Byla 1A-243/2012
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio, teisėjų: Kęstučio Jucio, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, nuteistajam E. V., gynėjams advokatams Alvidui Tamulioniui, Ramūnui Gudašiui, specialistei Tatjanai Minkevičienei, vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. ir Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

2T. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalį (laikė, gabeno, perdavė E. V. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų) laisvės atėmimo bausme 12 metų bei pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (laikė prie savęs labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų) laisvės atėmimo bausme 11 metų.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

4Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. kovo 18 d. iki 2010 m. gegužės 19 d.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalimi, nuteistoji T. S. atleista nuo bausmės atlikimo dėl sunkios nepagydomos ligos.

6E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 11 metų bei pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 5 metams.

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos nuomose.

8Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. kovo 18 d.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10T. S. nuteista už tai, kad 2010 m. kovo 18 d. ji neteisėtai laikė ir gabeno 74,146 gramo rausvos spalvos medžiagos, suvyniotos į plastikinį maišelį, kurios sudėtyje buvo 25,729 gramo (34,7%) narkotinės medžiagos – heroino. Šią medžiagą tą pačią dieną apie 17 val. 6 min. Kaune, prie Seniavos kapinių, esančių Seniavos plente 72, automobilyje „Renault CLIO“, valstybiniai Nr. ( - ) ji perdavė E. V..

11Be to, T. S. nuteista už tai, kad iki 2010 m. kovo18 d. 20 val. prie savęs, po liemenėle neteisėtai laikė polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais, kurių masė buvo 43,935 gramo ir kurių sudėtyje buvo 15,797 gramo (36%) narkotinės medžiagos – heroino ir 1,608 gramo (3,7%) psichotropinės medžiagos - fenobarbitalio bei polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais, kurių masė buvo 0,525 gramo ir kurių sudėtyje buvo 0,248 gramo (47,2%) narkotinės medžiagos - heroino ir 0,013 gramo (2,6%) psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio. Šios medžiagos buvo rastos atliekant T. S. asmens kratą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato patalpose, o ji, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, bandė atsikratyti milteliais, išmesdama juos ant grindų.

12E. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 18 d. apie 17 val. 6 min., Kaune, prie Seniavos kapinių, esančių Seniavos plente 72, iš T. S. neteisėtai įgijo 74,146 gramo rausvos spalvos medžiagos, suvyniotos į plastikinį maišelį, kurios sudėtyje buvo 25,729 gramo (34,7%) narkotinės medžiagos - heroino, ir šią narkotinę medžiagą savo striukės kišenėje gabeno automobiliu Ford Transit, valstybiniai Nr. EF 2129 (Latvijos registracijos) keliu Panevėžys – Ryga iki Pasvalio rajono, Škilinpamūšio kaimo, kur apie 19 val. 40 min. sustabdžius jo vairuojamą automobilį apie 200 metrų iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Latvijos Respublika ties UAB „Pakelės namai“, minėta narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta automobilio apžiūros metu.

13Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir jį išteisinti arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

14Apeliantas nurodo, kad jam nepagrįstai inkriminuotas narkotinių medžiagų įgijimas, nes skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis jis įgijo minėtą medžiagą. Nuteistojo teigimu, šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik 2010 m. kovo 20 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 38-41, t. 1), kurio rezultatus fiksavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-osios valdybos, 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. P., atlikęs operatyvinį sekimą. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) numatyta tvarka, dėl šio slapto sekimo nebuvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Be to, minėto pareigūno protokolas surašytas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos BPK 201 straipsniu, reglamentuojančiu tyrimo veiksmų ir kitų bylos dokumentų turinio ypatumus, kai nukentėjusiajam ir liudytojui taikomas anonimiškumas, todėl šio protokolo surašymui galioja Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnio normos. Nuteistasis teigia, kad minėto protokolo įžanginėje dalyje nurodyta, kad atliekant operatyvinį sekimą buvo daromi vaizdo ir garso įrašai, kurių metu naudotos techninės priemonės: vaizdo kamera „Sony“, fotoaparatas „Pentax“. Prie protokolo pridedama: 1 lapas ir kompaktinė plokštelė. Apeliaciniame skunde pažymima, kad prie šio protokolo nėra nuotraukų ar vaizdo medžiagos, kurioje būtų užfiksuotas narkotinių medžiagų perdavimas E. V., jo automobilis Ford Transit ar kitos aplinkybės. Be to, baudžiamojoje byloje nėra ir priede nurodytos kompaktinės plokštelės. Nuteistasis teigia manantis, kad minėtas protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnio reikalavimų ir jis negali būti pripažintas įrodymu pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį.

15Apeliantas nurodo, kad operatyvinis sekimas buvo atliekamas 2010 m. kovo 18 d. 8 val. – 19 val. 40 min. laikotarpiu, t. y. tą pačią dieną, kai iš Latvijos Respublikos Kriminalinės policijos buvo gautas pranešimas (b. l. 6, t. 1). Nuteistojo teigimu, visos Lietuvos Respublikos valstybinės institucijos darbą pradeda 8 val. Todėl apeliantui atrodo neįtikėtina, kad operatyvinis sekimas pradėtas tuo pat metu, kai buvo gautas minėtas pranešimas iš Latvijos Respublikos, juolab, kad reikia laiko susipažinimui su gautu dokumentu, vizos uždėjimui ant jo bei užregistravimui. Esant šioms aplinkybėms, nuteistasis daro išvadą, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas operatyvinis sekimas, yra suklastotas.

16Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 1-134 11 punktą bei pagal šio įsakymo pakeitimus, padarytus 2008 m. gegužės 28 d. įsakymu, priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroro ar teismo sankcionuoti veiksmai, taip pat kiti operatyviniai veiksmai, kuriais ribojamos asmens teisės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 9 dalyje (byloje nagrinėjamu atveju – apelianto teisė į privatumą), nutraukiami. Nuteistasis pažymi, kad jo baudžiamojoje byloje operatyviniai veiksmai buvo pradėti tuo pat metu, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl operatyvinis sekimas buvo neteisėtas.

17Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atlikti operatyvinius veiksmus pagal prokuroro prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjas turėjo priimti sprendimą dėl transporto priemonės ar objekto sekimo. Išimtiniais atvejais tai gali būti atlikta ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau tokiu atveju per tris dienas turi būti gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas. Nuteistasis nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje minėti veiksmai nebuvo atlikti, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 160 ir 20 straipsnių nuostatos. Esant šioms aplinkybėms, apelianto teigimu, operatyvinio sekimo protokolas laikytinas niekiniu.

18Nuteistasis nesutinka ir su jam inkriminuotu narkotinių medžiagų laikymu bei gabenimu, Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio vietos apžiūros protokolo pirmame lape nurodyta jo surašymo data, tačiau protokolo surašymo metai jame yra pataisyti (b. l. 9-13, t. 1). Nuteistasis teigia, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnio 4 dalies reikalavimus, šis pataisymas neaptartas ir nepatvirtintas protokolą surašiusio pareigūno parašu. Be to, minėtame protokole, aprašant polietileninio maišelio su baltos spalvos milteliais radimo vietą striukės kišenėje, žodis „išorinėje“ yra pataisytas į žodį „vidinėje“. Apeliantas nurodo, kad pažeidžiant minėtas Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnio 4 dalies nuostatas, šis pataisymas taip pat neaptartas ir nepatvirtintas pareigūno parašu. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje pareigūnas D. S. parodė, kad paketas buvo rastas striukės vidinėje kišenėje. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad maišelis buvo rastas išorinėje kišenėje. Todėl pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonės, kurioje kišenėje iš tikrųjų buvo rastas paketas su narkotinėmis medžiagomis.

19Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad įvykio vietos apžiūros protokole parašytas, jog maišelis su baltos spalvos milteliais įpakuotas į paketą. Vėliau, 2010 m. kovo 19 d. užduotyje atlikti objekto tyrimą nurodyta, kad prašoma ištirti šviesios spalvos miltelius (b. l. 25-26, t. 1). Atlikus šį objekto tyrimą, specialisto išvados įžanginėje dalyje nurodyta, kad tyrimui pateiktas paketas, kuriame yra rusvos spalvos nevienalytė medžiaga. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tyrimui atlikti pateiktas paketas yra registruotas tuo pačiu numeriu, paketas buvo be pažeidimų, tačiau jo viduje esanti medžiaga – kitos spalvos nei nurodyta įvykio vietos apžiūros protokolo aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse. Be to, šį protokolą pasirašė trys asmenys: tyrėjas D. S., A. V. (pavardė protokole sunkiai įskaitoma) bei dar vienas asmuo, kurio pavardė prie parašo nenurodyta. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliantas daro išvadą, kad arba įvykio vietos apžiūrą atlikę ir protokolą surašę pareigūnai supainiojo rastus ir paimtus objektus, arba minėtas protokolas yra suklastotas. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šių abejonių skundžiamame nuosprendyje nepašalino.

20Apeliantas teigia, kad automobilio apžiūros metu buvo fotografuota, tačiau prie apžiūros protokolo esančios nuotraukos – visiškai neinformatyvios, nes iš jų nesimato, kur įvykio metu kabėjo striukė, kurioje striukės kišenėje buvo rastas ir paimtas paketas ir panašiai. Nuteistasis teigia, kad įvykio vietos apžiūros protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimų ir yra niekinis.

21Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu ant paketo su heroinu nerasta jo rankų pėdsakų (b. l. 31-32, t. 1). Todėl ši aplinkybė patvirtina jo (E. V.) parodymus, kad jis paketo nelietė, jo į striukės kišenę neįdėjo, t. y. narkotinių medžiagų neįgijo, nelaikė ir negabeno. Nuteistasis pažymi, kad kitų jo parodymų apie tai, kad nepažįstama mergina į jo striukės kišenę įdėjo paketėlį su galimai narkotinėmis medžiagomis, apie kurias jis nežinojo, yra nuoseklūs, o šiuos parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra. Todėl, apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių – tyčios ir kaltės.

22Nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausme. Jis nurodo, kad ankščiau nėra teistas, visą gyvenimą sąžiningai dirbo vairuotoju, šiuo metu yra senyvo amžiaus. Be to, 1998 m. patyrė sunkias traumas, kurių pasekmes jaučia ir šiuo metu. Apeliantas teigia, kad būdamas suimtas Lietuvos Respublikoje, negali pateikti sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų. E. V. teigia, kad atsižvelgiant į jo amžių bei bausmės paskirtį, paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui. Be to, nuteistasis pažymi, kad suėmime jis jau išbuvo daugiau nei 1 metus ir 9 mėnesius.

23Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Sabaitis prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalies – pritaikymo; panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajai T. S. pritaikytos Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatos; nuteistajai T. S. paskirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

24Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl T. S. atleidimo nuo bausmės atlikimo, teisingai nurodė, kad tokiu atveju teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos įtaką bausmės atlikimui. Tačiau prokuroro teigimu, skundžiamame nuosprendyje apsiribota tik šių kriterijų išvardijimu, nevertinant, ar šie kriterijai yra nustatyti šioje baudžiamojoje byloje, ar iš tiesų ligos pobūdis yra toks, kad neleistų T. S. atlikti laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose ir reali laisvės atėmimo bausmė sukeltų jai dideles kančias. Apeliantas taip pat pažymi, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant atleidimo nuo bausmės klausimą, teismas privalo įvertinti ir daugiau aplinkybių, ne tik tas, kurios nurodytos skundžiamame nuosprendyje, t. y. ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą įtaką kitų nuteistųjų, kartu atliekančių bausmę, sveikatai, be to, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, turi būti patikrinta, ar bausmės atlikimas neverstų asmens, kuriam diagnozuota minėto pobūdžio liga, patirti didesnių kančių už patiriamas atliekant bausmę. Prokuroro teigimu, nei vienas iš šių kriterijų skundžiamame nuosprendyje nenurodytas ir neaptartas.

25Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2011 m. gegužės 6 d. ekspertizės akte Nr. pEKG 16/11 (02) T. S. konstatuota sunki, nepagydoma liga – kepenų cirozė. Tačiau prokuroras M. Sabaitis nurodo, kad vertinant, ar ši liga yra pakankamas pagrindas atleisti T. S. nuo bausmės atlikimo, labai svarbu nustatyti laikotarpį, kada paaiškėjo ligos požymiais, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kada šia liga nuteistoji susirgo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2011). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad minėtame ekspertizės akte šis laikotarpis nėra nustatytas. Pirmosios instancijos teisme specialistas G. K. taip pat negalėjo parodyti, kada T. S. susirgo šia liga, teigdamas, kad žmogus, sergantis kepenų ciroze, gali nejausti jokių požymių iki labai vėlyvos šios ligos stadijos, o per trejus metus liga gali progresuoti. Specialistas taip pat parodė, kad pagrindą šios ligos diagnozavimui sudarė 2008 m. birželio 3 d. T. S. atlikta pilvo echoskopija. Echoskopijos atlikimo metu buvo fiksuoti dismetoboliniai pakitimai ir padidėjusi viena kepenų skiltis. 2011 m. vasario 17 d. Kauno apskrities ligoninėje atlikus ultragarsinį tyrimą, nustatyta, kad pilvaplėvės ertmėje yra skysčio, padidėjusios, nelygiais kontūrais kepenys. Kaip parodė G. K., šie du požymiai leidžia konstatuoti toli pažengusią kepenų cirozę (b. l. 127, t. 3). Esant šiems specialisto parodymams, apeliantas daro išvadą, kad T. S. nepagydoma liga jau sirgo (nuo 2008 m. birželio 3 d.) darydama 2010 m. kovo 18 d. nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Todėl T. S. negali būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio normos, o jos susirgimas negali būti pagrindas atleisti ją nuo bausmės atlikimo dėl ligos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2010, 2K-92/2010, 2K-69/2009, 2K-496/2008, 2K-438/2008).

26Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje net nebuvo apsvarstyta galimybė netaikyti Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio nuostatų. Prokuroras pažymi, kad atleidimas nuo bausmės dėl sunkio nepagydomos ligos nėra teismo pareiga.

27Apeliantas nurodo, kad T. S. padarė du labai sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Itin pavojingų narkotinių medžiagų – heroino – platinimas yra pavojingas socialinis reiškinys, keliantis grėsmę visuomenės sveikatai. Prokuroro teigimu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad teismas, vertindamas galimybę atleisti nuteistąją nuo bausmės atlikimo, turėtų kruopščiai ištirti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nustatyti šių veikų motyvus, tikslą, įvertinti nuteistosios asmenybę.

28Apeliantas sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvu, kad nėra T. S. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių. Prokuroro teigimu, nusikalstamas veikas nuteistoji padarė dėl savanaudiškų paskatų, turėdama tikslą gauti turtinės naudos. Be to, pastaroji nusikalstamas veikas padarė turėdama neišnykusį teistumą, praeityje ji teista 3 kartus, iš kurių 2 kartus teista už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Todėl, apeliantas teigia manantis, kad skundžiamu nuosprendžiu T. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, o sąlygotos jos neigiamos socialinės orientacijos bei nenoro gauti pajamas teisėtais būdais. Prokuroras pažymi ir tai, kad T. S. praeityje nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį už valstybės tarnautojo įžeidimą, ir ši aplinkybė sustiprina manymą, kad pastarajai ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės neturėjo jokios įtakos – T. S. nesuprato, kad nusikalstamas elgesys yra nepriimtinas.

29Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2011 m. gegužės 6 d. ekspertizės akte Nr. pEKG 16/11 (02) konstatuota, kad dėl T. S. diagnozuotos ligos jai būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nėra motyvų, kodėl nuteistoji negali būti gydoma pataisos namuose. Prokuroro teigimu, vieninteliai duomenys, leidžiantys svarstyti, ar T. S. galėtų būti atleista nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, yra eksperto L. G. ir specialisto G. K. paaiškinimai. L. G. parodė, kad sveikatą tausojantis rėžimas yra atitinkama mityba, taip pat paaiškino, kad esant tokiai ligai, turėtų būti sekama, ar liga neprogresuoja (b. l. 127, t. 3). G. K. parodė, kad ekspertizės akte įvardijamas specifinis gydymas – tai medikamentinis gydymas. Taikant šį gydymą, būtų skiriami dviejų rūšių šlapimą varantys vaistai, vaistai, užkertantys kraujavimą iš stemplės venų, vaistai mažinantys hemeopatinę encefalopatiją. Taip pat būtų reikalinga riboti fizinį krūvį, riebalinės kilmės riebalų bei druskos vartojimą. Kalbėdamas apie tinkamą medicininę priežiūrą, specialistas nurodė, kad tokiems ligoniams maždaug kas tris mėnesius atliekamas bendras kraujo tyrimas ir kepenų funkciją įvertinantys kraujo tyrimai, o kas pusę metų – pilvo ultragarsinis tyrimas (b. l. 128, t. 3).

30Prokuroras, vertindamas minėtus eksperto ir specialisto paaiškinimus, nurodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog bausmės atlikimo vietos medicinos įstaiga bei administracija neturės galimybių suteikti nuteistajai būtino medicininio aprūpinimo, t. y. šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad T. S. pagal savo ligos pobūdį negali atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Apeliantas teigia, kad nuteistajai diagnozuota liga negali turėti įtakos kitų nuteistųjų sveikatai, nes ši liga neužkrečiama, be to, T. S., atlikdama paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nepatirtų kokių nors didesnių kančių nei jos patiriamos atliekant laisvės atėmimo bausmę sveikam žmogui.

31Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo E. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, panaikinant jo nuteisimą dėl narkotinių medžiagų įgijimo; nuteistasis E. V. ir jo gynėjas advokatas R. Gudašius prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o nuomonės dėl prokuroro apeliacinio skundo neišreiškė; nuteistosios T. S. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuomonės dėl nuteistojo E. V. apeliacinio skundo neišreiškė.

32Apeliaciniai skunde tenkinami iš dalies.

33Dėl nuteistojo E. V. apeliacinio skundo

34Skundžiamu nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą bei pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą padaryti šių medžiagų kontrabandą.

35Nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nepagrįstai inkriminuotas narkotinių medžiagų įgijimas, nes skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kur, kada bei kokiomis aplinkybėmis jis įgijo minėtą medžiagą.

36Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas šio straipsnio dispozicijoje nurodytais dalykais (narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis) gali pasireikšti minėtomis alternatyviomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nei vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna atitinkamo straipsnio dispozicijoje numatytą nusikalstamos veikos dalyką. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

37Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad narkotinių medžiagų įgijimas yra grindžiamas iš esmės operatyvinio sekimo metu gauta informacija, kad 2010 m. kovo 20 d. 16 val. 8 min. M. A. ir T. S. atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie Seniavos kapinių ir susitiko su E. V.. Pabendravę išsiskyrė: E. V. liko, o M. A. ir T. S. išvažiavo. Vėliau, 17 val. 2 min. prie Seniavos kapinių atvažiavo juodos spalvos automobilis Renault Clio, kurį vairavo M. A., o šalia sėdėjo T. S., jie susitiko su E. V.. E. V. įsėdo į M. A. automobilį ir jie bendravo. 17 val. 8 min. E. V. išlipo, įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo, o M. A. ir T. S. išvažiavo savo automobiliu (b. l. 38-40, t. 1). E. V. vairuojamas automobilis, išvykstantis iš Lietuvos Respublikos, buvo sustabdytas 2010 m. kovo 18 d. apie 19 val. 40 min. Automobilio apžiūros metu, automobilyje buvusioje striukėje buvo rastas maišelis su jame esančiais baltos spalvos milteliais (b. l. 8-13, t. 1). Apeliacinės instancijos teisme, siekiant nustatyti tikslesnes su narkotinių medžiagų įgijimu susijusias aplinkybes, teismo posėdyje buvo peržiūrėtas ir prie bylos esantis kompaktinis diskas, kuriame išsaugotas operatyvinio sekimo metu darytas vaizdo įrašas bei nuotraukos (b. l. 221, t. 3). Nuotraukoje, pavadinimu „įlipa į mikroautobusą“, matyti baltos spalvos mikroautobusas Volksvwagen Caravelle, prie jo vairo sėdintis vyriškis, į šį mikroautobusą lipantis kitas vyriškis bei šalia stovintis dar vienas vyriškis, tai pat nuotraukoje matyti ir lengvasis automobilis Volkswagen Vento. Kitoje nuotraukoje, pavadintoje „išvažiuoja“, užfiksuotas minėtas mikroautobusas, kurio valstybiniai numeriai yra ( - ) taip pat matyti ir prie vairo sėdintis vyriškis. Vaizdo įraše, pavadinimu „prekybos centras 14.02“ užfiksuotos praeinančios dvi moterys, kitame įraše, pavadinimu „susitikimas 17.08“ matyti praeinantis vyriškis, po to prie kapinių stovintys du automobiliai: lengvasis ir mikroautobusiukas baltos ir mėlynos spalvos, po to, į mikroautobusiuką įlipantis vyriškis. Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas operatyvinį sekimą atlikęs A. P. parodė įtariantis, kad T. S., M. A. ir E. V. susitikimo tikslas buvo narkotinių medžiagų pirkimas, pardavimas ir kontrabanda, tačiau jis negalėjo pasakyti, ar tarp šių asmenų įvyko sandoris, nes pokalbių sekimo metu jis ir kiti pareigūnai negirdėjo, liudytojas nematė, kad kuris nors iš asmenų vienas kitam ką nors perduotų, nes jų pokalbis vyko automobilyje ir pamatyti perdavimą buvo neįmanoma. Kitas apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas, taip pat dalyvavęs atliekant operatyvinį sekimą, D. N., taip pat parodė nematęs, kaip T. S. kontaktavo su E. V.. Taigi iš aptartų byloje esančių duomenų matyti, kad esminės narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės - kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens E. V. įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų baudžiamojoje byloje nenustatytos, ši alternatyvi veika – narkotinių medžiagų įgijimas - tiesiog preziumuojamas E. V. ir T. S. susitikimų faktu bei šių medžiagų suradimu pas E. V. po susitikimo su T. S.. Ši teismo išvadų dalis nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o kaltinimas E. V. dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, yra nekonkretus ir grindžiamas prielaidomis. Konstatavimas, kad E. V. neteisėtai laikė ir gabeno minėtas medžiagas, savaime nereiškia, jog jis šias medžiagas 2010 m. kovo 18 d. apie 17 val. 6 min. Kaune, prie Seniavos kapinių, esančių Seniavos plente 72, įgijo iš T. S.. Dėl šios priežasties E. V. nuteisimas už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. 2010 m. kovo 18 d. apie 17 val. 6 min. Kaune, prie Seniavos kapinių, esančių Seniavos plente 72, iš T. S. neteisėtai įgijo 74,146 gramo (34,7%) rausvos spalvos medžiagos, suvyniotos į plastikinį maišelį, kurios sudėtyje buvo 25,729 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, panaikintinas iš Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio.

38Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir kitų argumentų, jo nuomone, patvirtinančių, kad jam nepagrįstai yra inkriminuotas narkotinių medžiagų įgijimas: dėl operatyvinio sekimo (transporto priemonės ar objekto) nebuvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis (Lietuvos Respublikos BPK 160 straipsnis), operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnio reikalavimų, be to, šiame protokole nurodytas atliekamų veiksmų pradžios laikas negali būti teisingas, operatyvinis sekimas buvo neteisėtas, nes buvo pradėtas tuo pat metu kaip ir ikiteisminis tyrimas. Šie argumentai nėra pagrįsti.

39Visų pirma, vadovaujantis nusikaltimo padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 16 dalimi, operatyvinis sekimas – operatyvinės veiklos metodas, kai informacija gaunama slaptai, tiesiogiai stebint objektą. To paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad operatyvinės veiklos subjektai turi teisę taikyti operatyvinės veiklos metodus, t. y. šiuo atveju – atlikti slaptą sekimą. Minėto įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kokius veiksmus turi teisę atlikti operatyvinės veiklos subjektas tik gavęs sankciją, t. y. slapta kontroliuoti pašto siuntas, dokumentų siuntas, pašto perlaidas bei jų dokumentus; specialia tvarka naudoti technines priemones ir gauti informaciją iš telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų; slaptai patekti į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones bei jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, imti tyrimui medžiagų, žaliavų ir produkcijos pavyzdžių bei kitų objektų neskelbdami apie jų paėmimą; naudoti nusikalstamos veikos imitacijos modelį; atlikti kontroliuojamąjį gabenimą. Šioje baudžiamojoje byloje operatyvinės veiklos subjektai vadovavosi Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis, atlikdami slaptą E. V. sekimą, kuriam atlikti, kaip matyti iš aptartų įstatymo nuostatų, sankcionavimas nėra reikalingas. Pažymėtina ir tai, kad E. V. apeliaciniame skunde nurodytas Lietuvos Respublikos BPK 160 straipsnis reglamentuoja slapto sekimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymą ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamu atveju operatyvinis sekimas dėl E. V. ir kitų asmenų buvo atliekamas dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, tik operatyvinio sekimo metu nustačius, kad galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1-4, t. 1). Taip pat yra nepagrįsti ir kiti su atliktu operatyviniu sekimu susiję apeliacinio skundo argumentai. Byloje esantis operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas atitinka nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusias Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numatė, kas turi būti nurodyta operatyvinių veikslų atlikimo protokole: 1) protokolo surašymo vieta, laikas; 2) pareigūno, surašiusio protokolą, pareigos, vardas, pavardė; 3) naudojamų operatyvinių veiksmų pavadinimai; 4) žinomi duomenys apie asmenis, kuriems buvo taikomi operatyviniai veiksmai, arba objekto apibūdinimas; 5) siekiamas rezultatas; 6) operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys; 7) naudotų techninių priemonių techniniai duomenys, nurodant fiksuojamo įvykio vietą, laiką ir turinį (jeigu naudojamos techninės priemonės); 8) priedai, garso ir vaizdo juostos, kompaktinės plokštelės ar kitos elektroninės informacijos laikmenos arba kiti materialūs objektai, kuriuose grafiniais ar kitais ženklais užfiksuota informacija, turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Iš byloje esančio 2010 m. kovo 20 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame yra nurodyti visi įstatyme išvardinti duomenys. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje yra ir kompaktinis diskas, kuriame užfiksuoti operatyvinio sekimo metu daryti vaizdo įrašai, panaudojant vaizdo kamerą bei fotoaparatą. Šis kompaktinis diskas buvo peržiūrėtas ir apeliacinės instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad minėtame protokole yra nurodytas neteisingas operatyvinio sekimo pradžios laikas – 8 valanda. Teisėjų kolegija nurodo, kad operatyvinės informacijos gavimas, iš karto po kurio buvo paskirtas atlikti operatyvinis sekimas, o jį atlikus bei nustačius, jog galėjo būti padarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių, pradėtas ikiteisminis tyrimas yra vienas po kito tą pačią dieną vykę procesai, kurių pradžios laikas (kalbant apie 2 pirmuosius veiksmus) galėjo sutapti, o kaip matyti iš byloje esančių duomenų – ir sutapo. Vien todėl, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodytas operatyvinio sekimo pradžios laikas sutampa su institucijos, atlikusios šį veiksmą, darbo pradžios laiku bei todėl, kad nuteistasis abejoja Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų atliekamų darbų operatyvumu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad byloje esantis operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas yra suklastotas.

40Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su E. V. nuteisimu dėl narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo, kaip vieną iš tai tariamai pagrindžiančių argumentų nurodant, kad automobilio apžiūros protokolas yra suklastotas, nes yra pataisyta jo surašymo data. Kaip matyti iš šio protokolo, jis yra surašytas ant blanko, kuriame dalis teksto, taip pat ir dalis datos, jau yra atspausdinta. Toje protokolo vietoje, kurioje turi būti užrašyta protokolo surašymo data, nurodyta taip: 200_ m. _________d. Todėl akivaizdu, kad asmuo, pildęs šį protokolą, privalėjo įrašyti trūkstamus duomenis – tikslius metus, mėnesį ir dieną, kada buvo surašytas automobilio apžiūros protokolas. Kadangi ant blanko šablono buvo jau parašyta dalis skaičių, rodančių metus, o apžiūros protokolas buvo surašytas 2010 m., šį protokolą pildęs asmuo vietoj nurodyto paskutinio skaičiaus „0“ turėjo ranka parašyti skaičių „1“, nes protokolas buvo pildomas 2010 m. Toks datos užrašymas nelaikytinas protokolo klastojimu, juolab, kad ir iš kitų byloje esančių duomenų, paties nuteistojo E. V. parodymų yra žinoma, kad automobilio apžiūra buvo atliekama 2010 m. kovo 18 d. (b. l. 9-10, t. 1). Taip pat protokolo klastojimu nelaikytinas ir jame esantis žodžio pataisymas, nurodant, kad permatomas polietileninis maišelis buvo rastas vidinėje striukės kišenėje (b. l. 10, t. 1). Tarnybiniame pranešime iš tikrųjų nurodyta, kad maišelis su, kaip tuo metu buvo įtariama, heroinu, buvo rastas išorinėje striukės kišenėje (b. l. 1-2, t. 1). Tačiau šis neatitikimas yra laikytinas rašymo klaida, kuri neturėjo įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. S., atlikęs automobilio apžiūrą, taip pat nurodė, kad maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis buvo rastas vidinėje striukės kišenėje (b. l. 52, t. 3).

41E. V. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai abejoja ir dėl įvykio metu rastų ir paimtų narkotinių medžiagų, nurodydamas, kad trejuose skirtinguose byloje esančiuose dokumentuose yra nurodytos skirtingos narkotinių medžiagų spalvos.

42Kaip matyti iš byloje esančių automobilio apžiūros protokolo (b. l. 9-10, t. 1), užduoties atlikti objektų tyrimą (b. l. 25, t. 1) bei 2010 m. kovo 19 d. specialisto išvados Nr. 140-(2081)-ISI-2114 (b. l. 27-28, t. 1) šiuose dokumentuose, aprašant rastas medžiagas, iš tikrųjų šios medžiagos apibūdinamos skirtingai kaip baltos, šviesios bei rusvos spalvos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nurodytos spalvos iš esmės skiriasi tik pagal atspalvį, kurį dokumentus surašę asmenys galėjo įvardinti skirtingai, bei į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog tyrimui pateikta pakuotė nebuvo pažeista, nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėtuose dokumentuose yra kalbama apie skirtingas medžiagas ar kad šie dokumentai yra suklastoti.

43Neigdamas savo kaltę, E. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad paketą su narkotinėmis medžiagomis į jo striukės kišenę įdėjo nepažįstama mergina. Tokią versiją nuteistasis kėlė ir pirmosios instancijos teisme, parodydamas, kad į Lietuvą jis atvyko grąžinti M. A. skolos. Su M. A. susitiko iš pradžių Lukoil degalinėje, kur jis (M. A.) atvyko su jauna Romų tautybės mergina. E. V. parodė grąžinęs skolą ir paprašęs, kad M. A. jam dar paskolintų pinigų. Su jais abiem nuteistasis parodė nuvažiavęs prie kapinių, ten laukė, kol M. A. kažkur suvažinės ir grįžęs paskolins jam pinigų. Po 20 minučių M. A. su minėta jauna mergina grįžo, padavė pinigus, tačiau prisiminęs, kad turi kažkokių reikalų, pinigus atsiėmė ir pasakęs, kad tuoj grįš, vėl išvažiavo su jauna mergina. Po to, į minėtą vietą prie kapinių atvyko tik jauna mergina, pasakė, kad M. A. negali paskolinti pinigų, padavė 7 latus bei įdėjo į kišenę paketėlį, pasakiusi, jog tai yra saldainiai. Po šio susitikimo E. V. išvyko namo. Šiame pakete vėliau buvo rasta narkotinių medžiagų (b. l. 16-18, t. 3). Tačiau iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo yra žinoma, kad 2010 m. kovo 18 d. E. V. Kaune buvo kelis kartus susitikęs su M. A. ir T. S.. Šių asmenų susitikimo vietos, užfiksuotos operatyvinių veiksmų protokole (degalinėje ir prie kapinių), sutampa su E. V. nurodytomis vietomis, kur jis tariamai susitiko su M. A. ir jauna mergina. Be to, iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo yra žinoma, kad M. A. 2010 m. kovo 18 d. buvo sekamas, tačiau šio sekimo metu nebuvo užfiksuota, kad jis būtų važinėjęs su kokia nors jauna mergina ar būdamas su jauna mergina, būtų susitikęs ir su E. V.. Priešingai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokole yra užfiksuota, kaip M. A., būdamas su T. S., susitiko su E. V.. Šiame protokole nėra duomenų, kad E. V. prie kapinių, kur jis buvo sekamas, būtų susitikęs su kokia nors mergina ar kitais asmenimis, ne M. A. ar T. S.. Esant šioms aplinkybėms, E. V. apeliaciniame skunde nurodyta versija laikytina tik jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingos išvados negalima padaryti ir remiantis byloje esančia specialisto išvada, kurioje, apelianto teigimu, nurodyta, kad ant paketo su narkotinėmis medžiagomis nebuvo rasta E. V. pėdsakų. Pažymėtina, kad byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 140-92082)-ISI-2288 konstatuota ne visai taip kaip nurodyta E. V. apeliaciniame skunde. Minėtoje specialisto išvadoje teigiama, kad rankų pėdsakai, išryškėję ant dviejų maišelių, kurie buvo paimti iš E. V. automobilio šio automobilio apžiūros metu, asmeniui identifikuoti netinkami (b. l. 31-32, t. 1). Ši nustatyta aplinkybė niekaip nepaneigia, kad nuteistasis automobiliu gabeno narkotinę medžiagą, kurią laikė savo striukės kišenėje. Tas pats pasakytina ir dėl apeliacinio skundo argumento, jog byloje esančios nuotraukos, darytos atliekant automobilio apžiūrą, yra neinformatyvios. Iš šių nuotraukų iš tikrųjų nesimato, kur apžiūros metu kabėjo striukė ar iš kurios kišenės buvo išimtas paketas su, kaip vėliau paaiškėjo, narkotinėmis medžiagomis. Tačiau šios aplinkybės yra nustatytos, remiantis kitais byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teisme ir pats nuteistasis neneigė, kad apžiūros metu policijos pareigūnai jam matant iš striukės kišenės ištraukė baltos spalvos paketą (b. l. 17, t. 3).

44Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad E. V., laikydamas savo striukės kišenėje, automobiliu gabeno 25,729 gramo (34,7%) narkotinės medžiagos – heroino. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme ir pats neneigė, kad jis, iki sustabdant policijos pareigūnams jo automobilį prie Lietuvos – Latvijos valstybių sienų, ketino važiuoti namo, t. y. į Latvijos Respubliką. Todėl jis pagrįstai nuteistas ir dėl pasikėsinimo padaryti narkotinių medžiagų kontrabandą pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį.

45Nusikaltimo padarymo metu Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalis numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalis - laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. V. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat ir tuos, kurie nurodyti apeliaciniame skunde (teigiama charakteristika, patirtos traumos), kitas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė už straipsnių sankcijos vidurkį mažesnes bausme – laisvės atėmimo bausmę 11 metų (Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalis) ir laisvės atėmimo bausmę 5 metams (Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalis ir 199 straipsnio 2 dalis). Šios bausmės, net ir panaikinus E. V. nuteisimą dėl narkotinių medžiagų įgijimo, nėra per griežtos, todėl nekeistinos. Be to, paskirtos bausmės, priešingai nei nurodo nuteistasis, neprieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių išimtinių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nėra, tokiomis aplinkybėmis negali būti pripažinti ir apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai: nuteistasis nėra teistas, visą gyvenimą sąžiningai dirbo, yra senyvo amžiaus.

46Paskirtos bausmės tinkamai subendrintos taikant bausmių apėmimą, ir E. V. nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 metų.

47Dėl nuteistosios T. S. atsakomybės

48Apeliaciniame skunde prokuroras sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl T. S. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), su už šias nusikalstamas veikas paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis bei paskirta galutine subendrinta bausme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad T. S. yra nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, gabenimą ir perdavimą E. V. bei pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį už labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip ir E. V. nusikalstama veika dėl narkotinių medžiagų įgijimo iš T. S., taip ir T. S. nusikalstama veika dėl narkotinių medžiagų laikymo, gabenimo ir perdavimo E. V. (pirma nusikalstama veika) yra grindžiama tik prielaidomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad aplinkybė, jog T. S. laikė, gabeno ir perdavė E. V. narkotines medžiagas yra grindžiama tuo, kad yra užfiksuota, jog T. S. įvykio dieną važinėjo iš vienos vietos į kitą, susitiko su asmenimis, taip pat ir su E. V., ir tai yra užfiksuota protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant nustatyti tikslesnes su disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusias aplinkybes, teismo posėdyje buvo peržiūrėtas ir prie bylos esantis kompaktinis diskas, kuriame išsaugotas operatyvinio sekimo metu darytas vaizdo įrašas bei nuotraukos (b. l. 221, t. 3). Šiuose užfiksuotuose vaizdo įrašuose, kaip jau buvo minėta pasisakant dėl E. V. padarytos nusikalstamos veikos, nėra duomenų, patvirtinančių, kad T. S. perdavė E. V. narkotines medžiagas, juolab, kad tokias medžiagas ji laikė ir gabeno iki jų perdavimo, tokių aplinkybių negalėjo patvirtinti ir minėti liudytojai A. P. bei D. N., kurie buvo apklausti ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, iš aptartų byloje esančių duomenų matyti, kad esminės narkotinių medžiagų laikymo, gabenimo ir perdavimo aplinkybės nenustatytos, šios visos alternatyvios veikos tiesiog preziumuojamos E. V. ir T. S. susitikimų faktu bei tokių medžiagų suradimu vėliau pas E. V. ir T. S.. Ši teismo išvadų dalis, kad T. S. laikė, gabeno ir perdavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų E. V. (pirma nusikalstama veika), nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, šis kaltinimas T. S. yra nekonkretus ir grindžiamas prielaidomis. Konstatavimas, kad T. S. neteisėtai laikė prie savęs narkotines ir psichotropines medžiagas (antra nusikalstama veika), savaime nereiškia, jog ji padarė ir pirmą nusikalstamą veiką - laikė, gabeno ir perdavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų E. V.. Todėl nuosprendžio dalis, kuria T. S. pripažinta kalta dėl narkotinių medžiagų laikymo, gabenimo ir perdavimo E. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį (pirma nusikalstama veika) panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo T. S. dėl nurodyto kaltinimo išteisintina, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktas).

49Kita nuosprendžio dalimi T. S. pagrįstai pripažinta kalta dėl narkotinių medžiagų, kurios buvo rastos jos apžiūros metu, laikymo prie savęs. Už šį nusikaltimą jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 11 metų.

50Skundžiamu nuosprendžiu paskyrus T. S. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalimi ir nusprendė atleisti T. S. nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl sunkios nepagydomos ligos. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė minėto straipsnio nuostatas.

51Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalis numato galimybę atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga. Tačiau toks atleidimas nuo bausmės nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, tačiau ši teisė įgyvendinama tik įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgus į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo įkalinimo įstaigoje galimybes, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, ir panašiai. Šio klausimo sprendimui didelę reikšmę turi laikotarpis, kuriuo paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kada tokia liga nuteistasis susirgo ir jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo darydamas nusikalstamą veiką, ir ji nesutrukdė jam padaryti šią veiką, susirgimas negali būti pripažintas pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2011).

522011 m. gegužės 6 d. ekspertizės akte nustatyta, kad T. S. serga sunkia nepagydoma liga kepenų ciroze, todėl jai būtų per sunku atlikti bausmę (b. l. 82-85, t. 3). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas G. K. parodė, kad pagrindą diagnozuoti, kad T. S. serga kepenų cirozę davė išrašas ir II ligoninės, kur 2008 m. birželio 3 d. buvo atlikta pilvo echoskopija. Atliekant echoskopiją buvo fiksuoti dismetaboliniai pakitimai ir padidėjusi viena kepenų skiltis. 2011 m. vasario 17 d. Viešojoje įstaigoje Kauno apskrities ligoninėje buvo atliktas ultragarsinis tyrimas, rastas skystis pilvaplėvės ertmėje ir padidėjusios, netolygiais kontūrais kepenys. Tie du kriterijai leidžia pagrįsti toli pažengusią kepenų cirozę (b. l. 127, t. 3). Taigi, kaip nustatyta, nuteistosios T. S. nusikalstama veika buvo padaryta 2010 m. kovo 18 d., t. y. kai ji jau sirgo jai diagnozuota liga. Nustatyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ši liga T. S. nesutrukdė padaryti inkriminuojamos veikos, todėl ir jos susirgimas negalėjo būti pripažintas pagrindu atleisti ją nuo bausmės dėl ligos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2010, 2K-92/2010, 2K-69/2009, 2K-496/2008, 2K-438/2008).

53Pažymėtina ir tai, kad, pirmosios instancijos teisme ekspertas G. K. parodė, kad T. S. diagnozuotos ligos specifinis gydymas yra toks, kad turi būti ribojamas fizinis krūvis, ribojami gyvulinės kilmės riebalai, druska, baltymai, paskirti šlapimą varantys 2 rūšių vaistai, taip pat vaistai, kad neišsivystytų kraujavimas iš stemplės venų bei vaistai, kurie mažina hemopatinę encelopatiją. Siekiant nustatyti, ar nuteistoji dėl savo ligos gali atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta specialistė T. Minkevičienė, dirbanti laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Teismo posėdyje balsu perskaitant ištyrus minėtus G. K. parodymus, specialistė T. Minkevičienė parodė, kad įstaiga, kurioje ji dirba, turi visas galimybes suteikti priežiūrą sergantiems asmenims, juos tirti, kontroliuoti ir teikti specialų maistą. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra antrojo laipsnio ligoninė. Specialistė paaiškino, kad trečiojo lygio ligoninė – Santariškių ligoninė, o pirmasis lygis – ambulatorinis lygis, kuris yra visuose pataisos namuose. Pataisos namuose yra šeimos daktaras, stomatologas, vidutinis medicininis personalas, psichiatras. Antrojo lygio medicininė priežiūra – laisvės atėmimo vietų ligoninė, kurioje yra stacionaras, chirurginis, terapinis, psichiatrinis skyriai. Jeigu pataisos namuose kyla klausimų dėl asmens sveikatos, tai jie siunčiami į ligoninę. Jeigu ligoninėje kažkas neaišku ar trūksta duomenų, tyrimų, jie būna užsakomi ir atliekami Santariškių klinikose. Specialistė taip pat parodė, kad ligoninėje yra galimybė teikti ir maistą pagal poreikius. Be to, laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra ir ligonių, sergančių III laipsnio kepenų ciroze, tokių ligonių yra ne vienas. Pataisos namuose esantys šeimos daktarai žino apie ligonių būklę, ją seka ir skiria gydymą. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra aprūpinta vaistais tiek, kiek reikia, vaistai yra nemokami. Be to, jeigu yra sveikatos pablogėjimas, laisvės atėmimo vietų ligoninė turi galimybę nuvežti asmenį į Santariškių ligoninę. Jeigu moteris laisvės atėmimo bausmę atlieka Panevėžyje, esant pablogėjimui, gydytojai sprendžia, ką daryti – vežti į Vilnių ar į Panevėžio ligoninę. Jeigu ligonio būklė dar pablogėja, laisvės atėmimo vietų ligoninėje padaromi tyrimai ir nustatoma, kad gydyti tokį asmenį jiems yra per sunku ir ligoniui šioje ligoninėje yra per sunku, tuomet atliekama ekspertizė ir sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo (b. l. 205-207, t. 3). Taigi esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad bausmės atlikimo vietos medicinos įstaigos bei administracija neturės galimybių suteikti nuteistajai būtino medicininio aptarnavimo bei organizuoti reikiamų specialistų priežiūros ir pagalbos, kuri nuteistajai pagal ligos pobūdį būtina. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl nuteistosios T. S. taikė Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio nuostatas ir atleido ją nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Dėl šios priežasties dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo iš Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio yra panaikinamas Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalies taikymas (Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnio 1 punktas).

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu ir 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

55Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti:

56panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl E. V. nuteisimo už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą iš T. S.;

57panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl T. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, gabenimą ir perdavimą E. V. (pirma nusikalstama veika) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: T. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį dėl kaltinimo laikius, gabenus ir perdavus E. V. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (pirma nusikalstama veika) išteisinti, nes neįrodyta, kad padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių;

58panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis T. S. subendrintos bausmės, paskirtos už atskirų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą;

59panaikinti Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą T. S.;

60nustatyti, kad už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, laikant prie savęs narkotines ir psichotropines medžiagas, T. S. paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę ji turi atlikti pataisos namuose. Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

61Kitą Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. T. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės... 4. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalimi, nuteistoji T. S.... 6. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260... 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės... 8. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. T. S. nuteista už tai, kad 2010 m. kovo 18 d. ji neteisėtai laikė ir gabeno... 11. Be to, T. S. nuteista už tai, kad iki 2010 m. kovo18 d. 20 val. prie savęs,... 12. E. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 18 d. apie 17 val. 6 min., Kaune,... 13. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 14. Apeliantas nurodo, kad jam nepagrįstai inkriminuotas narkotinių medžiagų... 15. Apeliantas nurodo, kad operatyvinis sekimas buvo atliekamas 2010 m. kovo 18 d.... 16. Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m.... 17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atlikti... 18. Nuteistasis nesutinka ir su jam inkriminuotu narkotinių medžiagų laikymu bei... 19. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad įvykio vietos apžiūros protokole... 20. Apeliantas teigia, kad automobilio apžiūros metu buvo fotografuota, tačiau... 21. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu ant paketo su... 22. Nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausme. Jis... 23. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas... 24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą... 25. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2011 m. gegužės 6 d. ekspertizės akte... 26. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje net... 27. Apeliantas nurodo, kad T. S. padarė du labai sunkius nusikaltimus, numatytus... 28. Apeliantas sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvu, kad nėra T. S.... 29. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2011 m. gegužės 6 d.... 30. Prokuroras, vertindamas minėtus eksperto ir specialisto paaiškinimus, nurodo,... 31. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Kauno apygardos... 32. Apeliaciniai skunde tenkinami iš dalies.... 33. Dėl nuteistojo E. V. apeliacinio skundo... 34. Skundžiamu nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos... 35. Nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, nuteistasis apeliaciniame... 36. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris... 37. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad narkotinių medžiagų įgijimas... 38. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir kitų argumentų, jo nuomone,... 39. Visų pirma, vadovaujantis nusikaltimo padarymo metu galiojusia Lietuvos... 40. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su E. V. nuteisimu dėl... 41. E. V. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai abejoja ir dėl įvykio metu... 42. Kaip matyti iš byloje esančių automobilio apžiūros protokolo (b. l. 9-10,... 43. Neigdamas savo kaltę, E. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad paketą su... 44. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 45. Nusikaltimo padarymo metu Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalis... 46. Paskirtos bausmės tinkamai subendrintos taikant bausmių apėmimą, ir E. V.... 47. Dėl nuteistosios T. S. atsakomybės... 48. Apeliaciniame skunde prokuroras sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis... 49. Kita nuosprendžio dalimi T. S. pagrįstai pripažinta kalta dėl narkotinių... 50. Skundžiamu nuosprendžiu paskyrus T. S. galutinę bausmę, pirmosios... 51. Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalis numato galimybę atleisti... 52. 2011 m. gegužės 6 d. ekspertizės akte nustatyta, kad T. S. serga sunkia... 53. Pažymėtina ir tai, kad, pirmosios instancijos teisme ekspertas G. K. parodė,... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 55. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti:... 56. panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį... 57. panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį... 58. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63... 59. panaikinti Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą T.... 60. nustatyti, kad už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto... 61. Kitą Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį...