Byla A-1791-143/2016
Dėl neturtinės žalos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–5) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. sausio 15 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Kameros plotas vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų, kameros buvo perpildytos. Atvykstant į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą bei išvykstant iš šios įstaigos, taip pat atliekant asmens ir jo daiktų apžiūras, tai yra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Asmuo, esant žemai oro temperatūrai, yra verčiamas nusirengti, o daiktai dedami į nešvarias dėžes. Pažymėjo, kad žalą kildina ir iš netinkamo pareigūnų elgesio, nuolatinių provokacijų. Pareiškėjo teigimu, tokios nežmoniškos sąlygos prilygsta kankinimui, o dėl neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, depresiją, pažeminimą bei galimybių sumenkinimą.

7Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į skundą (b. l. 10–15) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

8Atsakovas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 5–12 d., 2014 m. rugsėjo 15 d., 2014 m. rugsėjo 20–24 d., 2014 m. rugsėjo 29–30 d., 2014 m. spalio 2 d., 2014 m. spalio 7–24 d., 2014 m. lapkričio 4–5 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2014 m. lapkričio 25–26 d., 2014 m. gruodžio 19–30 d., 2015 m. sausio 6 d., 2015 m. sausio 8 d., 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. sausio 22–26 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Be to, pareiškėjo buvimo laikotarpis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime yra pakankamai neilgas. Tam tikras suimtųjų, nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (b. l. 52–55) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 518 Eur neturtinės žalos.

11Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. sausio 15 d.

12Teismas pažymėjo, jog CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

13Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2, 3 dalimis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124).

14Teismas, remdamasis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atvyko 2014 m. rugsėjo 4 d., taigi padarė išvadą, jog pareiškėjas žalos prašė iš viso už 134 paras, praleistas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. 2014 m. rugsėjo 5–12 d., 2014 m. rugsėjo 15 d., 2014 m. rugsėjo 20–24 d., 2014 m. rugsėjo 29–30 d., 2014 m. spalio 2 d., 2014 m. spalio 7–24 d., 2014 m. lapkričio 4–5 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2014 m. lapkričio 25–26 d., 2014 m. gruodžio 19–30 d., 2015 m. sausio 6 d., 2015 m. sausio 8 d., 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. sausio 22–26 d., t. y. 30 parų, vienam asmeniui tenkantis plotas pareiškėjo kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, o kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad tinkamas plotas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. sausio 15 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 74 paras, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.

15Teismo vertinimu, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi, pagal CK 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.

16Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas žalą kildina ir iš netinkamų asmens bei daiktų apžiūrų sąlygų bei pareigūnų elgesio, tačiau tokius pareiškėjo argumentus teismas vertino kaip nepagrįstus. Asmenų bei daiktų apžiūros yra trumpalaikės procedūros, atliekamos ne kiekvieną dieną, todėl tam tikrų galimų nepatogumų sukėlimas pareiškėjui negalėjo viršyti neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, todėl žalos patyrimo faktas šiuo atveju neįrodytas. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė ir netinkamo pareigūnų elgesio, t. y. pareiškėjo argumentai nurodytu aspektu yra per daug abstraktūs, pareiškėjas nenurodė konkrečių neteisėtų pareigūnų veiksmų, dėl kurių jam gali kilti neturtinė žala, todėl pažeidimo faktas šiuo atveju nenustatytas, dėl to pareiškėjui žala priteistina tik už kameros ploto normos pažeidimus.

17Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-410/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-113/2013). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

18Teismas nurodė, kad pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

19Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą perpildytose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai patenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę (74 paros), pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 518 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

20III.

21Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 58–59) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priteisti 10 015 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22Pareiškėjas nurodo, kad priteista piniginė kompensacija nesudarys jam galimybės susikurti tai, ko negalėjo turėti kalinamas nežmoniškomis sąlygomis. Jis nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Teismas nesivadovavo CK 6.250 straipsnio

232 dalies kriterijais ar neteisingai juos įvertino, taip pat nesivadovavo konstituciniais principais.

24Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje

25byloje Nr. 3K-7-70/2011, kur aptarta teismo pareiga tiesiogiai taikyti Konstituciją. Pareiškėjas teigia, jog priteista piniginė kompensacija nėra teisingas patirtos žalos atlyginimas. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2009 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009, 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010.

26Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 65–67) prašo atmesti apeliacinį skundą.

27Atsakovas nurodo, kad, nagrinėjant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos CK 6.271 straipsnyje numatytos viešosios atsakomybės sąlygos. Pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Apeliacinis skundas atmestinas.

31Kolegija pažymi, kad reikalavimą priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovaujamos valstybės jo nurodytą sumą pareiškėjas grindžia nuorodomis į tai, kad buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas, be kita ko, akcentuoja, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jam tekę gyvenamojo ploto dydžiai ženkliai skyrėsi nuo teisės aktų nustatytų vienam asmeniui tenkančių minimalių gyvenamojo ploto normų. Atsižvelgiant į pareiškėjo teismui nurodytus argumentus (kurie atskleidžia jo teismui paduoto skundo pagrindą), nagrinėjamoje byloje yra būtina išaiškinti pareiškėjo skunde nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio taikymo požiūriu bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimo faktą ir (jas nustačius) pateikti jų vertinimą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme.

32Pasisakydama dėl teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

33Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl tam tikros valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

34Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiklos neteisėtumą pareiškėjas, be kita ko, grindžia nuoroda į tai, kad buvo kalinamas neleistinomis sąlygomis ir sistemingai pažeidžiant nustatytą minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui standartą. Šio pareiškėjo teiginio kontekste kolegija pažymi, kad, pagal nagrinėjamai bylai aktualų Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbus joje esančių įrodymų įvertinimo klausimas šios specialiosios teisės normos taikymo prasme.

35Pasisakydama dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo, kolegija pažymi, kad pareiškėjo teigimas apie jo kalinimo sąlygų netinkamumą teisės taikymo prasme iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šių teiginių pagrįstumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu, turėjo remtis ir įvertinti byloje esančius įrodymus, tarp jų ir atsakovo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo požiūriu, kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padarytoms išvadoms, nenustatė pagrindo šiuos įrodymus įvertinti kitaip, negu tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo. Apeliaciniame skunde pareiškėjo pateikti argumentai dėl įrodymų įvertinimo taip pat yra iš esmės deklaratyvūs. Naujų, pirmosios instancijos teismo neaptartų, įrodymų pareiškėjas nepateikė. Todėl kolegija daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti teisingai, o teismo padarytos įrodymų įvertinimo išvados, tarp jų ir išvada, kad pirmiau aptartu bylai reikšmingu laikotarpiu pareiškėjas kalėjo 74 paras neatitinkančiomis paminėto Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimo sąlygomis, yra pagrįstos. Šios faktinės aplinkybės yra pakankamos tam, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas paminėtos 3,6 kv. m dydžio gyvenamojo ploto normos laikymasis. Todėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto pažeidimo faktas kolegijos pripažintinas nustatytu. Kartu pripažintinas nustatytu ir atsakovo veiksmų neteisėtumo faktas CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Pažymėtina, kad tokiam atsakovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti neturi reikšmės atsakovo nurodyti argumentai dėl jo kaltės nebuvimo, nes kaltės institutas tokio pobūdžio bylose nėra taikomas (CK 6.271 str. 1 d.). Atsižvelgdama į šio pažeidimo trukmę, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje kartu turi būti konstatuotas ir pareiškėjo atžvilgiu padarytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio (pagal jį, niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas) nuostatų pažeidimas. Tokio pažeidimo reikšmė nagrinėjamai bylai ir jo sąsaja su pareiškėjo nurodyta (tariamai jo patirta) neturtine žala turi būti nustatomi pagal

36CK 6.250 straipsnyje nurodytas taisykles.

37Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) nuostatų tariamo pažeidimo, kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir detaliai aptarė kiekvienos iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių reikšmingumo bylai klausimą. Kolegija, sutikdama su teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais ir jų nekartodama, pritaria teismo padarytoms išvadoms, kad teisės taikymo ir fakto nustatymo požiūriais pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, negali būti pripažintas pagrįstu.

38Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindama išvardytų nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi paminėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

39Atsižvelgdama į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams, sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui priteistina 518 Eur dydžio suma teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvati jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisinga.

40Apibendrindama nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams dėl teisės taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje (jų nekartodama), kolegija sutinka su teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo skundo reikalavimų patenkinimo teismo nustatyta dalimi.

41Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

42Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su... 6. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. sausio 15 d.... 7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo... 8. Atsakovas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 5–12 d., 2014 m. rugsėjo 15 d., 2014... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (b.... 11. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui... 12. Teismas pažymėjo, jog CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė... 13. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos... 14. Teismas, remdamasis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateiktais... 15. Teismo vertinimu, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo argumentai, kad... 16. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas žalą kildina ir iš netinkamų asmens... 17. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 18. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos... 19. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti... 20. III.... 21. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 58–59) prašo panaikinti Vilniaus... 22. Pareiškėjas nurodo, kad priteista piniginė kompensacija nesudarys jam... 23. 2 dalies kriterijais ar neteisingai juos įvertino, taip pat nesivadovavo... 24. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d.... 25. byloje Nr. 3K-7-70/2011, kur aptarta teismo pareiga tiesiogiai taikyti... 26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo... 27. Atsakovas nurodo, kad, nagrinėjant reikalavimą dėl neturtinės žalos... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Apeliacinis skundas atmestinas.... 31. Kolegija pažymi, kad reikalavimą priteisti iš Lukiškių tardymo... 32. Pasisakydama dėl teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje,... 33. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri... 34. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad... 35. Pasisakydama dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo, kolegija pažymi, kad... 36. CK 6.250 straipsnyje nurodytas taisykles.... 37. Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos... 38. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis... 39. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į... 40. Apibendrindama nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos... 41. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas... 42. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d.... 43. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą... 44. Nutartis neskundžiama....