Byla 2A-1826-611/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui AB DnB bankas dėl laidavimo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia arba jos dalies pakeitimo, tretieji asmenys BUAB „Čia“, UAB „Vilokta“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas prašė teismą pripažinti (1) negaliojančia tarp jo ir atsakovo 2005-04-29 sudarytos laidavimo sutarties Nr.64-05L 2.2.1. p. esančios sąlygos dalį „šiuos įsipareigojimus bankas įvykdo po visiško ir galutinio skolininko prievolių įvykdymo bankui“; (2) minėtos laidavimo sutarties 2.2.1. p. sąlygos dalies nepripažinus negaliojančia – šią sąlygos dalį pakeisti, jos redakciją išdėstant taip: „šiuos įsipareigojimus bankas įvykdo po visiško ar dalinio skolininko prievolių įvykdymo bankui, proporcingai sumokėtos skolos daliai“; (3) įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą ir įstatymų nustatyta tvarka atlikti 2009-06-29 sutartinės hipotekos lakšto, identifikavimo kodas 02120090006819 (pakeitimas įregistruotas kodu 02120090011362) pakeitimus, kreditoriumi papildomai įtraukiant ir ieškovą. Nurodė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Čia“ buvo sudarytos keturios kreditavimo sutartys, iki kurių įvykdymo pabaigos kredito gavėjas UAB „Čia“ bankrutavo. Už kredito sutarčių tinkamą įvykdymą atsakovui laidavo ieškovas. Visų sutarčių užtikrinimui buvo įkeistas BUAB „Čia“ priklausantis nekilnojamas turtas, kuris buvo parduotas varžytinėse už 2 mln. litų sumą bei paskirstytas įsiskolinimų pagal kredito sutartis dengimui. BUAB „Čia“ įsiskolinimas pagal vieną iš kredito sutarčių (2005-04-29 Nr.2466-05IV) liko nepadengtas. Už prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą ieškovas laidavo, todėl atsakovas savo reikalavimą nukreipė į ieškovą. Ieškovas atsakovui 2013-09-17 pervedė 10 000 Lt pagal 2005-04-29 kreditavimo sutartį Nr.2466IV-05IV, šioje apimtyje įvykdydamas pagrindinę skolininko prievolę kreditoriui, ir vadovaudamasis CK 6.83 str. 1 d. ir 4 d. paprašė šioje apimtyje įforminti kreditoriaus reikalavimą užtikrinančių teisių perėjimą ieškovui, atliekant ir įregistruojant hipotekos lakšto Nr.02120090006819 pakeitimus, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Mano, kad laidavimo sutarties 2.2.1 p. sąlyga, numatanti skolininko teises užtikrinančių priemonių perdavimą laiduotojui tik po visiško ir pilno prievolės įvykdymo, kuomet pagrindinis skolininkas bankrutuoja ir netrukus bus likviduotas, o atsakovas neinicijuoja išieškojimo procedūrų iš hipoteka įkeisto skolai padengti pakankamos vertės turto, grubiai pažeidžia ieškovo teisės. Toks reguliavimas lemia tai, kad ieškovui įvykdžius dalį prievolės, sumokėjus 99 proc. skolos sumos, ją užtikrinančios teisės jam nebūtų perleidžiamos jokia apimtimi. Tokiu būdu ieškovas negalės realizuoti nei savo atgręžtinio reikalavimo teisės į skolininką, nei savo įvykdytos prievolės apimtyje atgauti už skolininką sumokėtas sumas iš prievolės užtikrinimo priemonės-nekilnojamojo turto hipotekos. Mano, kad tokia sutarties sąlyga pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, įtvirtina esminę šalių nelygybę ir perdėtą atsakovo pranašumą, prieštarauja sąžiningumo principams.

5Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo argumentai pažeidžia vieną iš esminių sutarties privalomumo principą, reiškiantį, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal tarp ieškovo ir atsakovo 2005-04-29 sudarytą laidavimo sutartį Nr.64-05L ieškovas prisiėmė įsipareigojimus solidariai atsakyti atsakovui, jei skolininkas UAB „Čia“ tinkamai nevykdys prievolių pagal kreditavimo sutartį, o atsakovas įsipareigojo prievolę įvykdžiusiam laiduotojui (ieškovui) perduoti atsakovo turimas skolininko prievoles užtikrinančias teises po visiško ir galutinio skolininko prievolių bankui įvykdymo. Šis ieškovo ginčijamas susitarimas yra teisėtas, galiojantis ir neprieštaraujantis jokioms imperatyvioms teisės normoms. CK 6.83 str. nėra jokių nuostatų, kad dalinai prievolę už skolininką įvykdžiusiam laiduotojui kreditorius privalo perleisti teisę į dalį užtikrinimo priemonės laiduotojo įvykdytos prievolės dalimi. Atsakovui ieškovo ginčijama laidavimo sutarties 2.2.1 p. sąlyga turi esminę reikšmę ir atsakovas su šios sąlygos pakeitimu nesutinka. Toks pakeitimas prieštarautų CK 6.83 str., pažeistų sutarties laisvės principą bei atsakovo turtinius interesus gauti visišką skolininko prievolių įvykdymą, neprarandant užtikrinimo priemonių. Kadangi ieškovas atsakovui sumokėjo 10 000 Lt už skolininką UAB „Čia“, jis CK 6.83 str. pagrindu turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą 10 000 Lt sumai į BUAB „Čia“ įmonės bankroto byloje, tačiau ieškovas šios savo teisės nerealizuoja. Ginčijama sąlyga nėra siurprizinė ar primesta ieškovui, kadangi ieškovas yra verslininkas, kredito gavėjo UAB „Čia“ akcininkas, sandorių sudarymo patirtį turintis asmuo, todėl prieš sudarydamas laidavimo sutartį turėjo atsakingai apsvarstyti savo veiksmų pasekmes. Ieškovas jokių prieštaravimų dėl laidavimo sutarties ir jos sąlygų atsakovui nereiškė, todėl neturi teisės ginčyti laidavimo sutarties sąlygų. Atsakovas prašo taikyti CK 1.79 str. numatytą sandorio patvirtinimo prezumpciją, kadangi ieškovas laidavimo sutarties sąlygas patvirtino tiek pasirašydamas laidavimo sutartis, tiek susitarimus dėl kreditavimo sutarties sąlygų keitimo. Nurodė, kad ieškovo argumentai dėl įpareigojimo atsakovą atlikti hipotekos lakšto pakeitimus iš esmės prieštarauja hipotekos, kaip daiktinės teisės, esmei, kadangi hipoteka yra nedali. Be to, ieškinys turėtų būti atmestas ir todėl, jog ieškovas nepasinaudojo CK 6.223 str. 3 d. nustatyta privaloma išankstine ikiteismine tvarka.

6Trečiasis asmuo UAB „Vilokta“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad laidavimo sutartyje ieškovas su atsakovu aiškiai susitarė, kad „bankas įsipareigoja laiduotojui įvykdžius skolininko prievoles perduoti laiduotojui dokumentus, patvirtinančius laiduotojo atgręžtinį reikalavimą į skolininką, o taip pat perduoti laiduotojui banko turimas skolininko prievoles užtikrinančias teises. Šiuos įsipareigojimus bankas įvykdo po visiško ir galutinio skolininko prievolių įvykdymo bankui“, todėl toks susitarimas turi ieškovui įstatymo galią. Šis susitarimas atitinka CK 6.76-6.89 str. nuostatas. Ieškovas, reikalaudamas pripažinti laidavimo sutarties sąlygą negaliojančia, pažeidžia sutarties laisvės principą, įtvirtintą CK 6.156 str. Pažymėjo, kad tik visą skolininko prievolę įvykdžiusiam laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal tą prievolę. Dėl to ieškovui įvykdžius dalį prievolės atsakovui, ieškovas neturi teisės reikalauti kreditoriaus reikalavimą užtikrinančių teisių (nekilnojamojo turto hipotekos) perdavimo ieškovui. Laidavimo sutarties 2.2.1 p. esanti sąlyga yra aiškiai, nedviprasmiškai ir tiesiogiai įvardyta, todėl neatitinka siurprizinės sutarčių sąlygos esmės. Ieškovui, kaip BUAB „Čia“ dalyviui bei kitų juridinių asmenų suteiktais įgaliojimais veikiančiam asmeniui yra keliami aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo, atidumo standartai, todėl ieškovas, kaip turintis ilgametę patirtį verslo srityje, negalėjo nepastebėti ir nesuprasti laidavimo sutarties sąlygų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovo G. K. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui AB DnB bankui 2520 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Čia“ 2005-04-29 sudarė kreditavimo sutartį Nr.2466-05IV su vėlesniais jos pakeitimais, iki kurių įvykdymo pabaigos UAB „Čia“ bankrutavo. Už kredito sutarties tinkamą įvykdymą atsakovui pagal 2005-04-29 laidavimo sutartį Nr.64-05L laidavo ieškovas. Prievolių pagal kredito sutartį, už kurią laidavo ieškovas, įvykdymas taip pat buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu – 2009-06-30 hipotekos lakštu bei pasikeitus įkeisto turto savininkui, t.y. skolininkui BUAB „Čia“ pardavus šį turtą UAB „Vilokta“, hipotekos pakeitimu. Ieškovas 2013-09-17 sumokėjo atsakovui 10 000 Lt sumą.

10Teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimas pakeisti laidavimo sutartį, remiantis CK 6.104 str. 1 d., 2 d., CK 6.83 str. 1 d. nuostatomis, yra nepagrįstas. Byloje pateiktus ieškovo prašymus atsakovui perduoti teisių į prievolės užtikrinimo priemones nelaikė prašymu pakeisti laidavimo sutarties sąlygas CK 6.223 str. 3 d. prasme, todėl pripažino, kad ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo dėl laidavimo sutarties pakeitimo tvarkos. Be to, laidavimo sutarties 2.2.1 p. Reikalavimo teisiųir reikalavimo teises bei užtikrinimo teises patvirtinančių dokumentų perdavimo momento, todėl toks susitarimas turi ieškovui įstatymo galią. Teismo nuomone, toks susitarimas atitinka CK 6.76 – 6.89 str. nuostatas. Kadangi hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto, teismas nepagrįstu laikė ieškovo argumentą, kad atsakovas pirmiausia privalėjo savo reikalavimo patenkinimą inicijuoti iš UAB „Čia“ įkeisto turto. Teismas sprendė, kad tik visą skolininko prievolę įvykdžiusiam laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal laidavimo sutartį. Solidariosios skolininkų prievolės atveju galioja bendroji prievolių pasibaigimo taisyklė, pagal kurią prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, prievolė yra nedali, dėl to ieškovui įvykdžius tik dalį UAB „Čia“ prievolės atsakovui, ieškovas neturi teisės reikalauti kreditoriaus reikalavimą užtikrinančių teisių (nekilnojamojo turto hipotekos) perdavimo ieškovui. CK 6.17 str. nuostata, teismo nuomone, negali būti taikoma, nes ieškovas neturi kartu su atsakovu lygios dalies į skolininką UAB „Čia“ ir jis neįgijo kartu su atsakovu turimo solidariojo reikalavimo į UAB “Čia“ (CK 6.18 str.). Ieškovas įvykdytos prievolės dalimi CK 6.83 str. 3 d. pagrindu turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą į BUAB „Čia“ įmonės bankroto byloje ir tokiu būdu įgyvendinti jam suteiktas teises. Ieškovo prašomi atlikti hipotekos lakšto pakeitimai reikštų dalinės hipotekos nustatymą ir prievolės padalinimą, kas įstatymo yra neleistina.

11Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad laidavimo sutarties 2.2.1 punkto sąlygos dalis negalioja kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str., 6.226 str., 6.227 str., 4.189 str. 1 d., 6.83 str. 1 d., 6.101 str., 6.104 str.) bei kaip siurprizinė ir atsakovo primesta (CK 6.186 str. 1 d.). Ieškovo nurodomos teisės normos reglamentuoja asmens teisę pareikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo (CK 6.227 str.), pasekmes, kad vienos sutarties sąlygos pripažinimas negaliojančia nepanaikina kitų sąlygų galiojimo (CK 6.226 str.), kad sutarties šalys negali apriboti, pakeisti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo (CK 6.157 str.), kad kreditorius hipoteka užtikrintą reikalavimą ar jo dalį gali perleisti kitam asmeniui (CK 4.189 str. 1 d., 6.101 str. 1 d.), kad reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę (CK 6.104 str. 1 d.) bei kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis CK 1.80 str. 1 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamu minėtos normos aiškinimu, pripažino, kad iš ieškovo nurodytų teisės normų laikyti imperatyvu galima būtų tik CK 6.104 str. 1 d., pagal kurią reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę, tačiau nagrinėjamoje byloje ne atsakovas perleido reikalavimo teisę į skolininką, o UAB „Čia“ pardavė įkeistą turtą UAB „Vilokta“, todėl ieškovo argumentai dėl to, kad laidavimo sutarties dalies sąlyga prieštarauja CK 6.104 str. 1 d. imperatyvui, yra visiškai nepagrįsta. Teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė ir nepagrindė, kaip laidavimo sutarties 2.2.1.punkto dalies sąlyga pažeidžia CK 1.80 str., todėl nenustatė pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą.

12Teismas nesutiko su ieškovo argumentais dėl vienašališkai atsakovo nustatytų standartinių sąlygų kaip siurprizinių bei pažeidžiančių sutarties šalių lygybės ir jų interesų pusiausvyrą. Teismas pažymėjo, jog sandoriai – tai sąmoningai laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartis tarp šalių pasirašyta 2005-04-29, o savo įsipareigojimus atsakovui ieškovas patvirtino keletą kartų pasirašydamas susitarimuose dėl kreditavimo sutarties pakeitimų laikotarpiu nuo 2005-04-29 iki 2009-09-08, kuriuose aiškiai išreiškė patvirtinimą, kad su susitarimo sąlygomis yra susipažinęs, joms neprieštarauja bei patvirtina, kad laidavimas pagal laidavimo sutartį Nr.64-05L galioja ir sutarties prievolei pagal šių susitarimų pakeistas sąlygas. Todėl teismas taikė CK 1.79 str. ir laikė, kad ieškovas patvirtino laidavimo sutartį ir dėl to neteko teisės ją ginčyti. Kadangi ieškovas buvo susipažinęs tiek su kreditavimo sutartimi, tiek su ginčijama laidavimo sutartimi, yra verslininkas, todėl privalėjo atidžiai įvertinti sutarties turinį, sąlygas, sukeliamas teisines pasekmes ir numatyti priimtų įsipareigojimų įvykdymo perspektyvas bei neįvykdymo teisines pasekmes, esant reikalui konsultuotis su teisininkais. Ieškovui nebuvo užkirstas kelias susipažinti su pasirašomos sutarties turiniu ar ši sutartis iki pasirašymo ar pasirašymo metu nuo jo nebuvo slepiama, todėl teismas atmetė ieškovo argumentą, kad laidavimo sutartyje nustatytos sąlygos buvo siurprizinės (CK 6.186 str. 1 ir 2 d.).

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. pirmosios teismas, spręsdamas pareikštų reikalavimų pagrįstumą, turėjo atsakyti į teisinį klausimą, ar dalį hipoteka užtikrintos skolininko prievolės įvykdžiusiam laiduotojui, įgijusiam atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką, tą reikalavimą užtikrinanti teisė gali nepereiti/būti neperduodama, tačiau teismas į klausimo esmę neįsigilino, daiktinės teisės dalyką aiškino remdamasis prievolių teisės normomis, sprendimą ieškinį atmesti grindė formaliais ir paviršutiniškais argumentais, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
  2. Tiek sprendžiant reikalavimą dėl laidavimo sutarties sąlygos panaikinimo, tiek dėl jos pakeitimo reikėjo nustatyti, kokia apimtimi galiojančių teisės normų prasme, daiktinės teisės priemonėmis užtikrintai reikalavimo teisei iš pradinio kreditoriaus pereinant dalį prievolės įvykdžiusiam laiduotojui (CK 6.83 str.) ji pereina, t.y. ar gali nuo reikalavimo teisės neatskiriama jos užtikrinimo priemonė „nepereiti“ laiduotojui proporcinga apimtimi remiantis tuo, kad laiduotojas įvykdė tik dalį prievolės ir įgijo tik atitinkamą dalį reikalavimo teisės. Nesutinka su teismo išvada, kad pagrindinio skolininko BUAB „Čia“ prievolė yra nedali. Apeliantas sumokėjo dalį minėto skolininko skolos, atsakovas tokį įvykdymą priėmė, taigi, šioje dalyje skolininko prievolė atsakovui yra įvykdyta, reikalavimo teisė pagal CK 6.101 str. 4 d. šioje dalyje perėjo apeliantui, kas paneigia teismo išvadą apie prievolės nedalumą.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė ieškovo teisę, numatytą CK 6.83 str. 1 ir 4 d., 6.104 str. 2 d., motyvuodamas vien dalinio prievolės įvykdymo faktine aplinkybe. Teismas nepagrįstai savo išvadas grindė prievolės nedalumu, kurį sutapatino su hipotekos teisės nedalumu. Mano, kad jam įvykdžius dalį pagrindinio skolininko prievolės, šioje kredito grąžinimo prievolėje atsirado asmenų daugėtas kreditoriaus pusėje, kurių kiekvienas turi apibrėžto dydžio reikalavimo teisę. Apelianto nuomone kreditorių daugėto atsiradimas galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės nepakeičia ir nepanaikina, ji egzistuoja tokia, kokia yra, tik reikalavimas į ją konkrečiomis proporcijomis (dalimis) pasidalija tarp dviejų asmenų. Tai reiškia, kad šią reikalavimo teisę užtikrinanti priemonė taip pat tebeegzistuoja pilna apimtimi nepriklausomai nuo to, keli asmenys ją dalijasi tarpusavyje. Esant galiojančiai visai prievolei, jai visai taikoma prievolės užtikrinimo priemone (hipoteka) suteikiama apsauga – tiek tai daliai, kurios įvykdyti turi teisę reikalauti atsakovas, tiek likusiai tos pačios prievolės daliai, kurios turi teisę reikalauti ieškovas. Todėl hipoteka nepasinaikina ir nedingsta (CK 4.170 str. 4 d., 4.197 str.), nepriklausomai nuo to, kad šios skolos dalies reikalavimo teisė įstatymo pagrindu perėjo kitam kreditoriui.
  4. Nors CK 6.104 str. 2 d. numato imperatyvų įpareigojimą pereinant reikalavimui, kuris užtikrintas hipoteka, pažymėti tai hipotekos registre, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pradinis kreditorius atsakovas neturi jokios pareigos atlikti hipotekos lakšto pakeitimus, fiksuojant šalių daugėto hipoteka užtikrintoje prievolėje atsiradimą. Toks teismo aiškinimas sąlygoja, kad šiuo metu egzistuoja tikrovės neatitinkantys hipotekos registro duomenys – jog visa reikalavimo teisė į hipoteka užtikrintą piniginę prievolę priklauso tik atsakovui, nors tokie duomenys akivaizdžiai neteisingi. Hipoteka užtikrinto įgyto reikalavimo neįregistravimas hipotekos registre atima galimybę šias teises panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įgyvendinti hipotekos kreditoriaus teises ir sąlygos ne formalų, o realų ir itin ženklų apelianto teisių pažeidimą. Juo labiau, kad atsakovas iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo perleido hipoteka užtikrintą reikalavimo teisę trečiajam asmeniui UAB „Vilokta“, todėl nesant registre oficialiai fiksuoto reikalavimo dalies įgijimo ieškovo atžvilgiu – ši hipoteka gali būti išregistruota, kas sąlygotų ieškovo teisių pažeidimą.
  5. Nurodo, kad reikalavimo teisės, įvykus subrogacijai, kartu su reikalavimą užtikrinančiomis priemonėmis perėjo apeliantui įstatymo pagrindu, nepriklausomai nuo kreditoriaus valios. Ieškovas reikalavo tik atlikti įstatymo pagrindu įvykusio juridinio fakto įregistravimą hipotekos registre kaip tai numato CK 6.104 str. 2 d., 4.187 str., 4.189 str. 4 d.. Teismas supainiojo asmenų daugėto prievolėje institutą su hipotekos dalijimu. Asmenų daugėtas prievolėje nereiškia hipotekos teisės padalijimo, ar juo labiau naujos hipotekos rūšies, kuri nereglamentuota kodekse, nustatymo.
  6. CK 4.189 str. 1 d. suteikia teisę kreditoriui hipoteka užtikrintą reikalavimą ar jo dalį perleisti kitam asmeniui, kartu perleidžiant hipotekos teisę, kas patvirtina, kad kreditorių daugeto buvimas hipoteka užtikrintoje prievolėje yra galimas. Nagrinėjamu atveju hipoteka užtikrintos reikalavimo teisės dalis buvo perleista kitam asmeniui ne sutarties, o įstatymo pagrindu (CK 6.101 str. 4 d.). Todėl pagal CK 6.101 str. 2 d. ieškovui perėjo ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, šią nuostatą atkartoja ir CK 6.83 str.. CK 6.104 str. tokiu atveju įpareigoja kreditorių, kurio reikalavimas perėjo kitam asmeniui, perduoti naujajam kreditoriui ir reikalavimo teisę, ir papildomas teises patvirtinančius dokumentus. Analogiškos nuostatos turi būti taikomos ir reikalavimo dalies perleidimo atveju.
  7. Kadangi prieš trečiuosius asmenis hipotekos, hipoteka užtikrinto reikalavimo ar jo dalies perleidimas gali būti panaudotas tik tuo atveju, jeigu ji įregistruota hipotekos registre, todėl galimybė įregistruoti subrogacijos pagrindu įgytą reikalavimą užtikrinančią hipotekos teisę šioje apimtyje ieškovui yra esmingai svarbi. Šios teisės atėmimas sąlygoja realius ieškovo teisės pažeidimus. Kadangi atsakovas atsisakymą atlikti hipotekos lakšto pakeitimus pažymint apie šalių daugėto atsiradimą grindė laidavimo sutarties 2.2.1 p. nuostata, todėl apeliantas ieškiniu prašė šios sutarties nuostatos atitinkamą dalį panaikinti ar pakeisti.
  8. Mano, kad visi apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad galiojantis įstatyminis reguliavimas (CK 6.83 str., 6.101 str. 4 d., 6.104 str.) įpareigoja atlikti pakeitimus hipotekos registre, jei teisę į hipoteka užtikrintą reikalavimą (ar jo dalį) įgyja kitas kreditorius. Priešingu atveju tokio reikalavimo įgijimas galėtų neturėti jokios praktinės naudos, nes hipotekinio kreditoriaus teises galima įgyvendinti ir jomis remtis prieš trečiuosius asmenis tik nuo pakeitimų įregistravimo hipotekos registre (CK 4.189 str., 4.187 str.). Todėl minėtos įstatymo normos vienareikšmiškai imperatyvios.
  9. Minėtos normos, apibrėžiančios reikalavimą įgijusios asmens teises, yra griežtai apibrėžtos, nesuteikiančios galimybės šalims savo susitarimu šio reguliavimo pakeisti, todėl šio norminio reguliavimo nesilaikymas negali būti pateisinamas laidavimo sutarties 2.2.1 p., juo labiau, kad šioje formuluotėje numatyta atsakovo pareiga tik po visiško skolininko prievolių įvykdymo perduoti laiduotojui dokumentus, patvirtinančius laiduotojo atgręžtinį reikalavimą į skolininką, o taip pat perduoti laiduotojui atsakovo turimas skolininko prievoles užtikrinančias teises – kai tiek reikalavimo teisė, tiek nuo jos neatsiejama jos užtikrinimo priemonė, pereina prievolę įvykdžiusiam laiduotojui įstatymo pagrindu, o ne yra perduodama kokiais nors išimtinai nuo atsakovo valios priklausančiais veiksmais, o privaloma to teisinė registracija hipotekos registre atliekama darant hipotekos lakšto pakeitimus, o ne perduodant dokumentus. Taigi, ši sutarties sąlyga privalėjo būti panaikinta kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai imperatyvia įstatymo norma nurodė tik CK 6.104 str. 1 d..Teismas ydingai neatribojo hipotekos, reikalavimo teisės perleidimo, ir turto pardavimo institutų, nes reikalavimo teisė ir jai užtikrinti įkeistas turtas nėra tapatūs. Faktinė aplinkybė, kad pats hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas buvo perleistas kitam savininkui, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant atsakovo pareigas pagal CK 6.104 str.
  10. Teismo argumentai, kad ieškovas, prašydamas pakeisti laidavimo sutarties 2.2.1 p. nuostatą, nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, yra nepagrįsti. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo daugkartinį kreipimąsi į atsakovą, prašant atlikti veiksmus, reikalingus jo subrogacijos pagrindu įgytos teisės įforminimui hipotekos registre. Teismo teiginiai, jog ieškovo raštuose nebuvimas reikalavimo dėl laidavimo sutarties pakeitimo reiškia ieškovo nepasinaudojimą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, tėra formalus šios įstatyminės nuostatos aiškinimas. Ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka yra skirta išnaudoti galimybes šalims pasiekti konsensusą susitarimo būdu, taip išvengiant teisminio nagrinėjimo. Ieškovas ikiteismine tvarka pasinaudojo, nes kreipėsi į atsakovą aiškiai išreikšdamas savo reikalavimus ir ragindamas atlikti veiksmus reikalavimo teisės perėjimui įforminti.
  11. Teismas nepagrįstai reikalavimą pakeisti sutartį CK 6.186 str. 3 d. pagrindu atmetė motyvuodamas CK 1.79 str., t.y. jog ieškovas patvirtino laidavimo sutartį. Teismas nepagrįstai laidavimo sutarties ir kreditavimo sutarties pakeitimų pasirašymą vertino kaip laidavimo sutarties patvirtinimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip ir nepaaiškino, iš ko konkrečiai ieškovas turėjo suprasti, kad įvykdžius prievolę dalyje – kai jokie dokumentai ir neturi būti perduodami – atsakovas galės nevykdyti pareigos subrogacijos pagrindu įvykusio teisių perėmimo fiksuoti hipotekos lakšte/registre.

15Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, be to, prašo atsakovu byloje vietoj jo įtraukti UAB „Vilokta“, kadangi šiai bendrovei atsakovas reikalavimu teisių perleidimimo sutartimi perleido visas reikalavimo teises, kylančias iš atsakovo ir BUAB „Čia“ sudarytos 2005-04-29 kreditavimo sutarties. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. CK 6.83 str. nėra jokių išlygų, kad dalinai prievolę už skolininką įvykdžiusiam laiduotojui kreditorius privalo perleisti teisę į dalį užtikrinimo priemonės laiduotojo įvykdytos prievolės dalimi. Sisteminis, lingvitinis šios teisės normos turinio aiškinimas patvirtina, kad laiduotojui kreditoriaus teisės pereina tik po visiško skolininko prievolės kreditoriui įvykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįvykdė už skolininką prievolės, o tik padengė santykinai labai nedidelę dalį prievolės ir siekia įgyti teisę į dalį UAB „Vilokta“ priklausančio nekilnojamojo turto hipotekos sumokėtų 10 000 Lt apimtyje, neįvykdęs už skolininką likusios prievolės dalies.
  2. Nei apeliaciniame skunde, nei ieškinyje ieškovas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti ginčo laidavimo sutarties 2.2.1 p. Apelianto argumentai iš esmės pažeidžia vieną esminių civilinės teisės principų – sutarties privalomumo principą, o civilinėje teisėje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad leidžiama viskas, kas yra tiesiogiai neuždrausta. Apeliantas nenurodo jokių imperatyvių ar dispozityvių teisės normų, kurioms prieštarautų ginčijama laidavimo sutarties sąlyga, nenurodo jokių imperatyvų, kuriais kreditorius būtų įpareigojamas perleisti dalinai prievolę už skolininką įvykdžiusiam laiduotojui teises į dalį užtikrinimo priemonės laiduotojo įvykdytos prievolės dalimi.
  3. Ieškovas siekia pakeisti /panaikinti laidavimo sutartį dėl pasekmių, motyvų, kurie atsirado praėjus 8 metams po laidaivmo sutarties pasirašymo ir atlikto daugkartinio laidavimo sutarties raštiško patvirtinimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sandorio patvirtinimo prezumpciją (CK 1.79 str.). Akivaizdu, kad po ginčijamo sandorio sudarymo atsiradę teisiniai padariniai nėra ir negali būti pagrindu sutarčiai pakeisti ar panaikinti. Apelianto prašomas laidavimo sutarties pakeitimas prieštarautų CK 6.83 str., pažeistų sutarties laisvės principą ir kreditoriaus turtinius interesus gauti visišką skolininko prievolių įvykdymą, neprarandant užtikrinimo priemonių. Apelianto argumentų pripažinimas reikštų, kad jei asmeniui po sutarties sudarymo tapo nepalankus kokių nors teisėtai sudarytos sutarties sąlygų vykdymas, tai jis tariamai turi teisę jos nevykdyti ir prašyti ją panaikinti.
  4. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atmetus jo ieškinį, yra apribojama jo kaip dalinai prievolę už skolininką įvykdžiusio asmens teisių realizacija. Apeliantui sumokėjus atsakovui 10 000 Lt už skolininką BUAB „Čia“ ir atitinkamai šios bendrovės skolai sumažėjus, apeliantas kaip laiduotojas CK 6.83 str. pagrindu tui teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą 10 000 Lt sumai BUAB „Čia“ atžvilgiu įmonės bankroto byloje. CK 6.83 str. 3 d. numatytas reglamentavimas skirtas būtent tam, kad už skolininką prievolę įvykdęs laiduotojas subrogacijos pagrindu galėtų perimti ir įgyvendinti kreditoriaus teises į skolininką, todėl ieškino atmetimas apelianto teisių nevaržo.
  5. Apeliantas neįvertina teisinių pasekmių, kurios kiltų patenkinus jo reikalavimus, t.y. kad teismo sprendimu būtų nustatyta to paties nekilnojamojo daikto dalinė hipoteka pagal tą pačią prievolę skirtingiems kreditoriams, o naujai įtrauktas kreditorius būtų taip pat solidarusis bendraskolis kartu su skolininku BUAB „Čia“ už 624 450,14EUR skolą. Hipotekos lakštų, jų pakeitimų įregistravimą reglamentuojančios teisės normos nenumato galimybės atlikti apelianto prašomų hipotekos lakšto pakeitimų, todėl negalima įpareigoti atlikti veiksmus, kurių atlikti nėra galimybių ir kurių teisės normos nenumato. Kuria eile, kokiu būdu/eiliškumu ir kaip būtų realizuojama tokia dalinė hipoteka, kaip būtų atsiskaitoma su kreditoriais po hipoteka įkeisto turto realizavimo, yra visiškai neaišku. CK 6.17 str. norma negali būti taikoma, nes apeliantas neturi kartu su atsakovu lygios dalies į skolininką BUAB „Čia“.
  6. Apelianto argumentai prieštarauja hipotekos kaip daiktinės teisės esmei. Hipoteka yra nedali, o hipoteka apima kreditoriaus teisę reikalauti skolininko skolos išieškojimo iš viso hipoteka įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, hipoteka apima visą daiktą ir seka paskui daiktą (CK 4.170-4.171 str.) nepaisant to, ar dalis prievolės įvykdyta, ar ne. Skolos išieškojimas vykdomas iš viso hipoteka įkeisto turto (CK 4.192-4.193 str.), hipoteka kaip daiktinė teisė išlieka nedali net ir tais atvejais, kai įkeistas daiktas padalijamas (CK 4.172 str.). Hipotekai kaip daiktinei teisei būdingas absoliutus pobūdis, o prievolinio ir daiktinio pobūdžio teisės ir jų reglamentavimas nėra tapatūs. Apeliantas klaidingai aiškina hipoteką kaip daiktinius ir prievolinius teisinius santykius. Apelianto prašomi atlikti hipotekos lakšto pakeitimai reikštų dalinės hipotekos nustatymą ir prievolės padalinimą, tačiau teisės normos dalinės hipotekos rūšies nenumato ir BUAB „Čia“ prievolė kreditoriui negali būti dalinama, nes nekilnojamojo turto hipoteka yra apsaugota visa BUAB „Čia“ prievolė pagal 2005-04-29 kreditavimo sutartį. Ieškinio patenkinimas reikštų, kad kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, teisės į BUAB „Čia“ skolos išieškojimą būtų apribotos, nes apsunkintų teisę išieškoti skolą iš viso hipoteka apsunkinto turto visai prievolei padengti, o ne jos daliai.

16Trečiasis asmuo UAB „Vilokta“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pagal CK 6.223 str. 3 d. viena sutarties šalis, siekdama sutarties sąlygų pakeitimo, dėl šio negali iš karto kreiptis į teismą ir primiausia privalo pasinaudoti ikiteismine sutarties sąlygų keitimo tvarka. Tokia šalis pirmiausia turi pasiūlyti kitai šaliai pakeisti sutartį ir tik kitai šaliai nesutikus sudaryti sutarties sąlygų pakeitimų ar išvis neatsakius į pasiūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą. Kadangi ieškovas nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl vien šiuo pagrindu ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas subjektyviai aiškina tariamai įvykdytą reikalavimą dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo nagrinėjimo ikiteismine tvarka ir klaidingai savo prašymus atsakovui dėl reikalavimo teisės perėjimo įforminimo vertina kaip pasinaudojimą tokia tvarka.
  2. Ieškovas niekada iki šiol nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl laidavimo sutarties sąlygų, o visais atliktais vėlesniais kreditavimo sutarties, kurios įvykdymas ir buvo užtikrintas laidavimo sutartimi, pakeitimais ieškovas aiškiai patvirtino laidavimo sutarties galiojimą. Todėl teismas pagrįstai taikė CK 1.79 str. Ieškovui laidavimo sutarties 2.2.1 p. sąlyga turi įstatymo galią.
  3. Ieškovas apeliaciniame skunde kelia neteisingą teisinį klausimą šiame ginče egzistuojančių aplinkybių prasme. Jis teisinį klausimą formuluoja per daug abstrakčiai ir neatsižvelgia į byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Ieškovas teisnį klausimą šiame ginče turėtų formuluoti taip: „ar dalį hipoteka užtikrintos skolininko prievolės įvykdžiusiam laiduotojui, įgijusiam atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką tos dalies apimtimi, tą reikalavimą užtikrinanti teisė gali pereiti laiduotojui, kai laidavimo sutartyje numatyta, kad reikalavimą užtikrinančios teisės laiduotojui perduodamos tik po visiško ir galutinio skolininko prievolių įvykdymo?“. Tik tokia formuluotė pilnai atspindi šioje ginčo situacijoje susiklosčiusias aplinkybes ir tik toks klausimas gali padėti išvengti neteisingo situacijos interpretavimo bei klaidingos išvados priėmimo.
  4. Sisteminis CK 6.83 str. vertinimas suponuoja, jog įstatymų leidėjas šiuo straipsniu nenustatė kreditoriaus pareigos laiduotojui perduoti reikalavimą užtikrinančias teises, kai laiduotojas tik dalinai įvykdo prievolę už skolininką. Be to, daiktinės teisės samprata įtvirtina, kad hipoteka yra nedali, hipoteka apima kreditoriaus teisę reikalauti skolininko skolos išieškojimo iš viso hipoteka įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius.
  5. Ieškovas laidavimo sutarties sąlygas aiškina nukrypdamas nuo sutarčių aiškinimo taisyklių. Ieškovo vertinimas, kad laidavimo sutarties 2.2.1 p. sąlygos turinys leidžia teigti, jog įvykdžius dalį prievolės, apie tai turi būti pažymima hipotekos registre įstatymų nustatyta tvarka įforminant hipotekos lakšto pakeitimus, t.y. reikalavimą užtikrinančias teises patvirtinantys dokumentai ir neturi būti perduoti, yra subjektyvus ir ydingas, nes ginčijamoje laidavimo sutarties sąlygoje yra išskirti du objektai, kuriuos atsakovas įsipareigojo perduoti, pirma – reikalavimo užtikrinimo teisę patvirtinančius dokumentus, ir antra – pačias skolininko prievolių užtikrinimo teises. Būtent su pastarosiomis susiję darytini pakeitimai, kurių nepagrįstai ir neteisėtai siekia ieškovas ir įeina į laidavimo sutarties dalies „o taip pat perduoti laiduotojui banko turimas skolininko prievoles užtikrinančias teises“ sampratą. Šiuo atveju turi būti žiūrima, ko konkrečiai siekė šalys tokia sąlyga. Atsižvelgiant į CK 6.193 str. nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėtos normos aiškinimą, vadovaujantis analogiškų šalims protingų asmenų standartu, matoma, kad atsakovas aiškiai išreiškė, jog dokumentai ir teisės dėl reikalavimų į skolininką atsakovui bus perduodamos tik po visiško prievolių už skolininką įvykdymo, o ieškovas neginčijamai su tuo sutiko ir tai patvirtino.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18Apeliacinis skundas netenkinamas.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

20Atsakovas AB DNB bankas ir trečiasis asmuo UAB „Vilokta“ 2014-01-31 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.2014/01/15, pagal kurią atsakovas perleido trečiajam asmeniui visas reikalavimo teises, kylančias iš tarp atsakovo ir skolininko UAB „Čia“ sudarytos 2005-04-29 kreditavimo sutarties Nr.2466-05IV (su visais jos pakeitimais ir papildymais) bei šią sutartį užtikrinusių prievolių užtikrinimo priemonių, t.y. ieškovo laidavimo pagal 2005-04-29 laidavimo sutartį Nr.64-05L ir sutartinę hipoteką, identifikavimo kodas 02120090006819 (II t., b.l.26-31). Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad įvyko procesinių teisių perėmimas, todėl atsakovas AB DNB bankas pakeistinas jo procesinių teisių perėmėju UAB „Vilokta“ ir atsakovu byloje laikytinas UAB „Vilokta“ (CPK 48 str.).

21Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Čia“ 2005-04-29 sudarė kreditavimo sutartis Nr.2466-05IV su vėlesniais jos pakeitimais (I t., b.l.16-20; 21-23; 24-25; 26-27; 28; 29-30; 31-32; 33-37; 38-41), kredito gavėjas trečiasis asmuo UAB „Čia“ bankrutavo, prievolės grąžinti kreditą neįvykdė. Už šios kreditavimo sutarties tinkamą įvykdymą pagal 2005-04-29 laidavimo sutartį Nr.64-05L laidavo ieškovas (I t., b.l.42-44), šios sutarties įvykdymas taip pat buvo užtikrintas UAB „Vilokta“ priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu pagal 2009-06-30 hipotekos lakštą Nr.02120090006819 ir jo pakeitimą (I t., b.l.45-50, 54-60). Ieškovas, vykdydamas laidavimo sutartimi prisiimtas prievoles, 2013-09-17 sumokėjo atsakovui 10 000 Lt (I t., b.l. 61).

22Byloje kilo ginčas dėl CK 6.83 str., 6.101 str. ir 6.104 str. nuostatų aiškinimo ir taikymo ta apimtimi, ar laiduotojui iš dalies įvykdžius prievolę už pagrindinį skolininką, kreditorius privalo atlikti hipotekos lakšto ir hipotekos registro duomenų pakeitimus apie kreditoriaus pasikeitimą, taip pat dėl ieškovo ir atsakovo laidaivimo sutarties 2.2.1 p. sąlygos atitikimo įstatymui ir jos galiojimo, taip pat dėl CK 6.223 str. įtvirtintos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos privalomumo.

23Dėl laidavimo sutarties sąlygos galiojimo

24Šalių sudarytos 2005-04-29 laidavimo sutarties Nr.64-05L 2.2.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja ieškovui įvykdžius trečiojo asmens BUAB „Čia“ prievoles, perduoti ieškovui dokumentus, patvirtinančius ieškovo atgręžtinį reikalavimą į trečiąjį asmenį, o taip pat perduoti ieškovui atsakovo turimas trečiojo asmens prievoles užtikrinančias teises. Šiuos įsipareigojimus atsakovas įvykdo po visiško ir galutinio trečiojo asmens prievolių įvykdymo atsakovui. Reikalavimo teisė gali pereiti kitam asmeniui dviem būdais – sutartimi perleidžiant reikalavimą arba pagal įstatymą (CK 6.101 str.). Vienas iš reikalavimo teisės perėjimo pagal įstatymą būdų – kai skolininko laiduotojas, kuris nėra užtikrintos prievolės šalimi, prievolę įvykdo už skolininką (CK 6.101 str. 4 d. 3 p.). Būtent tokį reikalavimo teisės perėjimo būdą įtvirtina ir CK 6.83 str. 1 d., kuri įtvirtina, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. CK 6.83 str. 4 d. nustato, kad kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises. Minėta norma tiesiogiai neapibrėžia prievolės įvykdymo sąvokos, todėl ši sąvoka turi būti aiškinama, atsižvelgiant į kitas CK nuostatas, apibrėžiančias prievolės įvykdymą. Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal 6.123 str. 1 d. prievolė laikoma pasibaigusia, kai ji tinkamai įvykdoma. Pagal CK 6.63 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatas skolininkas laikoma pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, taip pat kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Taigi, sistemiškai įvertinus minėtas nuostatas, prievolė laikytina įvykdyta, kai ji įvykdoma visa apimtimi pagal įstatymo ar sutarties nurodymus. Todėl laikytina, kad CK 6.83 str. nustato kreditoriaus pareigą perduoti laiduotojui reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus ir šį reikalavimą užtikrinančias teises po visiško prievolės įvykdymo. CK 6.101 str. ir 6.104 str. nustato reikalavimo teisės perleidimą sutartimi. Reikalvimo teisės perleidimo sutartimi atveju pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui reikalavimo teisę ir ją užtikrinančias teises sutartimi, kurioje šalys susitaria dėl visų reikalavimo perleidimo sąlygų. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad leidžiama viskas, kas nėra tiesiogiai uždrausta. Teisėjų kolegijos nuomone, CK 6.104 str. nuostatos, atsižvelgiant į minėtos normos turinį ir paskirtį, į minėtą dispozityvumo pricipą, nėra imperatyvios teisės normos, šalys gali susitarti tarpusavyje ir dėl kitokių nei CK 6.104 str. numatytų reikalavimo perleidimo sąlygų, gali susitarti ir dėl reikalavimo perleidimo be užtikrinimo priemonių, o minėta nuostata taikoma, kai šalys sutartimi nesusitaria kitaip. Vadovaujantis minėtu dispozityvumo principu, kadangi CK 6.83 str. 1 ir 4 d. iš esmės savo turiniu nesiskiria nuo CK 6.104 str. nuostatų, taip pat laikytinos dispozityviomis normomis, leidžiančiomis kreditoriui ir laiduotojui susitarti dėl kitokių atgręžtinio reikalavimo teisės perėjimo laiduotojui sąlygų nei nurodytos CK 6.83 str.. Toks aiškinimas atitinka ir laidavimo sutarties paskirtį, esmę ir laidavimo tikslus. Laidavimo, kaip ir bet kurios kitos užtikrinimo priemonės, paskirtis užtikrinti kreditoriaus galimybę išsiieškoti visą skolą tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš prievolės įvykdymą užtikrinusių asmenų, todėl visiškai logiškas ir leistinas yra susitarimas, kad prievolę užtikrinusieji asmenys įgytų galimybę išsiieškoti skolą iš kitų reikalavimą užtikrinusių priemonių tik po to, kai savo reikalavimą visa apimtimi pasidengia pirminis kreditorius, nes priešingu atveju būtų neproporcingai suvaržytos šio pirminio kreditoriaus teisės išsiieškoti skolą. Todėl ieškovo ir atsakovo sudarytos laidavimo sutarties 2.2.1 p. nuostata dėl reikalavimo teises patvirtinančių dokumentų ir užtikrinimo priemonių perdavimo momento, t.y. perdavimo tik po visiško prievolių atsakovui įvykdymo, yra teisėta, atitinkanti laidavimo sutarties šalių interesų pusiausvyrą, o ieškovo argumentai dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms yra nepagrįsti, todėl atmetami. Apeliantas teisus, teigdamas, kad ieškovui įvykdžius pagrindinio skolininko prievolę 10 000 Lt dalyje atsakovui, ši pagrindinio skolininko BUAB „Čia“ prievolė niekur nedingo, nors ši prievolė atsakovo atžvilgiu ir pasibaigė, kreditoriumi šioje dalyje įstojo ieškovas, tačiau teisėjų koelgija pažymi, jog tai nereiškia, kad atsakovas privalo perduoti šioje dalyje reikalavimo teisę užtikrinančią teisę šioje dalyje ieškovui anksčiau nei yra įvykdyta pagrindinio skolininko BUAB „Čia“ ir ieškovo prievolė atsakovui visa apimtimi.

25Dėl laidavimo sutarties sąlygos pakeitimo

26Pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Be to, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Taigi, kadangi šalių laisva sudaryta sutartis turi įstatymo galią joms, todėl tik jos pačios turi teisę keisti sutartį, jos atskiras sąlygas (CK 6.223 str. 1 d.). Pagal CK 6.233 str. sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o, joms nepavykus susitarti, – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. Pagal CK 6.223 str. 2 d. vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu (1) kita sutartis šalis iš esmės pažeidė sutartį, taip pat (2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Šioje normoje pateikiamas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pvz., CK 6.204, 6.228 str.), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje. CK 6.223 str. 3 d. nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymai atsakovui dėl kreditoriaus reikalavimą užtikrinančių teisių (hipotekos teisių) perėjimo ieškovui įforminimo, atitinkamai pakeičiant hipotekos lakštą ir hipotekos registro duomenis (I t., b.l.62, 64-67, 68, 69, 70-71), įvertinus jų turinį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo vertinami kaip pasiūlymas pakeisti laidavimo sutarties 2.2.1 p., nes juose nėra išreikštas ieškovo pasiūlymas pakeisti minėtą ieškovo ir atsakovo sudarytą laidavimo sutartį, o reikalavimai atlikti hipotekos lakšto ir hipotekos registro duomenų pasikeitimą, kreditoriumi pagal hipotekos lakštą įtraukiant ir ieškovą, negali būti vertinami kaip pasiūlymas pakeisti laidavimo sutarties sąlygą. Tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį aiškiai išreiškė savo poziciją, kad jis nesutinka pakeisti laidavimo sutarties 2.2.1 p. sąlygą pagal ieškovo pasiūlymą, todėl vertimas ieškovą kreiptis į atsakovą su siūlymu pakeisti sutartį, o po to vėl kreiptis į teismą, yra netikslingas ir neatitiktų CK 6.223 str. normos esmės. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovo reikalavimą dėl laidavimo sutarties pakeitimo nagrinėti iš esmės.

27Todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovo apeliacinio skundo, pasisako dėl ieškovo reikalavimo dėl laidavimo sutarties pakeitimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra CK 6.223 str. 2 d. nurodytų pagrindų laidavimo sutarties 2.2.1 p. sąlygai pakeisti, todėl pirmosios instancijos iš esmės teisėtai atmetė ieškovo reikalavimą dėl laidavimo sutarties pakeitimo.

28Ieškovas minėtos sutarties sąlygos pakeitimo būtinumą grindžia CK 6.186 str. 3 d. ir 6.228 str., teigdamas, kad ginčijama laidavimo sutartis atima paprastai laidavimo sutarčių teikiamas teises, nes dalį prievolės įvykdžiusiam laiduotojui atitinkamoje apimtyje prievolę užtikrinančių reikalavimo teisės neperduodamos, o tokiu būdu yra pažeidžiami sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principai, nes kreditoriui suteikiamas perdėtas pranašumas ir sudarantis prielaidas kreditoriui piktnaudžiauti turima teise. CK 6.186 str. 3 d. norma suteikia teisę pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusiai sutartį prisijungimo būdu šaliai reikalauti ją pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ir galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. Pagal CK 6.228 str. 1 d. šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodinėjo CK 6.223 str. 2 d. 1 p. numatytos sąlygos, t.y. kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, buvimo, teisėjų kolegija tokios nenustatė. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad ieškovas neįrodė ir CK 6.186 str. 3 d. ir 6.228 str. 1 d. nurodytų pagrindų sutarčiai pakeisti buvimo dėl žemiau nurodytų motyvų.

29Atsakovas, kai BUAB „Čia“ kreditorius, suteikdamas šiai bendrovei kreditą, siekė užtikrinti jo grąžinimą CK įtvirtintomis užtikrinimo priemonėmis – laidavimu ir hipoteka. Laiduotojo ir hipotekos davėjo prievolės yra šalutinės, akcesorinės, nes jiems pareiga įvykdyti pagrindinio skolininko prievolę atsiranda tik tada, kai prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Tuo pačiu laidavimas ir hipoteka, kaip užtikrinimo priemonės skiriasi, nes laiduotojas atsako solidariai su pagrindiniu skolininku prievolės visa apimtimi, o hipotekos davėjas – tik įkeisto turto verte, kuri gali keisti priklausomai nuo rinkos sąlygų pokyčių. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, visai logiška ir sąžininga, teisėju kolegijos nuomone, yra neperduoti laiduotojui reikalavimo teisių į prievolės užtikrinimo teises iki pagrindinio skolininko prievolė nėra tinkamai įvykdyta visa apimtimi. Priešingu atveju galėtų susidaryti situacija, kad laiduotojui tik nežymia dalimi įvykdžius pagrindinio skolininko prievolę ir jam toje dalyje perėmus reikalavimą į kitas užtikrinimo priemones, jis, pats būdamas skolininkas kreditoriui, tuo pačiu turėdamas reikalavimo teisę į užtikrinimo priemonę, pasidengtų savo reikalavimą savo įvykdyta dalimi, kurios neužtektų prievolei pradiniam kreditoriui padengti iš kitų užtikrinimo teisių visa apimtimi, o tai nebeatitiktų užtikrinimo priemonių paskirties ir tikslų. Be to, nagrinėjamoje byloje pagrindinio skolininko BAUB „Čia“ prievolė atsakovui buvo užtikrinta ieškovo laidavimu ir UAB „Vilokta“ priklausančio turto hipoteka. Todėl sąlyga, kad reikalavimo teises į skolininką patvirtinančius dokumentus ir prievoles užtikrinančias teises atsakovas turi perduoti tik po visiško pagrindinio skolininko UAB „Čia“ prievolių įvykdymo, teisėjų kolegijos nuomone, yra sąžininga ir neatima iš ieškovo paprastai laidavimo sutarties suteikiamas teises ir galimybes, kadangi ieškovas kaip laiduotojas nėra pagrindinis kreditorius BUAB „Čia“ atžvilgiu, ir jis negali realizuoti savo teisių iš užtikrinimo priemonių iki nebus visa apimtimi įvykdyta skolininko BUAB „Čia“ prievolė ieškovo ir BUAB „Čia“ kreditoriui - atsakovui. Laidavimo sutarties 2.2.1 p. Sąlyga nepanaikina ar neapriboja atsakovo civilinės atsakomybės CK 6.186 str. 3 d. prasme, o dėl aukščiau minėtų motyvų nepažeidžia ir šalių lygybės ir interesų pusiausvyros, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į laidavimo paskirtį ir tikslus, ieškovo ginčijama laidavimo sutarties sąlyga taip pat negali būti laikoma nepagrįstai suteikusia atsakovui perdėtą pranašumą.

30Dėl įpareigojimo atsakovą padaryti pakeitimus hipotekos registre

31Kadangi šalių sudaryta laidavimo sutarties 2.2.1 p. sąlyga yra teisėta ir galiojanti, ieškovo reikalavimas dėl laidavimo sutarties minėtos sąlygos pakeitimo teisėtai ir pagrįstai nebuvo patenkintas, todėl vadovaujantis šalių sudarytos laidavimo sutarties 2.2.1 p. nuostata, kadangi prievolė atsakovui pagal 2005-04-29 kreditavimo sutartį nėra įvykdyta, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo padaryti pakeitimus hipotekos registre. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pagal hipotekos registro duomenis, kurie yra tinkama įrodinėjimo priemone pagal CPK 179 str. 3 d., šiuo metu hipoteka pagal 2009-06-29 sutartinės hipotekos lakštą, identifikavimo kodas 02120090006819 (pakeitimas įregistruotas kodu 02120090011362) yra pasibaigusi, kadangi hipotekos davėjas UAB „Vitransa“ ir kreditorius UAB „Vilokta“ sutapo viename asmenyje (CK 6.126 str. 1 d.), o minėtame hipotekos lakšte nurodytas turtas yra įkeistas AB DNB bankui pagal atsakovo UAB „Vilokta“ su AB DNB bankui sudarytą 2014-01-31 susitarimą Nr.2014/1, užtikrinant atsakovo prievoles AB DNB bankui pagal šį susitarimą.

32Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui, sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, Nr. 4968/99, 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, A n. 288, p; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010;2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011 ir kt.), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi ir neturi jokios teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

33Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas prašė teismą pripažinti (1) negaliojančia tarp jo ir atsakovo... 5. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo argumentai... 6. Trečiasis asmuo UAB „Vilokta“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu... 9. Teismas nustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Čia“ 2005-04-29... 10. Teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimas pakeisti laidavimo sutartį,... 11. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad laidavimo sutarties 2.2.1 punkto... 12. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais dėl vienašališkai atsakovo... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 15. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo... 16. Trečiasis asmuo UAB „Vilokta“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 20. Atsakovas AB DNB bankas ir trečiasis asmuo UAB „Vilokta“ 2014-01-31... 21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas ir trečiasis asmuo UAB... 22. Byloje kilo ginčas dėl CK 6.83 str., 6.101 str. ir 6.104 str. nuostatų... 23. Dėl laidavimo sutarties sąlygos galiojimo... 24. Šalių sudarytos 2005-04-29 laidavimo sutarties Nr.64-05L 2.2.1 punktu šalys... 25. Dėl laidavimo sutarties sąlygos pakeitimo... 26. Pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims... 27. Todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovo apeliacinio skundo,... 28. Ieškovas minėtos sutarties sąlygos pakeitimo būtinumą grindžia CK 6.186... 29. Atsakovas, kai BUAB „Čia“ kreditorius, suteikdamas šiai bendrovei... 30. Dėl įpareigojimo atsakovą padaryti pakeitimus hipotekos registre... 31. Kadangi šalių sudaryta laidavimo sutarties 2.2.1 p. sąlyga yra teisėta ir... 32. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.... 33. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti...