Byla 2S-376-781/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjui D. Č. atsisakyta iškelti bankroto bylą, tretieji asmenys AB Luminor Bank (Nordea Bank AB teisių ir pareigų perėmėjas), AB „Swedbank“, BKB Nacionalinė kredito unija, A. D., D. Č., BKB Vilniaus taupomoji kasa, Ergo Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, UAB „Naujamiesčio būstas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Druskininkų užkarda, UAB „Gelvora“, antstoliai I. G., R. V., R. V., D. K., D. M., M. D., A. S., B. P., S. M., D. P.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas D. Č. prašė iškelti jam bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“. Pareiškėjas nurodė, kad jo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA), t. y. įsiskolinimo suma yra apie 305 775,45 Eur. Paaiškino, kad 2008 m. pradėjo dirbti Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriuje vadovaujančiose pareigose, todėl jo atlyginimas buvo didelis, be to, darbovietė tuo metu savo darbuotojams duodavo lengvatinėmis sąlygomis kreditus būstui įsigyti, todėl pareiškėjas paėmė iš savo darbovietės Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus 214 687,78 Eur dydžio kreditą ir už šią paskolą įsigijo butą, esantį adresu ( - ), o likusią paskolos sumą pareiškėjas buvo numatęs skirti namo statyboms nuosavybės teisėmis turėtame žemės sklype, esančiame adresu ( - ); kredito grąžinimo užtikrinimui jis įkeitė bankui visą minėtą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas pažymėjo, jog jo darbo užmokestis Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriuje buvo didelis, todėl jis tinkamai vykdė savo skolinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį; nuo 2010 m. rugsėjo mėn. perėjo dirbti į AB „Achema“ grupės įmones UAB „Metoil“ ir UAB „Jontaura“, tačiau nuo 2011 m. birželio mėn. jo darbo užmokestis buvo sumažintas per pusę, o nuo 2011 m. pabaigos pareiškėjas minėtose įmonėse neteko darbo ir 2012 m. niekur nedirbo, todėl pradėjo vėluoti mokėti kredito įmokas, paskolos pradelsimas augo, kol 2013 m. gegužės 20 d. bankas nutraukė su pareiškėju paskolos sutartį ir pareikalavo nedelsiant grąžinti visą paskolos sumą. Pareiškėjui negalint padengti iš karto visos paskolos sumos, bankas perdavė pareiškėjo įsiskolinimus (214 402,51 Eur) priverstiniam išieškojimui antstoliui, kuris pardavė įkeistą pareiškėjo turtą (žemės sklypą ir butą), tačiau pareiškėjas liko skolingas bankui daugiau nei 200 000 Eur sumą; be to, pareiškėjas nurodė, jog be šios skolos dar turi grąžinti 4036,27 Eur kredito unijai Vilniaus taupomoji kasa, 13 488,58 Eur – Nacionalinei kredito unijai, 10 538,68 Eur – A. D., 40 862,80 Eur – AB „Swedbank“ (pagal skolos grąžinimo sutartį, kuria pareiškėjas, kaip laiduotojas, laidavo už savo motiną M. Z. Č.). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šiuo metu dirba Geležinkelių logistikos parke bei gauna apie 1480 Eur atlyginimą (atskaičius mokesčius), tačiau šis pareiškėjo gaunamas atlyginimas neleidžia padengti visų skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjo teigimu, jam nuosavybės teisėmis priklauso: žemės sklypas, esantis ( - ) 20/100 dalių pastato, unikalus Nr. ( - ), pastatas, unikalus Nr. ( - ), ir 20/100 dalių kitų statinių (lauko tualetas), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) be to, jis turi debitorių A. S., kurio skola pareiškėjui sudaro 38 969 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1080 Eur dydžio suma.

4Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu palaikė argumentus ir reikalavimus, išdėstytus savo pareiškime.

5Trečiasis asmuo AB Nordea Bank Lietuvos skyrius (kurio teises ir pareigas perėmė AB Luminor Bank) atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad vien tik skolininko kreipimasis į teismą nesudaro sąlygų iškelti jam bankroto bylą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju visapusiškai turi būti vertinama ir sprendžiama dėl skolininko nemokumo būsenos susidarymo priežasčių bei įstatyme numatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (ne)buvimo. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašomų patvirtinti būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidų suma yra nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais; be to, būtina įvertinti ar pareiškėjo nurodomos išlaidos yra pagrįstos ir susijusios su jo pragyvenimo poreikiais.

6Trečiasis asmuo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti Nurodė, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė, kodėl jis, būdamas darbingo amžiaus vyras ir turintis nekilnojamojo turto, negali iš esamo turto padengti skolų bei dirbti ir grąžinti likusias skolas kreditoriams. Anot trečiojo asmens, pareiškėjo finansinė padėtis negali būti vertinama kaip kritinė, nes pareiškėjas turi jam nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto, gauna apie 1480 Eur darbo užmokestį ir išleidžia jį ne patiems būtiniausiems poreikiams tenkinti; pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyta 1080 Eur suma per mėnesį neatitinka minimalių būtinųjų poreikių sąvokos ir iš esmės pažeidžia įstatymų nuostatose įtvirtintą teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principą, nes ši suma yra neadekvačiai didelė ir neatitinkanti protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų; be to, anot trečiojo asmens, pareiškėjas neieško kitų išeičių finansinei būklei gerinti bei susidariusiems įsiskolinimams dengti. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra laikytinas nesąžiningu, nes prisiėmęs didelius finansinius įsipareigojimus kreditoriams bei būdamas bedarbis ir negaudamas jokių pajamų, sudarė dar eilę sandorių, t. y. su BKB „Nacionalinė kredito unija“ ir A. D., kurie reikšmingai padidino pareiškėjo jau turimus finansinius įsipareigojimus. Taigi, anot trečiojo asmens, pareiškėjas, prisiėmęs daug finansinių įsipareigojimų, akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, pažeidė kitų kreditorių teises, be to, kreditų ėmimo būtinumas nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, todėl tokiu būdu pareiškėjas pats savo veiksmais didino kreditorinius įsipareigojimus ir mažino galimybę atsiskaityti su jau turimais kreditoriais; trečiojo asmens teigimu, pareiškėjas bankroto procedūromis iš tiesų siekia ne atkurti mokumą ir atsiskaityti su esamais kreditoriais, bet siekia tiesiog nurašyti turimas skolas; be to, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus.

7Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad trečiajam asmeniui nėra žinomos sąlygos, dėl kurių pareiškėjui nebūtų galima kelti fizinio asmens bankroto bylos.

8Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į pareiškimą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad pareiškėjas netiksliai nurodė skolinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ dydį, nes varžytynėse buvo parduotas nekilnojamasis turtas, todėl likusi negrąžinta pareiškėjo skola trečiajam asmeniui sudaro 4775,70 Eur. Trečiasis asmuo paaiškino, kad pareiškėjo pareiškime nurodyta suma automobilio nuomai ir kurui (iš viso 350 Eur) negali būti laikoma pagrįsta bei sąžininga kreditorių atžvilgiu. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį, kuria pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, ir išsprendė klausimą iš esmės – atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą, konstatuodamas pareiškėjo nesąžiningus veiksmus; pabrėžė, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi taip pat buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis, kuria pareiškėjui buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, buvo palikta nepakeista.

9Trečiasis asmuo antstolė B. P. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojų naudai. Pažymėjo, kad vykdant minėtas vykdomąsias bylas buvo nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 12 d. dirba Geležinkelių logistikos parke direktoriaus pareigose ir jo darbo užmokestis sudaro apie 2000 Eur sumą (neatskaičius mokesčių); patvarkymas į pareiškėjo darbovietę dėl išskaitų iš darbo užmokesčio atlikimo buvo išsiųstas dar 2015 m. gruodžio 7 d., tačiau iki šiol iš pareiškėjo darbo užmokesčio nėra atlikta nei viena išskaita. Antstolės vertinimu, pareiškėjui negali būti iškelta bankroto byla, nes pareiškėjas nuolat ir sistemingai vengė atsiskaityti su kreditoriais (jis yra atsakingas už sau išmokamą darbo užmokestį bei jo dydį, tačiau jokios išskaitos iki šiol nėra vykdomos ar įvykdytos bei nepateikta jokia informacija, kodėl nėra vykdomi patvarkymai), niekada nebendradarbiavo su antstole vykdymo procese, nevykdė antstolės teisėtų reikalavimų, neteikė jokios informacijos bei nesiėmė visų galimų priemonių savo gaunamoms pajamoms padidinti, o susidariusius finansinius sunkumus pareiškėjas siekia išspręsti bankroto pagalba.

10Trečiasis asmuo antstolis I. G. atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Antstolis nurodė, kad tik vykdo išieškojimą iš pareiškėjo ir nėra jo kreditorius, todėl nėra suinteresuotas šios civilinės bylos baigtimi.

11Trečiasis asmuo antstolė A. S. atsiliepime į pareiškimą prašė jį spręsti teismo nuožiūra.

12Trečiasis asmuo antstolis D. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi, todėl nepasisakė iš esmės dėl pareiškėjo pareiškimo.

13Trečiasis asmuo antstolis R. V. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad vykdant priverstinį išieškojimą ir siekiant užkirsti kelią pareiškėjo veiksmams (neveikimui), ne kartą buvo kreiptasi į teismą dėl baudos pareiškėjui skyrimo, t. y. už antstolio reikalavimų nevykdymą VšĮ „Vilniaus logistikos parkas“ vadovui – pareiškėjui D. Č., buvo paskirtos baudos; pažymėjo, jog VšĮ „Geležinkelių logistikos parkas“, kurios vadovu yra pareiškėjas, ne tik neatliko išskaitymų iš pareiškėjo darbo užmokesčio, bet pareiškėjas taip pat sistemingai nevykdė ir reikalavimų pateikti informaciją apie turimą turtą. Be to, anot trečiojo asmens, pareiškėjo nesąžiningumas ne kartą buvo jau konstatuotas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų, nagrinėjant ankstesnes pareiškėjo bylas dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Antstolis pažymėjo, kad pareiškėjas, įsidarbinęs VšĮ „Vilniaus logistikos parkas“ vadovu ir gaudamas pakankamą atlyginimą, savavališkai pervedė J. Č. ir M. Č., t. y. savo tėvams, 30 095,49 Lt/8716,26 Eur sumą, o ne savo turimiems kreditoriams. Trečiasis asmuo taip pat teigė, kad iš bylose esančių duomenų nematyti, jog pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus, o tokie pareiškėjo veiksmai rodo, anot trečiojo asmens, kad pareiškėjas ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų savo skolinių įsipareigojimų.

14Kiti tretieji asmenys savo pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė.

15II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui D. Č. bankroto bylą.

17Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo įsiskolinimai sudaro apie 305 775,45 Eur sumą ir iš esmės pripažino jį nemokiu.

18Teismas nustatė, kad pareiškėjas šiuo metu gauna ir, anot pareiškėjo, numato ateityje gauti vidutiniškai apie 1480 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį (atskaičius mokesčius), nors, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje yra duomenų apie tai, jog pareiškėjas yra pajėgus gauti ir gerokai didesnį darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo metu dirba vadovaujamą darbą ir yra atsakingas už sau išmokamą darbo užmokestį bei jo dydį, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas yra aukštas pareigas užimantis asmuo ir turintis asmeninių sugebėjimų bei darbinę patirtį dirbti vadovaujamose pareigose ir vadovauti įmonei, be to, yra sveikas ir darbingo amžiaus, tačiau nededa pastangų gauti didesnes darbines pajamas ir tokiu būdu atsiskaityti su esamais kreditoriais; sprendė, kad toks pareiškėjo pasyvus elgesys yra nepateisinamas bei prieštarauja fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tikslams, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

19Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visos aplinkybės dėl pareiškėjo netinkamo elgesio, didinant jau turimus įsiskolinimus, bei pareiškėjo nesąžiningo elgesio jau buvo nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartyje bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartyje, todėl šios aplinkybės yra laikytinos prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje. Teismas sprendė, kad pareiškėjas piktybiškai nebendradarbiauja su antstoliais bei nuolat trukdo jiems atlikti savo tiesiogines pareigas ir tokiu būdu siekia užvilkinti susidariusių skolų išieškojimą, t. y. pareiškėjas nuo 2013 m. nevykdo patvarkymų dėl išskaitų iš darbo užmokesčio darymo, nes iš pareiškėjo darbo užmokesčio nebuvo atlikta nei viena išskaita, o už patvarkymų piktybinį nevykdymą pareiškėjui ne kartą buvo paskirtos piniginės baudos, tačiau pareiškėjas vietoj to, kad pradėti vykdyti patvarkymus dėl išskaitų iš darbo užmokesčio, teikė skundus dėl antstolio veiksmų, dar labiau vilkindamas vykdymo procesus, todėl pirmosios instancijos padarė išvadą, jog byloje esančios ir nustatytos aplinkybės visiškai įrodo pareiškėjo nesąžiningumą bei piktybinį pareiškėjo vengimą mokėti susidariusias skolas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju sąmoningai ir kryptingai ilgą laikotarpį leido tik didėti skoloms bei sąmoningai didino jau esamą skolų naštą naujomis skolomis, t. y. pareiškėjas piktybiškai vengė susidariusias skolas mokėti net dalimis, nors pareiškėjo gaunamas darbo užmokesčio dydis yra laikytinas pakankamu bent dalimis dengti turimas skolas, todėl tokį pareiškėjo elgesį teismas vertino kaip tiesioginį nenorą atsiskaityti su kreditoriais, siekiant nurašyti susidariusias skolas bankroto procedūroje. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turi skolininką A. S., kurio skola pareiškėjui yra ženkli, tačiau dėl kurios išieškojimo pareiškėjas nededa jokių pastangų, todėl konstatavo, jog pareiškėjas savo tokiais veiksmais kryptingai vengia ir nesiekia sumažinti savo susidariusių skolinių įsipareigojimų. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, jog jam būsto nuoma kainuoja būtent jo nurodomą sumą, taip pat nepateikė jokios automobilio nuomos sutarties bei nepaaiškino, kodėl transportui skiriamos išlaidos sudaro daugiau negu 35 proc. jo pragyvenimui reikalingų lėšų. Taigi, teismas sprendė, kad šiomis nepagrįstomis išlaidomis pareiškėjas tik stengtųsi išvengti susidariusių skolų mokėjimo ir dar labiau padidintų jau turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, nesiekiant kuo greičiau atsiskaityti su esamais kreditoriais, todėl pakartotinai pažymėjo, jog pareiškėjas sąmoningai ir kryptingai nenori vykdyti savo prisiimtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams ir piktybiškai savo veiksmais siekia juos tik didinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pareiškėjo nesąžiningus veiksmus (neveikimą), atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.

20III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21Pareiškėjas (apeliantas) D. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė jį nededančiu pastangų gauti didesnes pajamas, nes, anot pareiškėjo, jo gaunamos pajamos (1480 Eur) negali būti laikomos pernelyg mažomis; priešingai, apelianto vertinimu, jis yra aktyvus, darbštus ir sąžiningas asmuo, siekiantis gauti kuo didesnes pajamas ir maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Be to, pažymi, kad jau vėlesnėje – mokumo atkūrimo plano rengimo stadijoje, yra detalizuojamos priemonės, kurių asmuo įsipareigoja imtis siekiant atkurti mokumą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė procesines teisės normas, t. y. atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą vadovavosi neaktualia Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija; anot apelianto, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta nei viena aktualios redakcijos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto sąlyga, kurios pagrindu pareiškėją būtų galima laikyti nesąžiningu. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškelti jam bankroto bylą tuo pagrindu, jog, anot teismo, pareiškėjas neįrodė būtiniesiems poreikiams (automobilio nuomai ir kurui, taip pat būsto nuomai bei komunaliniams mokesčiams) tenkinti skiriamų lėšų. Apelianto vertinimu, būtinųjų išlaidų dydžio nepagrįstumas negali būti pagrindu atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Pažymi, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus arba tiesiog sumažinti būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtiną lėšų sumą.

23Trečiasis asmuo antstolis R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodo, kad įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose ne kartą jau buvo atsisakyta iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, konstatuojant jo nesąžiningumą, todėl minėti sprendimai turi prejudicinę reikšmę. Be to, antstolis pažymi, kad dėl antstolio įpareigojimų nevykdymo ne kartą buvo kreiptasi dėl baudų pareiškėjui skyrimo.

24Trečiasis asmuo antstolė A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

25Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prieštarauja pareiškėjo bankroto bylos iškėlimui. Trečiasis asmuo nurodo, kad pareiškėjas vengė mokėti skolas, nebendradarbiauja su UAB „Naujamiesčio būstas“, nesiima veiksmų skolai mažinti, todėl trečiasis asmuo laiko pareiškėją nesąžiningu ir daro išvadą, jog skola susidarė dėl pareiškėjo sąmoningų veiksmų.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

28FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

29Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA dydį ir sudaro apie 305 775,45 Eur sumą; taigi, teismas pareiškėją iš esmės pripažino nemokiu; apeliantas šios aplinkybės neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako (byloje nekilus dėl jos ginčo).

30Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą vadovaudamasis iš esmės tuo, kad egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga – pareiškėjo nesąžiningumas.

31Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, padarė išvadą, kad pareiškėjas nededa jokių pastangų gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu atsiskaityti su esamais kreditoriais; konstatavo, jog pareiškėjas piktybiškai nebendradarbiauja su antstoliais bei nuolat trukdo jiems atlikti savo tiesiogines pareigas ir tokiu būdu siekia užvilkinti susidariusių skolų išieškojimą, t. y. pareiškėjas nuo 2013 m. nevykdo patvarkymų dėl išskaitų iš darbo užmokesčio, piktybiškai vengia mokėti susidariusias skolas; be to, pažymėjo, jog pareiškėjo nesąžiningas elgesys jau nustatytas įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose.

32FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.).

33Viena vertus, atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, nes rėmėsi iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusia FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, kuri numatė, jog teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nesivadovavo apelianto nurodoma neaktualia FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, o tik rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuri buvo suformuota dar iki 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojant naujai FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcijai.

34Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai buvo priimti galiojant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcijai iki 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų, jie yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo veiksmų sąžiningumo ir jo elgesio įtakos jo mokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016), todėl apelianto argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

35Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

36Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

37Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

38Pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2017 m. rugpjūčio 16 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d.

39Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2186-794/2015, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį, kuria pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, ir išsprendė klausimą iš esmės – atsisakė iškelti fiziniam asmeniui D. Č. bankroto bylą, iš esmės konstatavęs pareiškėjo nesąžiningus veiksmus.

40Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aplinkybes dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytų aplinkybių, pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti pareiškėjo veiksmų atlikimo laikotarpį, t. y. ar minėtoje nutartyje nustatytos aplinkybės patenka į aktualų trejų metų laikotarpį iki šio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d.

41Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina tai, jog ieškovas 2014 m. spalio 16 d. kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl kredito sutarties, sudarytos su Nordea Bank AB, nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo sutartį vykdyti toliau, tačiau byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių (priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sustabdymo), 2014 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (pirmą kartą); apeliacinės instancijos teismas vertino, kad mažiau nei vieno mėnesio laikotarpyje pareiškėjas iš pradžių siekė vykdyti toliau kredito sutartį, tuo tarpu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pateikė teismui pareiškimą, kuriame įrodinėjo savo nemokumą.

42Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartyje nurodytų pareiškėjo nesąžiningų veiksmų konstatavimo laikotarpis (2014 m. spalio-lapkričio mėn.) patenka į aktualų laikotarpį, per kurį vertintinas pareiškėjo veiksmų sąžiningumas, todėl, galiojant nustatytiems prejudiciniams faktams, kitaip vertinti nurodytų pareiškėjo veiksmų trejų metų laikotarpyje nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartyje nustatyti nesąžiningi pareiškėjo veiksmai iš esmės patenka į aktualios redakcijos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo apimtį, o būtent į kitokius tyčinius pareiškėjo veiksmus sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bankroto bylą pareiškėjui atsisakė iškelti pagrįstai.

43Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjas nesiekė pagerinti savo turtinės būklės, jog su kreditoriais būtų kuo daugiau atsiskaityta, nes byloje nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus ėmėsi kokių nors veiksmų dėl pakankamai didelės debitorinės skolos išieškojimo (38 969 Eur dydžio reikalavimo išieškojimo iš A. S.). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir byloje dalyvaujančių šalių (antstolių) paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas savo darbovietės – VšĮ „Geležinkelių logistikos parkas“, vadovu, aktualiu laikotarpiu (o faktiškai ir dar anksčiau) nevykdė/nevykdo antstolių reikalavimų dėl išskaitų iš pareiškėjo darbo užmokesčio darymo; taip pat nustatyta, jog už piktybinį minėtų reikalavimų nevykdymą pareiškėjui ne kartą buvo paskirtos piniginės baudos, tačiau, kaip byloje nurodė dalyvaujantys antstoliai (ir pareiškėjas iš esmės šios aplinkybės neginčijo), pareiškėjas ir toliau nevykdo minėtų reikalavimų, nors jo gaunamas atlyginimas (1480 Eur atskaičius mokesčius), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas, jog išieškotojų reikalavimai, padarius atitinkamas išskaitas iš gaunamo darbo užmokesčio, būtų dengiami pakankamai ženkliomis sumomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo šioje byloje priėmimo būtų geranoriškai atsiskaitęs su savo kreditoriais bent iš dalies (neįskaitant priverstinio turto pardavimo, kurį atliko antstoliai); priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kiekvieną kartą kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo (šiuo atveju tai yra jau trečias pareiškėjo bandymas iškelti bankroto bylą), vis didėjo, nors, kaip minėta, pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis leido pareiškėjui bent iš dalies atsiskaitinėti su kreditoriais, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pareiškėjas piktybiškai neatsiskaitinėjo/neatsiskaitinėja su kreditoriais, nebendradarbiauja su antstoliais dėl skolų išieškojimo, priešingai, turėdamas galimybes (būdamas savo darbovietės vadovu), trukdo antstoliams vykdyti jiems savo pareigas (nedaro reikalaujamų išskaitų iš darbo užmokesčio, nepateikia duomenų apie turimą turtą), taigi šios aplinkybės visiškai įrodo pareiškėjo nesąžiningumą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

44Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino pareiškėjo D. Č. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Pareiškėjo (apelianto) D. Č. atskirojo skundo netenkinti.

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį, kuria D. Č. atsisakyta iškelti bankroto bylą, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas D. Č. prašė iškelti jam bankroto bylą ir bankroto... 4. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu palaikė argumentus... 5. Trečiasis asmuo AB Nordea Bank Lietuvos skyrius (kurio teises ir pareigas... 6. Trečiasis asmuo BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į... 7. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą... 8. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į pareiškimą prašė bylą... 9. Trečiasis asmuo antstolė B. P. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu... 10. Trečiasis asmuo antstolis I. G. atsiliepime į pareiškimą prašė bylą... 11. Trečiasis asmuo antstolė A. S. atsiliepime į pareiškimą prašė jį... 12. Trečiasis asmuo antstolis D. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad... 13. Trečiasis asmuo antstolis R. V. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu... 14. Kiti tretieji asmenys savo pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė.... 15. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė... 17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo įsiskolinimai sudaro... 18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas šiuo metu gauna ir, anot pareiškėjo,... 19. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visos aplinkybės dėl... 20. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 21. Pareiškėjas (apeliantas) D. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 22. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė jį... 23. Trečiasis asmuo antstolis R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu... 24. Trečiasis asmuo antstolė A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį... 25. Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime į atskirąjį... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir... 28. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti... 29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo... 30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti... 31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti... 32. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti... 33. Viena vertus, atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos... 34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo... 35. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,... 36. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo... 37. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas... 38. Pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos... 39. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179... 40. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aplinkybes dėl Vilniaus... 41. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartyje, be kita ko,... 42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas Vilniaus apygardos teismo... 43. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo... 44. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės... 45. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus... 46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336... 47. Pareiškėjo (apelianto) D. Č. atskirojo skundo netenkinti.... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį, kuria D. Č....