Byla 2S-637-115/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Virginijos Volskienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria skundas tenkintas civilinėje byloje Nr.2-20955-465/2010 pagal pareiškėjo Partijos „Socialistinis liaudies frontas“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-09-17 sprendimo atsisakyti išduoti susirinkimo organizatoriui pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas partija „Socialistinis liaudies frontas“ pareiškimu prašė pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. A35-447(2.3.4.2-SM3) atsisakyti išduoti susirinkimo organizatoriui partijai „Socialinis liaudies frontas“ pažymėjimą organizuoti mitingą 2010 m. rugsėjo 29 d., 13.00-15.00 val. eisenos pradžia Gedimino pr. pabaiga prie Seimo, eisena Gedimino prospektu iki Kudirkos aikštės, mitingas Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės, neteisėtu ir panaikinti; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą ir išduoti mitingo susirinkimo organizatoriui partijai „Socialistinis liaudies frontas“ pažymėjimą organizuoti mitingą 2010 m. rugsėjo 29 d. 13.00-15.00 val. eisenos pradžia Gedimino pr. pabaiga prie Seimo, eisena Gedimino prospektu iki Kudirkos aikštės, mitingas Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės, Vilnius (b.l.1-5).

4Nurodė, kad 2010-08-12 pranešimu Nr. A34-495 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas leidimo organizuoti mitingą 2010 m. rugsėjo 29 d., Vilniuje, kartu su kitomis politinėmis organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis, prieš griežtas taupymo priemones, varžančias ekonomiką, viešųjų finansų bei išlaidų socialinei apsaugai karpymą. Pranešime buvo nurodytas renginių laikas: 2010 m. rugsėjo 29 d. nuo 13:00 iki 15:00 val., vieta: mitingas Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, eisena Gedimino prospektu nuo Seimo iki Kudirkos aikštės, mitingas Kudirkos aikštėje, eisena iki Sporto rūmų, mitingas prie Sporto rūmų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus 2010-09-01 ir 2010-09-08 posėdžiuose komisijos nariai iš esmės neprieštaravo mitingo organizavimui, posėdyje dalyvavęs policijos atstovas taip pat pastabų neturėjo, buvo paprašyta patikslinti renginio vietas ir pateikti patikslintą raštą. Pareiškėjas patikslino savo pranešimą, patikslindamas renginių vietą ir nurodydamas, kad organizuojamos eisenos pradžia Gedimino pr. pabaiga prie Seimo, eisena Gedimino prospektu iki Kudirkos aikštės, mitingas Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės. 2010-09-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos Nr. A35-447(2.3.4.2-SM3), kuriame nurodė mitingą organizuoti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie V. Gerulaičio gatvės (prie „Siemens“ arenos). Anot pareiškėjo, tokiu sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės administracija vienašališkai pakeitė suderintą su pareiškėju susirinkimo vietą, taip iš esmės pažeisdama piliečių konstitucines teises ir pareiškėjo kaip partijos veiklą.

5Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nustatytu laiku atsiliepimo nepateikė.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino. Pripažino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-09-17 leidimą dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos Nr. A35-447(2.3.4.2-SM3), neteisėtu ir panaikino. Įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą ir išduoti mitingo susirinkimo organizatoriui Partijai „Socialistinis liaudies frontas“ pažymėjimą organizuoti mitingą 2010 m. rugsėjo 29 d. 13.00-15.00 val. eisenos pradžia Gedimino pr. pabaiga prie Seimo, eisena Gedimino prospektu iki Kudirkos aikštės, mitingas Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės, Vilniuje (b.l.33-35).

7Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 str. 1 d., 2 d. pažymėjo, kad Konvencija išskiria pagrindus, kuriems esant ši laisvė gali būti ribojama. LR Konstitucijos 36 str. d. taip pat numato susirinkimų laisvės ribojimo atvejus – tik įstatymu ir tik tada kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. LR Susirinkimų įstatymas iš esmės pakartoja tą pačią nuostatą, įtvirtinant, kad savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas turi teisę atsisakyti išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, jeigu organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės. Vadovavosi LR Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimu. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė į bylą jokių įrodymų ir (ar) motyvų, kuriais remiantis pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti pažymėjimą dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos pareiškėjų pageidautoje vietoje - Gedimino pr. pabaiga prie Seimo, eisena Gedimino prospektu iki Kudirkos aikštės, mitingas Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės, Vilniuje, o išduotas leidimas mitingui stovėjimo aikštelėje, esančioje prie V. Gerulaičio gatvės (prie „Siemens“ arenos). Pareiškėjo teigimu, Komisijos posėdžiuose nebuvo gauta jokios informacijos apie LR Susirinkimų įstatyme nurodytus pagrindus, kuomet savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas turi teisę atsisakyti išduoti pažymėjimą – t.y. nebuvo jokių duomenų apie tai, kad rengiant mitingą pareiškėjų nurodytoje vietoje gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą organizuoti mitingą konkrečioje jo prašomoje vietoje pažeidžia konstitucinę piliečių taikių susirinkimų laisvę, kadangi susirikimo vieta (prie Seimo, Vyriausybės) šiuo atveju yra susijusi su pareiškėjų susirinkimo pagrindine tema – pasisakyti prieš griežtas taupymo priemones, varžančias ekonomiką, viešųjų finansų bei išlaidų socialinei apsaugai karpymą. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė, atsisakydama išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos pareiškėjo mitingui konkrečioje pareiškėjo prašomoje vietoje, grubiai pažeidė pareiškėjo teisę į taikius susirinkimus. Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymas išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo nesusijęs su siekiu užtikrinti visuomenės, pačių susirinkimo organizatorių saugumą, viešąją tvarką bei žmonių sveikatą, o yra siekis apriboti demokratines piliečių teises ir laisves, bei pažeidžia LR Konstitucijos 1 str., 25 str., 33 str. 2 d., 36 str. – demokratinėje valstybėje piliečiai turi teisę laisvai reikšti įsitikinimus, kritikuoti valstybės įstaigų darbą taikiuose susirinkimuose.

8Apeliantas (suinteresuotas asmuo) Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą (b.l. 38-42), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog organizatorių atstovas į Renginių derinimo komisijos 2010-08-18 posėdį neatvyko, nors buvo būtinas, siekiant nustatyti realų dalyvių skaičių, numatomus maršrutus, pareiškėjo prašymas buvo įtrauktas į Renginių derinimo komisijos 2010-08-25 posėdį, bet organizatorių atstovas vėl neatvyko. Renginių derinimo komisijos posėdžiai vyko kelis kartus. Pažymi, jog pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdyje, kuriame buvo nuspręsta leisti mitingą organizuoti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „Siemens“ arenos. LR Susirinkimų įstatymo 13 str. numatyta, kad susirinkimo organizatoriai atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos gali apskųsti atitinkamos apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo. Teismas tokį pareiškimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas, tačiau, pabrėžia apeliantas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą, o ne atsisakė išduoti, todėl teismas neturėjo pagrindo nagrinėti skundo skubos tvarka. Dėl tos pačios priežasties teismas nepagrįstai skubos tvarka išnagrinėjo ir kitą pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą ir išduoti mitingo susirinkimo organizatoriui partijai „Socialistinis liausies frontas“ pažymėjimą organizuoti mitingą 2010 m. rugsėjo 29 d. 13.00-15.00 val. eisenos pradžia Gedimino pr. pabaiga prie Seimo, eisena Gedimino prospektu iki Kudirkos aikštės, mitingas Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės, Vilnius. Mano, jog teismas nepagrįstai išnagrinėjo šią bylą ypatingosios teisenos tvarka, nes byloje kilo ginčas dėl teisės. Pagal LAT praktiką, teismo pareiga – tinkamai kvalifikuoti ginčo materialinius teisinius santykius (LAT 2009-12-21 nutartis c.b. Nr.3K-3-569/2009). Teigia, jog teismas buvo nenuoseklus, spręsdamas teisenos klausimus: nors priėmė neskundžiamą apeliacine tvarka nutartį, vadovaujantis CPK 582 str. nuostatomis, tačiau nurodė nutarties apskundimo tvarką ir terminą. Teismas atsiliepimą į skundą nurodė pateikti iki 2010-09-28 14 val. Pažymi, jog atsiliepimą pateikė faksu 2010-09-28 19.45 val. , o atsiliepimo originalą – 2010-09-29 8.04 val., todėl mano, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog į pavėluotai pateiktą atsiliepimą nebuvo galima atsižvelgti. Teigia, jog teismas pažeidė suinteresuoto asmens teisę į gynybą.

9Pareiškėjas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

10Apelianto (suinteresuoto asmens) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas tenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

12Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, skubos tvarka tenkinęs pareiškėjo skundą, pripažino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-09-17 leidimą dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos, neteisėtu ir panaikino, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą ir išduoti mitingo susirinkimo organizatoriui pažymėjimą organizuoti mitingą jo prašomoje vietoje.

13Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad teismas neturėjo pagrindo nagrinėti skundo skubos tvarka, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą, o ne atsisakė jį išduoti.

14LR Susirinkimų įstatymo 13 str. reglamentuotas atsisakymo išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos apskundimas – susirinkimo organizatoriai atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos gali apskųsti atitinkamos apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo. Teismas tokį pareiškimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas.

15Išanalizavusi bylos medžiagą, kolegija pažymi, jog nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. A35-447(2.3.4.2-SM3) atsisakyti išduoti susirinkimo organizatoriui partijai „Socialinis liaudies frontas“ pažymėjimą organizuoti mitingą 2010 m. rugsėjo 29 d., 13.00-15.00 val. eisenos pradžia Gedimino pr. pabaiga prie Seimo, eisena Gedimino prospektu iki Kudirkos aikštės, mitingas Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės, neteisėtu ir panaikinti, minėtą dokumentą jį priėmęs subjektas įvardino kaip leidimą dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos Nr. A35-447(2.3.4.2-SM3). Kaip matyti iš šio dokumento (b.l. 19) turinio, iš esmės Vilniaus miesto savivaldybė davė leidimą organizuoti mitingą, tačiau kitoje vietoje, nei buvo prašyta mintingo organizatoriaus. Kolegija, atsižvelgusi daro išvadą, jog pagal LR Susirinkimų įstatymo 13 str. reikalavimus, pareiškėjo pareiškimas (skundas) dėl leidimo organizuoti mitingą ir pažymėjimo išdavimas dėl mitingo organizavimo kitoje vietoje, nei prašė susirinkimo organizatorius, nagrinėtinas ne skubos tvarka.

16Kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą ypatingosios teisenos tvarka, pasirinkęs rašytinio proceso formą. Kolegija sprendžia, jog reikia išsiaiškinti ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nagrinėjo šią bylą ypatingąja teisena.

17Civilinis procesas yra skirtas asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesams ginti, tinkamai taikant įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir juos vykdant. CPK nuostatos numato dvi civilinių bylų teisenas – ginčo ir ypatingąją. Ginčo teisena nuo ypatingosios teisenos skiriasi pirmiausia tuo, kad joje visuomet dalyvauja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas, kurių teisinis interesas nagrinėjamos bylos baigtimi yra skirtingas. Ypatingosios teisenos institutas reglamentuoja teiseną, kai byloje nėra šalių su priešingais interesais – tai vienašalė teisena, o bylą pradeda asmuo, kurio teisių niekas nėra pažeidęs ir neginčija. Be to, ypatingoji teisena yra ne ginčo teisena, taigi teismas negina pažeistų teisių, o tik teismo sprendimu apsaugo teisę ir sudaro reikiamas sąlygas jai įgyvendinti. Ypatingoje teisenoje dalyvauja pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys (asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla), kurie, skirtingai nei atsakovai ieškinio teisenos bylose, nėra tie asmenys, į kuriuos tiesiogiai nukreiptas asmens, kuris kreipėsi į teismą, reikalavimas, nors jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali ir skirtis nuo pareiškėjo. Ypatingosios teisenos bylose reiškiami prašymai ir reikalavimai paprastai reiškiami ne kitam proceso dalyviui, o bylą nagrinėjančiam teismui, kuris nagrinėja bylą vadovaudamasis principais, priešingais principams, taikomiems ieškinio teisenos bylose (inkvizitoriniu, oficialumo, rašytinio proceso, ir t.t.).

18Šioje nutartyje jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimo apeliantui esmė – reikalavimas pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-09-17 leidimą dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos Nr. A35-447(2.3.4.2-SM3), neteisėtu ir panaikinti bei įpareigoti priimti naują sprendimą. Teisinis reikalavimo pagrindas nustatomas, teisiškai kvalifikavus materialinius ginčo santykius. Pagal CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p. teismas turi pareigą nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas ir dalykas. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas. Spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, teismas privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias faktines ir teisines bylos aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu pagal nustatytą teisinį reguliavimą sprendžiama dėl teisinės ginčo kvalifikacijos bei ieškinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje E. Ž., L. Ž. v. A. M., A. R., bylos Nr. 3K-3-569/2009). Kolegija pabrėžia, jog pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo materialinius teisinius santykius tenka teismui, kurio nesaisto ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas.

19Įsigaliojus naujiesiems Civiliniam ir Civilinio proceso kodeksams teismas nebeliko vien ginčų sprendimo institucija; savo apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai (teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimas, pareiškimų ar faktų tvirtinimas turto administravimas, paveldėjimo procedūrų taikymas) teismas įgyvendina CPK XXXIX skyriaus numatyta tvarka. Tačiau pareiškėjo skundo dalykas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-09-17 leidimo dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos Nr. A35-447(2.3.4.2-SM3), teisėtumas ir pagrįstumas, t.y. byloje kilo ginčas dėl teisės. Šiuo atveju tai nėra teismo leidimas perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą ar pan. Nagrinėjamu atveju leidimą organizuoti mitingą išdavė viešojo administravimo subjektas – Vilniaus miesto savivaldybė ir teismas turi spręsti klausimą dėl tokio leidimo teisėtumo ir pagrįstumo, taigi, iš esmės yra kilęs ginčas tarp viešojo administravimo subjekto, išduodančio leidimą ir asmens, siekiančio gauti tą leidimą. Kolegijos nuomone, ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtini ginčai dėl viešojo administravimo subjekto leidimų, išduotų LR Susirinkimų įstatymo nustatyta tvarka.

20Įvertinusi byloje kilusio teisinio ginčo ir pareiškėjo reiškiamo reikalavimo pobūdį kolegija konstatuoja, kad ši byla pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo išnagrinėta pagal ypatingosios teisenos taisykles, nes byloje kilo ginčas dėl teisės. Be to, nepriklausomai nuo to, turėjo pareiškimą teismas nagrinėti skubos tvarka (per 3 dienas) ar ne, tokie ginčai visuomet sprendžiami ginčo teisenos tvarka (LAT 2011 m. balandžio 4 d nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-144/2011).

21Kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėjo, vadovaudamasis CPK XXXIX skyriaus numatyta tvarka, nes priėmė nutartį, vadovaudamasis CPK 582 str. nuostatomis, tokia nutartis apeliacine tvarka neskundžiama (CPK 582 str. 6 d.). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nurodė priimtos nutarties apskundimo tvarką ir terminą, tai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visgi vertino šį ginčą kaip ginčą dėl teisės.

22Pažymėtina, kad tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas inter alia užtikrinamas proceso teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei teismo posėdžių, kurie priklausomai nuo nagrinėjamos civilinės bylos pobūdžio ir priimtų procesinių sprendimų reglamentuojami skirtingai, forma. Pirmosios instancijos teismo nutarčiai apskųsti nustatytas septynių dienų apskundimo terminas (CPK 335 str.), tuo tarpu teismo sprendimui – trisdešimties ir keturiasdešimties dienų terminai (CPK 307 str.). Skiriasi ir skundų dėl šių teismo procesinių sprendimų nagrinėjimo forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-22 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą dėl teisės rašytinio proceso tvarka, nesilaikydamas 153 str. 1 d. nustatytos teismo posėdžio formos ir tuo pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą bei byloje dalyvaujančių asmenų teises, numatytas CPK 42str. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti – tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29d. nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ginčo teisenos tvarka (CPK 337 str. 3 d.). Dėl šios priežasties kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo esme.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

25Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-20955-465/2010 panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ginčo teisenos tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Pareiškėjas partija „Socialistinis liaudies frontas“ pareiškimu prašė... 4. Nurodė, kad 2010-08-12 pranešimu Nr. A34-495 kreipėsi į Vilniaus miesto... 5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nustatytu laiku atsiliepimo... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi... 7. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Europos žmogaus teisių ir... 8. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 9. Pareiškėjas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.... 10. Apelianto (suinteresuoto asmens) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, skubos tvarka tenkinęs... 13. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė atskirąjį skundą grindžia ta... 14. LR Susirinkimų įstatymo 13 str. reglamentuotas atsisakymo išduoti... 15. Išanalizavusi bylos medžiagą, kolegija pažymi, jog nors pareiškėjas... 16. Kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos... 17. Civilinis procesas yra skirtas asmenų, kurių materialinės subjektinės... 18. Šioje nutartyje jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo... 19. Įsigaliojus naujiesiems Civiliniam ir Civilinio proceso kodeksams teismas... 20. Įvertinusi byloje kilusio teisinio ginčo ir pareiškėjo reiškiamo... 21. Kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos... 22. Pažymėtina, kad tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337... 25. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje...