Byla e2A-1619-460/2017
Dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. G. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba)

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1628-901/2017 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui I. B. dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. G. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovė E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 000 Eur sumokėto avanso, 6 000 Eur baudą ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodo, kad 2016-03-03 ieškovė su atsakovu sudarė preliminarią nekilnojamojo turto – žemės sklypo su pastatu-garažu, esančių ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys sutarė, jog pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudarys iki 2016-09-01. Pasirašiusi preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovui

    53 000 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į pagrindinio sandorio kainą. Po šios sutarties sudarymo atsakovas 2016 m. balandžio mėn. telefonu susisiekęs su ieškove pasakė, kad nėra tvarkingi žemės sklypo dokumentai, nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir įkeistas, be to, jam nuosavybės teise nepriklauso ir pareikalavo sumokėti papildomą avansą – 8 000 Eur. Ieškovė atsisakė duoti papildomus pinigus, nes dėl jų nebuvo tartasi, be to, apie tai, kad perkamas nekilnojamas turtas yra areštuotas ir įkeistas, taip pat kad parduodama žemė nėra išpirkta, jai tapo žinoma tik tada. Ieškovei atsisakius iki 2016-05-01 mokėti papildomą avansą, atsakovas nurodė, kad ieškosis kito pirkėjo. Šį atsakovo pareiškimą ieškovė suprato kaip preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą. Avanso atsakovas ieškovei negrąžino iki šiol.

  3. Nurodo, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nesutvarkė reikalingų dokumentų – nepakeitė, kaip žadėta per du mėnesius, garažo su gyvenamosioms patalpoms paskirties į gyvenamąsias patalpas, taip pat net nenurodė jokio konkretaus termino, kada tai bus padaryta, be to, nepagrįstai iš ieškovės pradėjo reikalauti didesnio avanso nei šalių buvo sutarta. Be to, atsakovas neperdavė ieškovei reikalingų norimo įsigyti nekilnojamo turto dokumentų, kad būtų galima atlikti perkamo turto vertinimą, ir kad būtų galima gauti paskolą ieškovės įsipareigotam nupirkti turtui įgyti. Ketinamo pirkti pastato paskirtis nebuvo pakeista net iki 2016-09-01, t. y., termino, kai turėjo būti sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas taip pat iki šios datos net neįregistravo nuosavybės teisių į parduodamą pastatą. Atsakovui laiku nesutvarkius dokumentų, ieškovė įsigijo kitą būstą, kurį buvo nusižiūrėjusi.
  1. Atsakovas I. B. su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Kad parduodamas turtas priklauso atsakovo motinai, ieškovei buvo pasakyta dar prieš pasirašant preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį. 2016-03-08 šalys nuvyko pas architektą į UAB „Architektai ir KO“ dėl garažo su gyvenamosiomis patalpomis rekonstrukcijos į gyvenamąjį vieno buto namą. Visi dokumentai, sutikimai, įgaliojimai dėl pastato paskirties pakeitimo buvo pateikti architektei. 2016 m. liepos mėnesį ieškovė paskambino atsakovui ir pareiškė, kad namo nebepirks. 2016 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas bandė susisiekti su ieškove dėl namo su žemės sklypu pirkimo, tačiau ieškovė į skambučius nebeatsakinėjo, todėl atsakovas suprato, kad ieškovė namo su žemės sklypu nebepirks. Atsakovas mano, kad ieškovė pati elgėsi nesąžiningai atsisakydama pirkti nekilnojamąjį turtą ir vietoj įsipareigoto pirkti turto įsigydama kitą turtą Klaipėdoje. Ieškovė kredito sutartį dėl kito nekilnojamojo turto pirkimo sudarė 2016-05-05, todėl mano, kad ieškovė jau nebeplanavo sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties su atsakovu 2016-09-01. Paaiškino, kad ( - ) mirė atsakovo motina B. B., kurį buvo parduodamo turto savininkė.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. G. nesutinka su ieškovės ieškiniu.
  1. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad B. B. už įsigytą žemės sklypą pagal sutartį nėra atsiskaičiusi, žemės sklypui, esančiam ( - ), yra įregistruota hipoteka, įrašas galioja nuo 2011-10-06. Nacionalinė žemės tarnyba nėra išdavusi leidimo B. B. perleisti išsimokėtinai įsigytą žemės sklypą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei E. Š. iš atsakovo I. B. 6 000 Eur baudos ir 666,70 Eur atstovavimo išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovui I. B. iš ieškovės E. Š. 166,65 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovės E. Š. valstybei 18 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo I. B. valstybei 135 Eur žyminio mokesčio ir 10,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
  2. B. B. įgaliojime I. B. įgaliotoja yra įgaliojusi jį tvarkyti įgaliojime nurodytose institucijose dokumentus, susijusius su žemės sklypu, užsakyti ir gauti projektus bei leidimus pastatų statybai sklype, taip pat savo nuožiūra parduoti žemės sklypą, bet ne pastatus, kurių teisiškai įregistruotų tuo metu net nebuvo.
  3. Atsakovas preliminarioje sutartyje pardavinėjo ne savo turtą, nenurodydamas, kad veikia kito asmens vardu. Be to, vienas iš parduodamų nekilnojamo turto objektų (pastatas) net nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre kaip atskiras turto objektas net iki termino, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis. Pastatas, kaip atskiras objektas ir nuosavybės teisės į jį, nebuvo įregistruotos net teismui iškeliant šią civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį (2017-01-03).
  4. Žemės sklypas, esantis ( - ), kurį atsakovas ketino pagal preliminarią sutartį parduoti ieškovei, nebuvo išpirktas iš valstybės. Atsakovas veikė nesąžiningai ir pirmas pažeidė preliminarią sutartį neinformuodamas ieškovės, kad dalis žemės sklypo yra neišpirkta iš valstybės ir yra apsunkinta.
  5. Atsakovas taip pat veikė nesąžiningai ir pirmas pažeidė preliminarią sutartį pradėjęs iš ieškovės reikalauti didesnio avanso nei buvo raštu sutarta preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje.
  6. Atsakovas pažeidė preliminarią sutartį ne tik nepateikęs ieškovei parduodamo žemės sklypo ir pastato pažymėjimo iš VĮ Registrų centro per du mėnesius nuo preliminarios sutarties sudarymo, tačiau ir nepakeitęs sutartu terminu namo paskirties, pranešdamas ieškovei, kad kol ši nesumokės jam papildomo avanso, jis neketina toliau tvarkyti namo paskirties keitimo dokumentų.
  7. Atsakovas neinformavo ieškovės, kad jo su architekte sutartas pastato įteisinimo ir paskirties keitimo terminas yra gerokai ilgesnis nei du mėnesiai, kaip to tikėjosi ieškovė. Iš atsakovo teismui pateiktų dokumentų matyti, kad tik 2016 m. gegužės mėnesį pradėti tvarkyti parduodamo pastato įteisinimo ir paskirties pakeitimo darbai. Tik 2016-08-30 gautas ir 2016-08-31 įregistruotas leidimas statyti atsakovo ieškovei ketintą parduotą statinį ir tik 2016-09-22 išduota deklaracija apie šios statinio statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Taigi parduodamo namo paskirtis pakeista jau po termino, iki kurio ginčo šalys jau turėjo pas notarą pasirašyti pagrindinę namo pirkimo–pardavimo sutartį. Iki to termino ieškovė dėl atsakovo kaltės negalėjo imtis jokių veiksmų, t. y., atlikti perkamo turto vertinimo, gauti paskolos turto įsigijimui, kad galėtų įvykdyti preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
  8. Konstatavo, jog atsakovas pirmas ir iš esmės pažeidė 2016-03-03 preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį ir ją nutraukė 2016 m. balandžio mėnesio viduryje pareikalavęs iš ieškovės sumokėti papildomą avansą.
  9. Tai, kad ieškovė 2016-05-05 sudarė paskolos sutartį dėl kito nekilnojamo turto įsigijimo ir jį įsigijo sužinojusi, kad atsakovas sutartu terminu nepakeis namo paskirties į gyvenamą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė taip pat pažeidė preliminarią sutartį.
  10. Ieškovė turi teisę reikalauti tik baudos, kuri lygi dvigubam avanso mokesčio dydžiui (6000 Eur), bet ne dar kartu reikalauti ir susigrąžinti pardavėjui sumokėtą avansą, todėl teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 6 000 Eur baudą ir atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 3 000 Eur sumokėto avanso priteisimo.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Atsakovas I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino, jog atsakovas, jau pasirašydamas preliminarią sutartį, buvo nesąžiningas, nes nebuvo turto savininkas ir ieškovei tai nebuvo žinoma. Ieškovė teismo posėdžio metu keletą kartų patvirtino, kad ji žinojo, jog namas nuosavybės teise priklauso atsakovo motinai, Atsakovas veikė mamos vardu, turėjo įgaliojimą, todėl darytina išvada, kad atsakovas ieškovei teikė teisingą informaciją.
  3. Teismas nevertino fakto, kad pati ieškovė, pasirašydama preliminarią sutartį, elgėsi nesąžiningai – neinformavo atsakovo, kad viena pati negali gauti 107 000 Eur kredito iš banko ir be draugo pritarimo, su kuriuo drauge planavo įsigyti būstą, negalės šios sutarties įvykdyti.
  4. Teismas nevertino reikšmingo fakto, kad ieškovė jau 2016-05-05 su savo broliu N. Š. banke „Swedbank“, AB 2016-05-05 pasirašė kredito sutartį Nr. 16-043989-FA dėl 103 350 Eur kredito sumos suteikimo namo, esančio ( - ), pirkimui.
  5. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovė pirmiausia apžiūrėjo perkamą namą, nusprendusi namą pirkti, pati ieškovė pareikalavo atsakovo, kad šis pakeistų namo paskirtį iš garažo su gyvenamosiomis patalpomis į gyvenamąjį vieno buto namą, t. y., namo paskirties keitimas buvo atliekamas ieškovės prašymu.
  6. Teismas turėjo kritiškai vertinti ieškovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, nes ieškovė visas preliminarios sutarties žodinio susitarimo vykdymo datas nurodinėjo iki 2016 metų gegužės mėnesio pradžios, t. y., iki jos kredito kito būsto pasirašymo dienos, vengdama atsakomybės dėl preliminarios sutarties pažeidimo. Ieškovė, teikdama ieškinį, elgėsi nesąžiningai, nutylėjo apie kito būsto įsigijimą ir nepateikė dokumentų apie įsigytą kitą būstą.
  7. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovo prašymas ieškovei 2016 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje dėl didesnės avanso sumos leidžia daryti išvadą, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir tuo pažeidė rašytinės preliminarios sutarties sąlygas.
  8. Atsižvelgiant į parduodamos būsto kainą – 107 000 Eur, normali praktika nekilnojamojo turto rinkoje, pasirašant preliminarią sutartį, vykdymui užtikrinti sumokama 10 procentų sandorio sumos.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. Š. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad trečiasis asmuo R. G. patvirtino, jog sudarant sutartį iš ieškovės buvo pareikalauta 3 000 Eur avanso, kurį ji atsakovui sumokėjo, o kad reikės mokėti daugiau avanso susitarta nebuvo, be to, sudarant preliminarią sutartį ieškovė nebuvo informuota apie esamus parduodamo nekilnojamo turto apribojimus.
  3. Preliminarios sutarties sudarymo metu atsakovas neinformavo ieškovės apie tai, jog turtas buvo su apribojimais (hipoteka), apie tai, kad egzistuoja įsiskolinimas už žemę, yra negautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl turto perleidimo, bei apie tai, kad atsakovas nebuvo turto savininkas ir turi turto savininko išduotą įgaliojimą.
  4. Dėl negalėjimo gauti reikalingo dydžio kredito ieškovė nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ji nebūtų sudariusi ar nebūtų galėjusi sudaryti pagrindinės sutarties, jei atsakovas būtų įvykdęs visus savo įsipareigojimus.
  5. Atsakovas 2016 m. balandžio pabaigoje pranešė, kad imsis ieškoti kito pirkėjo ieškovei atsisakius sumokėti papildomą avansą, todėl visiškai normalu, kad jau 2016-05-05 buvo sudaryta sutartis dėl kito turto įsigijimo.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  1. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį dėl sumokėtos baudos ir avanso iš atsakovo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
  1. Nustatyta, kad 2016-03-03 ieškovė E. Š. ir atsakovas I. B. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto žemės sklypo su pastatu-garažu, esančių ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei turtą už 107 000 Eur. Šalys pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį nutarė sudaryti iki 2016-09-01. Pasirašydama preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovui 3 000 Eur avanso mokestį. Taip pat šalys sutarė, kad pirkėja ketina pirkti gyvenamą namą (ne garažą), kurio paskirtį iš statinio-garažo į gyvenamąjį vieno buto namą įsipareigojo pakeisti atsakovas. Pagal projekto rengimo sutartį pastato paskirties pakeitimo darbai turėjo būti baigti iki 2016-07-01 (imtinai), rangovui pagal sutartį turėjo būti sumokėta iš viso 1778 Eur. Be to, projekto rengimo sutartyje (2.7 p.) taip pat buvo numatytas papildomas užsakovo įsipareigojimas sumokėti rangovui 300 Eur priedą, jei rangovas projektą parengs ir statybos leidimą išims per 60 darbo dienų (iki 2016-06-02). 2016-06-23 gautas kaimyninio sklypo savininko sutikimas statyti pastatą ant sklypo ribos. Nustatyta, kad 2016-08-30 gautas ir 2016-08-31 įregistruotas leidimas statyti atsakovo ieškovei ketintą parduotą statinį ir 2016-09-22 išduota deklaracija apie šios statinio statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Pastato paskirtis pakeista į gyvenamo namo jau po 2016-09-01, o nuosavybės teisės į šį namą įregistruotos tik atsakovui 2017 m. paveldėjus nekilnojamą turtą iš motinos.
  1. Ieškovė byloje įrodinėja, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nesutvarkė reikalingų dokumentų – nepakeitė, kaip žadėta per du mėnesius, garažo su gyvenamosioms patalpoms paskirties į gyvenamąsias patalpas, taip pat nenurodė jokio konkretaus termino, kada tai bus padaryta, be to, nepagrįstai iš ieškovės pradėjo reikalauti didesnio avanso nei šalių buvo sutarta. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 6 000 Eur baudą atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 3 000 Eur sumokėto avanso priteisimo. Atsakovas nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir prašo ieškovės ieškinį atmesti visiškai.
  1. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.).
  1. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje. Ši teisės norma taikytina tais atvejais, kai yra sudaryta pagrindinė sutartis. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 p.).
  1. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
  1. Ieškovė įrodinėja, kad turėjo pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (nutraukti preliminariąją sutartį), nes atsakovas nesutvarkė reikalingų dokumentų – nepakeitė, kaip žadėta per du mėnesius, garažo su gyvenamosioms patalpoms paskirties į gyvenamąsias patalpas, taip pat net nenurodė jokio konkretaus termino, kada tai bus padaryta, be to, nepagrįstai iš ieškovės pradėjo reikalauti didesnio avanso, nei šalių buvo sutarta.
  1. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2011-12-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
  1. Ieškovė nurodė, kad skelbime buvo nurodyta, jog parduodamas gyvenamas namas su žemės sklypu už konkrečią sumą, dėl kurio ji su atsakovu ir pasirašė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Nuosavybės teisės į atsakovo ketintą parduoti pastatą ginčo šalims sudarant preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį Nekilnojamo turto registre nebuvo įregistruotos. 2016-09-22 buvo išduota deklaracija apie statinio statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Nuosavybės teisės į atsakovo ketinamą parduoti pastatą nebuvo įregistruotos suėjus terminui, iki kurio pas notarą turėjo būti sudaryta parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartis (2016-09-01). Todėl ieškovė dėl atsakovo kaltės negalėjo imtis jokių veiksmų, t. y., atlikti perkamo turto vertinimo, gauti paskolos turto įsigijimui, kad galėtų įvykdyti preliminaria sutartimi savo prisiimtus įsipareigojimus. Žemės sklypas, esantis ( - ), kurį atsakovas ketino pagal preliminarią sutartį parduoti ieškovei, nebuvo išpirktas iš valstybės, t. y., jo 682/1033 dalis B. B. 2008-04-07 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MV7-5311 pirkta išsimokėtinai iš Lietuvos Respublikos, šią sklypo dalį įkeičiant valstybei, ir sklypo dalis turėjo būti išpirkta per 13 metų. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad šios bylos iškėlimo metu už sklypą nėra atsiskaityta, ši institucija nėra išdavusi leidimo B. B. perleisti išsimokėtinai įsigytą žemės sklypą. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; kt.).
  1. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo išvadai, kad nukentėjusi šalis iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes garažo su gyvenamosioms patalpoms paskirtis nebuvo pakeista į gyvenamųjų patalpų, nebuvo įregistruotos nuosavybės teisės į parduodamą turtą, iš valstybės nebuvo išpirktas žemės sklypas, o sutarties neįvykdymas davė pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas), be to, nėra pagrindo išvadai, jog sutarties neįvykdžiusi šalis (atsakovas), kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nes atsakovas turi galimybę parduoti ginčo turtą kitam pirkėjui.
  1. Iš bylos duomenų yra pagrindo išvadai, kad preliminarios sutarties sudarymo metu atsakovas neinformavo ieškovės apie tai, jog turtas buvo su apribojimais (hipoteka), apie tai, kad egzistuoja įsiskolinimas už žemę, apie tai, kad negautas Nacionalinė žemės tarnybos sutikimas dėl turto perleidimo, bei, kad atsakovas nebuvo turto savininkas ir turi turto savininko išduotą įgaliojimą. Ieškovės nesąžiningumu negali būti laikytinas kito būsto įsigijimo faktas, nes atsakovas 2016 m. balandžio mėn. pareikalavo didesnio avanso, dėl kurio šalys nebuvo susitarusios, o ieškovei atsisakius jį sumokėti ir atsakovui pranešus, jog jis ieškos kito pirkėjo, ieškovė 2016-05-05 turėjo teisę sudaryti sutartį dėl kito turto įsigijimo.
  1. Apelianto abejonė dėl to, kad ieškovė galbūt negali gauti reikalingo dydžio kredito be jos draugo pritarimo, ir dėl to ji yra atsakinga dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, laikytina abejotina, nes, kaip matyti, kito būsto kredito sutartį 2016-05-05 ieškovė pasirašė kartu su savo broliu N. Š., todėl draugo pritarimas/nepritarimas dėl būsto įsigijimo negalėjo būti esminė priežastis nesudaryti pagrindinės būsto pirkimo–pardavimo sutarties.
  1. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju esminė šalių susitarimo sąlyga buvo statinio paskirties pakeitimas per trumpą laiką, kurią pažeidė atsakovas. Be to, sutartis buvo nutraukta atsakovui neteisėtai pareikalavus avanso, dėl kurio nebuvo tartasi preliminarios sutarties sudarymo metu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas pirmas ir iš esmės pažeidė 2016-03-03 preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį ir ją nutraukė 2016 m. balandžio mėnesio viduryje.
  1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą įvertino byloje esančių įrodymų visumą – šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, todėl atsakovui nepalankaus sprendimo priėmimas nereiškia, kad teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir juos įvertino (CPK 183, 185 straipsniai).
  1. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovui, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja.
  1. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK

    10326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

  1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-14 nutartimi apeliantui I. B. buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio (95 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimas iki bus priimtas sprendimas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 95 Eur žyminio mokesčio (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio

    112 dalis).

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

13Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš atsakovo I. B. 95 Eur žyminio mokesčio valstybei.

15Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai