Byla 2-412/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Šerno (pranešėjas), teisėjų: Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria nutarta ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, civilinėje byloje Nr.2-1918-28/2006 pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos ąžuolas”, trečiajam asmeniui Valstybinei įmonei „Registrų centras” dėl Vilniaus m. valdybos sprendimų bei statybos leidimo panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos ąžuolas” ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 1181V „Dėl teritorijos Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankirtoje detaliojo plano patvirtinimo“ dalyje dėl sklypo Nr. 17; 2) panaikinti Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2001 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 1852 V „Dėl sklypo Nr. 17 Kareivių g. ribų ir dydžio nustatymo“ ir jo teisinę registraciją; 3) pripažinti 2004 m. rugsėjo 13 d. valstybės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1237P01/2004-1237 negaliojančia ir panaikinti jo teisinę registraciją; 4) taikyti restituciją natūra - priteisti iš UAB „Baltijos ąžuolas“ Lietuvos Respublikos valstybei 2284 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį Kareivių g. Vilniuje, unikalus Nr. 4400-0295-8718, o iš LR valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, UAB „Baltijos ąžuolas“ naudai 4 450 000,00 Lt; 5) panaikinti 2005 m. kovo 1 d. statybos leidimą Nr. GN/169/05-0117; 6) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei.

4Tuo pačiu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Baltijos ąžuolas“ atžvilgiu - uždrausti atsakovui UAB „Baltijos ąžuolas“ organizuoti ir atlikti bet kokius statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. kovo 1 d. UAB „Baltijos ąžuolas“ išduotą statybos leidimą Nr. GN/169/05-0117.

5Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų tokių priemonių taikymo būtinumą. Ieškovo pareikštas ieškinys nėra susijęs su piniginių lėšų išieškojimu iš atsakovo UAB „Baltijos ąžuolas“, o pareikštas dėl valstybės institucijų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuos patenkinus būtų spręstinas restitucijos taikymo natūra klausimas. Teismas neįžvelgė jokių teisinių prielaidų, leidžiančių pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas.

7Ieškovo atstovas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui UAB ,,Baltijos ąžuolas“ organizuoti ir atlikti bet kokius statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. kovo 1 d. UAB „Baltijos ąžuolas“ išduotą statybos leidimą Nr. GN/169/05-0117.

8Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės taikomos operatyviai, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Ieškinį patenkinus, sklypo savininkas, norėdamas įgyvendinti nuosavybės teises į šį žemės plotą, privalėtų iš naujo rengti, svarstyti ir tvirtinti sklypo detalųjį planą, kuriuo galimai būtų numatytos visiškai kitokios negu šiuo metu yra sklypo charakteristikos, tokios kaip užstatymo intensyvumas, sklypo naudojimo būdas ir pobūdis ir kt. Taigi galima daryti prielaidą, kad, patenkinus tris ieškinio reikalavimus, būtų nustatyta visiškai kitokios sklypo apimtys ir raida, nei šiuo metu. Ieškinį patenkinus, galimai susidarytų situacija, kad valstybei atgavus ginčo sklypą, reikėtų atlyginti statytojui ir už jo atliktus darbus, ar net griauti sklype pastatytus statinius.

102. Įvertinus ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad į prokuratūrą dėl minėtų pažeidimų kreipėsi 267 gyventojai, prie ieškinio pateiktame 2005 m. liepos 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašte Nr. 6-963 išdėstytas išvadas dėl aplinkinių namų gyventojų teisių pažeidimų, 2006 m. gegužės 15 d. LR aplinkos ministerijos rašte Nr. (3-l)-D8-4133 išdėstytą nuomonę dėl tų pačių pažeidimų, tikėtina galimybė, kad jeigu ieškinys būtų patenkintas ir skundo sklypo detalusis planas būtų rengiamas iš naujo, suinteresuota aplinkinių namų bendruomenės dalis siektų įtakoti detaliojo plano rengimo eigą bei kitus su tuo tiesiogiai susijusių administracinių aktų sprendinius, kas sudaro pagrindą manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, iki sprendimo įsiteisėjimo nesustabdžius visų statybos darbų.

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą.

13Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovo atžvilgiu, CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

14Įvertinus ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pareikšto ieškinio dalyką - prašymą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimus, pripažinti 2004 m. rugsėjo 13 d. valstybės žemės pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją natūra, panaikinti statybos leidimą, laikinosios apsaugos priemonės, kuri apimtų draudimą atsakovui UAB „Baltijos ąžuolas“ organizuoti ir atlikti bet kokius statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. kovo 1 d. UAB „Baltijos ąžuolas“ išduotą statybos leidimą Nr. GN/169/05-0117, taikymas būtų pagrįstas ir tikslingas, nes yra pagrindas teigti, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas teismo sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkinti tokio turinio ieškinio reikalavimai.

15Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį būtų taikyta restitucija ir iš atsakovo UAB „Baltijos ąžuolas“ Lietuvos Respublikos valstybei būtų priteistas 2284 kv.m. ploto žemės sklypas, esantis Kareivių g. Vilniuje, o iš Lietuvos Respublikos valstybės - UAB „Baltijos ąžuolas“ naudai 4 450 000,00 Lt. Atsakovas UAB „Baltijos ąžuolas“, būdamas minėto žemės sklypo savininku (valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, b.l. 28-31), turėdamas 2005 m. kovo 1 d. išduotą ir galiojantį statybos leidimą daugiabučiam gyvenamajam namui statyti (b.l. 32), tikėtinai vykdys statybos darbus. Tad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra būtų pažeista, nes, patenkinus ieškinio reikalavimus, taikant restituciją natūra (grąžinant žemės sklypą valstybei) bei patvirtinus kitokį žemės sklypo naudojimo sprendinį, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, negalėtų išvengti didelių nuostolių, susijusių su žemės sklype esančio statinio nugriovimu. Pažymėtina, kad tokiu atveju ir pačiam atsakovui UAB „Baltijos ąžuolas“ gali būti padaryti dideli nuostoliai, susiję tiek su galimu pastatyto pastato griovimu, tiek su perstatymu. Taigi nesustabdžius statybos darbų organizavimo ir vykdymo, būtų žymiai apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymas atitiktų tiek proporcingumo, tiek ir ekonomiškumo principus, nes statybos darbų sustabdymas šios bylos šalims ar vienai iš jų atneštų mažesnius nuostolius, negu pastatyto pastato griovimas ar perstatymas, o ieškinio reikalavimų, kuriais yra ginčijamas statybos leidimas bei sprendimai, susiję su žemės sklypo panaudojimo būdu, patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su statybų, vykdomų pagal ginčijamus aktus, uždraudimu.

16Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino visų svarbių šiam klausimui spręsti faktinių bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas proceso teisės normas (CPK 263, 265 str.), dėl to padarė nepagrįstą išvadą ir klausimą išsprendė neteisingai. Tokie pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1, 3 dalimis, 145 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

18Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

19Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

20Taikyti laikinąją apsaugos priemonę: uždrausti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos ąžuolas“ (įm. k. 122223284, buveinės adresas Vytenio g. 9, Vilnius) organizuoti ir atlikti bet kokius statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. kovo 1 d. UAB „Baltijos ąžuolas“ išduotą statybos leidimą Nr. GN/169/05-0117.