Byla 2A-639-431/2014
Dėl įpareigojimo ištaisyti trūkumus, tretieji asmenys byloje – M. V. ir UAB „Dokaras“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „ViaCon Statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gudelių šilas“ ieškinį atsakovui UAB „ViaCon Statyba“ dėl įpareigojimo ištaisyti trūkumus, tretieji asmenys byloje – M. V. ir UAB „Dokaras“.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti (pašalinti) M. V. priklausančio garažo, esančio ( - ), pagal naudojimosi tvarką patalpos pažymėtos indeksu G-32 arba B-41 (4/714 dalys patalpos) trūkumus, t.y. pašalinti priežastis, dėl kurių drėksta bei pelija garažo lubos bei sienos; atsakovui neįvykdžius įpareigojimo ištaisyti trūkumus per nustatytą terminą, nurodyti, jog ieškovas turi teisę ištaisyti (pašalinti) M. V. priklausančio garažo trūkumus, t.y. pašalinti priežastis, dėl kurių drėksta bei pelija garažo lubos bei sienos, atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007 m. lapkričio 6 d. UAB „Hanner development“ (dabar – UAB „Dokaras“) su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį Nr. HD-GDŠ-207-03-07-JR, kuria atsakovas įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, laikantis teisės aktų atlikti požeminio parkingo monolitinės perdangos hidroizoliacijos įrengimo darbus. 2010-12-29 statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-603 parkingas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Ieškovas 2011-02-11 ir 2011-07-11 gavo trečiojo asmens, M. V. pretenzijas dėl drėkstančių garažo sienų ir lubų, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą, tačiau trūkumai taip ir nebuvo ištaisyti. Kadangi statinio garantiniu laikotarpiu, numatytu Statybos įstatymo 36 straipsnyje, paaiškėjo parkingo trūkumai, o šiuos trūkumus turi teisinę pareigą taisyti rangovas, atlikęs darbus, ieškovas pareiškė reikalavimą dėl įpareigojimo per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti (pašalinti) trečiajam asmeniui priklausančio garažo trūkumus, t. y. pašalinti priežastis, dėl kurių drėksta bei pelija garažo lubos ir sienos. Ieškovas yra gyvenamojo namo, kuriame yra parkingas ir tuo pačiu trečiojo asmens garažas, statytojas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, 3 straipsnį. Kadangi statinys buvo statomas statybos valdymo būdu, minimo parkingo statinio statybos valdytoju buvo UAB „Dokaras“. Rangovo pareigą ištaisyti garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius trūkumus numato Statybos įstatymas, Statybos techniniai reglamentai bei 2007-11- 06 statybos rangos sutartis Nr. HD-GDŠ-207-03-07-JR. Teismo ekspertizės akte ekspertas davė išvadą, jog vanduo ant parkingo lubų ir sienų kondensuojasi dėl netinkamos šilumos izoliacijos bei nurodyta, kad atsakovo įrengta šilumos izoliacija yra su defektais arba ją įrengiant yra nesilaikyta projekto reikalavimų. Todėl atsakovas privalo ištaisyti (pašalinti) trūkumus, t.y. pašalinti priežastis, dėl kurių drėksta bei pelija garažo lubos bei sienos.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad atsakovas nėra atsakingas už darbų trūkumus, nes darbus atliko pagal darbo projekto brėžinius, parengtus ir patvirtintus statybų valdytojo. Atsakovas rangos sutartimi nustatytus požeminio parkingo monolitinės perdangos hidroizoliacijos įrengimo darbus atliko pagal ieškovo užsakymu parengtus darbo brėžinius, kuriuos rengė jis pats kartu su P. architektūros projektavimo firma „GRAFO“. Atsakovas darbų daliai atlikti nerengė jokio techninio projekto bei nedalyvavo jį rengiant, t.y. nebuvo projektuotojas, tuo rūpinosi UAB „Dokaras“. Atsakovo atliktų darbų daliai buvo gauti tiek statybos vadovo, tiek architekto pritarimai. Atsakovas dar iki pradedant savo daliai tenkančius rangos darbus buvo ne kartą išreiškęs savo nuomonę, jog reikalinga papildoma termoizoliacija, tačiau į atsakovo nuomonę bei siūlymus atsižvelgta nebuvo. Ieškovas nenurodo, ko konkrečiai atsakovas nepadarė arba ką padarė nekokybiškai ir netinkamai. Pagal CK 6.703 straipsnio l dalį projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Ieškovas visiškai nekelia projektuotojo ir statybos techninę priežiūrą vykdžiusių asmenų atsakomybės klausimo, tačiau būtent jie yra vieni pagrindinių asmenų, dėl kurių veiksmų ar neveikimo galimai yra atsiradę defektai. Be to, defektai yra galimi ir dėl eksploatavimo taisyklių nesilaikymo. Atsakovas rangos darbus atliko nenukrypdamas nuo UAB „Dokaras“ pateikto projekto, todėl atsakovo atsakomybės dėl tariamų darbų trūkumų nėra. Besilaikančios drėgmės problema yra susijusi ne su hidroizoliacija, bet su termoizoliacija. Šią nuomonę patvirtina ir pateikiamas UAB „City Service“ atliktas pastato termovizinis tyrimas. Be to, statybos techninės priežiūros inžinieriaus V. S. 2011-04-05 Požeminio garažo B-41 apžiūros akte nurodyta, jog kondensato atsiradimą galimai įtakoja kelios priežastys, tarp kurių - „nepakankamas šilumos izoliacijos storis apšiltinant galinę garažo sieną bei lubas; nesujungta horizontali ir vertikali šilumos izoliacija“ (t.y. problemos dėl termoizoliacijos). Eksperto S. M. išvados teismo ekspertizės akte yra nemotyvuotos, nekonkrečios. Atsakovo nurodyti liudytojai bei papildomai įtraukti tretieji asmenys padėtų tinkamam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui.

7Trečiasis asmuo UAB „Dokaras“ palaikė ieškinį ir prašė jį pilnai patenkinti ieškovo nurodytais motyvais ir pagrindais.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti (pašalinti) M. V. priklausančio garažo trūkumus, tai yra pašalinti priežastis, dėl kurių drėksta bei pelija garažo lubos bei sienos. Atsakovui neįvykdžius sprendimo (įpareigojimo ištaisyti trūkumus) per nustatytą terminą, nurodė, kad ieškovas turi teisę ištaisyti (pašalinti) M. V. priklausančio garažo trūkumus, tai yra pašalinti priežastis, dėl kurių drėksta bei pelija garažo lubos bei sienos, atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Priteisė iš atsakovo ieškovui 142,00 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo ekspertui S. M. 484,00 Lt už eksperto dalyvavimą teisme.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal UAB „Dokaras“ ir atsakovo 2007-11- sudarytą statybos rangos sutartį Nr.HD-GDŠ-207-03-07-JR atsakovas įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis atlikti požeminio parkingo monolitinės perdangos hidroizoliacijos įrengimo darbus. 2010-12-12 Statybos užbaigimo aktu Nr.SUA-603, parkingas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Trečiasis asmuo, M. V. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu dėl netinkamos kokybės daikto trūkumų ištaisymo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-4915-600/2012 įpareigojo UAB „Gudelių šilas“ pašalinti priežastis, dėl kurių drėksta (kondensuojasi vandens garai) bei pelija garažo lubos ir sienos, tačiau šis sprendimas apskųstas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Ieškovas yra gyvenamojo namo bei jo parkingo, kuriame yra trečiojo asmens garažas, statytojas. Statinys buvo statomas statybos valdymo būdu, ginčo parkingo statinio statybos valdytojas buvo UAB „Dokaras“ . Atsakovas pagal rangos sutarties 7.1 ir 7.9 punktus įsipareigojo darbus atlikti pagal galiojančius teisės aktus, norminių statybos techninių dokumentų reikalavimus, garantavo atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kokybę bei įsipareigojo ištaisyti paaiškėjusius statybos darbų trūkumus (Rangos sutarties 11.1, 11.2 ir 11.4 punktai). Statinio garantiniai terminai nustatyti projektavimo rangos sutartyse. Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio techninis prižiūrėtojas pagal CK 6.697 ir 6.698 straipsnius atsako už per garantinį terminą nustatytus defektus. Statybos įstatymo 36 straipsnyje nustatyti statinio kokybės garantijos terminai bei nurodyta, kad rangovas privalo rangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pats ištaisyti garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius trūkumus. Naujos statybos statinio garantinių įsipareigojimų vykdymo tvarka yra numatyta Statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (galiojo iki 2011-06-30), kuriame buvo nustatyta rangovo pareiga pašalinti defektus. 2011-07-01 įsigaliojus Statybos techniniam reglamentui STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, kuriame nurodyta, kad pareigą taisyti statinio trūkumus turi rangovas. Atsakovas darbus atliko, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą ginčo objekto rūsio sienos bei parkingo perdangos detalės brėžinį. Buvo pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai. Juose nurodyta, jog hidroizoliacija įrengta pagal projektą, dangos pažeidimų nėra, leidžiama vykdyti gerbūvio įrengimą. 2011-04-05 Statybos techninės priežiūros inžinierius V. S. surašė Požeminio garažo B-41 apžiūros akto raštą, kuriame nurodyta, kad garaže pastebėti vandens lašai ant lubų ir galinės garažo sienos, tam įtakos turi nepakankamas šilumos izoliacijos storis šiltinant galinę garažo sieną ir lubas, nesujungta horizontali ir vertikali šilumos izoliacija, nurodyta pakoreguoti ištraukiamosios ventiliacijos grotelių išdėstymą. Teismui paskyrus ekspertizę, ekspertas S. M. patvirtino, jog požeminiame garaže sienos ir lubos drėksta dėl vandens kondensavimosi ant konstrukcijų paviršiaus, vanduo ant lubų ir sienų kondensuojasi dėl netinkamos šilumos izoliacijos; atsakovo pagal 2007-11-06 statybos rangos sutartį Nr.HD-GDŠ-207-03-07-JR įrengta šilumos izoliacija yra su defektais arba ją įrengiant yra nesilaikyta projekto reikalavimų. Hidroizoliacijos įrengimo defektų nenustatyta. Nustatyti projektinės dokumentacijos trūkumai yra formalūs, techniniu požiūriu brėžinių sprendiniai yra tinkami, pagal juos galima tinkamai įrengti parkingo stogą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2009 konstatavo, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „ViaCon Statyba“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prijungti prie bylos atsakovo atliktų darbų aktus ir pažymas, kurias pirmos instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos 2013 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu.

13Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141) Teismas bylą išnagrinėjo, neįtraukęs nei techninio prižiūrėtojo, nei projektuotojo. Pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį, sprendžiant klausimus dėl statybos darbų kokybės, už defektus atsako ne tik rangovas, bet ir projektuotojas bei techninis prižiūrėtojas. Tačiau teismas atmetė atsakovo prašymus dėl projektuotojo R. P. architektūros firmos “GRAFO” ir techninio prižiūrėtojo S. P. įtraukimo į bylą. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad dėl defektų šalinimo yra atsakingas projektuotojas, rangovas ir techninis prižiūrėtojas, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl šie asmenys nėra įtraukti į bylą ir netgi nebuvo apklausti kaip liudytojai. Todėl teismas priėmė sprendimą ir dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialinių teisių ir pareigų. Tai laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

152) Teismas nevertino ieškovo kaltų veiksmų. Pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį statybos rangos darbų defektų nereikia ištaisyti, jei jie atsirado dėl normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Ieškovo kaltė dėl galimų garažo trūkumų pasireiškė tuo, kad ieškovas nusprendė atlikti tik dalį garažo apšiltinimo įrengimo darbų. Atsakovas atliko darbus iki drenažinio lakšto su geotekstile įrengimo. Pagal projektuotojo rengtą projektą garažas privalėjo būti įrengtas tiksliai laikantis projekto. To nepadarius, peršalimas ir garažo sienų bei lubų drėkimas atsirado būtent dėl netinkamo apšiltinimo. Kadangi likusius garažo perdangos įrengimo darbus užsakovas planavo atlikti pats ir su atsakovu dėl jų nesitarė, atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad dėl ieškovo neatliktų darbų drėksta garažo sienos ir lubos. Ieškovas darbų vykdymo eigoje atsisakė garažo sienų apšiltinimo darbų. Rūsio sienos ir garažo perdangos įrengimo detalės brėžinyje aiškiai matyti, kad ieškovo nurodymas neįrengti garažo šienos apšiltinimo, parašant, kad “jeigu sienos pilnai užpilamos gruntu – polistirolio nereikia”. Brėžinį ir nurodymą nešiltinti sienos pasirašė statybos vadovas A. Š. ir architektas A. V.. Teismui nesutikus byloje apklausti liudytojų, nebuvo galima nustatyti, dėl kokių priežasčių ieškovas atsisakė atlikti suplanuotus darbus, ar sienos buvo pilnai užpiltos gruntu, kas teikė rekomendacijas atsisakyti tokių darbų, kiek toks atsisakymas turėjo įtakos garažo drėkimui. Pagal sutartį atsakovas turėjo įrengti 1272 m2 putų polistirolio EPS100, tačiau per visą laikotarpį įrengė tik 720 m2. Atsakovas teikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina šią aplinkybę, tačiau teismas atsisakė juos prijungti. Šie duomenys papildomai įrodytų, kad atsakovas sienų šilumos izoliacijos neįrenginėjo. Kad garažo apšiltinimas yra viena iš drėkimo priežasčių ginčo nėra. Kadangi ieškovas atsisakė garažo apšiltinimo, tai nėra abejonės, kad dėl garažo drėkimo yra atsakingas ieškovas. Ekspertas nurodė, kad garažo šilumos izoliacija įrengta su defektais arba ją įrengiant nesilaikyta projekto reikalavimų. Teismas visiškai netyrė ir nevertino sienų apšiltinimo, jo kokybės ir įtakos drėkimui. Teismas buvo įpareigojęs ieškovą pateikti duomenis, patvirtinančius, kokie darbai atlikti sienose, ar yra apšiltinimas, tačiau byloje tokie duomenys nebuvo nei pateikti, nei išreikalauti.

163) Eksperto išvados yra nepagrįstos. Ekspertas nepagrįstai nustatė, kad vienintelė drėkimo priežastis yra netinkamas šilumos izoliacijos įrengimas. Tačiau statybos techninės priežiūros inžinierius V. S. nurodė, kad drėkimas gali būti dėl nepakankamo šilumos izoliacijos storio apšiltinant galinę sieną ir lubas, nesujungtos horizontalios ir vertikalios šilumos izoliacijos, tikėtina netinkamos ventiliacijos. Tačiau ekspertas netyrė jokių kitų priežasčių, dėl kurių drėksta sienos. Ekspertas teikė nepagrįstą išvadą, kad vienintelė drėkimo priežastis netinkamas šilumos izoliacijos įrengimas. Teismo posėdžio metu ekspertas patikslino, kad turėjo omenyje ir netinkamą ventiliacijos įrengimą, tačiau atskirai dėl to nepasisakė. Ekspertui pripažinus, kad kategoriška išvada dėl vienintelės drėkimo priežasties yra parašyta neteisingai, teismas negalėjo remtis tokia išvada ir nustatyti atsakovo atsakomybės. Ekspertas taip pat netyrė, kuri konkreti šilumos izoliacijos rengimo vieta įrengta netinkamai, nenustatė faktinių aplinkybių dėl garažo apšiltinimo bei neprašė ir nereikalavo jokios papildomos informacijos.

174) Teismas netinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus: 2011-04-05 V. S. raštą, kuriame nurodytos įvairios galimos drėkimo priežastys, rūsio sienos ir garažo perdangos įrengimo detalę, atsakovo suderintą atlikti tą pačią detalę, pagal kurią atsakovas atliko darbus, rūsio sienos ir garažo perdangos įrengimo suderinta detalę, kurioje nurodyta, kad ieškovas atsisakė sienos apšiltinimo izoliacijos įrengimo, Ekspertizės akto išvadą, kurioje nurodyta, kad garažo sienos ir lubos drėksta dėl netinkamos šilumos izoliacijos, kad atsakovo įrengta šilumos izoliacija yra su defektais arba ją įrengiant yra nesilaikyta projekto reikalavimų.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Gudelių šilas“ prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą. Nurodo, kad atsakovas nepagrindžia, kaip konkrečiai teismo sprendimas nustato į bylą neįtrauktų asmenų teises ir pareigas, kaip keičiasi jų padėtis. Teismas sprendimu nustatė, kad už trūkumus ir žalą ieškovui yra atsakingas atsakovas, taigi jokių kitų asmenų teisės ir pareigos nebuvo numatytos. Pagal teismų praktiką asmuo pasitelkęs trečiąjį asmenį prievolei vykdyti, už jį prieš savo kontrahentą atsako pats. Projektuotoją ir techninį prižiūrėtoją pasitelkė UAB „Dokaras“, kuris veikė kaip statybos valdytojas ieškovo pavedimu. Jeigu ir būtų nustatyta trečiųjų asmenų atsakomybė, tai atsakovo atžvilgiu tokių asmenų veiksmai būtų traktuojami kaip paties ieškovo kaltė ir atsakovo civilinė atsakomybė būtų šalinama ir mažinama dėl nukentėjusiojo ieškovo veiksmų. UAB „Probalt“ parengtame techniniame projekte buvo pateikta pastaba: „mazgus tikslinti pagal gamintojo technologiją ir rekomendacijas“. Patikslintame rūsio sienos ir parkingo detalės brėžinyje nurodyta, kad :“jeigu sienos pilnai užpilamos gruntu – polistirolio nereikia“. Vadinasi atsakovas turėjo įvertinti, ar perdanga neperšals, esant tokiai detalei, ar detalė pilnai užpilama gruntu, tai yra apšiltinimo funkciją tinkamai atliks virš jos esantys grunto sluoksniai. Taigi, atsakovui neišanalizavus rūsio sienos ir parkingo perdangos detalės patikslinimo pasekmių daikto kokybei arba nepaisius nurodymo, kad polistirolio EPS100 gali neklijuoti tik, jeigu detalė bus pilnai užpilama gruntu, negali remtis užsakovo ar jo pasitelktų asmenų nurodymais kaip rangovo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Todėl pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir šalių įrodinėjimo pareigą. Todėl padarė pagrįstą išvadą, kad kaltė dėl trūkumo atsiradimo tenka atsakovui.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. V. prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą. Nurodo, kad absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, tai yra teismo turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Pareiga įrodyti, kad darbai yra atlikti pagal techninio projekto reikalavimus ir atlikti kokybiškai tenka atsakovui. Todėl skundžiamu sprendimu teismas nesprendė techninio prižiūrėtojo bei projektuotojo jokių teisių ir pareigų ir niekaip neįtakojo šių asmenų teisinės padėties. Ginčuose dėl statybos rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų šios aplinkybės užsakovas įrodinėti neprivalo. Pareiga įrodyti, jog ieškovas kaltas dėl trūkumų atsiradimo tenka atsakovui. Tačiau atsakovas neįrodė šių aplinkybių. Ekspertas išsamiai atsakė į visus teismo iškeltus klausimus, todėl tinkamai atliko statybos ekspertizę.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

22Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl rangovo kaltės ir pareigos ištaisyti pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų trūkumus.

23Byloje nustatyta, kad pagal 2007 m. lapkričio 6 d. statybos rangos sutartį Nr. HD-GDŠ-207-03-07-JR atsakovas įsipareigojo pagal techninį projektą bei kitus darbų dokumentus atlikti bei perduoti užsakovui (UAB „Dokaras“) nurodytus hidroizoliacijos įrengimo darbus ant monolitinės požeminio parkingo perdangos ir namų cokolių hidroizoliacijos įrengimo darbus (t. I, b.l. 6-19). Pagal šią sutartį atlikti darbai 2010 m. gruodžio 19 d. Statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-603 buvo pripažinti tinkamais (t. I, b.l. 21-24). Trečiasis asmuo, M. V., 2011 m. vasario 11 d. pateikė pretenziją ieškovui dėl pastebėto garažo sienų ir lubų drėkimo (t. I, b.l. 25-27), vėliau pateikė ieškinį atsakovui UAB „Gudelių šilas“ dėl netinkamos kokybės daiktų trūkumų ištaisymo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4915-600/2012 ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą UAB „Gudelių šilas“ per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti ieškovui M. V. priklausančio garažo trūkumus, tai yra pašalinti priežastis, dėl kurių drėksta (kondensuojasi vandens garai) bei pelija garažo lubos ir sienos. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-881-302/2013 minėtas teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Taigi, aplinkybė, jog garažas, kurio hidroizoliacijos įrengimo darbus pagal statybos rangos sutartį atliko atsakovas, yra su trūkumais yra įrodyta ir dėl jos ginčo nėra.

24Bylos šalių santykius reglamentuoja CK šeštos knygos XXXIII skyriaus trečias skirsnis, kurio 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Ši norma visų pirma reiškia, kad turi būti tiksliai identifikuotas už objekto defektus atsakingas asmuo: rangovas, projektuotojas, statybos techninis prižiūrėtojas ar visi nurodyti asmenys. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005; ir kt.).

25Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog pagal CK normas už objekto trūkumus, nustatytus per garantinį terminą, atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, tačiau netyrė šių trijų statybos rangos teisinių santykių dalyvių atsakomybės laipsnio dėl nustatytų objekto defektų. Atsakovas, siekdamas įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis, atsiliepime ir teismo posėdžių metu prašė įtraukti į bylą projektuotoją R. P. architektūros projektavimo firmą „GRAFO“ bei statybos darbų techninę priežiūrą vykdžiusį S. P. (t. I, b.l. 69-71; 178). Tačiau pirmos instancijos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. protokoline nutartimi atsisakė įtraukti į bylą R. P. projektavimo įmonę „GRAFO“, kadangi įmonės interesai, teisės ir pareigos nebus liečiamos teismo sprendimu (t. I, b.l. 178). Nei projektuotojo, nei subrangovo UAB „Probalt“ atstovai, nei S. P. nebuvo įtraukti į bylą liudytojais. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nebuvo tinkamai ištirtas pagal įstatymą galimos kelių statybos rangos sutarties šalių atsakomybės klausimas.

26Atsakovas kaip savo atsakomybę šalinančią aplinkybę nurodė užsakovo veiksmus, kuriais buvo padaryti pakeitimai projektinėje dokumentacijos. Byloje yra pateikta rūsio sienos ir parkingo perdangos detalės schema su nurodytomis naudotinomis medžiagomis (t. I, b.l. 80). Šioje schemoje matyti pataisymai, patvirtinti statybos vadovo A. Š. ir architekto A. V. parašais. Brėžinyje buvo numatytas prie išorinės sienos klijuojamas putų polistirolas EPS100, tačiau vėliau jam numatyta vieta buvo perbraukta ir nurodyta: „jeigu sienos pilnai užpilamos gruntu – polistirolo nereikia“. Atsakovo teigimu ši korekcija nulėmė atsiradusius objekto defektus – drėgmės formavimąsi ant garažo sienų. Taigi, pripažintina, kad atsakovas pateikė duomenų, galinčių pagrįsti jo atsakomybės už objekto trūkumus nebuvimą.

27Statybos techninės priežiūros inžinierius V. S., pagal trečiojo asmens M. V. užsakymą, 2011 m. kovo 30 d. atlikęs požeminio garažo apžiūrą, nurodė, kad garažo sienų drėkimo priežastis yra kondensato lašai, kurių atsiradimą gali įtakoti: 1) nepakankamas šilumos izoliacijos storis, apšiltinant galinę garažo sieną ir lubas; 2) nesujungta horizontali ir vertikali šilumos izoliacija; 3) pakoreguoti ištraukiamosios ventiliacijos grotelių išdėstymą (t. I, b.l. 28-31). Taigi, buvo nurodytos trys galimos defektų atsiradimo priežastys.

28Pirmos instancijos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi paskyrė byloje statybinę ekspertizę, pavesdamas ekspertui atsakyti į klausimus: 1) kokios yra sienų ir lubų drėkimo ir pelijimo garaže priežastys? Jeigu priežasčių yra kelios, nustatyti kiekvienos iš jų įtaką požeminio garažo defektui; 2) ar atsakovas pagal statybos rangos sutartį hidroizoliacijos ir šilumos įrengimo darbus ant monolitinės požemio garažo perdangos atliko kokybiškai? 3) ar atsakovui užsakovo pateiktas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus? Atliktos ekspertizės 2013 m. kovo 5 d. akto Nr. 13-12 išvadoje nurodyta, jog: 1) garaže sienos ir lubos drėksta dėl vandens kondensavimosi ant konstrukcijų paviršiaus. Vanduo ant lubų ir sienų kondensuojasi dėl netinkamos šilumos izoliacijos; 2) atsakovo įrengta šilumos izoliacija yra su defektais arba ją įrengiant yra nesilaikyta projekto reikalavimų. Hidroizoliacijos įrengimo defektų nenustatyta; 3) pateiktų trijų UAB „Probalt“ parengtų projekto brėžinių nustatyti projektinės dokumentacijos trūkumai yra formalūs, techniniu požiūriu brėžinių sprendiniai yra tinkami, pagal juos galima tinkamai įrengti parkingo stogą.

29Ekspertui buvo pateikta ir atsakovo nurodyta rūsio sienos ir parkingo detalės schema su padarytais pataisymais. Tačiau ekspertizės akte nebuvo tiriama minėtų pataisymų įtaka darbų kokybei bei išryškėjusiems defektams, eksperto išvadoje šios schemos atitikimas teisės aktų reikalavimams nebuvo įvertintas. Iš bylos medžiagos matyti, jog pilnas UAB „Probalt“ projektinės dokumentacijos išrašas teismui buvo pateiktas jau po ekspertizės atlikimo (t. II, b.l. 68-135). Taigi, pripažintina, jog ekspertas tyrė tik šios projektinės dokumentacijos fragmentus.

30Teismo posėdžio, vykusio 2013 m. gegužės 8 d., metu atsakovas kėlė klausimą dėl rūsio sienos ir parkingo perdangos detalės schemos pataisų įtakos darbų kokybei, teikė papildomus įrodymus, kuriuos teismas atsisakė priimti (t. II, b.l. 173). Ekspertas posėdžio metu patvirtino, kad vienintelė drėkimo priežastis yra nepakankamas šilumos izoliacijos įrengimas (t. II, b.l. 174), tačiau nurodė, jog negali pasakyti aiškiai ar stoge, ar sienose netinkama šilumos izoliacija, kadangi šių aplinkybių jis netyręs, taip pat netyręs, kokioje konkrečioje vietoje yra netinkamos šilumos izoliacijos įrengimas. Jeigu šalia stogo yra siena ir ji neapšiltinta, nėra tinkamo storio dangos, tai ji irgi gali būti priežastis (t. II, b.l. 175-176).

31Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad eksperto išvada yra neišsami, tinkamai neatsakanti į klausimą, kokia yra tikroji sienų ir lubų drėkimo ir pelijimo garaže priežastis. Atsakymas, jog įrengta šilumos izoliacija yra su defektais arba ją įrengiant yra nesilaikyta projekto reikalavimų, nepagrindžia rangovo atsakomybės, kadangi nebuvo vertinta rūsio sienos ir parkingo perdangos detalės brėžinio pataisymų įtaka defektų atsiradimui, šio brėžinio santykis su visa UAB „Probalt“ projektine dokumentacija, pagal pataisymus brėžinyje atliktų darbų kokybė. Taip pat tokia eksperto išvados formuluotė neleidžia tiksliai identifikuoti tų netinkamai rangovo atliktų darbų, kuriuos jis privalo ištaisyti, kad objektas būtų naudojamas pagal paskirtį ir garažo lubos ir sienos nebedrėktų ir nepelytų.

32Pagal CPK 260 straipsnį galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Tai kartu reiškia ir tai, kad teismo sprendimas yra įvykdomas ir aiškus, kadangi vykdymo procese galintys kilti ginčai dėl sprendimo tinkamo įvykdymo prieštarautų CPK 2 straipsnyje nustatytiems civilinio proceso tikslams kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu yra reikalaujama įpareigoji atsakovą ištaisyti (pašalinti) garažo trūkumus, tai yra pašalinti priežastis, dėl kurių drėksta bei pelija garažo lubos ir sienos, todėl sprendime yra būtina nurodyti tikslias išvardintų trūkumų priežastis, tai yra reikia nustatyti tikslius šilumos izoliacijos defektus, įvardinti konkrečius rangovo padarytus nukrypimus nuo projekto reikalavimo. Tam yra būtina itin išsami ekspertizė. Priešingu atveju, rangovui atlikus tam tikrus papildomus, bet ekspertizės išvadoje konkrečiai neįvardintus, šilumos izoliavimo darbus, drėgmės kondensavimasis garaže gali išlikti arba tik sumažėti, todėl ginčas tarp šalių liktų neišspręstas, o tai sąlygotų naujų, papildomų teisminių ginčų atsiradimą.

33Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalauta, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2009).

34Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, atsakovo teiktus atsikirtimus į ieškinį, pareikštus prašymus dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą bei liudytojų apklausimo, į byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėtas ginčas, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus. Todėl apeliacinis skundas yra tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

35Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą ir grąžina jį nagrinėti iš naujo, taigi nenagrinėja bylos iš esmės. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Atsakovui išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidas teismas turi paskirstyti išnagrinėjęs bylą iš esmės.

36Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti jį pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad atsakovas nėra atsakingas už... 7. Trečiasis asmuo UAB „Dokaras“ palaikė ieškinį ir prašė jį pilnai... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal UAB „Dokaras“ ir atsakovo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „ViaCon Statyba“ prašo panaikinti... 13. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 14. 1) Teismas bylą išnagrinėjo, neįtraukęs nei techninio prižiūrėtojo, nei... 15. 2) Teismas nevertino ieškovo kaltų veiksmų. Pagal CK 6.697 straipsnio 3... 16. 3) Eksperto išvados yra nepagrįstos. Ekspertas nepagrįstai nustatė, kad... 17. 4) Teismas netinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus:... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Gudelių šilas“ prašo... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. V. prašo atsakovo... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 22. Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl rangovo kaltės ir pareigos ištaisyti... 23. Byloje nustatyta, kad pagal 2007 m. lapkričio 6 d. statybos rangos sutartį... 24. Bylos šalių santykius reglamentuoja CK šeštos knygos XXXIII skyriaus... 25. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog pagal CK... 26. Atsakovas kaip savo atsakomybę šalinančią aplinkybę nurodė užsakovo... 27. Statybos techninės priežiūros inžinierius V. S., pagal trečiojo asmens M.... 28. Pirmos instancijos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi paskyrė byloje... 29. Ekspertui buvo pateikta ir atsakovo nurodyta rūsio sienos ir parkingo detalės... 30. Teismo posėdžio, vykusio 2013 m. gegužės 8 d., metu atsakovas kėlė... 31. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad eksperto išvada yra... 32. Pagal CPK 260 straipsnį galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas... 33. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui... 34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto... 35. Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.... 36. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti...