Byla 1S-152-768/2017
Dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 10 d. nutarties

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. M. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 10 d. nutarties,

Nustatė

2

  1. ( - ) apskrities VPK ( - ) rajono PK 2017 m. kovo 2 d. registruotas Pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168, 229, 247 straipsniuose, dėl to, kad ( - ) rajono savivaldybės internetinėje svetainėje ( - ) paskelbtas ( - ) apygardos prokuratūros( - ) apylinkės prokuratūros 2017-01-10 raštas, kuriame paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenys dėl Pareiškėjui nutraukto ikiteisminio tyrimo pagal BK ( - ) numatytu pagrindu. Šiame rašte jo vardas ir pavardė nenuasmeninti, todėl šie duomenys tapo prieinami visiems asmenims, nors jis ir nėra viešas asmuo - informacija negalėjo būti skelbiama viešai. Pareiškėjas mano, kad atskleidus šiuos duomenis apie jo privatų gyvenimą, taip pat susijusių su jo garbe ir reputacija, jam padaryta didelė žala.
  2. ( - ) apskrities VPK ( - ) rajono PK ( - ) skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ž. S. 2017 m. kovo 10 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. ( - ) dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo, tarnybos pareigų neatlikimo ir ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo, motyvuodamas tuo, kad nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnis 1 dalies 1 punktas)).
  3. ( - ) apygardos prokuratūros ( - ) apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė S. P. 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu atsisakė tenkinti Pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti ( - ) apskrities VPK ( - ) rajono PK ( - ) skyriaus pareigūno nutarimą, kaip nepagrįstą ir paliko minėtą nutarimą galioti.
  4. Skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi Pareiškėjo skundas dėl ( - ) apygardos prokuratūros ( - ) apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės S. P. 2017 m. balandžio 11 d. nutarimo panaikinimo taip pat buvo atmestas iš esmės tais pačiais motyvais, papildomai detalizuojant ir išaiškinant ne tik viešo asmens sąvokos ir ikiteisminio tyrimo duomenų sampratą, tačiau ir vieno dokumento sąsajumą su Pareiškėjo patirtomis daugelio veiksnių nulemtomis pasekmėmis.
  1. Pareiškėjas, iš esmės identišku skundu kaip ir pirmosios instancijos teismui, prašo panaikinti skundžiamą Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 10 d. nutartį, išskirdamas esminį skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis yra viešas asmuo, todėl informacija su jo ypatingais duomenimis ir privatų gyvenimą negalėjo būti skelbiama be jo sutikimo. Mano, kad yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu.
  2. Skundas atmetamas.
  3. Baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą: 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, priimdamas sprendimus, tame tarpe – ir nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma. Papildomai pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą Nr. ( - ), pagal kurią buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, Pareiškėjo skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, vyriausiosios prokurorės ir pareigūno nutarimus, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nebuvo pradėtas visiškai pagrįstai. Pažymėtina, kad tiek pareigūno ir vyriausiosios prokurorės nutarimuose, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje, išdėstyti labai išsamūs ir pagrįsti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo motyvai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, todėl jų nekartoja ir dar labiau nedetalizuoja, o pasisako tik dėl esminių skundo argumentų. Pažymėtina, kad institucijų atstovų priimtuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti bei išanalizuoti bylos duomenys, jų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstos, nes negauta objektyvių duomenų, kad būtų padarytos kokios nors nusikalstamos veikos. Beje, apeliaciniame skunde, kuris iš esmės identiškas pateiktam pirmosios instancijos teismui, Pareiškėjas nenurodė jokių naujų argumentų bei motyvų, kurie nebūtų buvę įvertinti priimant ne tik minėtus nutarimus, tačiau ir skundžiamą nutartį. Procesiniuose dokumentuose įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam nurodytų faktų dėl galimų nusikalstamų veikų vertinimui, išsamiai atsakyta į pagrindinius skundų argumentus, o padarytos išvados apie galimų nusikalstamų veikų požymių nebuvimą ir dėl sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paremtos surinktų duomenų visuma. Ta aplinkybė, kad Pareiškėjo argumentai įvertintini kitaip nei jis mano esant teisinga, visai nereiškia, kad duomenų vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.
  5. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės išskiria vienintelį ir esminį argumentą – tai, kad ( - ) direktorius nėra viešas asmuo, todėl Pareiškėjo manymu, informacija, susijusi su jo ypatingais asmens duomenimis, apie jo privatų gyvenimą negalėjo būti skelbiama be jo sutikimo. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia Pareiškėjo pozicija nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje nurodyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (suvestinė redakcija galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ( - ) – viešasis juridinis asmuo - ( - ) rajono savivaldybės įstaiga. Pareiškėjas – ( - ) direktorius, kuris tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas ( - ) rajono savivaldybės tarybai, su kuria kartu organizuoja ir valdo mokyklos veiklą. Reiškia, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad Pareiškėjas, įgyvendindamas administracinius nurodymus, atitinka viešo asmens statusą. Tokią išvadą išties sustiprina tuo metu buvęs Pareiškėjo darbo bei veiklos pobūdis, todėl savaime suprantama, kad informacija, susijusi su viešu asmeniu, visuomenei bus visada aktuali, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viešojo asmens veikla ar ypač veiksmai, susiję su darbo funkcijomis, negali būti laikomi privataus gyvenimo sfera, betarpiškai saugoma įstatymo. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Pareiškėjas, būdamas ( - ) direktoriumi, pagrįstai buvo laikomas viešuoju asmeniu.
  6. Pareiškėjas, subjektyviai vertindamas susidariusią situaciją tvirtina, kad ( - ) rajono savivaldybės internetinėje svetainėje ( - ) paskelbus ( - ) apygardos prokuratūros ( - ) apylinkės prokuratūros 2017-01-10 raštą Nr. ( - ), kuriame jo vardas ir pavardė nenuasmeninti, buvo atskleisti duomenys apie jo privatų gyvenimą, taip pat susiję su jo garbe ir reputacija, dėl ko jam buvo padaryta didelė žala. Iš tiesų, minėtame prokuratūros rašte „Dėl informacijos pateikimo“ matyti informacija, susijusi su nusikalstamos veikos padarymu ( - ), t. y. kad Pareiškėjas (vardas, pavardė nurodyti), kuriam buvo pareikšti įtarimai, ( - ) patalpose ( - ) delnu sudavė vieną smūgį ( - )) į veidą. Iš rašto taip pat matyti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu, Pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (medžiagos l. 7). Taigi, vertinant šio rašto turinį, aukštesniojo teismo nuomone, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus: kokia informacija ir kokiu būtent tikslu ji paskelbta. Minėto rašto turinys patvirtina, kad, kaip beje, visiškai teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, informacija, susijusi su Pareiškėju, kaip asmeniu, su jo šeimos gyvenimu, psichine, fizine sveikata, slaptus asmeninius faktus, jo pažiūras ir kt., kuriuos galima paviešinti tik esant asmens sutikimui, nebuvo atskleista, atvirkščiai, paskelbta informacija susijusi išimtinai su drausmės pažeidimo išsprendimu. Tai, kad prokuratūros rašte nėra nuasmeninti jo vardas ir pavardė nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo paskelbti duomenys apie jo privatų gyvenimą, kita vertus, jis tuo metu ėjo pareigas, priskiriamas viešajam asmeniui, todėl natūralu, kad vardas ir pavardė nebuvo nuasmeninti. Kita vertus, pažymėtina, kad šis įvykis visuomenėje iš tiesų buvo plačiai analizuojamas ir pozicijos reiškiamos įvairiais aspektais, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vieno dokumento paskelbimas, kuriame, aukštesniojo teismo nuomone, iš esmės informacijos nurodyta minimaliai ir tik tiek, kiek būtina drausmės bylai išspręsti, vardo ir pavardės nenuasmeninimas negali būti siejamas su Pareiškėjo patiriama žala. Galiausia, svarbu paminėti ir tai, kad net ir privataus gyvenimo apsauga nėra visiškai absoliuti, kadangi ji gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tuo atveju, kai tokia informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, ar kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Taip pat informacija gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Taigi, šiuo atveju, paskelbti duomenys nelaikytini privačiais, liečiančiais jo asmeninį gyvenimą.
  7. Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad ( - ) rajono savivaldybės administracijos sprendimas patalpinti savivaldybės internetinėje svetainėje šį raštą, kaip ir kitus, kurie susiję su padarytu darbo drausmės pažeidimo išsprendimu, iš esmės siejasi ir su ( - ) rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. ( - ) patvirtintais ( - ) nuostatais, kuriuose nurodyta, kad sprendimas dėl ( - ) reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar ( - ) grupės ar tipo pakeitimo skelbiamas vietos spaudoje, ( - ) rajono savivaldybės ir ( - ) interneto svetainėse. Reiškia, kad duomenys susiję su ne tik ( - ) veikla, tačiau ir jos struktūra, yra skelbiami viešai. Šiuo atveju, būtina informacija savivaldybės internetiniame puslapyje buvo viešai paskelbta laikantis visų numatytų teisės aktų reikalavimų. Aukštesnės instancijos teismas papildomai pažymi, kad tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Šiuo atveju savivaldybės puslapyje visuomenei pateikta informacija apie tikrą įvykį, buvo teisinga, pagrįsta faktais, todėl net ir šiuo aspektu negalima teigti, kad buvo paskelbti duomenys, kaip minėta, kurie buvo paviešinti netgi kitose medijos priemonėse, nėra tikra ar netiksli. Dar daugiau, šiuo konkrečiu atveju, nėra abejonių, kad visuomenė buvo pagrįstai ir visiškai teisėtai informuota apie tarybos posėdį, kuriame bus svarstoma apie drausminės nuobaudos taikymą viešajam asmeniui.
  8. Aukštesnės instancijos teismas turėtų atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų duomenų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas aukštesnės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-308/2014).
Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. mutati mutandis Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59–60).
  1. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju vyriausioji prokurorė motyvuotai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo pareiškimą, o ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, atmetusi Pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu, kadangi šiuo atveju visiškai pagrįstai konstatuota, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 168, 229, 247 straipsniuose, todėl naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį nėra teisinio pagrindo.

3Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

4Pareiškėjo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį.

5Nutartis neskundžiama.

Ryšiai