Byla e2S-2445-450/2016
Dėl skolininko E. O. ir jo sutuoktinės D. O. turto padalinimo, trečiasis asmuo antstolis I. G

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Herz Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Herz Baltija“ ieškinį atsakovams E. O. ir D. O. dėl skolininko E. O. ir jo sutuoktinės D. O. turto padalinimo, trečiasis asmuo antstolis I. G., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Herz Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. O. ir D. O., prašydamas nustatyti skolininko E. O. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. O., nustatant, kad konkretūs daiktai ir jų dalys bei turtinės teisės priklauso skolininkui bei jo sutuoktinei.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti, pateikiant arba įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį dėl sutuoktinių turto padalinimo arba įstatymų reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrame turte su kitu asmeniu nustatymo.

5Ieškovas UAB „HERZ Baltija“ per teismo nutartimi nustatytą terminą pašalino pareiškimo trūkumus ir pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo nustatyti, kad skolininkui E. O. ir jo sutuoktinei priklauso po 1/2 dalį turimo turto bei prašo padalinti turtą vienu iš nurodytų alternatyvių būdų, priteisiant : 1) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į 3 kambarių butą, 62,27 kv2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); 2) skolininkui 100 proc. turto dalį į kambarių butą, 36,88 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); 3) D. O. 100 proc. turto dalį į gyvenamąjį namą, 140,16 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); 4) D. O. 100 proc. turto dalį į žemės sklypą, 0,1575 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); 5) D. O. 100 proc. turto dalį į garažą, 53 m2 ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - );

6Teismui netenkinus anksčiau nurodytų reikalavimų, pareiškėjas prašė priteisti: 1) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į 3 kambarių butą, 62,27 kv2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensaciją nuo šio buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje; 2) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į kambarių butą, 36,88 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensaciją nuo šio buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje; 3) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į žemės sklypą, 0,1575 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensaciją nuo šio buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje; 4) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į gyvenamąjį namą, 140,16 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensaciją nuo šio buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje; 5) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į garažą, 53 m2 ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensaciją nuo šio buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Herz Baltija“ ieškinį.

9Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus (dalyką) ir faktinį pagrindą, darė išvadą, kad ieškovas UAB „Herz Baltija“ nusprendė nebesinaudoti teise kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo vadovaujantis CPK 667 str., o naudotis kreditoriaus teise, įtvirtinta CK 3.116 str., kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka dėl sutuoktinių turto padalinimo.

10Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas padalinti skolininko ir jo sutuoktinės turtą, nustatant, kad vieni konkretūs turtiniai vienetai (nekilnojamasis turtas) priklauso skolininkui, o kiti - jo sutuoktinei. Tokiu būdu kreditorius pareiškė turtinį reikalavimą dėl konkrečių turto vienetų nustatymo kaip skolininkui asmenine nuosavybe priklausančio turto, kas reiškia, kad tokiu turtu padidės skolininko turimo asmeninio turto dalis bei atitinkamai ieškovas (kaip kreditorius) galės nukreipti išieškojimą į konkretų skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas laikė, kad šis ieškovo reikalavimas sukelia ieškovui tiesiogines turtines pasekmes, todėl jis yra įkainojamas priklausomai nuo ieškovo prašomos priteisti skolininkui asmeninės nuosavybės teise turto dalies rinkos vertės (sumos) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 9 p.). Būtent tokios išvados laikomasi šiuo klausimu besiformuojančioje teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje 2S-743-601/2013). Tokią išvadą suponuoja ir besikreipiančių asmenų į teismą lygybės principas, kuomet santuokos nutraukimo bylose sutuoktiniams prašant padalinti turtą, sutuoktinių reikalavimai dėl konkretaus turto priskyrimo asmeninėn nuosavybėn laikomi turtiniais ir apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu. Vadinasi, sutuoktinių kreditoriai neturėtų būti pastatomi į palankesnę padėtį nei patys sutuoktiniai turto padalinimo bylose (CPK 3 str. 1 d.). Be to, šią išvadą netiesiogiai pagrindžia ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią kreditoriaus reiškiami actio Pauliana ieškiniai, pagal kuriuos kreditorius taip pat pat neįgyja jokio turto, o tik reikalauja jį gražinti jį skolininko nuosavybėn tam, kad galėtų iš jo išieškoti (kaip ir šiuo atveju) taip pat laikomi turtiniais reikalavimais (CK 6.66 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-439/2014).

11Teismas pažymėjo, kad ieškovas remiasi teismų praktika, kurioje buvo sprendžiamas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo natūra, kuomet pareiškėjo turimo turto vertė nekinta, o tik keičiasi turimo turto forma, naudojimosi būdas (iš natūra į piniginę formą, nustatoma konkreti dalies vieta daikte ir pan.). Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto padalinimo sutuoktiniai įgyja turtą asmeninės nuosavybės teise (kurios iki tol neturėjo), dėl ko jų turtinė padėtis (turimo turto vertė) keičiasi.

12Kaip matyti iš ieškinio priedų vien ieškovo prašomų priteisti atsakovo (skolininko) asmeninėn nuosavybėn dviejų butų rinkos vertė yra iš viso sudaro 67 372 Eur (29 541 Eur + 37 831 Eur), kas reiškia, kad vien šių dviejų ieškinio reikalavimų suma viršija 43 500 Eur. Ieškinio sumai viršijant 43 500 Eur, teismas laikė, kad byla teisminga apygardos teismams (CPK 27 str. 1 p.), todėl atsisakė priimti ieškovo UAB „Herz Baltija“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) ir išaiškino, jog su ieškiniu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, ieškovas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (CPK 27 str.1 p., 29 str., 137 str. 3 d.).

13III. Atskirojo skundo argumentai

14Atskiruoju skundu UAB „Herz Baltija“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo UAB „Herz Baltija“ ieškinį dėl skolininko E. O. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (CPK 667 str.) ir atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 4.90 str.).

15Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nusprendė nebesinaudoti teise kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vadovaujantis CPK 667 str. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 6 d. ieškinyje aiškiai nurodė, jog yra teikiamas ieškinys dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (CPK 667 str.) ir atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 4.90 str.). Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymas yra pirminis ir pagrindinis inicijuojamo proceso tikslas, o reikalavimas dėl atidalinimo yra ne alternatyvus, o papildomas. Formuluodamas du ieškinio reikalavimus ieškovas, vadovaudamasis ekonomiškumo bei koncentracijos principais, siekia savo procesines teises įgyvendinti viename civiliniame procese. Tokia ieškovo teisė įtvirtinta CPK 136 str.

172) Reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 str. prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-316-198/2016). Reikalavimo dėl skolininko turto atidalijimo traktavimas kaip neturtinio ginčo be kita ko yra nulemtas specifinio CPK 667 str. bei CK 4.90 str. reglamentavimo, t. y. nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimai reiškiami išieškojimo procese, kai pati reikalavimo teisė į skolininką jau yra pripažinta. Tokiu būdu yra ginami išieškotojo interesai.

183) Teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį remdamasis formaliais ieškinio trūkumais, tokiu būdu, skundžiama nutartimi sukeliamos itin sunkios pasekmės ieškovo teisėms bei interesams, nes ieškovas praranda realią galimybę išieškoti iš skolininko jam priteistas ir teisėtai priklausančias sumas.

194) Netgi sprendžiant, kad ieškinys dalyje dėl reikalavimo atidalyti turtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės teismingas Vilniaus apygardos teismui kaip turtinis reikalavimas (su kuo ieškovas kategoriškai nesutinka), teismas turėjo priimti tokį sprendimą: ieškinį, dalyje dėl reikalavimo atidalyti turtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės, atmesti, nurodant kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, o dalyje dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priimti nagrinėti teisme.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas tenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

23Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

24Byloje ginčas kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą vykdymo procese bei skolininkui priklausančios turto dalies atidalijimą išieškojimo vykdymo tikslu, aiškinimo ir taikymo.

25Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.).

26Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad ieškinį reiškia dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo (CPK 667 str.) ir atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 4.90 str.); skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymas yra pirminis ir pagrindinis inicijuojamo proceso tikslas, o reikalavimas dėl atidalinimo yra ne alternatyvus, o papildomas. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Kaip minėta, CK 667 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimus I. nustatyti, kad skolininkui E. O. ir jo sutuoktinei priklauso po 1/2 dalį turimo turto bei prašo padalinti turtą vienu iš nurodytų alternatyvių būdų, priteisiant : 1) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į 3 kambarių butą, 62,27 kv2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); 2) skolininkui 100 proc. turto dalį į kambarių butą, 36,88 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); 3) D. O. 100 proc. turto dalį į gyvenamąjį namą, 140,16 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); 4) D. O. 100 proc. turto dalį į žemės sklypą, 0,1575 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); 5) D. O. 100 proc. turto dalį į garažą, 53 m2 ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ); II. teismui netenkinus anksčiau nurodytų reikalavimų, pareiškėjas prašė priteisti: 1) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į 3 kambarių butą, 62,27 kv2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensaciją nuo šio buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje; 2) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į kambarių butą, 36,88 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensaciją nuo šio buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje; 3) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į žemės sklypą, 0,1575 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensaciją nuo šio buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje; 4) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į gyvenamąjį namą, 140,16 m2 bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensaciją nuo šio buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje; 5) skolininkui E. O. 100 proc. turto dalį į garažą, 53 m2 ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), o D. O. teisę gauti į ½ dydžio kompensaciją nuo šio buto vidutinės rinkos vertės, nurodytos jo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Pažymėtina, kad nustatant bendraturčio dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 str. 4 d.). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 str. pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Nors apeliantas nurodo, kad teismui atsisakius priimti ieškinį, jis praranda realią galimybę išsiieškoti iš skolininko jam priteistas ir teisėtai priklausančias sumas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovo argumentus vertina kritiškai. Neginčytina, kad kreditorius turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, tačiau pagal CPK 667 str. normos prasmę tai reiškia, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį tokiame turte, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Išieškotojas, kaip asmuo turintis teisę į skolos grąžinimą, turi pasirinkti, jo nuomone, veiksmingiausią (greičiausią, ekonomiškiausią ir pan.) procesinį būdą šiam reikalavimui patenkinti: t. y. arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. CPK 667 str. 4 d. įtvirtinta teisės norma negali būti suprantama kaip reiškianti galimybę supaprastinto proceso tvarka spręsti dėl bendrosios nuosavybės padalijimo. Išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 str. 3 d., gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas. Išieškojimas iš atidalyto (turinčio vieną savininką turto) paprastai yra operatyvesnis, atidalytas turtas dažniausiai yra paklausesnis, jo vertė didesnė, todėl taip geriau užtikrinami kreditoriaus interesai. Tačiau bendrosios nuosavybės atidalijimas, kai iš jos siekiama išieškoti, atliekamas ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (CK 4.80 str.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Nors nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad reiškia du reikalavimus, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantas, prašydamas nustatyti, kad vieni konkretūs turtiniai vienetai (nekilnojamasis turtas) priklauso skolininkui, o kiti - jo sutuoktinei, pasirinko savo teises ginti teikdamas pareiškimą supaprastinto proceso tvarka, tačiau reikalavimą suformulavo tokį, koks gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka pagal ieškovo pareikštą ir CPK 135 str. nuostatas atitinkantį ieškinio pareiškimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo suformuluotas reikalavimas neatitinka CPK 667 straipsnyje numatyto skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo instituto esmės, nes siekiant išieškoti skolą iš skolininkui priklausančio turto dalies, tai turi būti atliekama ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (CK 4.90 str. 3 d.).

27Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė, kad ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą dėl konkrečių turto vienetų nustatymo kaip skolininkui asmenine nuosavybe priklausančio turto, todėl jis yra įkainojamas priklausomai nuo ieškovo prašomos priteisti skolininkui asmeninės nuosavybės teise turto dalies rinkos vertės (sumos) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 9 p.), o kadangi ieškinio suma viršija 43 500 Eur, byla teisminga apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.), tačiau su tokia išvada negalima sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.). Taigi, nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio - kyla ginčo išsprendimo atveju. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad turto atidalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės jam jokių tiesioginių turtinių pasekmių nesukelia, apeliantas nesiekia įgyti naujo turto. Vadinasi, šio ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju ieškovo turtinė padėtis nepagerės, jo turto dydis nepadidės, todėl ieškovo reiškiamas reikalavimas laikytinas neturtiniu, kuris turi būti apmokamas CPK 80 str. 1 d. 5 p. nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto reikalavimą pripažino turtiniu reikalavimu ir laikė, kad byla teisminga apygardos teismui.

28Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė žyminį mokestį bei teismingumą reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo UAB „Herz Baltija“ ieškinio atsakovams E. O. ir D. O. dėl skolininko E. O. ir jo sutuoktinės D. O. turto padalinimo, trečiasis asmuo antstolis I. G., priėmimo klausimą spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Herz Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatė... 5. Ieškovas UAB „HERZ Baltija“ per teismo nutartimi nustatytą terminą... 6. Teismui netenkinus anksčiau nurodytų reikalavimų, pareiškėjas prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė... 9. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus (dalyką) ir faktinį pagrindą,... 10. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas padalinti... 11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas remiasi teismų praktika, kurioje buvo... 12. Kaip matyti iš ieškinio priedų vien ieškovo prašomų priteisti atsakovo... 13. III. Atskirojo skundo argumentai... 14. Atskiruoju skundu UAB „Herz Baltija“ prašo panaikinti pirmosios... 15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 16. 1) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nusprendė... 17. 2) Reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo... 18. 3) Teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį remdamasis formaliais ieškinio... 19. 4) Netgi sprendžiant, kad ieškinys dalyje dėl reikalavimo atidalyti turtą... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 21. Atskirasis skundas tenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 23. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų... 24. Byloje ginčas kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių skolininko turto... 25. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš... 26. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad ieškinį reiškia dėl skolininko... 27. Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė, kad ieškovas pareiškė... 28. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 29. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir...