tam tikro pelno dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas sulygtą kintama darbo užmokesčio dalį nepagrįstai traktuoja kaip premiją. Pagal tokias darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas, kurios yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims, atsakovas turėjo pareigą ieškovui už kiekvieną dirbtą mėnesį mokėti 2020 Lt bazinį atlygį ir atitinkamą tam tikro pelno dalį, o ieškovas turėjo teisę reikalauti, kad jam būtų išmokėtas nurodytas bazinis atlygis ir atitinkama tam tikro pelno dalis. Byloje taip pat nustatyta, kad: nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas pradėjo ieškovui nebemokėti visos darbo sutartimi sulygtos kintamos darbo užmokesčio dalies; vėlesniais metais jos apskritai nemokėjo, nes savo 2008 m. gruodžio 18 d. bei 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymais nustatė premijų ieškovui prie atlyginimo mokėjimą bei atitinkamą jų skaičiavimo tvarką; įgyvendinus šią tvarką ieškovo realiai gaunamas darbo užmokestis buvo sumažintas.

31Darbo sutarties keitimas reiškia joje sulygtų sąlygų pakeitimą. Darbo teisėje pripažįstama, kad darbo sutarties šalys savo susitarimu, išreikšdamos suderintą valią, gali pakeisti bet kurią sutarties sąlygą, tačiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, kuri užtikrina, jog būtų teisiškai realizuota darbo teisės apsauginė (socialinė) funkcija – užtikrinti žmogaus teises darbo procese. DK 120 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas – nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas; keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą; tokio sutikimo nereikia, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono G. P. Rabikausko pagrindinė mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ v. AB „Kaišiadorių paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-317/2005; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, taigi ir sumažinus darbo užmokestį, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono G. P. Rabikausko pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-265/2005). Apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams DK 203 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje nustatytas išankstinis įspėjimas apie numatomą darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą įstatymo leidėjo nustatytas tokiais tikslais, kad darbuotojas turėtų galimybę ir pakankamai laiko nuspręsti, ar jam verta pasilikti įmonėje pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011). Darbuotojas negali būti priverčiamas dirbti už, pakeitus darbo apmokėjimo sąlygas, sumažintą darbo užmokestį.

32Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad atsakovas, savo įsakymais keisdamas šalių darbo sutartyje sulygtą darbo apmokėjimo sąlygą (dalyje dėl papildomos atlygio dalies) ir taip faktiškai sumažindamas ieškovo darbo užmokestį, turėjo iš anksto raštu įspėti ieškovą ir gauti šio rašytinį sutikimą. Faktiniai bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad atsakovas, pakeisdamas šalių darbo sutartyje sulygtą darbo apmokėjimo sąlygą, nesilaikė nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. M. R. v. UAB „Vilniaus miestprojektas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2011, pripažinta buvus darbuotojo sutikimą pakeisti darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas net ir nesant rašytinio sutikimo, atsižvelgiant į nustatytas konkrečias tos bylos aplinkybes: tai, kad darbuotojas, dalyvaudamas administracijos darbuotojų posėdyje, pritarė (balsavo už) teikiamam naujų darbo apmokėjimo nuostatų projektui; darbuotojas iki atleidimo iš darbo nekėlė klausimo dėl neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio; darbuotojas siekė, kad jam būtų pakeista darbo sutarties sąlyga dėl kintamo darbo užmokesčio ir būtų nustatytas pastovus (fiksuotas) darbo užmokestis; darbuotojo eitas vyriausiojo buhalterio pareigas ir to nulemtą jo teisinę padėtį. Tačiau šios bylos ir nurodytos civilinės bylos Nr. 3K-3-131/2011 faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl joje priimta nutartis negali būti pripažįstama teismo precedentu šioje byloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas nesant raštiško darbuotojo sutikimo teisines pasekmes – pripažinimą, kad darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimas buvo teisėtas – gali sukelti tik išskirtinais atvejais, pavyzdžiui, kai nustatomi darbuotojo atlikti aktyvūs veiksmai, kuriais buvo išreikšta jo valia, jog jis sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimui. Pažymėtina ir tai, kad darbdaviui įrodinėjant, jog darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos buvo pakeistos darbuotojui sutikus, net ir nesant raštiško darbuotojo sutikimo, bet kokios abejonės dėl darbuotojo valios traktuotinos darbdavio nenaudai, nes jis, nesilaikydamas įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti raštišką darbuotojo sutikimą, prisiima tokios pareigos neįvykdymo padarinių riziką. Šioje byloje nėra nustatyta, kad ieškovas atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kuriais būtų išreiškęs savo valią, jog sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos pakeitimui. Kitoje byloje ginčydamas atsakovo paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – ieškovas 2010 m. rugpjūčio 30 d. ieškinyje nurodė ir tai, kad jis neįtinka darbdaviui dėl to, jog nesutinka su neteisėtais veiksmais – vienašaliu atlyginimo sumažinimu ir reikalauja sumokėti visą sutartą, o ne sumažintą atlyginimą. Atsakovo nurodomi faktinio pobūdžio argumentai apie ieškovo supažindinimą su darbo apmokėjimo sąlygos pakeitimu, neprieštaravimą tam ir tolesnį darbo santykių tęsimą, darbdavio nustatinėjimą premijos apskaičiavimo tvarkos atsižvelgiant į darbuotojų nuomonę ir kt., teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo pripažinti, kad šalių darbo sutartyje sulygta darbo apmokėjimo sąlyga buvo pakeista esant ieškovo sutikimui. Darytina išvada, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog negalima pripažinti, kad ieškovas sutiko su darbo užmokesčio sumažinimu, taip pat kad aplinkybės, jog ieškovas ir toliau dirbo gaudamas sumažintą atlyginimą ir neinicijavo ginčų dėl pakeistos darbo apmokėjimo sąlygos, neeliminuoja ieškovo teisės gauti visą darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį. Atsakovo kasacinio skundo argumentais pripažinti, kad nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvado padarytos pažeidžiant įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso taisykles bei nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, pagrindo nėra. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas teisę, nėra saistomas žemesnių instancijų teismų kuriamais precedentais. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas atsakovo ginčijamą ieškovo teisę gauti darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį, tinkamai taikė materialinės teisės normas.

33Iš bylos medžiagos matyti, kad, ieškovas, ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašęs iš atsakovo priteisti 27 870,87 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei 2793,64 Lt delspinigių, vėlesniu pareiškimu dėl reikalavimų sumažinimo nurodytus reikalavimus sumažino, prašė priteisti 26 503,26 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 2644,30 Lt delspinigių, pateikė tokį reikalavimų dydį pagrindžiančius apskaičiavimus ir paaiškinimus bei būtent tokio dydžio šiuos reikalavimus palaikė (T 4, b. l. 29–37, 50-62, 73-84, 95-109). Bylą nagrinėję teismai savo procesiniuose sprendimuose neatkreipė dėmesio į ieškovo sumažinimą reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tenkintino reikalavimo dydžio bei priteidamas iš atsakovo ieškovo naudai 27 870,87 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 2793,64 Lt delspinigių, nesirėmė CPK 417 straipsnyje įtvirtinta teise viršyti pareikštus reikalavimus ir nenurodė jokių argumentų, dėl kurių negalima remtis ieškovo prie pareiškimo dėl reikalavimų sumažinimo pateiktais paskaičiavimais ir paaiškinimais, juos patvirtinančiais kitais byloje surinktais įrodymais, taip pat nenurodė argumentų, dėl kurių yra pagrindas nurodytus ieškovo reikalavimus patenkinti didesne apimtimi. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, kasacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei delspinigių priteisimo tenkindamas didesme nei ieškovas prašė apimtimi, netinkamai taikė proceso teisės normas. Nustatyta klaida ištaisytina, apskųsta nutartis pakeistina, ja iš atsakovo ieškovo naudai priteistas neišmokėtas darbo užmokestis sumažintinas iki 26 503,26 Lt, o priteisti delspinigiai – iki 2644,30 Lt (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

34Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

35DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (2 dalis); kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis, 2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija, galiojanti nuo 2005 m. gegužės 28 d.).

36Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009). Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007). DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.).

37Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną jam neišmokėjo 26 503,26 Lt darbo užmokesčio ir 2 644,30 Lt delspinigų, taigi DK 141 straipsnio 3 dalies taikymui reikšmingas uždelsimo atsiskaityti faktas yra nustatytas. Faktiniai bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad dėl neatsiskaitymo laiku ieškovo kaltės nėra. Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad nurodyti 26 503,26 Lt darbo užmokesčio yra per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. birželio mėnesio ieškovo negautas darbo užmokestis (skirtumas tarp šalių darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio ir ieškovo realiai gauto darbo užmokesčio); nurodyta darbo užmokesčio skola susidarė dėl to, kad nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas pradėjo ieškovui nebemokėti visos darbo sutartimi sulygtos kintamos darbo užmokesčio dalies, vėlesniais metais jos apskritai nemokėjo, nes savo 2008 m. gruodžio 18 d. bei 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymais nustatė premijų ieškovui prie atlyginimo mokėjimą bei atitinkamą jų skaičiavimo tvarką, kurią įgyvendinus ieškovo realiai gaunamas darbo užmokestis buvo sumažintas. Nurodyta 2 644,30 Lt delspinigių suma yra delspinigiai, apskaičiuoti už nurodyto darbo užmokesčio ieškovui neišmokėjimą laiku, kol šalis siejo darbo santykiai. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2011 m. birželio 1 d. iki visiško atsiskaitymo motyvuodamas tuo, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo sąmoningą uždelsimą, t.y. subjektyvų žinojimą, jog ieškovui neišmoka visų jam priklausančių išmokų, todėl taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją atsakovui būtų neproporcinga priemonė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos taikymas atsakovui būtų neproporcinga priemonė, o nurodytą išvadą grindė faktine aplinkybe, jog nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai (žinodamas) uždelsė atsiskaityti su ieškovu. Teisėjų kolegija, remdamasi DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei nurodyta šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika, taip pat atsižvelgdama į faktinius šios bylos duomenis, pripažįsta pagrįstais ieškovo kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nurodytą ieškovo reikalavimą, netinkamai aiškino ir taikė DK 141 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pažymėtina, kad taikant proporcingumo principą teismo pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisiama išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti tik mažinama, bet ne reikalavimas visiškai atmetamas. Tuo tarpu faktinės bylos aplinkybės, susijusios su uždelsimo atsiskaityti faktu (pavyzdžiui, darbdavio kaltės forma, darbuotojo elgesiu ir kt.), gali būti vertinamos sprendžiant dėl pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, kaip sankcijos, atitikties teisės pažeidimui, DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, proporcingumui, kaip bendrajam teisės principui. Nustatyti netinkamas materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas bei nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir ja paliktą nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriomis atmestas ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3, 4 dalys).

38Kaip jau ankščiau šioje nutartyje nurodyta, byloje yra nustatytos DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio atsakovui pradėjus ieškovui nebemokėti visos darbo sutartimi sulygtos kintamos darbo užmokesčio dalies, o vėlesniais metais neteisėtai pakeitus šalių darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas, dėl to ieškovo realiai gaunamas darbo užmokestis buvo sumažintas, ieškovas, tai žinodamas, toliau tęsė darbo santykius, dėl pažeistų teisių į darbo ginčų komisiją nesikreipė, ginčo nagrinėjimą teisme inicijavo 2011 m. liepos 4 d. tik po atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka. Apie ieškovo, kol šalis siejo darbo santykiai, poziciją dėl darbo užmokesčio, bylos duomenimis, patikimai liudija vien tik tai, kad kitoje byloje ginčydamas atsakovo paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – ieškovas 2010 m. rugpjūčio 30 d. ieškinyje nurodė ir tai, jog jis neįtinka darbdaviui dėl to, kad nesutinka su neteisėtais veiksmais – vienašaliu atlyginimo sumažinimu ir reikalauja sumokėti visą sutartą, o ne sumažintą atlyginimą. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas, kol šalis siejo darbo santykiai, reiškė atsakovui pretenzijas dėl darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad galimybė pasinaudoti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ieškovui buvo žinoma, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, jis darbo ginčų komisijoje, o vėliau ir teisme ginčijo atsakovo 2010 m. liepos 29 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Pažymėtina ir tai, kad nors nurodytame 2010 m. rugpjūčio 30 d. ieškinyje dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ieškovas nurodė į jo ir darbdavio nesutarimo dėl darbo užmokesčio egzistavimą, tačiau iki darbo santykių pasibaigimo neinicijavo tokio darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis bei į darbo santykių sutartinį pobūdį, sprendžia, kad toks ieškovo elgesys galėjo klaidinti atsakovą ir daryti reikšmingą įtaką šio sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną. Ieškovas prašo jam priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį po 2652,87 Lt per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2011 m. birželio 1 d. iki visiško atsiskaitymo. Pagal bylos duomenis, atsakovo uždelsimas atsiskaityti su ieškovu, prasidėjęs 2011 m. birželio 1 d., tęsiasi ir šios kasacinio teismo nutarties priėmimo dieną, už visą šį laikotarpį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis sudaro daugiau kaip 57 000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kaip tokią, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti išmokos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžius, į tai, kad ieškovo elgesys galėjo klaidinti atsakovą ir daryti reikšmingą įtaką šio sprendimams bei veiksmams, tarp jų ir dėl visiško atsiskaitymo su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, konstatuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio po 2652,87 Lt per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo priteisimas ieškovui reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį po 2652,87 Lt per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2011 m. birželio 1 d. iki visiško atsiskaitymo tenkintinas iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 6000 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 2, 35 straipsnis, 36 straipsnio 1, 2 dalys, 141 straipsnio 3 dalis). Likusi šio ieškovo reikalavimo dalis atmestina, todėl atitinkamos apskųstų nutarties ir sprendimo dalys dėl jo atmetimo paliktinos nepakeistos.

39Pažymėtina, kad darbdavys, nevykdydamas teismo sprendimo, prisiima jam galinčių kilti neigiamų padarinių riziką.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Pakeitus apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjomosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą, taip pat į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.

42Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo kasacinio skundo teiginį, kad apeliacinės instancijos teismas suklydo nurodydamas, jog ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 500 Lt išlaidų advokato pagalbai. Konstatuotina, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

43Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2108,84 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas buvo atleistas paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą.

44Už advokato pagalbą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 2850 Lt , o už advokato pagalbą kasaciniame teisme – 105 Lt, t. y. iš viso 2955 Lt. Atsakovo naudai iš ieškovo priteistina taip pat priteistina 45,54 Lt atsakovo turėtų žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų. Taigi atsakovo naudai iš ieškovo iš viso priteistina 3000,54 Lt bylinėjimosi išlaidų.

45Kasaciniame teisme patirta 48,51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi šalių kasaciniai skundai tenkinti iš dalies, tai šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos taip: iš ieškovo priteistina 12,13 Lt, o iš atsakovo – 36,38 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

46Iš atsakovo valstybės naudai viso priteistina 2145,22 Lt bylinėjimosi išlaidų.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 20 d. nutartį ir ja paliktą nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo dalį. Vykdytiną rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

49„Ieškinį patenkinti iš dalies.

50Priteisti iš atsakovo UAB „Autoaljansas“ (duomenys neskelbtini) 26 503,26 Lt (dvidešimt šeši tūkstančiai penki šimtai trys litai 26 ct) neišmokėto darbo užmokesčio, 2644,30 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt keturi litai 30 ct) delspinigių, 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų) vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ieškovo A. S. (duomenys neskelbtini) naudai.

51Priteisti iš atsakovo UAB „Autoaljansas“ (duomenys neskelbtini) 2145,22 Lt (du tūkstančiai šimtas keturiasdešimt penki litai 22 ct) bylinėjimosi bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

52Priteisti iš ieškovo A. S. (duomenys neskelbtini) 3000,54 Lt (trys tūkstančiai litų 54 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Autoaljansas“ (duomenys neskelbtini) naudai ir 12,13 Lt (dvylika litų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.“

53Likusią nutarties ir sprendimo dalį palikti nepakeistą

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nagrinėjami teisės klausimai dėl ginčo kvalifikavimo reikalavimo... 6. Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 27... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių... 12. Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo priteisti vidutinį... 13. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį... 14. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė DK 141 straipsnio 3 dalį ir... 15. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 16. 1. Dėl ginčo kvalifikavimo. Šalių ginčas yra susijęs su ieškovui... 17. 2. Dėl ieškovo sutikimo tęsti darbą pagal pakeistą darbo apmokėjimo... 18. 3. Dėl neteisingai apskaičiuotos skolos sumos. Apeliacinės iunstancijos... 19. 4. Dėl priteistos atstovavimo išlaidų sumos. Apeliacinės instancijos... 20. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl ginčo kvalifikavimo ieškovo reikalavimo dėl neišmokėto darbo... 24. Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima... 25. DK 297 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188... 26. Iš šios bylos duomenų matyti, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl... 27. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš apskųstos apeliacinės instancijos teismo... 28. Dėl šalių darbo sutartimi sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos, DK 120... 29. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę surinktus įrodymus bei šalių darbo... 30. Taigi, byloje nustatyta, kad šalių darbo sutartimi sulygta, jog ieškovo... 31. Darbo sutarties keitimas reiškia joje sulygtų sąlygų pakeitimą. Darbo... 32. Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vadovaujantis teisės... 33. Iš bylos medžiagos matyti, kad, ieškovas, ieškiniu ir patikslintu ieškiniu... 34. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje... 35. DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su... 36. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti... 37. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną jam... 38. Kaip jau ankščiau šioje nutartyje nurodyta, byloje yra nustatytos DK 141... 39. Pažymėtina, kad darbdavys, nevykdydamas teismo sprendimo, prisiima jam... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Pakeitus apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, perskirstomos... 42. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo kasacinio skundo teiginį,... 43. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2108,84 Lt žyminio mokesčio, nuo... 44. Už advokato pagalbą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos... 45. Kasaciniame teisme patirta 48,51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 46. Iš atsakovo valstybės naudai viso priteistina 2145,22 Lt bylinėjimosi... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 49. „Ieškinį patenkinti iš dalies.... 50. Priteisti iš atsakovo UAB „Autoaljansas“ (duomenys neskelbtini) 26 503,26... 51. Priteisti iš atsakovo UAB „Autoaljansas“ (duomenys neskelbtini) 2145,22 Lt... 52. Priteisti iš ieškovo A. S. (duomenys neskelbtini) 3000,54 Lt (trys... 53. Likusią nutarties ir sprendimo dalį palikti nepakeistą... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...