Byla 2K-438/2008
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. P. ir nuteistosios D. B. gynėjo kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

3O. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už šešių nusikalstamų veikų padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu, laisvės atėmimu trejiems metams;

4D. B. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už dviejų nusikalstamų veikų 2007 m. gegužės 3 ir 8 d. padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams.

5Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria nuteistųjų O. P. ir D. B. apeliaciniai skundai atmesti.

6Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu nuteisti R. B. ir R. A., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

8O. P. nuteista už tai, kad iki 2007 m. sausio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 0,99 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, šią medžiagą laikė bute Kaune, A. Strazdo g. ( - ), kur 2007 m. gruodžio 23 d., apie 20.30 val. minėtas narkotines medžiagas už 50 Lt neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

9Be to, O. P. nuteista už tai, kad analogiškas nusikalstamas veikas padarė 2007 m. sausio 31 d. dėl 0,85 g tos pačios narkotinės medžiagos, 2007 m. vasario 6 d. dėl 0,78 g tos pačios narkotinės medžiagos, 2007 m. kovo 7 d. dėl 1,24 g tos pačios narkotinės medžiagos, ir kartu su R. B., bendrininkų grupe, 2007 m. vasario 14 d. dėl 1,26 g tos pačios narkotinės medžiagos; taip pat O. P. nuteista ir už tai, kad bendrininkų grupe su R. B. iki 2007 m. gegužės 9 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 25,548 g tos pačios narkotinės medžiagos, ją neteisėtai laikė minėtame bute ir 2007 m. gegužės 9 d., apie 11.50 val., dalį šios narkotinės medžiagos t. y. 0,26 g, neteisėtai už 20 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojantį modelį. Likusi dalis šios narkotinės medžiagos – 25,288 g 2007 m. gegužės 9 d. kratos metu buvo surasta ir paimta.

10D. B. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su R. A., bute Kaune, A. Strazdo g. ( - ), 2007 m. gegužės 3 d., apie 18.50 val., 0,288 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) už 30 Lt neteisėtai pasikėsino parduoti liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį; ji nuteista ir už tai, kad toje pat vietoje 2007 m. gegužės 8 d., apie 15.10 val., 0,35 g tos pačios narkotinės medžiagos už 30 Lt pasikėsino parduoti tam pačiam liudytojui Nr. 1.

11Nuteistoji O. P. kasaciniu skundu prašo pakeisti dėl jos priimtą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paskirti jai bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

12Skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartį ji laiko neteisinga: netinkamai pritaikytas įstatymas jai, neatsižvelgta į jos šeiminę padėtį, todėl kad, teismas paskyręs, jai laisvės atėmimo bausmę, nesivadovavo jokiais žmogiškumo principais, nes ji nesusituokusi viena augina dešimt vaikų ir realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeidžia ne tik jos, bet ir vaikų interesus. Taip teismas nubaudė ne tiek ją, kiek jos vaikus, kurie niekuo nenusikaltę, todėl, kad, pasiuntus ją atlikti laisvės atėmimo bausmės, vaikų nebūtų kam prižiūrėti, nes viena artimiausių žmonių – jos mama – taip pat nuteista laisvės atėmimu.

13Taip pat skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose ji pripažino savo kaltę ir gailisi dėl to, be to, teismas neįvertino to fakto, kad ji nusikalto dėl labai sunkios materialinės padėties, nes, esant tokiai gausiai šeimai ir esant tokioms didelėms maisto produktų bei pirmo būtinumo prekių kainoms, gaunamų pašalpų pragyventi aiškiai neužteko. Todėl ji teigia, kad tai yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurių teismas nepagrįstai nepripažino. Taip pat skunde mano, kad teismas turėjo galimybę jai taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pateikia motyvus.

14Kasaciniu skundu nuteistosios D. B. gynėjas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl D. B. panaikinti ir bylą jai nutraukti. Skunde jis nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK 76 straipsnį ir padarė BPK 1, 20, 22, 301 straipsnio 1 dalies, 305, 320 straipsnių pažeidimus, taip buvo suvaržytos įstatymų garantuotos D. B. teisės, todėl tokie pažeidimai, kasatoriaus nuomone, laikytini esminiais. Kasatorius teigia, kad nagrinėjant, bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pateikti medicininiai dokumentai dėl nuteistosios D. B. onkologinės ligos, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai deramai neatkreipė dėmesio į juos ir atmetė prašymus skirti ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar nuteistoji D. B. pagal sveikatos būklę gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistosios apeliacinį skundą, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio reikalavimus. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistosios D. B. kaltės pagrįstas tik liudytojų, kuriems taikytas anonimiškumas, parodymais, o tai remiantis BPK 301 straipsnio 2 dalimi yra kategoriškai uždrausta, todėl kasatorius mano, kad taip buvo pažeistos ne tik minėto BPK straipsnio nuostatos, bet ir BPK 20 straipsnio reikalavimai, ir esant tokiai situacijai nuteistoji turėjo būti išteisinta. Apeliacinės instancijos teismas paliko šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus, taip padarydamas tuos pačius BPK pažeidimus.

15Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus siūlo nuteistųjų O. P. ir D. B. gynėjo kasacinius skundus atmesti.

16Atsiliepime prokuroras nurodo, kad teismai teisingai nepripažino O. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; kad nusikaltimą padarė dėl sunkios turtinės padėties. Jis mano, kad nuteistoji savo valia neprisipažino padariusi nusikalstamas veikas, o padarė tai tik verčiama objektyvių aplinkybių, nes jos nusikalstamos veikos buvo išaiškintos teisėsaugos institucijų. Kad nuteistoji nuoširdžiai gailisi, iš byloje esančių duomenų taip pat negalima padaryti tokios išvados, nes ji neigiamai nevertina savo poelgių, neišgyvena dėl padarytų veiksmų: baigiamojoje kalboje ji pareiškė, jog padarytas nusikaltimas nežalingas visuomenei, nes ji pardavė silpnas narkotines medžiagas – kanapes. Be to, jos skundo argumentai, kad nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios turtinės padėties, yra neteisingi, nes darbo neturėjimas ar mažamečių vaikų auginimas nėra sunki turtinė ar beviltiška padėtis. Atsiliepime teigiama, kad kasatorės prašymas taikyti jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ar skirti švelnesnę nei sankcijoje nustatyta bausmę taip pat nepagrįstas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. To nėra šioje byloje, todėl prokuroras mano, kad, atsižvelgiant į reikšmingų skiriant bausmę faktinių aplinkybių visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog O. P. paskirta bausmė yra per griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų byloje nepadaryta.

17Prokuroras atsiliepime dėl nuteistosios D. B. gynėjo kasacinio skundo – siūlo jį atmesti dėl to, kad nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistosios apeliacinį skundą, neskirdamas medicinos ekspertizės nustatyti, ar nėra pagrindo atleisti ją nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis). Kaip tik apeliacinės instancijos teismas atsakė į šį apeliacinio skundo argumentą, nurodydamas, kad nėra pagrindo skirti tokios ekspertizės, nes D. B. nurodytas susirgimas nepatenka į onkologinių ligų sąrašą, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnės laisvės atlikimo bausmės dėl ligos. Be to, nurodoma atsiliepime, ši nuteistoji jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, o patenkant į pataisos namus yra patikrinama sveikata ir, jei iškiltų ligos klausimas nuosprendžio vykdymo metu, jis būtų sprendžiamas vadovaujantis BPK 359, 362 straipsniais. Taip pat prokuroras mano, kad negalima sutikti ir su nuteistosios D. B. gynėjo skundo argumentu, kad jos kaltė grindžiama tik liudytojo Nr. 1 parodymais, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ji įrodyta ne tik šio liudytojo parodymais, bet ir kitais teismo ištirtais ir įrodymais pripažintais duomenimis – kitų liudytojų A. U., A. G. parodymais, vaizdo įrašais, jų stenogramomis, specialisto išvada, kratos protokolu bei pačių nuteistųjų parodymais apie parduotas narkotines medžiagas.

18Kasaciniai skundai netenkintini.

19Dėl lengvinančių atsakomybę aplinkybių pripažinimo

20O. P. kasaciniame skunde, kuris praktiškai yra identiškas jos apeliaciniam skundui, nepagrįstai teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepripažindami jos atsakomybę lengvinančią atsakomybę, jog ji ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

21Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nustatomas bent vienas iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas yra situacija, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu jo tokia veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus ar iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-400/2004, 2K-470/2004, 2K-123/2005, 2K-235/2008, 2K-270/2008). Taigi, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešino apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus ir pan.).

22Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad O. P. pripažino ne visas, bet tik dalį esminių faktinių jos padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių, taip pat tik dalį jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apklausiant įtariamąją (T. 1, b. l. 171) ji teigė, kad tik du kartus pardavė kažką maišeliuose, vėliau pripažino, kad žolę įsigijo sau parūkyti (T. 1, b. l. 177), pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir atsisakė duoti parodymus (T. 3, b. l. 22), po to, peržiūrėjus vaizdo įrašus, apie narkotines medžiagas atsisakė kalbėti (T. 3, b. l. 74), paskutiniame žodyje ji prašė teismo pripažinti ją nekalta (T. 3, b. l. 109), todėl teismai, įvertinę bylos aplinkybių visumą, padarė teisingą išvadą, kad lengvinančių O. P. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

23Neteisingas ir tas kasatorės skundo argumentas, kad nusikaltimą ji padarė dėl labai sunkios arba beviltiškos padėties ir tai reikėtų pripažinti lengvinančia jos atsakomybę aplinkybe. Iš bylos duomenų matyti, kad ji už kiekvieną auginamą vaiką gauna valstybės pagalbą (T. 1, b. l. 136), tačiau bausta už vengimą išlaikyti vaikus (T. 2, b. l. 9–11), teista už analogišką nusikalstamą veiką ( T. 2, b. l. 2,5), o laikinas darbo neturėjimas ir mažamečių vaikų auginimas negali būti konstatuotinas kaip sunki jos turtinė ar beviltiška padėtis (kasacinė byla Nr. 2K-430/2004).

24BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Baudžiamojoje byloje O. P. atžvilgiu, net nebuvo nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl ir šių nuostatų taikymas nebuvo galimas.

25Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

26Dar O. P. savo skunde teigia, kad teismai turėjo jai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. įgyvendina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslus, vienas kurių – teisingumo principo įgyvendinimas. Išimtys iš šios bendros taisyklės numatytos BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jeigu nėra pagrindo paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms, tik tuomet gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Teismų praktikoje sistemiškai taikant BK nuostatas, sprendžiama, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė byla 2K-7-45/2007). Iš šioje baudžiamojoje byloje teismų priimtų sprendimų turinio išplaukia, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų kasatorei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, be to, ir kasatorė tiek apeliaciniame, tiek ir kasaciniame skunduose tokių aplinkybių nenurodo. Kasatorės skunde nurodytas aplinkybes, kad ji yra vieniša motina ir augina dešimt vaikų, kurių nebus kam prižiūrėti, kad nusikalto dėl sunkios materialinės padėties ir pan., teismai įvertino ir atsižvelgė į jas skirdami bausmę. Taigi taikyti kasatorei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra jokio pagrindo. Įstatymo taikymo aspektu bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

27Dėl BK 76 straipsnio taikymo

28Nuteistosios D. B. gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismai neteisingai išsprendė jos atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą.

29Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas ir į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Be to, sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Iš bylos duomenų matyti, kad D. B. sirgo kasaciniame skunde nurodytomis ligomis darydama nusikalstamą veiką, jos susirgimas nėra įtrauktas į minėtą ligų sąrašą, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pateikė išsamias motyvuotas išvadas, kurių kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo paneigti, todėl ir nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo nuteistosios D. B. apeliacinį skundą, nes privalėjo paskirti jos sveikatos ekspertizę. Iš to matyti, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimo (BK 76 straipsnis) ir rinkti su tuo susijusių duomenų. Kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria, jų nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja, nes apskųstus teismų sprendimus tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl neturi pagrindo analizuoti kasatoriaus pateiktų medicininių duomenų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens, patekusio į laisvės atėmimo įstaigą, sveikata yra tikrinama, todėl apeliacinio teismo nutartimi nebuvo užkirstas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ilgos klausimo sprendimui, jeigu toks klausimas iškiltų nuosprendžio vykdymo metu (BPK 359, 362 straipsniai).

30Dėl BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

31Nuteistosios D. B. gynėjo kasaciniame skunde dar nepagrįstai teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas tik liudytojo, kuriam taikytas anonimiškumas parodymais.

32Kasatorius teisingai teigia, kad BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato, jog asmenų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Taip yra ir šioje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje liudytojai A. U. ir A. G. parodė, kad buvo gauti operatyviniai duomenys, jog nuteistosios O. P. ir D. B. neteisėtai prekiauja narkotinėmis priemonėmis, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir teismo nutartimi leista liudytojui „Nr. 1“ atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad D. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ne tik liudytojo Nr. 1 parodymais, bet juos patvirtino ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje patvirtinti įrodymai. Kiti įrodymai, patvirtinantys jo parodymus, yra duomenys, kurie patvirtina bent vieną tokio liudytojo nurodytą aplinkybę. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas Nr. 1 parodė, jog nuteistoji D. B. jam pardavė narkotinių medžiagų lankstinukuose, kurie buvo paimti iš kambaryje esančio plastmasinio indo, šiuos jo parodymus patvirtino ir kratos protokolas (T. 1, b. l. 112-116), iš kurio matyti, kad kambaryje rasti plastmasiniai indai su analogiškais lankstinukais; tokius jo parodymus taip pat patvirtina, specialisto išvada bei garso ir vaizdo įrašai. Minėti įrodymai buvo išnagrinėti, remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais, ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio 2 dalies nuostatos, nėra pagrindo.

33Darytina bendra išvada, kad kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti šioje baudžiamojoje byloje priimtų abiejų instancijų teismų sprendimų.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35Nuteistosios O. P. ir nuteistosios D. B. gynėjo kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. O. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už... 4. D. B. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už... 5. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 6. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu nuteisti R. B.... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 8. O. P. nuteista už tai, kad iki 2007 m. sausio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu... 9. Be to, O. P. nuteista už tai, kad analogiškas nusikalstamas veikas padarė... 10. D. B. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su R. A., bute Kaune,... 11. Nuteistoji O. P. kasaciniu skundu prašo pakeisti dėl jos priimtą... 12. Skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartį ji laiko... 13. Taip pat skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino jos... 14. Kasaciniu skundu nuteistosios D. B. gynėjas prašo pirmosios ir apeliacinės... 15. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus siūlo nuteistųjų O. P. ir D. B.... 16. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad teismai teisingai nepripažino O. P.... 17. Prokuroras atsiliepime dėl nuteistosios D. B. gynėjo kasacinio skundo –... 18. Kasaciniai skundai netenkintini.... 19. Dėl lengvinančių atsakomybę aplinkybių pripažinimo... 20. O. P. kasaciniame skunde, kuris praktiškai yra identiškas jos apeliaciniam... 21. Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę... 22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad O. P. pripažino ne visas, bet... 23. Neteisingas ir tas kasatorės skundo argumentas, kad nusikaltimą ji padarė... 24. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos... 25. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ... 26. Dar O. P. savo skunde teigia, kad teismai turėjo jai taikyti BK 54 straipsnio... 27. Dėl BK 76 straipsnio taikymo... 28. Nuteistosios D. B. gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismai... 29. Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga.... 30. Dėl BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo... 31. Nuteistosios D. B. gynėjo kasaciniame skunde dar nepagrįstai teigiama, kad... 32. Kasatorius teisingai teigia, kad BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato, jog... 33. Darytina bendra išvada, kad kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 35. Nuteistosios O. P. ir nuteistosios D. B. gynėjo kasacinius skundus atmesti....