Byla 3K-3-294/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aido turtas“ ir trečiojo asmens A. R. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Iglus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aido turtas“, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, restruktūrizuojama statybos–remonto uždaroji akcinė bendrovė „Senovė“, uždaroji akcinė bendrovė „YIT technika“, uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“ ir A. R., dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir apmokėjimo už papildomus darbus priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. gegužės 21 d. susitarimo Nr. 30 prie 2007 m. lapkričio 28 d. Statybos genrangos sutarties Nr. SR-07/07/11/28, sudaryto ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų UAB „YIT Technika“, SR UAB „Senovė“ bei UAB „Lemora“, 7 punktą, kuriuo šalys susitarė, kad, šiame susitarime nustatyta tvarka atsakovui (užsakovui) sumokėjus galutinę mokėtiną sumą ieškovui (genrangovui), atsakovas bus visiškai, galutinai ir tinkamai atsiskaitęs su ieškovu už darbus, atliktus pagal 2007 m. lapkričio 28 d. Statybos genrangos sutartį Nr. SR-07/07/11/28, bei visus papildomus darbus, atliktus papildomų susitarimų pagrindu, o ieškovas patvirtino, jog tokiu atveju jis neturės pagrindo reikalauti ir nereikalaus iš atsakovo kitų mokėjimų ar atsiskaitymų pagal sutartį (toliau – Susitarimo ginčijama nuostata); priteisti iš atsakovo 15 565 331,52 Lt skolą už atliktus statybos darbus, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovas nurodė, kad jis ir UAB „Akropolis“ (kurio teises ir pareigas, įmonę reorganizavus, 2008 m. liepos 1 d. perėmė atsakovas UAB „Aido turtas“) 2007 m. lapkričio 28 d. sudarė Statybos genrangos sutartį Nr. SR-07/07/11/28, pagal kurią genrangovas (ieškovas) įsipareigojo atlikti prekybos ir pramogų centro, esančio Šiauliuose, Aido g. 8 (toliau – Statinys), statybos darbus pagal Projektą (užsakovo projektinė medžiaga ir dokumentai, pateiktini ieškovui; Sutarties priedas Nr. 3), pateikiamą užsakovo, kad nurodytas statinys būtų pripažintas tinkamu naudoti, o užsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui galutinę 212 247 190 Lt (su PVM) kainą už atliktus darbus (toliau – Sutartis). Po Sutarties pasirašymo bei statybos darbų pradžios užsakovas pateikė ieškovui brėžinius, neatitinkančius Projekto, pridėto prie šios Sutarties (prie kurios buvo pridėti ir kiti dokumentai, tarp jų – 2007 m. spalio 31 d. išduotas Statybos leidimas). Ieškovas, pasitikėdamas atsakovu, vykdė jo nurodymus ir atliko papildomus statybos darbus, nenumatytus Projekte, pridėtame prie Sutarties (Statinio projekto pakeitimai vėliau buvo įforminti Šiaulių miesto savivaldybės 2008 m. lapkričio 5 d. išduotame statybos leidime Nr. 08-SL-409), dėl kurių dalies nebuvo sudaryti rašytiniai susitarimai ir už kuriuos atsakovas atsisakė apmokėti, nors pats inicijavo papildomus darbus (kuriuos buvo būtina atlikti dėl Statinio projekto pakeitimo), todėl, anot ieškovo, atsakovas, vadovaujantis Sutarties 3.6 punktu, privalo sumokėti ieškovui 15 565 331,52 Lt (su PVM) už papildomai atliktus statybos darbus, įformintus Lokalinėse sąmatose. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis dėl sunkios finansinės padėties 2009 m. gegužės 21 d. sudarė su atsakovu Susitarimą Nr. 30, kurio 7 punktu ieškovas atsisakė teisės reikalauti iš atsakovo apmokėti už atliktus papildomus darbus. Ši Susitarimo Nr. 30 nuostata prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, ieškovo, kaip juridinio asmens, tikslams, buvo nustatyta dėl ekonominio spaudimo ir pažeidė įmonės kreditorių interesus, nes ja ieškovas atsisakė teisės reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus ir dėl jų turėtas išlaidas (CK 1.80, 1.82, 1.91, 6.66 straipsniai). Pasak ieškovo, pagal Sutarties 4.1.42 punktą jis turėjo pareigą per 14 dienų po Statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo dienos pateikti atsakovui draudimo bendrovės arba banko laidavimo ar garantinį raštą, tačiau neturėjo finansinių galimybių pateikti nurodytų dokumentų, o atsakovas nurodė, jog, ieškovui nereikalaujant sumokėti visos skolos, atsakovas nereikalaus 7,2 mln. Lt garantijos, priešingu atveju, jos nepateikus, atsakovas sulaikys 13 271 076,71 Lt ir šias lėšas sumokės ne anksčiau kaip po trejų metų po baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymo dienos, kaip nustatyta Sutarties 8.2 punkte. Ieškovo teigimu, dėl atsakovo spaudimo ieškovas sutiko su ginčijama Susitarimo Nr. 30 sąlyga, pagal kurią ieškovas atsisakė nesumokėtų jam sumų, o atsakovas įsipareigojo nereikalauti iš ieškovo mokėjimų ar atsiskaitymų, kylančių iš Sutarties, t. y. atsisakė garantijos.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu nuo Susitarimo Nr. 30 sudarymo momento šio Susitarimo 7 punktą; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 10 000 000 Lt skolos už papildomai atliktus statybos darbus, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2010 m. spalio 25 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad, vykdant Statinio statybas, buvo rengiami trys projektai: 1) projektas, pagal kurį 2007 m. spalio 31 d. buvo išduotas statybos leidimas (toliau – Pirminis projektas); 2) projektas, kuris pateiktas priede Nr. 3 prie Sutarties (toliau – Projektas prie Sutarties); 3) projektas, kuriam 2008 m. lapkričio 5 d. buvo išduotas naujas statybos leidimas (toliau – Pakeistasis projektas). Pagal Pirminį projektą turėjo būti pastatytas 62 356,36 kv. m ploto, 249 306 kv. m tūrio, trijų aukštų su rūsiu pastatas; pagal Projektą prie Sutarties – 69 737 kv. m ploto, 371 159 kv. m tūrio, keturių aukštų su rūsiu pastatas; pagal Pakeistąjį projektą – 69 602,15 kv. m ploto, 395 175 kv. m tūrio, keturių aukštų su rūsiu pastatas. Užbaigus statybą 2009 m. vasario 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu tinkamais naudoti buvo pripažinti 69 060,26 kv. m ploto, trijų aukštų su „antresoliniu aukštu“ bei rūsiu prekybos ir pramogų centras bei 207,19 kv. m ploto, dviejų aukštų skirstymo punktas. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, kad apskaičiuojant objekto kainą jis vadovavosi atsakovo pateiktomis Pirmojo projekto dalimis (atitinkami brėžiniai buvo pateikti ir numatomiems subrangovams), taip pat įvertinęs subrangovui UAB „Betonika“ pateiktus 2007 m. lapkričio 8–10 d. brėžinius (pagal kuriuos pateikti pasiūlymai dėl gelžbetoninių elementų kainos), projektinės dokumentacijos su 2007 m. rugsėjo 6 d. žyma duomenis, kurie iš dalies atitinka Pirminį projektą, trečiojo asmens A. R. paaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovas objekto kainą skaičiavo pagal Pirminį projektą, jo pasiūlyta galutinė Statinio kaina (212 247 190 Lt su PVM) buvo apskaičiuota ne pagal Projektą prie Sutarties, bet pagal Pirminį projektą. Teismas nustatė, kad: statybos darbų atlikimo metu buvo padidintas bendras Statinio plotas; ieškovas darbus atliko pagal Pakeistąjį projektą ir jų, palyginus su Pirminiu projeku bei trimis šalių papildomais susitarimais nustatyta darbų apimtimi, papildomai atliko už 15 521 084,61 Lt be PVM. Atsižvelgęs į Sutarties 3.8, 3.9 punktų nuostatas, faktinius bylos duomenis, teismas sprendė, kad nors Sutarties 3.8 ir 3.9 punktuose šalys susitarė dėl papildomų darbų įforminimo, tačiau byloje nepaneigta, kad, atliekant papildomus darbus, atsakovui buvo teikiamos sąmatos, kuriose atsakovo atstovas A. U. darydavo įrašus, jog „Įkainiai suderinti“, nors dėl papildomų darbų atskiri susitarimai nebuvo sudaromi. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovai ir trečiasis asmuo A. R. teigia, jog atsakovas žadėjo užbaigus viso objekto statybą pasirašyti susitarimus dėl papildomai atliktų darbų ir už juos apmokėti, atsakovu buvo pasitikima. Įvertinęs, kad papildomus darbus buvo būtina atlikti dėl projekto pakeitimo, kurį inicijavo atsakovė, teismas konstatavo, jog pagal Sutarties 3.6, 4.2.5 punktus už tinkamai atliktus darbus ieškovui turi būti apmokėta, nes priešingu atveju tai ne tik prieštarautų šalių Sutarties nuostatoms, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad papildomos teismo ekspertizės aktu konstatuota, jog prie Sutarties kaip priedas Nr. 3 pridėti statinio architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžiniai tik su išlyga gali būti vadinami statinio projektu, nes jų visuma neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ numatytų sudėties ir formos reikalavimų (nepasirašyti projekto rengėjų ir projekto vadovo), keliamų statinio projektui. Teismas sprendė, kad, sudarant ir pasirašant Sutartį, ieškovas, neperskaičiavęs Statinio kainos pagal Projektą prie Sutarties bei nepateikęs atsakovui informacijos raštu apie būtinus atlikti papildomus darbus, kaip tai nustatyta Sutarties 3.8 punkto, buvo neatidus ir nerūpestingas, be to, siekdamas gauti didelės apimties, įmonės tolimesnei ūkinei veiklai svarbų statybos objektą, prisiėmė pernelyg didelę riziką ir be pagrindo pasitikėjo atsakovu, todėl su juo ir nebuvo atsiskaityta. Teismo teigimu, nors Sutarties 4.1.11 punkte ieškovas įsipareigojo užtikrinti, kad visi darbai bus atliekami, vadovaujantis Projektu prie Sutarties, tačiau pažeisti šį įsipareigojimą reikalavo būtent atsakovas, keisdamas projektinę dokumentaciją, o tai patvirtina ir 2008 m. lapkričio 5 d. išduotas naujas statybos leidimas. Teismas sprendė, kad, įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovo ir atsakovo elgesį, yra pagrindas sumažinti ieškovo prašomą priteisti skolą už papildomai atliktus darbus, iš atsakovo priteisiant 10 000 000 Lt skolos ir 8,05 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl gičijamo Susitarimo Nr. 30 7 punkto, teismas konstatavo, kad dėl šio Susitarimo pasirašymo atsakovas dalį ieškovo atliktų darbų gavo neatlygintinai, nors jų atlikimui ieškovas patyrė dideles sąnaudas. Teismo vertinimu, atsakovas, kuriam buvo žinomas ieškovo ūkinės veiklos tikslas – gauti pelno, sudarant Susitarimą Nr. 30, suprato, jog ieškovo atsisakymas dalies gautinų lėšų prieštaravo ieškovo, kaip juridinio asmens, tikslams. Teismo nuomone, atsakovas, suvokdamas, kad dalį ieškovo atliktų darbų jis gavo neatlygintinai ir kad tokių darbų vertė yra didelė, veikė nesąžiningai. Teismas sprendė, jog turtinės naudos suteikimas kitam juridiniam asmeniui, negaunant naudos, prieštarauja ieškovo veiklos tikslams, todėl ginčijamą Susitarimo nuostatą pripažino negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu. Teismas taip pat nurodė, jog Susitarimą Nr. 30 sudarė ne tik ieškovas bei atsakovas, bet ir tretieji asmenys (ieškovo kreditoriai), kuriems ieškovas buvo skolingas už atliktus statybos darbus, todėl iš derybų dėl Susitarimo Nr. 30 sąlygų, statybos darbų vykdymo ir kitų aplinkybių atsakovas turėjo žinoti ir žinojo apie ieškovo finansinius sunkumus, atsiskaitant su kreditoriais. Teismo teigimu, atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, nes, žinodamas, kad ieškovas yra skolingas subrangovams ir kitiems kreditoriams, atsisakydamas apmokėti už papildomai atliktus darbus ir reikalaudamas ieškovą įvykdyti Sutarties 4.1.42 punktą, nesąžiningai siekė, kad ieškovas atsisakytų reikalavimo apmokėti papildomus darbus. Teismas nurodė, kad nebuvo paneigti ieškovo teiginiai, jog atsakovas, pasinaudodamas sunkia ieškovo finansine situacija, grasino neapmokėti už atliktus darbus. Teismas konstatavo, kad Susitarimo Nr. 30 sąlygos buvo nesąžiningos ieškovo atžvilgiu, labai bloginančios jo padėtį, atsakovas, žinodamas, jog ieškovas yra ekonomiškai priklausomas nuo atsakovo, naudodamas ekonominį spaudimą, privertė ieškovą atsisakyti reikalavimo apmokėti papildomus darbus ir pasirašyti ginčijamą Susitarimo nuostatą, dėl to, teismo vertinimu, yra pagrindas Susitarimo 7 punktą pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Teismas taip pat nustatė, kad: 2009 m. gegužės mėnesį ieškovo kreditoriais buvo ne tik tretieji asmenys UAB „YIT technika“, UAB „Lemora“, SR UAB „Senovė“, bet ir kiti asmenys, ieškovas privalėjo ir su jais vykdyti atsiskaitymus; atsisakymas pasirašyti Susitarimą Nr. 30 būtų sukėlęs ieškovui neigiamus padarinius, t. y. įmonė būtų tapusi nemoki. Teismas sprendė, kad nors ginčijamo Susitarimo Nr. 30 sudarymas neprivedė ieškovo prie nemokumo, tačiau labai pasunkino ir užvilkino atsiskaitymą su kreditoriais, tai vertintina kaip kreditorių interesų pažeidimas. Teismas, konstatavęs atsakovą buvus nesąžiningu, sprendė, kad yra pagrindas ginčijamą Susitarimo Nr. 30 7 punktą pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą: sumažino iš atsakovo priteistą skolą ieškovui iki 104 121 Lt; perskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei padarė teisingas išvadas dėl Susitarimo ginčo nuostatos negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu bei ieškovo Statybos objekte atliktų papildomų darbų, už kuriuos nebuvo atsiskaityta, tačiau, nustatydamas priteistinos iš atsakovo ieškovui skolos dydį bei pripažindamas ginčo nuostatą negaliojančia pagal CK 1.82 ir 1.91 straipsnius, netinkamai taikė CPK taisykles, tinkamai neištyręs ir neįvertinęs visų bylos įrodymų ir reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš 2011 m. rugsėjo 1 d. teismo ekspertizės akto Nr. 11-09/01, 2012 m. vasario 21 d. papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 12-02/21 bei 2012 m. kovo 22 d. papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 12-02/21 „patikslinimo“ duomenų matyti, jog, palyginus Projektą prie Sutarties, Pirminį ir Pakeistąjį projektus, nustatyta, kad dėl Statinio projekto pakeitimų ieškovas atliko papildomus darbus, neįrašytus į Statybos genrangos sutartį. Teisėjų kolegija pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad: po Sutarties pasirašymo Statinio projektas atsakovo iniciatyva buvo pakeistas ir dėl to kilo būtinybė atlikti didesnės apimties nei numatyta Sutartyje statybos darbus; šiuo atveju pagal Sutarties 3.6 punktą galėjo būti padidinta Sutartyje nustatyta kaina; ieškovas buvo neatidus ir nerūpestingas, nevykdydamas Sutarties 3.8 punkte nustatytos pareigos per dvi darbo dienas apskaičiuoti papildomų darbų kainą ir suderinti ją su atsakovu papildomu raštišku šalių susitarimu, todėl turi prisiimti dalį (45 proc.) rizikos dėl tinkamai neįformintų papildomai atliktų darbų apmokėjimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, be pagrindo nesivadovavęs papildomos teismo ekspertizės akto duomenimis, netinkamai nustatė, kad ieškovas atliko 15 521 084,61 Lt (be PVM) vertės papildomų darbų, neįrašytų į Sutartį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Sutarties 2.1 punktą jos objektas – Statinio statyba pagal Projektą, pridėtą prie šios sutarties (Sutarties priedas Nr. 3 „Projektas“), pateikiamą užsakovo, ir Statinio pripažinimas tinkamu naudoti; Sutarties priede Nr. 1 „Statybos darbų sąmata“, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju neginčijamas, nurodyta atskirų statybos darbų kaina (sudaranti Sutartyje nustatytą galutinę darbų kainą – 212 247 190 Lt su PVM), o Sutarties 1.1 punkte šalys susitarė, kad, vykdydamos Sutartį, jos vadovaujasi įstatymais, jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, normatyviniais aktais ir šios Sutarties bei jos priedų nuostatomis. Teisėjų kolegija nurodė, kad Sutarties šalys susitarė, jog Sutarties priede Nr. 3 nurodytus darbus ieškovas atliks už 212 247 190 Lt (su PVM) atlygį, o 2012 m. vasario 21 d. papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 12-02/21 bei 2012 m. kovo 22 d. papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 12-02/21 patikslinimo duomenimis, ieškovo atliktų ir neįrašytų į Sutartį su papildomais susitarimais darbų kaina, įvertinus Projekto prie Sutarties ir Pakeistojo projekto duomenis, yra 160 432,61 Lt be PVM (160 432,61 + 18 proc. = 189 310,47 Lt su PVM). Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog Sutartyje nustatyta kaina buvo apskaičiuota remiantis Pirminiu projektu, o ne Projektu prie Sutarties. Anot teisėjų kolegijos, iš 2012 m. vasario 21 d. papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 12-02/21 duomenų matyti, kad prie UAB „Betonika“ komercinio pasiūlymo pridėti pastato brėžiniai atitinka Projekto prie Sutarties brėžinius, be to, ieškovo nurodyti projektiniai dokumentai buvo atsakovo pateikti ir 2007 m. spalio 31 d. Statybos leidimas gautas iki Sutarties, apimančios ir Priedą Nr. 3, sudarymo, kurios 3.4 punkte nustatyta, jog genrangovas (ieškovas) įvertino visas aplinkybes, darbų apimtis, yra susipažinęs su Projektu ir kita informacija, reikalinga Sutarties kainai nustatyti. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas atliko 189 310,47 Lt (su PVM) vertės papildomų darbų, neįrašytų į Sutartį su papildomais susitarimais, ir atsakovas, įvertinus ieškovo prisiimtą riziką, privalo apmokėti 55 procentus šių darbų vertės, t. y. 104 121 Lt (CK 1.5 straipsnis, 6.158 straipsnio 1 dalis). Pasisakydama dėl ginčijamo Susitarimo Nr. 30 7 punkto teisėjų kolegija nurodė, kad juo ieškovas , pasunkino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, tuo metu turėjo iš viso 26 563 570,52 Lt įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų – 17 893 017 Lt pradelstų įsipareigojimų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog ginčama nuostata buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės ir teisėti interesai, atsakovas, nustatydamas tokią nuostatą, buvo nesąžiningas (CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalys). Anot teisėjų kolegijos, atsakovui buvo (turėjo būti) žinoma apie sunkią ieškovo finansinę padėtį, kurią patvirtina vieši Juridinių asmenų registro duomenys bei aplinkybės, kad atsakovas perėmė ieškovo prievolę atsiskaityti su trimis rangovais, ieškovas neturėjo galimybės pateikti Sutarties 4.1.42.14 punkte numatytų draudimo kompanijos arba banko garantinio laikotarpio laidavimo ar garantinio rašto. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esant visas actio Pauliana sąlygas, todėl turėjo pagrindą pripažinti negaliojančia Susitarimo 7 punktą pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių ekonomine nauda. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Susitarimo Nr. 30 ginčo nuostata ieškovas atsisakė teisės reikalauti iš atsakovo atlygio už papildomai ieškovo atliktus ir atsakovo neapmokėtus statybos darbus, tačiau šio Susitarimo (kuris, ieškovo teigimu, buvo sudarytas dėl to, kad atsakovas, remdamasis Sutarties 8.2 punktu, buvo sulaikęs 10 612 359,50 Lt) 1 punkto pagrindu atsakovas atsisakė reikalavimo ieškovui dėl Sutarties 4.1.42.14 punkte nustatytos draudimo kompanijos arba banko garantinio laikotarpio laidavimo ar garantinio rašto pateikimo. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas teigti, jog ieškovas, sudarydamas Susitarimą Nr. 30, siekė ekonominės naudos ir šio susitarimo nuostatos (tarp jų ginčijama nuostata) jam nebuvo akivaizdžiai nenaudingos ar žalingos. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje, be ieškovo paaiškinimų, nėra kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog atsakovas reikalavo ginčijamos Susitarimo Nr. 30 nuostatos, grasino ieškovui ekonominiais padariniais, elgdamasis neteisėtai, ar kad, nesant aktyvių atsakovo veiksmų (neveikimo), nebūtų nustatyta Susitarimo ginčo nuostata, todėl nepagrįstai buvo taikytas CK 1.91 straipsnis. Be to, atsakovo teisė sulaikyti 10 612 359,50 Lt buvo nustatyta Sutarties 8.2 punkte. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo skolininkui – atsakovui UAB „Aido turtas“ nėra iškelta nei restruktūrizavimo, nei bankroto bylos, todėl teisėtai bei pagrįstai buvo priteista iš atsakovo ieškovo naudai 8,05 proc. metinių palūkanų, apskaičiuotų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

10II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorius nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.156 straipsnio 1–4 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalį, 6.193, 6.200 straipsnius, netinkamai aiškino Sutartį, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas atliko papildomus darbus, kurie nebuvo sutarties dalykas. Šalys Sutartyje susitarė dėl sutarties objekto, taip pat apibrėžė darbų, kuriuos generalinis rangovas turi atlikti pagal Sutartį, sąvoką (Sutarties 1.2, 2.1, 2.2 punktai). Net jei ir nėra paminėta, darbų sąvoka apima, įtraukia visus darbus, paslaugas ir kitus veiksmus, kuriuos pagal bet kokius sandorius, bet kokius taikomus įstatymus ir (ar) kitus teisės aktus ir bet kokiais kitais pagrindais turėtų atlikti generalinis rangovas (t. y. kuriuos reikėtų ar būtų patartina atlikti) tam, kad Statinys ir statybos darbai kuo tiksliau atitiktų užsakovo pageidavimus ir reikalavimus, kad Statinio statyba būtų atlikta kuo tinkamiau, efektyviau ir ekonomiškiau, taip pat kad Užsakovo ir paslaugų gavėjo interesai ir teisės būtų maksimaliai apsaugoti, užtikrinti ir įgyvendinti. Sudarydamos Sutartį, šalys taip pat sulygo galutinę fiksuotą sutarties kainą – 179 870 500 Lt plius PVM, iš viso 212 247 190 Lt su PVM (Sutarties 3.1 punktas). Prieš pasirašydamas Sutartį, generalinis rangovas įvertino visas aplinkybes, darbų apimtis, susipažino su Projektu ir kita informacija, reikalinga Sutarties kainai nustatyti (Sutarties 3.4 punktas). Jei generalinis rangovas atlieka darbus, nenumatytus Projekte, ir jų atlikimas nėra suderintas su užsakovu, pasirašant priedą prie Sutarties, užsakovas nemoka generaliniam rangovui už nesuderintų darbų atlikimą, o generalinis rangovas neturi teisės reikšti dėl to jokių pretenzijų (Sutarties 3.8, 3.9 punktai). Bylą nagrinėję teismai dalį ieškovo atliktų darbų vykdant prekybos ir pramogų centro statybas nepagrįstai vertino kaip papildomus darbus. Teismai netinkamai aiškino pirmiau nurodytas Sutarties sąlygas, kuriose nedviprasmiškai ir aiškiai išreikšta, kad Sutarties kaina yra galutinė (fiksuota), ir ji gali būti keičiama vieninteliu Sutarties 3.6 punkte numatytu atveju – kai keičiamas Projektas ir dėl to kyla būtinybė atlikti didesnės apimties statybos darbus. Iš Sutarties turinio, šalių elgesio ją vykdant akivaizdu, kad darbus, kuriuos šalys laikė papildomais, jos įtraukdavo į papildomus susitarimus, o darbų, kurių nelaikė papildomais, į tokius susitarimus netraukė sąmoningai, nes juos jau apėmė Sutartis. Sutarties vykdymo metu šalys ginčo darbus suprato ir vertino kaip patenkančius į Sutarties ribas ir įtrauktus į Sutarties kainą, o ne kaip papildomus darbus. Priešinga teismų išvada neatitinka Sutarties prasmės, tikrųjų šalių ketinimų ir padaryta netinkamai vertinant įrodymus. Aplinkybė, kad ieškovas galėjo pakankamai neįsigilinti į Sutarties turinį ir savo prievolių apimtį, neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai ją vykdyti joje nustatyta tvarka iki ši Sutartis (ar atskiros jos sąlygos) nenuginčyta. Nors ginčas yra dėl skolos, ieškovas iki šiol už tariamus papildomus darbus nėra išrašęs ir pateikęs atsakovui sąskaitos faktūros, taip pat tariamai papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktų.
  2. Dėl statybos rangos sutartyje nustatytos kainos keitimo. Teismai pažeidė CK 6.653 straipsnio 4, 5 dalis, 6.685 straipsnio 1, 2 dalis, 6.684 straipsnio 4, 5 dalis, netinkamai aiškino Sutarties 3.9 punktą. Šalių Sutarties 3.9 punkte numatyta, kad papildomus darbus generalinis rangovas įsipareigoja atlikti tik tada, kai užsakovas pasirašo priedą prie Sutarties dėl statinio statybos darbų kainos pasikeitimo; jei generalinis rangovas atlieka darbus, kurie nenumatyti Projekte, ir šių darbų atlikimas nėra derintas su užsakovu, pasirašant priedą prie Sutarties, užsakovas nemoka generaliniam rangovui už nesuderintų darbų atlikimą, o generalinis rangovas neturi teisės reikšti dėl to jokių pretenzijų. CK 6.653 straipsnio 5 dalis – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Kadangi šalys susitarė dėl fiksuotos visų darbų, būtinų objektui pagal Projektą pabaigti, kainos, o ne už atskirus darbus ar atskiras darbų rūšis, ji galėjo būti didinama tik atskiru aiškiu šalių susitarimu, o teismai, pripažinę ieškovo teisę reikalauti atsakovo sumokėti papildomai, pažeidė CK 6.653 straipsnio 5 dalies imperatyvą. Darbai, kurie buvo atlikti ir dėl kurių nebuvo pasirašyti papildomi susitarimai, pateko į Sutarties dalyką ir kainą, todėl ieškovas negali už juos reikalauti sumokėti papildomai, net jei tokių darbų vertė viršijo Sutarties kainą, nes rangovas, būdamas profesionalus verslininkas, sudarydamas rangos sutartį, prisiėmė galimos darbų vertės padidėjimo riziką (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Įvertinus tai, kad laisva šalių valia sudarytu ir neginčijamu 2009 m. gegužės 27 d. galutiniu atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu buvo konstatuota 196 133 939,04 Lt be PVM dydžio darbų kaina, o eksperto nustatyta tikėtinų papildomų darbų kaina yra 160 432,61 Lt be PVM ir sudaro tik apie 0,08 proc. visos statybos darbų kainos, todėl ieškovas neturi teisės į jokį papildomą apmokėjimą (CK 6.685 straipsnis). Teismai nemotyvavo, kodėl ieškovo reikalavimams nebuvo taikomos CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos.
  3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Po apeliacinės instancijos teismo nutarties ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies: Susitarimo Nr. 30 7 punktas pripažintas negaliojančiu, priteista iš atsakovo 104 121 Lt skolos. Kadangi turtinis ieškovo reikalavimas tenkintas iš dalies ir priteista suma sudaro tik 0,67 proc. (104 21:15 565 331,52 x100), tai ieškovui už šio reikalavimo patenkinimą galėjo būti priteista tik 0,67 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Net ir vertinant, kad ieškinio reikalavimo pripažinti Susitarimo Nr. 30 7 punktą negaliojančiu patenkinimas sudaro 50 proc., iš atsakovo negalėjo būti priteista daugiau kaip 50,67 proc. bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, kad net ir tokiu atveju iš atsakovo už ekspertizes galėjo būti priteista ne daugiau kaip 59 808 Lt. Atsakovui iš ieškovo turėjo būti priteista ne mažiau kaip 49,33 proc. bylinėjimosi išlaidų. Teismai, priteisę ieškovo naudai daug didesnę bylinėjimosi išlaidų dalį, o atsakovui per mažą jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies imperatyvą. Teismai taip pat pažeidė CPK 96 straipsnio 4 dalį, priteisdami nuo bylinėjimosi išlaidų atleistų šalių bylinėjimosi išlaidas valstybei.
  4. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose, kuriose konstatuota, kad rangos sutartyje fiksuota kaina negali būti didinama, išskyrus išimtinius sutartyje numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB-F „VITI‘ v. UAB „SNS“, bylos Nr. 3K-3-214/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-543/2006, išaiškinta, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc., o šiuo atveju tokio padidėjimo nebuvo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas dėl darbų kainos padidėjimo ir dėl to nebuvo davęs sutikimo, todėl teismai turėjo taikyti CK 6.684 straipsnio 4 dalies ir 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatas, kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB LTC v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-432/2012.

12Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas ir trečiasis asmuo A. R. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

131. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Kasaciniame skunde pateikiamas tik pažodinis teksto aiškinimas, kuris neatitinka teismų nustatytų tikrųjų sutarties šalių ketinimų. Statybos metu statinių bendras plotas, palyginus su 2007 m. spalio 31 d. išduoto statybos leidime nurodytomis darbų apimtimis, padidėjo 7015,73 kv. m, statybinis tūris padidėjo 147 365 kūb. m. Tai akivaizdžiai įrodo, kad ieškovas atsakovui atliko papildomus statybos rangos darbus, dėl kurių šalys, sudarydamos statybos rangos sutartį nebuvo sutarusios ir net nežinojo, kad juos reikės atlikti, nes statybos metu buvo keičiamas projektas. Kai papildomi darbai yra atlikti paties užsakovo užsakymu, CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas netaikomas. Byloje nustatyta, kad prie Sutarties atsakovo iniciatyva buvo pridėtas projektas, su kuriuo ieškovas nebuvo susipažinęs ir pasitikėdamas atsakovu jį pasirašė. Šalys sudarė sutartį, kurios vienas priedas – projektas, neatitinka kito sutarties priedo – statybos leidimo. Prie Sutarties pridėti statinio architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžiniai negali būti vadinami statinio projektu, nes jų visuma neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 nustatytų sudėties ir formos reikalavimų. Po Sutarties sudarymo atsakovas įsigijo papildomą žemės sklypą, kuriame taip pat buvo atliekami statybos darbai, nenumatyti Sutartyje. Statybos rangos darbai buvo atliekami pagal atsakovo nurodymus, nesilaikant Sutarties reikalavimų. Darbai dokumentais buvo įforminami vėliau, kuo atsakovas ir pasinaudojo atsisakydamas dalį jų priimti ir apmokėti.

142. Dėl statybos rangos sutartyje nustatytos kainos keitimo. Statybos metu atsakovo iniciatyva statybos objektas ir jo dydis pasikeitė. Atsakovas buvo paskelbęs konkursą dėl 62 356,36 kv. m objekto statybos, būtent tokio ploto pastatui 2007 m. spalio 31 d. buvo išduotas statybos leidimas. Ieškovas konkurse teikdamas savo pasiūlymą dėl kainos taip pat ją skaičiavo pagal konkurse nurodytą 62 356,36 kv. m būsimo pastato plotą. Atsakovas neginčijo faktinės aplinkybės, kad jis keitė projektinius sprendinius, didino statomo objekto plotą, pakeitė statybos leidimą. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma netaikoma, kai statybos darbų metu statybos objektas keičiasi (kaip šiuo atveju). Nustatyta, kad šalys keitė Sutarties sąlygas, jų tinkamai neįformino, todėl ieškovas buvo pripažintas neatidžiu ir nerūpestingu, ir teismai sumažino kompensacijos dydį už atliktus papildomus darbus. CK 6.685 straipsnyje nenustatyta užsakovui teisės iki 15 proc. didinti sutartyje numatytų darbų apimties, už kurią užsakovui nereikėtų apmokėti, kas nepagrįstai teigiama kasaciniame skunde. Toks aiškinimas lemia situaciją, kad atsakovas turi teisę keisdamas sutarties dokumentus gauti neatlygintinai iki 32 mln. Lt papildomų darbų, kai ieškovo visas turimas turtas buvo daug mažesnis. Teismai pagrįstai pripažino ginčijamą susitarimą negaliojančiu.

153. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių normų, nes jos buvo paskirstytos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų dalį. Bylinėjimosi išlaidų teisingas nustatymas yra teismo pareiga.

16Kasaciniu skundu trečiasis asmuo A. R. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimas, ir dėl šios dalies palikti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą. Kasatorius nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo ir teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos spręsdamas, pagal kokį projektą buvo nustatyta Sutarties kaina, nes vertino ne įrodymų visetą, o pavienius įrodymus. Buvo tirtos ir vertintos tik Sutarties nuostatos ir tie įrodymai, iš kurių galima buvo daryti išvadą, kad Sutarties kaina tikėtinai buvo apskaičiuota remiantis Projektu prie Sutarties, tačiau netirta ir nepasisakyta dėl pirmosios instancijos teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų, kurie buvo pagrindas priimti priešingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo papildomos teismo ekspertizės duomenimis, nes, įvertinęs visus bylos įrodymus, nustatė, kad papildomų darbų kaina turi būti skaičiuojama, lyginant Pirminį projektą su Pakeistuoju projektu. Papildomos ekspertizės aktu buvo apskaičiuoti papildomi darbai, lyginant Projektą prie Sutarties su Pakeistuoju projektu. Pirmosios instancijos teismas tyrė visas su Sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, siekdamas išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus, taip pat teismo ekspertizės aktus, o apeliacinės instancijos teismas visas byloje nustatytas aplinkybes ignoravo ir rėmėsi tik lingvistine sutarties nuostatų analize (Sutarties 2.1, 1.1, 3.4 punktai) ir 2012 m. vasario 21 d. papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 12-02/21 duomenimis. Taip pat buvo pažeista pareiga motyvuoti, kodėl yra atsisakoma vertinti vienus ar kitus įrodymus, arba įrodymai vertinami kitaip, nei nurodė ieškovas ar pirmosios instancijos teismas sprendime.

17Ieškovas pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie trečiojo asmens A. R. kasacinio skundo.

18Atsiliepimu į trečiojo asmens A. R. kasacinį skundą atsakovas prašo trečiojo asmens A. R. kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo ir teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė visus bylos įrodymus ir tinkamai motyvavo, kodėl padarė išvadą, kad šalys tarėsi darbus atlikti pagal Projektą, pridėtą prie Sutarties. Atsakovas akcentavo, kad niekada ieškovui nebuvo pateiktasPirminis projektas ir šalys nesitarė atlikti darbų pagal jį. Faktas, kad šalys prie Sutarties pridėjo ne Pirminį projektą, kuriam jau buvo išduotas 2007 m. spalio 31 d. statybos leidimas, neabejotinai patvirtina tikruosius šalių ketinimus susitarti dėl Statinio statybų būtent pagal Projektą, pridėtą prie Sutarties. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai galėjo būti detalesni, savaime nereiškia, kad teismas neteisingai išsprendė ginčą dėl šios dalies. Tai, kad ieškovas galbūt sau nenaudingu būdu apskaičiavo kainą, negali būti pagrindas ignoruoti Sutarties turinį, kuriame aiškiai įforminta tikroji abiejų šalių valia susitarti dėl darbų pagal Projektą, pridėtą prie Sutarties.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama kasatorių UAB „Aido turtas“ ir A. R. „Vėtrūna“ kasacinius skundus, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnis). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Šioje byloje kasatoriai UAB „Aido turtas“ ir A. R., skųsdami apeliacinės instancijos teismo nutartį, kasaciniuose skunduose nenurodo jokių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodęs, jog ginčijamas Susitarimo Nr. 30 7 punktas pripažintinas negaliojančia pagal CK 1.82, 1.91 straipsnius, taip pat konstatuota, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalintini motyvai dėl CK 1.82, 1.91 straipsnių taikymo. Dėl to nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis nėra kasacinio peržiūrėjimo objektas.

22Dėl statybos rangos sutarties, sutarties laisvės principo, teisių ir pareigų pagal sutartį nustatymo, sutarties aiškinimo bei vykdymo

23Šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo teisės gauti apmokėjimą už, jo teigimu, papildomai atliktus darbus statant Statinį.

24CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. 3K-3-559/2010). Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė. Net jeigu sutarties sąlyga neatitinka tai sutarties rūšiai įstatymais nustatyto teisinio reglamentavimo, svarbu, kad ši sąlyga neprieštarautų imperatyviajai įstatymo normai (CK 6.156 straipsnis), nes sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

252011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011).

26Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Pagal CK 6.233 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o, joms nepavykus susitarti, – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutartis šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo. Pagal CK 6.204 straipsnį sutarties pakeitimas yra galimas tuo atveju, kai po sutarties sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės jos vykdymui.

27Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“, bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

28Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.

29Šioje byloje nustatyta, kad dėl Statinio pastatymo buvo skelbiamas konkursas, kuriame dalyvavo keturi juridiniai asmenys, ir jo nugalėtoju pagal pasūlytos mažiausios kainos kriterijų pripažintas ieškovas. UAB „Akropolis“ (užsakovas, kurio teises ir pareigas, įmonę reorganizavus, 2008 m. liepos 1 d. perėmė atsakovas UAB „Aido turtas“) ir ieškovas 2007 m. lapkričio 28 d. sudarė Statybos genrangos sutartį, kuria, be kita ko, susitarė, kad: Sutarties objektas – prekybos ir pramogų centro statyba žemės sklype, esančiame adresu: Aido g. 8, Šiauliai, pagal Projektą, pateikiamą užsakovo ir pridedamą prie Sutarties (Sutarties Priedas Nr. 3), ir pripažinimas tinkamu naudoti; ši sąvoka taip pat apima visus kitus pagal Projektą ir darbų aprašymą žemės sklype ar šalia jo statomus objektus, įskaitant, bet neapsiribojant, dangas, automobilių stovėjimo aikšteles, pravažiavimus, pėsčiųjų judėjimo vietas, bet kokias kitas susisiekimo komunikacijas, visus inžinerinius tinklus, inžinerinius statinius bei visus kitus objektus, kurie bus numatyti Projekte (Sutarties 1.2, 2.1 punktai); Sutartis apima objekto projektinės dokumentacijos (įskaitant darbo projektą) parengimą, statybos, montavimo darbus su visa apdaila, kurie numatomi Projekte ir darbų aprašyme, bei visus kitus darbus, kurie nors ir nėra numatyti Projekte ir darbų aprašyme, tačiau yra būtini Sutarties tikslui – objekto pastatymui ir pripažinimui tinkamu naudoti – pasiekti (Sutarties 2.2 punktas); vykdydamos Sutartį, šalys vadovaujasi įstatymais, jų įgyvendinančiais teisės aktais, normatyviniais aktais ir šios Sutarties bei jos priedų nuostatomis (Sutarties 1.1 punktasa); darbai – tai genrangovo pagal Sutartį atliekamas visų Statinio statybos darbų organizavimas ir atlikimas, įskaitant, tačiau neapsiribojant, projektinės dokumentacijos parengimą, visus statybos darbus, statybos rangovų parinkimą bei darbą su jais, jų darbų priežiūrą, statybos rangos sutarčių bei kitų statybai būtinų sutarčių sudarymas ir jų vykdymo priežiūra.; net jei ir nėra paminėta, darbų sąvoka apima (įtraukia)visus darbus, paslaugas ir kitus veiksmus, kuriuos pagal bet kokius sandorius, bet kokius taikomus įstatymus ir (ar) kitus teisės aktus ir (ar) bet kokiais kitais pagrindais turėtų atlikti genrangovas (t. y. kuriuos reikėtų ir (ar) būtų patartina atlikti) tam, kad Statinys ir statybos darbai kuo tiksliau atitiktų užsakovo pageidavimus ir reikalavimus, kad Statinio statyba būtų atlikta kuo tinkamiau, efektyviau ir ekonomiškiau, taip pat kad Užsakovo ir paslaugų gavėjo interesai ir teisės būtų maksimaliai apsaugotos, užtikrintos ir įgyvendintos (Sutarties 1.2 punktas); Sutarties Objekto galutinė kaina nustatyta šalių susitarimu ir yra 179 870 500 Lt plius PVM, iš viso 212 247 190 Lt su PVM (Sutarties 3.1 punktas); genrangovas įvertino visas aplinkybes, darbų apimtis, yra susipažinęs su Projektu ir kita, reikalinga Sutarties kainai nustatyti, informacija; genrangovas patvirtina ir garantuoja, kad visiškai atlikti darbus papildomų lėšų nereikės; tuo atveju, jei šis genrangovo pareiškimas yra klaidingas ir jei reikia atlikti Projekte ir darbų aprašyme nenumatytus darbus, genrangovas įsipareigojo šiuos darbus atlikti savo jėgomis ir sąskaita (Sutarties 3.4 punktas); Sutarties kaina gali būti didinama tik kai keičiamas Projektas ir dėl to kyla būtinybė atlikti didesnės apimties statybos darbus (Sutarties 3.6 punktas); jei užsakovas keičia sprendimus, numatytus Projekte, ir tie sprendimai didins arba mažins statybos darbų kainą, genrangovas per dvi darbo dienas apskaičiuoja papildomą darbų kainą arba jos sumažinimą ir suderina su užsakovu papildomu raštišku šalių susitarimu, kuris yra neatskiriamas Sutarties priedas; šį dokumentą pagal savo ir užsakovo duomenis rengia genrangovas savo lėšomis (Sutarties 3.8 punktas); papildomus darbus genrangovas įsipareigojo atlikti tik tada, kai užsakovas pasirašo priedą prie Sutarties dėl statinio statybos darbų kainos pasikeitimo; jei genrangovas atlieka darbus, kurie nenumatyti Projekte, ir šių darbų atlikimas nėra suderintas su užsakovu, pasirašant priedą prie Sutarties, užsakovas nemoka generaliniam rangovui už nesuderintų darbų atlikimą, o generalinis rangovas neturi teisės reikšti dėl to jokių pretenzijų; šiuo atveju užsakovas turi teisę reikalauti, kad generalinis rangovas pašalintų tokius darbus savo sąskaita (Sutarties 3.9 punktas); statybos darbų sąmatoje nurodyti statybos darbai nustato minimalią genrangovo pagal Sutartį atliekamų statybos darbų apimtį ir negali būti vertinami kaip baigtinis už Sutarties kainą atliekamų darbų sąrašas (Sutarties 3.12 punktas); užsakovas atsiskaito su genrangovu tik už tinkamai užbaigtų ir užsakovo priimtų Objekto statybos atskirų darbų grupes arba jų dalis (už darbų, atliktų per mėnesį, apimtis); Objekto statybos darbų priėmimas atliekamas darbų perdavimo–priėmimo aktais, patvirtintais Sutarties šalių parašais ir antspaudais, o Objekto statybos dalinių darbų, atliktų genrangovo per ataskaitinį mėnesį, perdavimas be pirmiau nurodyto Objekto statybos darbų perdavimo–priėmimo akto papildomai įforminamas išrašius PVM sąskaitą faktūrą; apie atliktus darbus genrangovas privalo raštu pranešti užsakovui (Sutarties 7.1 punktas); genrangovas turi teisę nutraukti Sutartį arba laikinai sustabdyti darbus, ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų pranešdamas užsakovui apie tai raštu, jeigu užsakovas nutraukė privalomuosius mokėjimus ir yra įsiskolinęs arba nevykdo kitų įsipareigojimų ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų (neskaitant mokėjimų sulaikymo dėl nepatenkinamos genrangovo atliktų darbų kokybės ar kitų mokėjimų sulaikymo pagal Sutartį), arba kitokiu būdu trukdo genrangovui tinkamai vykdyti sutartį ir, nepaisydamas genrangovo raštu įteikto prašymo, per protingą terminą nesiima priemonių šiai padėčiai pakeisti (Sutarties 11.1.1 punktas).

30Byloje taip pat nustatyta, kad Statinio statybai buvo rengiami trys projektai: 1) projektas, pagal kurį 2007 m. spalio 31 d. buvo išduotas statybos leidimas (toliau – Pirminis projektas); 2) projektas, kuris pateiktas priede Nr. 3 prie Sutarties (toliau – Projektas prie Sutarties); 3) projektas, kuriam 2008 m. lapkričio 5 d. buvo išduotas naujas statybos leidimas (toliau – Pakeistasis projektas). Pagal Pirminį projektą turėjo būti pastatytas 62 356,36 kv. m ploto, 249 306 kv. m tūrio, trijų aukštų su rūsiu pastatas; pagal Projektą prie Sutarties – 69 737 kv. m ploto, 371 159 kv. m tūrio, keturių aukštų su rūsiu pastatas; pagal Pakeistąjį projektą – 69 602,15 kv. m ploto, 395 175 kv. m tūrio, keturių aukštų su rūsiu pastatas. Užbaigus statybą 2009 m. vasario 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu tinkamais naudoti buvo pripažinti 69 060,26 kv. m ploto, trijų aukštų su „antresoliniu aukštu“ bei rūsiu prekybos ir pramogų centras bei 207,19 kv. m ploto, dviejų aukštų skirstymo punktas, t. y. Statinys buvo pastatytas pagal Pakeistąjį projektą. Statinio projektas buvo pakeistas atsakovo iniciatyva. Statybos metu šalys sudarinėjo rašytinius susitarimus prie Sutarties, kuriais įformindavo savo susitarimus dėl papildomų darbų (toliau – papildomi susitarimai), tarp jų ir susijusių su atsakovo pakeitimu Projekto, atlikimo (Susitarimai Nr. 5, 28, 29), tačiau šie papildomi susitarimai neapėmė visų ieškovo atliktų statant Statinį darbų. Neįtrauktų į papildomus susitarimus prie Sutarties darbų, lyginant Pirminį ir Pakeistąjį projektus, ieškovas yra atlikęs už 15 521 084,61 Lt (be PVM), o lyginant Projektą prie Sutarties ir Pakeistąjį projektus – už 160 432,61 Lt (be PVM). Šie darbai nebuvo perduoti tarpiniais darbų perdavimo–priėmimo aktais, dėl jų apmokėjimo ieškovas nėra atsakovui pateikęs PVM sąskaitų faktūrų. Bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad dėl šių darbų ieškovas būtų rengęs papildomus rašytinius susitarimus ir juos teikęs atsakovui, taip pat kad Statinio statybos metu reiškė pretenzijas atsakovui dėl jų neapmokėjimo ar siūlė keisti Sutartį, joje sulygtą kainą. 2009 m. gegužės 21 d. susitarimo Nr. 30, sudaryto ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų UAB „YIT Technika“, SR UAB „Senovė“ bei UAB „Lemora“, 7 punktu šio susitarimo šalys susitarė, kad, jame (susitarime) nustatyta tvarka atsakovui (užsakovui) sumokėjus galutinę mokėtiną sumą ieškovui (genrangovui), atsakovas bus visiškai, galutinai ir tinkamai atsiskaitęs su ieškovu už darbus, atliktus pagal Sutartį, bei visus papildomus darbus, atliktus papildomų susitarimų pagrindu, o ieškovas patvirtino, jog tokiu atveju jis neturės pagrindo reikalauti ir nereikalaus iš atsakovo jokių kitų mokėjimų ar atsiskaitymų, kylančių iš Sutarties ar su ja susijusių. Šalys 2009 m. gegužės 27 d. pasirašė galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, 2009 m. liepos 8 d. priedu prie šio akto šalys patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai ir pretenzijų viena kitai neturi. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2010 m. spalio 22 d., ieškovui turint restruktūrizuojamos įmonės statusą. Ieškovas ir trečiasis asmuo A. R. (buvęs ieškovo vadovas) byloje teigė, kad papildomi susitarimai tarp šalių dėl dalies papildomų darbų nebuvo sudaryti, pasitikint atsakovo sąžiningumu, pažadu pasirašyti susitarimus dėl papildomai atliktų darbų ir už juos apmokėti užbaigus viso objekto statybą.

31Viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-219/2009). Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB ,,Abuva”, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. įmonė v. Likviduojama 595-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-545/2004). Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB „Panevėžio statybos trestas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB Panevėžio statybos trestas ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2012; kt.). Jei šalys nesusitaria kitaip, CK 6.653 straipsnyje nurodyta konkreti kaina taikoma tik pagal rangos sutartį ir normatyvinius statybos dokumentus numatytiems darbams atlikti, bet ne papildomiems darbams, t. y. nenumatytiems rangos sutartyje ir normatyviniuose statybos dokumentuose.

32Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario

337 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

34Šioje byloje šalių ginčas dėl apmokėjimo už ieškovo nurodomus atliktus papildomus darbus taip pat buvo nagrinėjamas aspektu, ar papildomi darbai nustatytini lyginant Pirminį ir Pakeistąjį projektus ar Projektą prie Sutarties ir Pakeistąjį projektą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo pasiūlyta galutinė objekto kaina 179 870 500 Lt plius PVM, iš viso 212 247 190 Lt su PVM, buvo apskaičiuota pagal Pirminį projektą, sprendė, kad papildomi darbai nustatytini lyginant Pirminį ir Pakeistąjį projektus. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laikė klaidinga, remdamasis Sutarties 1.1, 2.1 punktais ir Sutarties priedu Nr. 1 „Statybos darbų sąmata“, nurodė, kad šalys susitarė, jog Sutarties priede Nr. 3, t. y. Projekte prie Sutarties, nurodytus darbus ieškovas atliks už 179 870 500 Lt plius PVM, iš viso 212 247 190 Lt su PVM, atlygį. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, nes ji padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei sutarčių aiškinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.193 straipsnis). Sutartyje aiškiai susitarta, kad ieškovas atliks darbus pagal Sutartį ir Projektą prie Sutarties (ne pagal Pirminį projektą). Byloje surinkti įrodymai, tarp jų ieškovo bei trečiojo asmes A. R. paaiškinimai dėl siūlomos objekto kainos apskaičiavimo aplinkybių, neteikia pagrindo išvadai, kad Sutartimi šalys sulygo dėl darbų atlikimo pagal Pirminį projektą ir kad dėl papildomų darbų fakto egzistavimo turėtų būti sprendžiama remiantis Pirminiu projeku. Sutartis nėra pakeista, yra galiojanti, todėl šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), ieškovas turėjo pareigą įvykdyti prievolę pagal Sutarties nuostatas. Bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas būtų siūlęs atsakovui keisti Sutartį, joje sulygtą kainą. Tokių veiksmų neatlikimo rizika tenka ieškovui, nes jis turėjo pareigą vykdyti statybos darbus pagal Sutartį ir Projektą prie Sutarties, o pastarąjį pakeitus – pagal Sutartį ir Pakeistąjį projektą.

35Iš bylos duomenų matyti, kad Sutarties kaina buvo nustatyta pagal ieškovo pasiūlymą. Pirmosios instatcijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo nustatyta aplinkybę, kad ieškovo pasiūlyta galutinė objekto kaina (179 870 500 Lt plius PVM, iš viso 212 247 190 Lt su PVM) buvo apskaičiuota pagal Pirminį projektą. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Sutartyje nustatyta kaina buvo apskaičiuota remiantis pirminiu projektu, taigi nėra pagrindo teigti, jog Sutarties kaina buvo apskaičiuota ne pagal Projektą prie Sutarties.

36Kasatorius A. R. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, pagal kokį projektą buvo nustatyta Sutarties kaina, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), pažeidė pareigą motyvuoti procesinį sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

37Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, teismų procesinių sprendimų motyvus bei šalių procesinių dokumentų argumentus, konstatuoja, kad nurodyti kasatoriaus A. R. kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, darydamas nurodytą išvadą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visetą, ir tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, įvertintą CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo (nėra pakankami) padaryti pagrįstą išvadą dėl aplinkybės, kad ieškovo pasiūlyta galutinė objekto kaina buvo apskaičiuota pagal Pirminį projektą, egzistavimo (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Jos egzistavimo nepatvirtina ir paties ieškovo, kuris yra savo srities profesionalas, veiksmai Sutarties vykdymo metu, iš kurių nematyti, kad jis, teigiantis, jog darbų kaina buvo apskaičiuota ne pagal tą projektą, pagal kurį Sutartimi sulygta atlikti darbus, t. y. kaina buvo apskaičiuota mažesnės apimties darbams, šiais aspektais būtų kėlęs klausimus atsakovui, ėmęsis priemonių pakeisti ar nutraukti jo interesų neatitinkančią Sutartį. Pasiūlymo dėl Sutarties kainos rizika tenka ieškovui, siekusiam laimėti konkursą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl kai kurių byloje surinktų įrodymų, neteikia pagrindo išvadai, kad įrodymai liko neįvertinti. Aptariama apeliacinės instancijos teismo išvada yra motyvuota, nutartyje nurodyti įrodymai, kuriais ji grindžiama, bei pateiktas byloje surinktų įrodymų visumos vertinimas. Nors kasatorius A. R. kasaciniame skunde pagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, laikėsi ne visų CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas nevertintinas kaip turėjęs įtakos neteisėtos nutarties priėmimui ir neteikia pagrindo pakeisti ar naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

38Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad teismai, tenkindami ieškinį iš dalies ir pripažindami negaliojančia sandorio dalį bei priteisdami skolą už papildomus darbus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei Sutarties nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas atliko papildomus darbus, kurie nebuvo sutarties dalykas.

39Teisėjų kolegija šiuos atsakovo kasacinio skundo argumentus iš dalies pripažįsta pagrįstais. Iš Sutarties sąlygų matyti, kad šalys – verslininkai, disponuodamos sutarties laisvės principu, suderinusios savo valią, aiškiai ir konkrečiai susitarė dėl visų šios bylos kontekste svarbių sutarties vykdymo aspektų, savo teisių ir pareigų, atitinkamų veiksmų ir ketinimų įgyvendinimo procedūrų ir pan. (Sutarties 1.2, 2.1, 2.2, 3.1, 3.4, 3.5, 3.6, 3.8, 3.9, 3.12, 7.2, 7.3.1, 11.1.1 ir kt. punktai). Šios Sutarties sąlygos nėra nuginčytos. Pripažinti, kad jos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) pagrindo nenustatyta. Dėl to šioje byloje nagrinėjamas šalių ginčas spręstinas taikant Sutarties sąlygas, o dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Šalys Sutartyje apibrėžė sutarties objektą ir dalyką, sulygo dėl galutinės objeto kainos (Sutarties 1.2, 2.1, 2.2, 3.1, 3.12 punktai), nustatė išimtį, kad Sutarties kaina gali būti didinama tik kai keičiamas projektas ir dėl to kyla būtinybė atlikti didesnės apimties statybos darbus (Sutarties 3.5, 3.6), taip pat šios išimties įgyvendinimo sąlygas ir tvarką: jei užsakovas keičia sprendimus, numatytus Projekte, ir tie sprendimai didins <...> statybos darbų kainą, genrangovas per dvi darbo dienas apskaičiuoja papildomą darbų kainą <...> ir suderina su užsakovu papildomu raštišku šalių susitarimu, kuris yra neatskiriamas Sutarties priedas; šį dokumentą pagal savo ir užsakovo duomenis rengia genrangovas savo lėšomis (Sutarties 3.8 punktas); papildomus darbus genrangovas įsipareigoja atlikti tik tada, kai užsakovas pasirašo priedą prie Sutarties dėl statinio statybos darbų kainos pasikeitimo; jei genrangovas atlieka darbus, kurie nenumatyti Projekte, ir šių darbų atlikimas nėra suderintas su užsakovu, pasirašant priedą prie Sutarties, užsakovas nemoka generaliniam rangovui už nesuderintų darbų atlikimą, o generalinis rangovas neturi teisės reikšti dėl to jokių pretenzijų; šiuo atveju užsakovas turi teisę reikalauti, kad generalinis rangovas pašalintų tokius darbus savo sąskaita (Sutarties 3.9 punktas). Sutarties sąlygos, nustatančios darbų pagal ją sampratą ir apimtį (Sutarties 1.2, 2.2, 3.12 punktai) bei Sutarties kainos didinimo sąlygas ir tvarką (Sutarties 3.6, 3.8, 3.9), suponuoja išvadą, kad, užsakovui keičiant sprendimus, numatytus Projekte, ir dėl to didėjant statybos darbų kainai, įvertinimas, ar atitinkami darbai kvalifikuotini kaip papildomi, visų pirma buva paliktas ieškovo diskrecijai. Juos įvertinęs kaip papildomus darbus, ieškovas turėjo atlikti Sutartyje numatytus veiksmus dėl abiejų šalių valios suderinimo ir įforminimo. Numatytas šalių valios suderinimas neprporcingai nevaržė ieškovo teisių, atitiko sutarčių vykdymo principus. Disponuodamas savo teisėmis ieškovas galėjo atitinkamų darbų nevertinti kaip papildomų. Jo valios atitinkamus darbus vertinti kaip papildomus egzistavimą pagrįstų, pavyzdžiui, duomenys apie buvusį parengtą papildomą rašytinį susitarimą (susitarimus) dėl tų darbų, jo pateikimą atsakovui. Byloje nustatyta, kad atsakovui Projektą prie Sutarties pakeitus Pakeistuoju projektu ir dėl to atsiradus papildomų darbų poreikiui, šalys dėl atitinkamų darbų sudarė tris papildomus susitarimus (Susitarimai Nr. 5, 28, 29), o dėl darbų, už kuriuos, kaip papildomus, prašoma priteisti šioje byloje ir kurie, lyginant Projektą prie Sutarties su Pakeistuoju projektu, sudaro 160 432,61 Lt be PVM (189 310,47 Lt su PVM), papildomi šalių susitarimai sudaryti nebuvo. Bylos duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad dėl pastarųjų darbų ieškovas būtų rengęs papildomą susitarimą (susitarimus) ir jį teikęs atsakovui, taip pat kad Statinio statybos metu ieškovas būtų reiškęs pretenzijas atsakovui dėl jų kvalifikavimo, neapmokėjimo ar siūlęs keisti Sutartį, joje sulygtą kainą. Dėl apmokėjimo už pastaruosius darbus ieškovas nėra atsakovui pateikęs PVM sąskaitų faktūrų. Ieškinys šioje byloje pareikšatas tik 2010 m. spalio 22 d., ieškovui turint restruktūrizuojamos įmonės statusą, praėjus daugiau kaip metams po galutinio atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Tokie duomenys apie šalių elgesį Sutarties vykdymo metu, atsižvelgiant į visus faktinius bylos duomenis, teikia galimybę pripažinti pagrįstu atsakovo teiginį, kad dėl darbų, kuriuos šalys vertino kaip papildomus, jos sudarydavo papildomus susitarimus, o dėl darbų, kurių pagal Sutarties sąlygas nelaikė papildomais, nesudarydavo papildomų susitarimų. Ieškovas ir trečiasis asmuo A. R., teigdami, kad papildomi šalių susitarimai dėl dalies papildomų darbų nebuvo sudaryti pasitikint atsakovo sąžiningumu, pažadu pasirašyti susitarimus dėl papildomai atliktų darbų ir už juos apmokėti užbaigus viso objekto statybą, byloje nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas dėl šiai bylai išspręsti reikšmingų darbų parengė lokalines sąmatas, jas pateikė atsakovui, o atsakovo atstovas A. U. jose padarė įrašus „Įkainiai suderinti“, nėra informatyvios darbų kvalifikavimo kaip papildomų aspektu ir neteikia pagrindo pripažinti, jog Sutarties vykdymo metu buvo valia (visų pirma – ieškovo) tuos darbus vertinti kaip papildomus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-281/2009 AB „Vakarų laivų gamykla“ v. „Fonship AS“, kurioje 2009 m. birželio 26 d. priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios, todėl ši kasacinio teismo nutartis šioje byloje neturi teismo precedento galios. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, padarydami išvadą dėl atsakovo prievolės sumokėti ieškovui už papildomai atliktus darbus egzistavimo ir priteisdami jos vykdymą, netinkamai taikė CK 6.156 straipsnio, 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.193, 6.200 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė Sutartį, nepagrįstai nukrypo nuo jos sąlygų turinio. Tai yra pagrindas naikinti apskųstų teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis ieškovo naudai iš atsakovo yra priteista skola už papildomai atliktus darbus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Nustačius, kad atsakovas neturi prievolės ieškovui sumokėti už papildomai atliktus darbus, dėl kurios egzistavimo ir vykdymo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra pagrindas konstatuoti ir tai, jog byloje ginčijamu Susitarimo Nr. 30 7 punktu ieškovas tokios neegzistuojančios prievolės negalėjo atsisakyti ir neatsisakė, apeliacinės instancijos teismas ginčijamą Susitarimo Nr. 30 7 punktą pripažino pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį negaliojančiu nesant tam teisinio pagrindo. Tai yra pagrindas naikinti ir apskųstų teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis ginčijamas Susitarimo Nr. 30 7 punktas pripažintas negaliojančiu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

40Įvertinusi atsakovo kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Estinos arka“ v. UAB „Lelija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-543/2006, 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB-F „VITI‘ v. UAB „SNS“, bylos Nr. 3K-3-214/2010; 2012 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB LTC v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-432/2012), teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie atsakovo kasaciniame skunde nurodyti argumentai nėra išsamūs, neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad teismai šioje byloje nukrypo nuo atsakovo nurodomos kasacinio teismo praktikos, todėl yra atmestini kaip nepagrįsti.

41Kiti kasacinių skundų argumentai neturi įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir reišmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

42Dėl procesinės bylos baigties

43Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, apskųsta nutartimi pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažindamas ieškovo naudai iš atsakovo priteistą skolą už papildomus darbus, atmetė 15 376 021,05 Lt (15 376 021,05 - 189 320,47) dydžio ieškovo reikalavimą dėl skolos už papildomus darbus priteisimo, teisingai konstatavęs, kad tokia atsakovo prievolė ieškovui apskritai neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimus pripažinti ginčijamo Susitarimo Nr. 30 7 punktą negaliojančiu pagal CK 1.82, 1.91 straipsnius ir ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis nėra kasacinio peržiūrėjimo objektas. Dėl to nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys paliktinos nepakeistos. Likusi apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina, priimtinas naujas sprendimas ir ieškovo ieškinys atmestinas.

44Naikinant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir ieškinį atmetant, taip pat naikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

46Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47Šioje byloje sprendimas priimamas atsakovo naudai, ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei.

48Teisėjų kolegija, nustatydama atsakovo naudai iš ieškovo priteistiną išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose apmokėti atlyginimo dydį, pripažįsta pagrįstu apeliacinės instancijos teismo vertinimą, kurio atsakovas kasacinio skundo argumentais neginčija, kad, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, atsakovo atstovų darbo ir laiko sąnaudas, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkto nuostatas, teisingas ir protingas atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydis yra 9000 Lt. Dėl to atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 9000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

49Iš viso atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 20 779,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.

50susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o kasaciniame teisme patirta 170,78 Lt tokių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. birželio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus ieškinį ir sprendimą priėmus atsakovo naudai, šios

51451,56 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Palikti nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

542013 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai priteisti 15 376 021,05 Lt skolą už papildomus darbus ir pripažinti 2009 m. gegužės 21 d. susitarimo Nr. 30, sudaryto UAB „Aido turtas“, AB „Iglus“, UAB „YIT Technika“, SR UAB „Senovė“ bei UAB „Lemora“, 7 punktą negaliojančiu pagal CK 1.82, 1.91 straipsnius.

55Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį panaikinti. Priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

56Priteisti iš BAB „Iglus“ (j. a. k. 247573350) 20 779,35 Lt (dvidešimt tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt devynis litus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Aido turtas“ (j. a. k. 301744834) naudai.

57Priteisti iš BAB „Iglus“ (j. a. k. 247573350) 451,56 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt vieną litą 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas prašė: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m.... 6. Ieškovas nurodė, kad jis ir UAB „Akropolis“ (kurio teises ir pareigas,... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 12. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas ir trečiasis asmuo A. R.... 13. 1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Kasaciniame skunde... 14. 2. Dėl statybos rangos sutartyje nustatytos kainos keitimo. Statybos metu... 15. 3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas... 16. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo A. R. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 17. Ieškovas pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie trečiojo asmens A. R.... 18. Atsiliepimu į trečiojo asmens A. R. kasacinį skundą atsakovas prašo... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio... 22. Dėl statybos rangos sutarties, sutarties laisvės principo, teisių ir... 23. Šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo teisės gauti... 24. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip... 25. 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum... 26. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir... 27. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei... 28. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo... 29. Šioje byloje nustatyta, kad dėl Statinio pastatymo buvo skelbiamas konkursas,... 30. Byloje taip pat nustatyta, kad Statinio statybai buvo rengiami trys projektai:... 31. Viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl... 32. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas... 33. 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr.... 34. Šioje byloje šalių ginčas dėl apmokėjimo už ieškovo nurodomus atliktus... 35. Iš bylos duomenų matyti, kad Sutarties kaina buvo nustatyta pagal ieškovo... 36. Kasatorius A. R. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos... 37. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, teismų procesinių... 38. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad teismai, tenkindami ieškinį iš... 39. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo kasacinio skundo argumentus iš dalies... 40. Įvertinusi atsakovo kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad bylą... 41. Kiti kasacinių skundų argumentai neturi įtakos apskųstų teismų... 42. Dėl procesinės bylos baigties... 43. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, apskųsta nutartimi pakeisdamas... 44. Naikinant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir ieškinį... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 47. Šioje byloje sprendimas priimamas atsakovo naudai, ieškinys atmestas, todėl... 48. Teisėjų kolegija, nustatydama atsakovo naudai iš ieškovo priteistiną... 49. Iš viso atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 20 779,35 Lt bylinėjimosi... 50. susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o kasaciniame teisme patirta... 51. 451,56 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Palikti nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus... 54. 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai... 55. Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 56. Priteisti iš BAB „Iglus“ (j. a. k. 247573350) 20 779,35 Lt (dvidešimt... 57. Priteisti iš BAB „Iglus“ (j. a. k. 247573350) 451,56 Lt (keturis šimtus... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...