Byla e2A-509-524/2015
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų UAB „Aukmergės baldai“, E. J., M. J. atstovo advokato D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų UAB „Aukmergės baldai“, E. J., M. J. ieškinį atsakovams V. K. ir M. K. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, ir

Nustatė

2ieškovai pateikė teismui ieškinį, juo prašė pripažinti ½ dalį baseino ir pavėsinę poilsio patalpos, esančios ( - ), žemės sklypo dalyje C, priklausiniu; ieškovei UAB „Aukmergės baldai“ pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį baseino ir pavėsinę; ieškovams E. J. ir M. J. pripažinti nuosavybės teisę į pavėsinę ir į ½ dalį baseino; pripažinti 2013-07-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, surašytą M. K., veikiančios pagal V. K. įgaliojimą, negaliojančia. Nurodė, kad 1999 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovas V. K. įsigijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, esančią ( - ) (žemės sklypo dalyje D); 2002 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu M. K. įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, esančią ( - ) (žemės sklypo dalyje C); 2002 m. rugsėjo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „Aukmergės baldai“ įsigijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, esančią adresu ( - ) (žemės sklypo dalyje B). Paaiškino, kad nurodytos patalpos sudaro trijų poilsio namelių kompleksą (tris atskirus įėjimus turintys sublokuoti poilsio nameliai), kiekvienas namelis ir jame esančios patalpos yra atskiri turtiniai vienetai, pritaikyti tenkinti kiekvieno savininko individualius poreikius, patalpos Nekilnojamojo turto registre suformuotos kaip atskiri turtiniai vienetai, kiekvienai jų suteiktas unikalus numeris. Visų trijų patalpų savininkai tarpusavyje susitarė dėl patalpų rekonstrukcijos ir aplinkos sutvarkymo bei dėl to, kad kiekvieno namelio savininkui turi būti skirtas proporcingas žemės sklypo plotas, turint tikslą naudotis savo nameliu bei prie jo esančia žemės sklypo dalimi. Nurodė, kad pasitikint minėtu atsakovu, UAB „Aukmergės baldai“ išdavė atsakovui įgaliojimą atstovauti bendrovės interesams, rekonstruojant pastatus ir sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis. Derinant rekonstrukcijos apimtis, abu gretimų namelių ir nuomojamų žemės sklypo dalių B (UAB „Aukmergės baldai“) ir C (V. ir M. K.) savininkai susitarė dėl aplinkos sutvarkymo, t. y. jie susitarė pastatyti savo išsinuomotose sklypų dalyse po vieną pavėsinę, kuri būtų skirta tenkinti konkrečioje sklypo dalyje esančio namelio naudotojų poreikiams. Taip pat UAB „Aukmergės baldai“ ir V. K. susitarė, kad dviejų namelių savininkai galėtų naudotis ir vienu baseinu, todėl UAB „Aukmergės baldai“ susitarė su V. K. dėl baseino įrengimo nuomojamose žemės sklypo B (UAB „Aukmergės baldai”) ir C (M. K.) dalyse. Baseino įrengimas ant nuomojamų žemės sklypo dalių ribos atitiko abiejų namelių/patalpų savininkų interesus. Nusprendę, jog žemės sklypo dalyse B ir C būtų racionalu įsirengti baseiną, šį baseiną būtent paminėtų sklypo dalių nuomotojai ir poilsio patalpų savininkai nusprendė statyti bendromis lėšomis ir naudoti tik šių dviejų gretimai stovinčių namelių svečių reikmėms. Pažymėjo, kad žemės sklypo dalyse B ir C esančių patalpų savininkų susitarimas buvo toks, jog atsakovai atlieka žemės kasybos bei betono pagrindo įrengimo darbus ir nuperka vandens filtravimo įrangą, o UAB „Aukmergės baldai“ nuperka patį baseiną (dėklą, montuojamą ant betoninio pagrindo, bei baseinui reikalingą plėvelę ir kopetėles) bei suprojektuoja ir įrengia vandentiekį, kuris, be kita ko, turi būti naudojamas baseino vandeniui papildyti. Baseino pirkimo bei pajungimo klausimais, kaip ir bendra rekonstrukcija, rūpinosi V. K., kuris nurodė UAB „Aukmergės baldai“ bendrovę, iš kurios nupirkti baseiną (UAB „Gintarinės marios“). 2003 m. balandžio 2 d. UAB „Aukmergės baldai“ sudarė sutartį su UAB „Gintarinės marios“, įsigijo minėtą įrangą ir už ją visiškai atsiskaitė. 2003 m. lapkričio 26 d. UAB „Aukmergės baldai“ buvo išduotas statybos leidimas poilsio pastato rekonstrukcijai pagal projektą Nr. KLP–03–25, o V. K. buvo išduotas statybos leidimas poilsio pastato rekonstrukcijai pagal projektą Nr. KLP–03–24. Baseinas buvo įrengtas žemės sklypo dalyse B ir C, šiuo baseinu naudojosi ir jį prižiūrėjo žemės sklypo dalyje B ir žemės sklypo dalyje C esančių namelių savininkai bei jų svečiai, ir iš esmės ginčų tarp savininkų nekilo. Nurodo, jog kiekvienai sklypo daliai – žemės sklypo daliai B, žemės sklypo daliai C ir žemės sklypo daliai D – taip pat buvo suprojektuota ir po vieną pavėsinę, tačiau jos buvo įrengtos tik žemės sklypo dalyje B, kuri nuomos teise valdoma UAB „Aukmergės baldai“, ir žemės sklypo dalyje C, kuri nuomos teise buvo valdoma M. K. ir V. K., kaip sutuoktinių. Žemės sklypo dalyje D V. K. ir M. K. neįrengė pavėsinės, taip pat neįrengė baseino savo nuomojamoje sklypo dalyje. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa, priklausiusi M. K. ir esanti žemės sklypo dalyje C, buvo perleista A. J. ir E. J., kartu su minėta patalpa jiems perėjo ir žemės sklypo dalies C nuomos teisės. Kadangi minėtų asmenų nuosavybėn buvo perleistas pagrindinis daiktas (namelis/patalpos), tai antraeilius daiktus ištiko pagrindinio daikto likimas – šie antraeiliai daiktai (1/2 dalis baseino ir pavėsinė), esantys sklypo dalyje C, perėjo nuosavybės teise A. J. ir E. J.. 2012 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovai iš A. ir E. J. įsigijo poilsio patalpas, esančias žemės sklypo dalyje C, todėl kartu įgijo ir 1/2 dalį baseino ir pavėsinės. Ieškovams panorus įsigytus baseiną bei pavėsinę valdyti bei naudotis individualiai, atsakovas neteisėtai surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir įregistravo VĮ Registrų centre. Ieškovai nurodė, kad atsakovai nutraukdami santuoką į bendrą dalytino turto masę neįtraukė nei baseino, nei pavėsinės, todėl jau tuo metu nepripažino, kad šie daiktai priklauso jiems nuosavybės teise.

3Atsakovas V. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo užsakymu ir jam sumokėjus už darbus buvo parengtas ( - ), Detaliojo plano projektas, kurio sprendiniais numatytas rekreacinės paskirties žemės sklypas ( - ), kuriame ir buvo jo šeimai priklausę ginčo nekilnojamojo turto objektai bei 2002 metais UAB „Aukmergės baldai“ įsigytas poilsio namelis. 2003-03-27 atsakovai sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis, kartu buvo patvirtintos žemės sklypo ribos, buvo sutarta, kad UAB „Aukmergės baldai“ naudojasi žemės sklypo dalimi B; dalimis A, D, C naudojosi atsakovų šeima. 2003 metais parengtas poilsio pastato ( - ), rekonstrukcijos techninis projektas Nr. KLP-03-24, pagal kurį anksčiau nurodytu detaliuoju planu suformuotame žemės sklype buvo suprojektuoti ginčo baseinas ir pavėsinė. Baseinas buvo įrengtas 2003 metų pabaigoje ant žemės sklypo B ir C dalių, remiantis detaliojo plano sprendiniais ir jį detalizuojančiu techniniu projektu. Dar iki detalaus plano parengimo su buvusiu tuometiniu UAB „Aukmergės baldai“ savininku R. J. buvo sutarta, kad baseinas, stovintis tarp žemės sklypo dalių B ir C, bus projektuojamas ir įrenginėjamas atsakovo lėšomis. Baseiną buvo sutarta statyti ant žemės sklypo dalių B ir C ribos, nes žemės sklypo D dalis yra apaugusi pušimis kopa ir pagal Nacionalinio parko reikalavimus toje vietoje statyba negalima, o pastačius baseiną tik dalyje C, būtų uždarytas priėjimas prie marių. Kaip kompensacija už nepatogumus, R. J. šeimai ir jo svečiams, kaip ir kitiems žemės sklypo ( - ) nuomininkams ir jų poilsiautojams, buvo leista naudotis baseinu. R. J. sutiko dengti dalį būsimų baseino eksploatacijos kaštų. Nurodo, kad 2002–2003 m. pradėjo baseino įrengimo darbus (duobės kasimas, betonavimas), nupirko baseiną, baseino įrangą, kurią atvežė ir sumontavo UAB „Gintarinės marios“, padedant UAB „Gembės statyba“. Baseino valymo, filtracijos, kanalizacinė įranga buvo sumontuota atsakovų naudojamos žemės ribose pastatytoje pavėsinėje, o baseino elektros instaliacija įrengta ir pajungta iš atsakovų poilsio pastato elektros apskaitos įrenginio. Visų darbų atlikimą finansavo atsakovai. 2005 m. rugsėjo 15 d. aktu valstybinė komisija pripažino, kad projektas KLP-03-24 įgyvendintas tinkamai, statiniai bei visi lauko inžineriniai tinklai ir įrenginiai yra sumontuoti, išbandyti ir statytojo, t. y. atsakovo, priimti. Baseinas ir abi pavėsinės buvo pastatytos tiksliai toje vietoje, kaip ir buvo suprojektuotos, t. y. viena pavėsinė žemės sklypo dalyje A kita – D bei C sklypų sandūroje, o baseinas – C ir B sklypų riboje. Nurodo, kad niekada netarpininkavo UAB „Aukmergės baldai“ vykdant rekonstrukcijos darbus. Teigia, kad visi projektai bendrame pastate su UAB „Aukmergės baldai“ jau buvo įgyvendinti, kai ši įmonė įsigijo trečiąsias poilsio patalpas, esančias sklypo dalyje B. Projektas KLP-03-24 yra visiškai kito statinio, esančio sklypo dalyje A, architektūrinis sprendinys, be kita ko, detalizuojantis viso žemės sklypo aplinkos sutvarkymą, konkretizuodamas baseino ir pavėsinių įrengimą ir jų pastatymo vietą. Atsakovo teigimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės jau buvo nagrinėtos Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje, į kurią su pareiškimu dėl dokumentų klastojimo kreipėsi ieškovų atstovas. Pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jį atlikus priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos požymių. Ieškovai taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-07-02 sprendimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre V. K. vardu buvo įregistruoti baseinas ir pavėsinė. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-04-08 sprendimu ieškovų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4Atsakovė M. K. atsiliepimu į ieškinį palaikė atsakovo V. K. atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

5Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės į ginčo baseiną ir pavėsinę atsakovui V. K. buvo įregistruotos deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, kaip tai numato teisės aktai.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-08 priėmė sprendimą, juo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad poilsio patalpa, esanti žemės sklypo dalyje C, nesant ginčo baseino ir pavėsinės, visiškai atliko savo funkcijas, tai yra tarp šios patalpos ir baseino bei pavėsinės istoriškai nebuvo nuolatinio ryšio, nes ginčo baseinas ir pavėsinė buvo suformuota vėliau, jau funkcionuojant poilsio patalpai. Be to, baseino ir pavėsinės įrengimo metu jie buvo skirti ne tik poilsio patalpoms, esančioms žemės sklypo dalyse B ir C, bet ir kitiems netoliese buvusiems pastatams aptarnauti. Padarė išvadą, jog baseinas ir pavėsinė negali būti pripažinta tik šiuo metu ieškovų valdomų poilsio patalpų, esančių žemės sklypo dalyse B ir C, priklausiniu – baseinas ir pavėsinė buvo skirti visų valstybinės žemės sklype ( - ), esančių pastatų gyventojų poreikiams, jie susiję su visos teritorijos inžineriniais statiniais, tai yra bendrais šaligatviais, takais, kuriais galima patekti į kitus pastatus, todėl niekuo nepagrįsti argumentai, kad ginčo baseinas bei pavėsinė funkciškai negali būti susieta su kitais valstybinės žemės sklype esančiais pastatais. Teismo nuomone, ieškovai neįrodė, kad ½ dalį baseino ir pavėsinę kaip pastato, esančio žemės sklypo dalyje C, priklausinį naudojo jie patys ar jų teisių pirmtakai. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių ieškovų teiginius dėl baseino įrengimo bendrai. Padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo ieškovams pripažinti nuosavybės teisę į ginčo statinius.

7Ieškovai pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimo. Juo prašo minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, netinkamai aiškino bei taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Teigia, kad teismas privalėjo nustatyti, ar ginčo statiniai – baseinas ir pavėsinė – yra pagrindiniai, ar antraeiliai daiktai, privalėjo nustatyti, ar antraeiliai daiktai yra priklausiniai, jei yra, tai kurių pagrindinių daiktų priklausiniais yra ginčo statiniai bei kam jie priklauso nuosavybės teise. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime minėtos aplinkybės iš esmės neišnagrinėtos, teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nepagrįstas byloje surinktais įrodymais bei neteisėtas. Pažymi, kad baseinas ir pavėsinė yra savarankiški statiniai, skirti pagerinti pagrindinių daiktų – poilsio paskirties statinių – ūkinę paskirtį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimu iš esmės pripažino antraeilę ginčo baseino ir pavėsinės paskirtį. Nesutinka su teismo išvada, jog ginčo objektai – priklausiniai – yra skirti visoms poilsio patalpoms, esančioms žemės sklype ( - ). Teigia, jog yra akivaizdi ir neginčijama baseino ir ginčo pavėsinės sąsaja tik su žemės sklypuose B ir C esančiomis poilsio patalpomis. Pabrėžia, kad žemės sklypo dalyje D esančiai poilsio patalpai naudoti buvo suteikta savarankiška žemės sklypo dalis, joje buvo įrengta savarankiška poilsiavimo vieta (su lauko baldais), jokių įrodymų, kad baseinas ar ginčo pavėsinė jų įrengimo metu buvo skirti ir kitiems žemės sklype esantiems pagrindiniams daiktams, išskyrus esantiems žemės sklypo dalyse B ir C, byloje nepateikta. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes nepasisakė dėl itin reikšmingų ieškovų pateiktų pirminių įrodymų, nepagrįstai kritiškai vertino kitus UAB „Aukmergės baldai“ pateiktus pirminius įrodymus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė prieštaringas išvadas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. K. su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Savo poziciją grindžia atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais ir pagrindais. Papildomai nurodo, kad baseinas ir pavėsinė nėra susiję su ieškovų poilsio patalpomis – visa baseino valdymo, valymo, apšvietimo, filtravimo, nuotekų šalinimo įranga, sumontuota pavėsinėje, yra fiziškai sujungta su tuo metu atsakovo šeimai, o šiuo metu atsakovei M. K. nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Teigia, kad ieškovai klaidina teismą, teigdami, jog nusipirko reikiamas baseinui įrengti medžiagas. Minėtos medžiagos neatitinka realių baseine panaudotų medžiagų. Pažymi, kad baseino įrengimu rūpinosi jis vienas savo lėšomis. Nurodo, kad ginčydami deklaracijos teisėtumą ieškovai savo ieškinyje nurodo, kad jie turi analogišką projektą ir leidimą baseino statybai, tačiau įrodinėdami savo teiginius projekto teismui nepateikė.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Byloje Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad ginčo baseinas ir pavėsinė įregistruoti atsakovo vardu 2013-07-02 kaip savarankiški statiniai, jų nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas atsakovo vardu – šioje byloje ginčijama deklaracija apie statybos užbaigimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-02-18 nutartimi konstatavo, kad šį įrašą nekilnojamojo turto registratorius padarė teisėtai. Susitarimas nuomoti žemės sklypą įrodo, kad ieškovė UAB ,,Aukmergės baldai‘‘ naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B, o žemės sklypo dalimis, pažymėtomis A, D, C raidėmis naudojasi atsakovas. Ginčo baseinas ir pavėsinė buvo pradėtas įrenginėti pagal 2002-11-26 sprendimu Nr. 193 patvirtintą detalųjį planą, 2003 m. parengtą techninį projektą, pagal kuriuos buvo numatyta atsakovo nuosavybės teise priklausiusių pastatų rekonstrukcija, ir taip statybos būdu buvo sukurti nauji objektai –baseinas ir pavėsinė – ir jiems suteikti savarankiški unikalūs numeriai. Ieškovai ieškiniu iš esmės prašo pripažinti nuosavybės teisę į dalį šių ginčo statinių per priklausinio institutą, tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu ir tokiu būdu siekia tapti ginčo statinių bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise ir įrodinėja, kad šie naujai sukurti daiktai yra ieškovams nuosavybės teise priklausančių patalpų priklausiniai. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo registro duomenimis galima vadovautis tik tol, kol nėra ginčo dėl pačios registre įregistruotos daiktinės teisės turinio, t. y. šiuo atveju dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą, nes išviešinti duomenys savaime nelemia daikto likimo. Tuo atveju, jeigu toks ginčas kyla, teismas turi patikrinti daiktinės teisės turinį ir spręsti civilinį teisinį ginčą iš esmės. Tačiau šioje byloje nėra pateikta įrodymų, leidžiančių nuginčyti paminėtų ginčo objektų nuosavybės teisę kaip įregistruotų savarankiškų daiktų, sukurtų atsakovo statybos būdu. Šioje byloje nustatyta, kad nuosavybės teisė į naujai sukurtą daiktą negali būti pripažinta per priklausinio institutą, kuris plačiai yra išaiškintas kasacinio teismo praktikoje, įpareigojančioje aiškintis daiktų funkcinį ryšį, bendrą ūkinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje pagal faktines aplinkybes nėra teisiškai reikšminga, ar ginčo patalpos atitinka priklausiniui teisėje – įstatyme, teisės moksle ir teismų praktikoje – įtvirtintus ir suformuotus požymius, tačiau ieškovai privalėjo įrodyti, kad įstatymų nustatyta tvarka įgijo nuosavybės teisę į atsakovo nuosavybės teise įregistruotus ginčo objektus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo daiktinės teisės analize. Daiktinė teisė yra absoliuti ir seka tik paskui daiktą, tačiau šioje byloje ieškovai iš esmės įrodinėja šalių prievolinius santykius: baseino dalių įsigijimo aplinkybes, susitarimus dėl bendro jo naudojimo. Šioje byloje šalių nuosavybės teisės dokumentai įrodo, kad jie poilsio patalpas nuomojamame žemės sklype įgijo be ginčo priklausinių, todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimas statybos būdu ir kad ginčo objektai pastatyti atsakovo vėliau, savarankiškai nuo šalių jau turėtų ar vėliau įsigytų poilsio patalpų. Ieškovai šioje byloje privalėjo įrodyti, kad atsakovas turėjo sutartinę pareigą įregistruoti ieškovams daiktines teises į pastatytus pavėsinę ir baseiną. Tokią aplinkybę įrodinėja ieškovai, nurodydami apeliaciniame skunde, jog ieškovė UAB ,,Aukmergės baldai‘‘ apmokėjo ginčo baseino vonios ir kopetėlių, plėvelės pirkimą, šių dokumentų įtraukimą į įmonės finansinę apskaitą. Tačiau apeliaciniame skunde dėstomi motyvai dėl rangos sutarties įrengiant baseiną vykdymo, rangos sutarties pasirašymo aplinkybės neįrodo buvus 2003 m. susitarimo tarp UAB ,,Aukmergės baldai‘‘ ir A. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės į baseiną sukūrimo. Ieškinio dalyko ir pagrindo parinkimas yra ieškovo teisė, kurios teismas negali suvaržyti ar kaip nors apriboti, įpareigodamas ieškovą pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą (CPK 13 str.), tačiau teismas privalo teisingai kvalifikuoti šalių iškeltą ginčą, todėl šioje byloje analizuotini šalių įrodymai, kurie leistų konstatuoti, jog tarp šalių buvo faktiškai žodine forma bent koks susitarimas, kuris galėtų būti kvalifikuojamas kaip jungtinės veiklos sutartis. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos vystymas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-749/2003, 2008-03-18 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-181/2008, 2011-11-30 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-495/2011 ir kt.). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis, tačiau visų pirma byloje turi būti įrodytas tokio susitarimo buvimas, net ir pripažinus, kad UAB ,, Gintarinės marios‘‘ , parduodama baseino vonią ir kopetėles, padarė rašymo apsirikimą dėl baseino dydžio parametrų (atsakovo baseinas yra ovalus 18, 8 kv. m, o ieškovai teikia įrodymus dėl baseino apvalios plastikinės vonios 4 kv. metrų diametro) ir kopetėlių skaičiaus, vien ši aplinkybė neįrodo tarp šalių buvus susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės į baseiną sukūrimo, nes šis įrodymas nėra pakankamas konstatuoti šalių susitarimui sukurti šalių bendrąją dalinę nuosavybę į abu ginčo objektus. Visi atsakovo statybą reglamentuojantys dokumentai įrodo, jog šių objektų statytojas buvo tik atsakovas. 2002-11-05 ( - ) gyventojų susirinkimo protokolas neįrodo, kad atsakovas ir UAB ,,Aukmergės baldai‘‘ atstovas R. J. buvo susitarę dėl bendro objekto sukūrimo. Atsakovui nuosavybės teise bendrame sklype priklauso patalpos poilsio pastatas, kurio unikalus Nr. 2397-5000-6020, ir byloje atsakovo paruoštu techniniu projektu Nr. KLP-03-24 šios patalpos buvo rekonstruojamos ir pagal šį projektą buvo pastatyti ginčo objektai. Po šio gyventojų susirinkimo tik atsakovas A. K. 2003-01-27 sudaro projektavimo darbų sutartį dėl savo nuosavybės teise priklausiusių pastatų rekonstrukcijos ir visi statybą įteisinantys dokumentai išduodami tik atsakovui. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jų atstovaujamas juridinis asmuo sprendė klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės kartu su atsakovu sukūrimo. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ginčo baseinas yra pastatytas ant šalims valstybės išnuomotų ir naudojamų sklypų dalių, pažymėtų ,,B‘‘ ir ,,C‘‘, ribos, nesukuria ieškovams nuosavybės teisių į ginčo baseiną, nes byloje turi būti įrodytas ieškovų nuosavybės teisių į ginčo baseiną atsiradimo pagrindas, nustatytas CK 4.47 str. 4 p. Taip pat aplinkybė, jog UAB ,,Aukmergės baldai‘‘ su jos tuometiniu atstovu R. J. naudojosi šiuo baseinu nuo 2003 m. atsakovui neprieštaraujant, nuosavybės teisių į jo dalį nesukuria, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vien naudojimasis turtu nesukuria nuosavybės teisės į jį. Žemės sklypo dalies naudojimosi teisiniai santykiai yra kito ginčo dalykas, nesant įrodymų dėl šalių susitarimo, kokia dalis ginčo baseino nuosavybės teise priklausytų ieškovams mainais už jo pastatymą ant ieškovams skirto sklypo, pažymėto raide ,,B‘‘, ribos. Šalys pripažįsta aplinkybę, kad ginčo baseinas buvo pastatytas 2003 metų pabaigoje, o jo statybos pabaigos dokumentai tvarkomi vėliau, tačiau šis apeliacinio skundo motyvas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo, nes šioje civilinėje byloje nėra teisiškai reikšmingi šalių administraciniai teisiniai santykiai statybų srityje. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovo statyba buvo savavališka, kad buvo priimtas tokio pobūdžio aktas ar kad atsakovo patalpų rekonstrukcija buvo vykdoma ne pagal 2003-11-26 išduotą statybos leidimą A. K.. Netgi esant savavališkai statybai pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais teismas savo sprendimu gali leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2006 m. spalio 17 d.) buvo nurodyti atvejai, kada asmenys neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti: kai statyba vykdoma be leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013, 2013-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013). Vėlesnėse CK 4.103 straipsnio redakcijos nuostatose akcentuojama, kad civilinius teisinius padarinius sukelia savavališka ar nesavavališka, bet kitaip neteisėta statinio statyba, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovų nuosavybės teisių į ginčo objektus pripažinimas. Apeliacinio skundo motyvu pripažinti 2013-07-01 deklaraciją apie statybos užbaigimą išduotą atsakovei nėra teisinio pagrindo, nes byloje neįrodyta, kad šių objektų statytojai buvo ieškovai. Statybos techninio reglamento STR „Statybą leidžiantys dokumentai‘‘ 45 punktu iki 2010-10-01 d. išduotų galiojančių statybos leidimų galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas neribotam terminui neatliekant papildomų procedūrų, todėl ginčo deklaracijos užpildymas 2013-07-01 jokio imperatyviai nustatyto termino nepažeidė. Ši deklaracija išduota pagal Statybos techninio reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, ir Statybos įstatymo 24 str. ir jos negaliojimas apeliacinio skundo motyvais nenustatytas.

11Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą. CK 4.47 str. 4 p. numato, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Teismas mano, jog šiuo atveju yra būtent minėtas pagrindas nuosavybės teisei atsirasti ir byloje nustačius, jog ginčo daiktai buvo sukurti kaip nauji daiktai statybos būdu, ieškovai privalėjo įrodyti, jog susitarimas tarp šios bylos šalių (jų ankstesnių teisių ir pareigų perėmėjų) dėl bendrosios dalinės nuosavybės buvo sudarytas, nes ieškovai siekia tapti bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiais. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 str., kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, Nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. Dokumente, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių, nesant byloje įrodymų byloje dėl šalių susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę į ginčo daiktus byloje, nėra pagrindo panaikinti atsakovo nuosavybės teisių.

12Ieškovams nepateikus patikimų įrodymų, jog UAB ,,Aukmergės baldai‘‘ ir R. J. (ieškovai E. J. ir M. J. ginčo objektų statybos metu 2003 m. nebuvo bendrovės atstovai ir žemės sklypo nuomininkai) piniginėmis lėšomis ir bendru darbu siekė bendro veiklos rezultato –sukurti bendrą dalinę nuosavybę, teismas pagrįstai ieškinio reikalavimų ieškovui pripažinti nuosavybės teises į ½ atsakovo vardu registruotus ginčo nekilnojamojo turto objektus netenkino, todėl skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

13Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai