Byla 2A-891/2013
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo L. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios bendrovės „Autotrans“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-842-264/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autotrans“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo L. B..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 86 585,86 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuo 2006 m. buvo vieninteliu UAB „Autotrans“ akcininku. Atsakovui, kaip įmonės vadovui ir akcininkui, buvo žinoma, kad įmonės finansinė padėtis blogėjo nuo pat jos įkūrimo 2006 m. Sudaręs 2008 m. balansą ir nustatęs, kad įmonė nemoki ir toliau veiklos vykdyti negalės, atsakovas 2009 m. sausio 1 d. turėjo inicijuoti įmonei bankroto procesą, tačiau jis nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo kalti veiksmai lėmė UAB „Autotrans“ įsiskolinimų (žalos) atsiradimą ir didėjimą kreditoriams, todėl atsakovas padarė 86 585,86 Lt žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėtina atsakovo, kaip bendrovės vadovo, o ne kaip bendrovės savininko, civilinė atsakomybė, kadangi juridinis asmuo įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.), o ne savininkus, todėl pirminė pareiga atstovauti bendrovei ir teisme vesti bylas jos vardu tenka bendrovės vadovui (ABĮ 38 str. 8, 10 d.). Teismas nurodė, kad nustatant žalos dydį turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Iš pateiktų UAB „Autotrans“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2008 m. bei 2009 m. balanso teismas sprendė, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų, tačiau jos veikla nebuvo nutraukta. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad kreditorių pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2010 m. gruodžio 2 d., o Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi UAB „Autotrans“ iškelta bankroto byla. Konstatavo, kad 2010 m. gegužės 10 d. Danske Bank A/S vienašališkai nutraukė finansinio lizingo sutartis Nr. D200712F-9708 ir Nr. D200804F-10277 ir pareikalavo grąžinti turtą – transporto priemones, pradelsus eilinius lizingo mokėjimus. Kadangi atsakovas pripažino, jog 2010 m. birželio 20 d. lizingo įmonei atsiėmus transporto priemones, įmonė veiklos nevykdė, tapo nemokia, teismas padarė išvadą, kad įmonės vadovui buvo žinoma apie kilusią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2011 m. lapkričio 11 d. teismo nutartimi patvirtintas patikslintas kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo finansinis reikalavimas 25 598,34 Lt sumai, o 2011 m. rugpjūčio 30 d. Sutartimi atsakovas, vykdydamas savo įsipareigojimus pagal Laidavimo sutartis Nr. L200712F-9708 ir Nr. L200804F-10277, sutiko padengti įsiskolinimą Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal nutrauktas lizingo sutartis. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo patvirtintą Danske Bank A/S Lietuvos filialo 25 598,34 Lt reikalavimą laikyti žala. Pažymėjo, kad 19 380,45 Lt mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė nuo 2010 m. birželio 28 d., įmonei lizingo bendrovei grąžinus transporto priemones, iki šios datos UAB „Autotrans“ VMI įsiskolinimų neturėjo. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog įsipareigojimų kreditoriams suma nuo 2009 m. sausio 1 d. iki kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepadidėjo, o atsakovas geranoriškai perėmė įsipareigojimus lizingo bendrovei ir apmokėjo įmonės bankroto administravimo išlaidas, priteisti iš atsakovo žalą įmonei nėra teisinio pagrindo, nes tarp atsakovo neveikimo bei ir žalos atsiradimo nėra CK 6.247 straipsnyje numatyto priežastinio ryšio. Teismas pažymėjo, kad 2010 m. birželio 20 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialui grąžinus transporto priemones, atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdymas nesukėlė teisinių pasekmių, nes UAB „Autotrans“ įsiskolinimas kreditoriams nepadidėjo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas neįvertino pradelstų skolinių įsipareigojimų dydžio: 2009 m. sausio 1 d. pradelstos skolos sudarė 127 187,91 Lt ir viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto. Teismas neįvertino fakto, kad įmonės turtą didesniąja dalimi sudarė lizingo būdu įsigytos transporto priemonės, kurios 2009 m. sausio 1 d. , įvertinus jų nusidėvėjimą, jau nebeturėjo tokios vertės, kokia kaip įmonės turtas buvo atspindėtas įmonės 2008 m. balanse.
  2. Atsakovui, įvykužius dalį savo įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartis, ieškinio reikalavimas buvo sumažintas, tačiau Danske Bank A/S Lietuvos filialui liko 25 598,34 Lt įsiskolinimas, kuris laikytinas žala įmonei ir jos kreditoriams. Nors įmonė vykdė veiklą ir buvo dalinai atsiskaitoma su naujais kreditoriais, tačiau seni įmonės skoliniai įsipareigojimai tęsėsi nuo 2007 m. ir didėjo. Grąžinus transporto priemones lizingo bendrovei, atsirado didžiulė skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri nebuvo netikėta – įmonės vadovas privalėjo žinoti, kad ji atsiras, kadangi tai numato LR mokestiniai įstatymai.
  3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovo neveikimo ir žalos atsiradimo nėra priežastinio ryšio. Įmonės vadovas nesprendei bendrovei iškeltų uždavinių, o įmonės resursais sprendė savo asmenines problemas.
  4. Teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios rūšies bylose.

9Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

101. Ieškovas neteisingai traktuoja ir apskaičiuoja įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį 2009 m. sausio 1 d. pagal įmonės balansą, sudarytą 2009 m. sausio 1 d. pradelstų skolų nebuvo nurodyta, o pagal 2009 m. sausio 5 d. inventorizacijos aprašą Nr. 4, kuriuo remiasi ieškovas, pradelstos skolos tiekėjams sudaro ne 650 178,94 Lt, 58 881,27 Lt, nes ieškovas nurodė visas, tame tarpe ir nepradelstas, skolas. Todėl 2009 m. sausio 1 d. įmonė buvo moki.

112. Pažymėjo, kad atsakovas perėmė didelę dalį įmonės įsipareigojimų, todėl ieškovo pretenzijos dėl žalos kreditoriams yra neteisingos ir nepagrįstos. Įmonėje nebuvo nei grobstymo, nei švaistymo, buhalterinė apskaita vedama tvarkingai. Ieškovas neįrodė visų įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų.

123. Kadangi atsakovas padengė įsiskolinimą kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, todėl Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinto šio kreditoriaus 25 598,34 Lt reikalavimo negalima laikyti žala.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

16Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimas, susijęs su jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai.

17Nustatyta, kad A. B. nuo 2006 m. gegužės 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2011 m. sausio 26 d. buvo ieškovo UAB „Autotrans“ administracijos vadovu bei vieninteliu akcininku.

18Sprendžiant dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

19Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės administracijos vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir/ar paslaugas).

20Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Autortrans“ iškėlimo atsirado nuo 2009 m. sausio 1 d., kadangi pagal 2008 m. balansą įmonė buvo nemoki. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal 2008 m. balansą UAB „Autotrans“ buvo apskaitoma turto už 220 100 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 198 534 Lt (t. 1 b. l. 125-126). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl įmonės nemokumo reikšmės turi ne apskirtai visų įsipareigojimų suma, o tik pradelsti įsipareigojimai. Ieškovas teigia, kad 2009 m. sausio 1 d. pradelsti įmonės įsipareigojimai buvo 127 187,91 Lt, kuriuos sudaro: 65 178,94 Lt skolos tiekėjams pagal inventorizacijos aktą Nr. 4 (t. 1, b. l. 153-154), 20 000 Lt finansinė skola pagal paskolos sutartį Nr. 2 (t. 2, b. l. 51), 27 000 Lt finansinė skola pagal paskolos sutartį Nr. 1 (t. 2, b. l. 52), 15 008,97 Lt skola AB DNB bankui (t. 2, b. l. 110). Atkreiptinas dėmesys, kad tarp pradelstų kreditorių įsipareigojimų įrašytos sumos pagal paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, kurios įmonei buvo paskolintos jos akcininko A. B.. Paskolos sutartyje Nr. 1, paskolos grąžinimo terminas nebuvo nurodytas, o paskolos sutartyje Nr. 2 – šis terminas numatytas iki 2008 m. gruodžio 19 d. Taip pat pastarojoje sutartyje padarytas prierašas, kad terminas gali būti pakeistas abiejų šalių susitarimu. Ieškovas nurodo, kad nors paskolos Nr. 1 sutartyje paskolos grąžinimo terminas nebuvo nurodytas, tačiau vadovaujantis sąžiningumo ir teisingumo principais, laikytina, kad ši skola yra pradelsta. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu, kadangi abi paskolos buvo suteiktos įmonės akcininko, t. y. savininko, kuris yra suinteresuotas sėkmingu įmonės veikimu ir todėl gali atidėti paskolos grąžinimo terminą, nereikalauti iš įmonės paskolos grąžinimo, jei dėl to įmonė atsidurtų neigiamoje finansinėje situacijoje. Taigi net ir laikant, kad pagal paskolos sutartį Nr. 2 suteiktos paskolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs, iš nurodytų pradelstų UAB „Autotrans“ įsipareigojimų sąrašo atėmus pagal paskolos sutartį Nr. 1 suteiktą 27 000 Lt paskolos sumą, pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršijo pusės viso į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Nesant byloje duomenų, kad įmonė jau 2008 metais negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, atsakovui 2009 m. sausio 1 d. negalėjo atsirasti pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Autotrans“ iškėlimo.

21Viena iš sudėtinių įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų – žala, kuri nėra preziumuojama (CK 6.249 str.), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Vien tik įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), per se dar nesuponuoja įmonės vadovo atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. O žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Šioje teismo nutartyje nurodyta, jog įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams.

22Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartyje iškelti UAB „Autotrans“ bankroto bylą buvo konstatuota, kad 2010 m. lapkričio 30 d. pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 124 864,89 Lt (t. 1, b. l. 43-44). Pažymėtina, kad iš šių pradelstų įsipareigojimų 55 332,83 Lt sudaro skola Danske bankui A/S Lietuvos filialui. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio dėl 86 585,86 Lt priteisimo, ieškovas neginčija, jog šio kreditoriaus finansinis reikalavimas sumažėjo iki 25 598,34 Lt, realizavus lizinguotą turtą (t. 1, b. l. 85). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, kad likę 25 598,34 Lt laikytini žala įmonei. Iš 2011 m. rugpjūčio 30 d. sutarties dėl skolos grąžinimo matyti, kad atsakovas A. B. įsipareigojo grąžinti Danske bankui A/S Lietuvos filialui likusią skolos dalį, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 25 598,34 Lt nėra laikytini žala įmonei. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas į ieškovo administratoriaus UAB „Kirkiliavas“ kaupiamąją sąskaitą pervedė 9500 Lt (t. 1, b. l. 96, 70).

23Kaip jau minėta, nustatant žalos dydį, vertinama bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos laiku neinicijavimo. Todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo ir nuo šios pareigos atsiradimo momento išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Todėl nustačius, kad įmonės vadovas, nors ir esant tam sąlygoms, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet toliau vykdė veiklą, siekdamas išsaugoti įmonę, atgaivinti jos veiklą, vien dėl bankroto bylos neinicijavimo negalima taikyti civilinės atsakomybės. Priešingu atveju būtų paneigta įmonės vadovo teisė veikti savarankiškai, priimti rizikingus sprendimus, ieškoti partnerių, tuo pačiu būtų paneigta ir įprasta verslo praktika. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme pateikimo, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tarp atsakovo neveikimo ir žalos atsiradimo nėra CK 6.247 straipsnyje numatyto priežastinio ryšio, kadangi kreditorių finansiniai reikalavimai nepadidėjo.

24Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintų sąlygų vadovo civilinei atsakomybei taikyti aiškinimo, teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

26Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 86 585,86 Lt žalos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m.... 9. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti... 10. 1. Ieškovas neteisingai traktuoja ir apskaičiuoja įmonės pradelstų... 11. 2. Pažymėjo, kad atsakovas perėmė didelę dalį įmonės įsipareigojimų,... 12. 3. Kadangi atsakovas padengė įsiskolinimą kreditoriui Danske Bank A/S... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės administracijos vadovo civilinės... 17. Nustatyta, kad A. B. nuo 2006 m. gegužės 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo... 18. Sprendžiant dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, svarbu atkreipti... 19. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo... 20. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl... 21. Viena iš sudėtinių įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų –... 22. Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartyje iškelti UAB... 23. Kaip jau minėta, nustatant žalos dydį, vertinama bendra įmonės skolų... 24. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą....