Byla AS-39-129-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Neringos miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 2 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Neringos miesto savivaldybei, byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dalyvaujant Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, A. B. , S. V. , J. K. R., Š. P. , P. A. , I. V. , dėl administracinio akto panaikinimo, dalies panaikinimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimo iš esmės.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipsi į teismą prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 107 „Dėl individualių garažų Taikos g. Nr. 4a, Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo". Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamo administracinio akto galiojimą. Nurodė, kad patvirtintas detalusis planas yra pagrindas pradėti jame numatytų statinių statybos procesą – išduoti statinių projektavimo sąlygų sąvadus, parengti statinių projektus, išduoti statybų leidimus. Todėl nesiėmus draudimo, kurio pagrindu būtų apribotos trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisės įgyvendinti ginčijamo detaliojo plano sprendinius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes pradėti statybos darbai apsunkintų sklypų grąžinimą į ankstenę padėtį.

5Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė bei taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 107 „Dėl individualių garažų Taikos g. Nr. 4a, Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo" galiojimą. Teismas atsižvelgė į prašomo užtikrint reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes butų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Teismas nurodė, kad pareiškėjo tvirtinimu, ginčijamu administraciniu aktu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui) ir kitiems aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Bylos medžiagoje yra duomenų, kad nagrinėjama teritorija yra etnokultūrinio draustinio teritorijoje, t. y. itin saugomoje teritorijoje. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad ginčijamu sprendimu patvirtinti sprendiniai, kurie, pareiškėjo nuomone, yra neteisėti, gali būti realizuoti šioje ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu požiūriu, vertingoje teritorijoje. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsniu ir nurodė, kad nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimą, kadangi vykstant statybos darbams itin vertingoje saugomoje teritorijoje (Kuršių nerijos nacionaliniame parke, įrašytame į Pasaulio paveldo objektų sąrašą) gali būti padaryta žala unikaliam kraštovaizdžiui, gamtinei aplinkai, saugomoms kultūros vertybėms, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais nuostoliais.

6II.

7Atsakovas Neringos miesto savivaldybė atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2007 m. sausio 2 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir šį klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nes teismas nenurodė jokių faktinių duomenų, jog nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas reikštų reikalavimus dėl sklypo gražinimo į ankstesnę padėtį, nėra duomenų, jog realizuojant ginčijamus sprendinius gali būti padaryta žala gamtinei aplinkai bei kraštovaizdžiui, todėl spręstina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje būtų neadekvatus siekiamam tikslui ir pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir trečiųjų asmenų interesus. Teismas pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2006 m. rugpjūčio 17 d. nutartis Nr. AS5-360/2006, 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis Nr. AS5-375/2005, 2006 m. kovo 9 d. nutartis Nr. AS15-183/2006, 2005 m. birželio 3 d. nutartis Nr. AS4-218-2005, 2005 m. rugsėjo 08 d. nutartis Nr. AS7-312-2005), nes netyrė, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Tuo pačiu nesivadovauta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, nes teismas neargumentavo, kodėl nukrypstama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis sukurtų precedentų, deramai (aiškiai ir racionaliai) neišaiškino, kad nukrypimas nuo jau sukurtų precedentų neišvengiamai, objektyviai būtinas, konstituciškai pagrindžiamas ir pateisinamas. Taip pažeistos Konstitucijos nuostatos dėl teisingumo vykdymo, konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principai. Teismas nenurodė, kokia tvarka ir būdu turi būti įvykdyta 2007 m. sausio 2 d. nutartis ir taip pažeidė imperatyvias ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies nuostatas.

8Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo argumentus, pateiktus pirmosios instancijos teismui. Taip pat teigia, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių nebūtų juridinio pagrindo sustabdyti detaliojo plano sprendinių tolimesnio realizavimo. Atsakovei išdavus projektavimo sąlygų sąvadą, leidimus rekonstruoti, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje toliau būtų vykdomos statybos, nesuderinamos su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, todėl tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tikslinga ir pagrįstai teismo skirta siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo, susijusio su skundžiamo administracinio akto patvirtintu detalaus plano sprendinių realizavimu. Skundžiamojoje nutartyje neabejotinai aiškiai ir suprantamai nurodyta reikalavimo užtikrinimo priemonė - kokių administracinių aktų galiojimas yra laikinai sustabdomas. Argumentas, kad teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, nepagrįstas, nes Lietuvos Apeliacinis teismas 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-412/2006, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-496/2006 bei kitomis apeliacinės instancijos teismų nutartimis dėl sprendimų vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo teismai ne kartą pasisakė, kad minimos įstatymų numatytos priemonės pagrįstai taikomos, jei, nors išties glaustai motyvuojant, teismas visos bylos medžiagos pagrindu pripažįsta būtinumą užkirsti kelią galimai neteisėtiems veiksmams itin saugomose teritorijose, jei teismo sprendimu skundžiami administraciniai aktai būtų pripažinti neteisėtais ir naikintinais.

9Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka. Nurodo, kad bylos medžiagoje yra duomenų, kad ginčijamu sprendimu patvirtinti sprendiniai gali būti realizuojami nacionaliniu bei tarptautiniu požiūriu vertingoje teritorijoje. Ginčijamu aktu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai yra pagrindas pradėti jame numatytų statinių statybos procesą - išduoti statinių projektavimo sąlygų sąvadus, statybų leidimus bei parengti statinių projektus. Siekiant užkirsti kelią galimai neteisėtam detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui, būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, yra sudaromos prielaidos papildomiems teisminiams ginčams dėl administracinių aktų, priimtų suinteresuotiems asmenims realizuojant detaliojo plano pagrindu įgytas teises. Pradėti statybos darbai apsunkintų sklypų grąžinimą į ankstesnę padėtį.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11III.

12Atskirasis skundas atmestinas.

13ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę - ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą.

14Vadovaudamasis minėtomis įstatymo nuostatomis teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, tai yra, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

15Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant minėtą klausimą atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

16Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 107, kuriuo patvirtintas individualių garažų Taikos g. Nr. 4a, Nidos gyv., Neringa, detalusis planas. Pareiškėjo teigimu skundžiamas aktas prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui) bei pažeidžia prašyme nurodytų teisės aktų reikalavimus ir imperatyvias nuostatas. Minėtus savo teiginius pareiškėjas grindžia atitinkamais argumentais bei pateiktais įrodymais.

17Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniais yra numatoma rekonstruoti esamus garažus, virš jų įrengiant buitines patalpas. Numatomas statinių aukštingumas - du aukštai su pastoge. Kiekvienam fiziniam asmeniui priklausančiam garažo statiniui formuojamas atskiras sklypas. Neringos miesto valdybai priklausančių garažų statiniui formuojamas dar vienas sklypas. Šiuo metu minėti detaliojo plano sprendiniai dar nėra realizuojami, statybos leidimai nėra išduoti ir statybos darbai nepradėti (b. l. 42), tačiau, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ėmusis atitinkamų veiksmų, iš esmės jokių kliūčių atlikti šiuos veiksmus nėra nustatyta. Šių aplinkybių pagrindu galima spręsti, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių atsiranda pakankamai reali grėsmė, kad siekiant atkurti iki ginčijamo akto priėmimo buvusią padėtį (ABTĮ 92 straipsnis), jei teismo sprendimu ginčijamas aktas būtų panaikintas, atsiras naujų teisminių ginčų būtinybė, o tai apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad skundžiamu sprendimu patvirtintu detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, priklauso šio parko gyvenamajai funkcinei zonai (b. l. 28 - 30). Taigi, tinkamo šios teritorijos tvarkymo ir naudojimo teisėtumo užtikrinimas turi didelę visuomeninę reikšmę. Galimi detaliajame plane nurodyti statinių rekonstravimo statybos darbai gali negrįžtamai įtakoti ginčo objekto esamą stovį. Atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais procesais, papildomais materialiniais nuostoliais, o tai, teismui panaikinus skundžiamą aktą, apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba apskritai padarytų jį negalimą.

18Atsakovų argumentas, kad teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime, kuriuo remiasi atsakovai, be kita ko akcentavo, kad tik tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. paisant jau įtvirtintų precedentų. Teisėjų kolegijos nuomone atskirajame skunde nurodytos bylos ir ši byla nėra analogiškos, todėl pagrindo teigti, kad yra nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos, nėra.

19Argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė nutarties įvykdymo tvarkos ir būdo, taip pat atmestinas. Minėta nutartimi buvo skirtas ginčijamo administracinio akto laikinas sustabdymas. Teisės aktai jokios specialios tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės įvykdymo tvarkos ar būdo nereglamentuoja.

20Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti atskirąjį skundą ir ją panaikinti nėra teisinio pagrindo.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Atsakovo Neringos miesto savivaldybės atskirojo skundo netenkinti.

23Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 2 d. nutartimi... 6. II.... 7. Atsakovas Neringos miesto savivaldybė atskirajame skunde prašo panaikinti... 8. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo argumentus, pateiktus... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 10. Teisėjų kolegija... 11. III.... 12. Atskirasis skundas atmestinas.... 13. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad reikalavimas gali būti... 14. Vadovaudamasis minėtomis įstatymo nuostatomis teismas, spręsdamas, ar yra... 15. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 16. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Neringos... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniais yra... 18. Atsakovų argumentas, kad teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos,... 19. Argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė nutarties įvykdymo... 20. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad pirmosios instancijos... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 22. Atsakovo Neringos miesto savivaldybės atskirojo skundo netenkinti.... 23. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 2 d. nutartį... 24. Nutartis neskundžiama....