Byla 2S-438-227/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-363-223/2015 pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, J. J., J. P., E. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

3Pareiškėja V. G. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po senolio J. T. , a.k. ( - ) mirties ( - ) faktiškai pradėjusi valdyti priėmė palikimą į J. T. priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 1,28 ha žemės sklypą UN ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ir jį valdo. Nurodė, kad ji ir jos mama Z. G., mirusi ( - ), po senelio J. T. mirties pasiėmė jo asmeninius daiktus ir jos mama formaliai valdė visą senelio turtą, rūpinosi žemės sklypu, kurį pareiškėja su mama išnuomojo žemės ūkio bendrovei. Pareiškėja po mamos mirties pradėjo valdyti J. T. priklausiusį turtą.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi bylą nutraukė. Iš pareiškėjos valstybės naudai priteisė 8,64 Eur pašto išlaidų.

5Teismas nustatė, kad pareiškėjos senolis J. T. mirė ( - ) (b.l. 6) , į teismą su pareiškimu pareiškėja V. G. kreipėsi 2014 m. lapkričio 13 d. Vadovavosi 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 d., 38 str., kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu (1994-04-27) , taip pat 2000 m. CK 1.5 str., kuriame reglamentuojamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas. Įvertino, kad nuo 1965 m. sausio 1 d. iki 1994 m. birželio 10 d. galiojusio 1964 m. CK 573 str. numatė dvi įstatyminių įpėdinių eiles pirmosios eilės –mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; antrosios eilės–mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės. Pažymėjo, kad CK 573 str. 4 d. numatė, jog palikėjo vaikaičių paveldėjimo teisė buvo reglamentuota nustatant, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui (motinai) paveldint pagal įstatymą. Taigi, tokiu teisiniu reguliavimu buvo įtvirtintas paveldėjimas atstovavimo teise. Kadangi pareiškėjos senolis J. T. mirė ( - ), pripažino, kad palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. CK 573 str. redakcija, kuri nesuteikė teisės vaikaičiams paveldėti po senolio mirties, jei palikimo atsiradimo metu buvo gyvi palikėjo vaikai (vaikaičio tėvai), tuo tarpu pareiškėjos V. G. motina (palikėjo J. T. dukra) Z. G. mirė po palikimo atsiradimo ( - ) ir ji palikimo atsiradimo metu (1994-04-27) turėjo teisę paveldėti po J. T. mirties (b.l. 9). Pripažino, kad esant gyvai palikėjo dukrai Z. G., jo anūkė pareiškėja V. G. palikimo atsiradimo metu nebuvo palikėjo J. T. įstatyminė įpėdinė ir pretenduoti į jo palikimą negalėjo, palikimo atsiradimo metu neturėjo subjektyvinės teisės paveldėti po J. T. mirties, todėl bet kokie buvę ar nebuvę faktiniai palikimo priėmimo veiksmai, atlikti asmens, neturinčio teisės paveldėti, neturi jokios teisinės reikšmės ir negali sukelti teisinių palikimo priėmimo pasekmių. Konstatavo, kad teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie nesukels teisinių pasekmių. Pripažino, kad pareiškėja V. G. nėra įstatyminė įpėdinė po senolio J. T. mirties, todėl ji neturėjo teisės kreiptis nei dėl palikimo priėmimo pas notarą ir neturi teisės kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Civilinę bylą nutraukė CPK 293 str. 1 p. numatytu pagrindu, iš pareiškėjos priteisė bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai (CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.).

6Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė nuo 1965 m. sausio 1 d. iki 1994 m. birželio 10 d. galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnio nuostatas. Teismas nesprendė fakto, kad po J. T. mirties jo palikimą priėmė ir pradėjo valdyti jo dukra Z. G., pareiškėjos mama pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą. Pareiškėjos mama faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus. Po mamos mirties pareiškėja palikimą priėmė pagal faktinį valdymą pasiimdama mamos ir senelio asmeninius daiktus, susitarė su žemės ūkio bendrove dėl žemės sklypo apdirbimo. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja faktiškai valdo J. T. nekilnojamąjį turtą, pareiškėja galėtų notariškai įteisinti nuosavybę į 1,28 ha žemės sklypą.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iki 2001-06-30 galiojusi 1964 m. CK 573 str. redakcija antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Pareiškėja nurodo, kad jos mama Z. G. priėmė po J. T. mirties palikimą, tačiau neprašo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti iš esmės taip pat taikomos šios reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme taisyklės (CPK 338 str.). Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota.

10Nustatyta, kad pareiškėjos senolis J. T. mirė ( - ) (b.l. 6). Tuo tarpu palikėjo J. T. dukra, pareiškėjos mama Z. G. mirė jau po palikimo atsiradimo ( - ). Pareiškėja V. G. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po senolio J. T. , a.k. ( - ) mirties ( - ) faktiškai pradėjusi valdyti priėmė palikimą į J. T. priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 1,28 ha žemės sklypą UN ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ir jį valdo. Paveldėjimo ir įregistravimo registre tikslu apeliantė kreipėsi į teismą siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelio mirties, ji priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

11Atskiruoju skundu keliamas šios bylos nutraukimo dėl aplinkybės, kad prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels teisinių pasekmių, pagrįstumo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.

12Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

14Byloje nustatyta, kad J. T. mirė galiojant 1964 m. CK. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą“ 13 punkte yra nurodyta, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Taigi, sprendžiant šią bylą turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.

15Palikimo atsiradimo metu (1994-04-27) galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, lygiomis dalimis yra pirmos eilės– mirusiojo vaikai (jų tarpe) įvaikai, sutuoktinis, ir tėvai (įtėviai), prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Antros eilės įpėdiniai– mirusiojo broliai, seserys, jo seneliai tiek iš tėvo, tiek ir iš motinos pusės. Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus, tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai). Taigi, palikėjo vaikaičiai (šiuo atveju - apeliantė) nebuvo priskiriami nei prie pirmos, nei prie antros eilės įstatyminių įpėdinių, turinčių tiesioginę teisę paveldėti. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalį palikėjo vaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jo tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis, jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui (motinai) paveldint pagal įstatymą. Ši norma galiojo iki 1994 m. birželio 9 d. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. I-459, Valstybės žin. Nr. 1994, Nr. 44-805). Tik nuo tada, pakeitus 1964 m. CK 573 straipsnio redakciją, į antros eilės įpėdinių ratą buvo įtraukti vaikaičiai. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismai, aiškindami ir taikydami nurodytą teisės normą, savo iniciatyva negali išplėsti įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, sąrašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Taigi, darytina išvada, jog palikimo atsiradimo metu apeliantė nė jokiu palikimo priėmimu būdu negalėjo paveldėti pagal įstatymą palikėjo turto, nes ji negalėjo būti įpėdine apskritai, išskyrus 1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Tačiau šiuo atveju reikšminga, kad palikimo atsiradimo metu buvo gyva pareiškėjos mama- pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, todėl pareiškėja negalėjo paveldėti atstovavimo teise. Todėl net ir tokiu atveju, jei būtų konstatuota, kad apeliantė po senelio mirties jo turtą faktiškai priėmė valdyti, ji negalėtų tapti įpėdine įstatymine prasme, paveldėjimo teisės liudijimas jai taip pat negalėtų būti išduotas dėl tos priežasties, kad jis gali būti išduotas tik įpėdiniams. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju tokio fakto nustatymas apeliantei nesukeltų teisinių pasekmių.

16Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė skunde nurodo, jog palikimą po senelio mirties priėmė jos mama Z. G.. Apeliantė teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas šio fakto nenustatė, tačiau pareiškėja ir nebuvo pareiškusi tokio reikalavimo teismui, t.y. neprašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama Z. G. faktiniu valdymu priėmė po savo tėvo mirties atsiradusį palikimą, o po pastarosios mirties- ji. Pastebėtina, kad tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galėtų būti reikšmingas pareiškėjai siekiant paveldėti po senelio mirties atsiradusį palikimą.

17Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas šiuo atveju negali sukurti teisinių pasekmių ir dėl to byla turi būti nutraukta. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Pareiškėja V. G. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį... 4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi bylą... 5. Teismas nustatė, kad pareiškėjos senolis J. T. mirė ( - ) (b.l. 6) , į... 6. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją nutartį ir... 7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės... 8. Atskirasis skundas netenkintinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Nustatyta, kad pareiškėjos senolis J. T. mirė ( - ) (b.l. 6). Tuo tarpu... 11. Atskiruoju skundu keliamas šios bylos nutraukimo dėl aplinkybės, kad... 12. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę... 14. Byloje nustatyta, kad J. T. mirė galiojant 1964 m. CK. CK patvirtinimo,... 15. Palikimo atsiradimo metu (1994-04-27) galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis... 16. Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė skunde nurodo, jog palikimą po... 17. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 19. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti...