Byla 2-2084/2011
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties, kuria teismas sustabdė civilinę bylą Nr. 2-264-619/2011 pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamo klausimai, susiję su neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimu.

5Pagal atskirąjį skundą sprendžiamas civilinės bylos sustabdymo teisėtumo klausimas.

6Ieškovė M. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, prašydama priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. kovo 1 d. iš viso 110 810,61 Lt, iš kurių mokesčiai sudaro 28 266,87 Lt, t.y. už 2007 m. neišmokėta 25 761,20 Lt, už 2008 m. 38 917 Lt, už 2009 m. 41 364 Lt, už 2010 m. 4 768,21 Lt, vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką, 0,07 procento dydžio palūkanas už pavėluotą mokėjimą iki visiško įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2006 m. rugsėjo 18 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 56 ieškovė dirbo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje vyresniąja buhaltere, remiantis darbo sutarties 3 punktu sutartas darbo užmokestis sudarė 2 100 Lt. 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 67 darbo sutarties 1.1 ir 3 punktai buvo pakeisti – ieškovė įdarbinta vyriausiąja buhaltere, nustatant 3 500 Lt mėnesinį atlyginimą bei darbo laiką – 20 val. per savaitę, šis pakeitimas įsigaliojo nuo 2007 m. balandžio 2 d.. 2010 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 01/1 buvo dar kartą pakeistas darbo sutarties 3 punktas ir darbo užmokestis sumažintas 10 procentų, t.y. 350 Lt. Taip pat ieškovė buvo sudariusi antraeilių pareigų darbo sutartis darbui projektuose, projekto buhalterės ir kitose pareigose, pagal kurias jai buvo apmokėta ir ji pretenzijų neturi, neatsiskaityta tik pagal pagrindinę darbo sutartį. 2010 m. kovo 1 d. ieškovė atleista iš darbo remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 punktu ir su ja nebuvo atsiskaityta taip, kaip numato DK 141 straipsnis.

7Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovo teigimu, ieškovė sąmoningai klaidina teismą dėl priteistino darbo užmokesčio, pateikdama neišsamią informaciją apie jai nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. kovo 1 d. priskaičiuotą darbo užmokestį, pateikia tik 2006 m. rugsėjo 18 d. sudarytą darbo sutartį, nors su ieškove nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. kovo 1 d. buvo sudaryta dar 14 antraeilių pareigų darbo sutarčių, be to, 2007 m. prie darbo užmokesčio 11 įsakymų buvo skirti priedai, 2008 m. priedai skirti dar 3 įsakymais. Darbo sutartys dėl papildomo darbo buvo sudarytos reikalaujant atskiram projektui. Pažymėjo, jog ieškovės pateikti skaičiavimai dėl išmokėtų sumų 2007-2010 m. neatitinka realiai jai išmokėtų sumų, net ir ne pagal antraeilių pareigų darbo sutartis išmokėtos sumos yra didesnės, nei nurodo ieškovė savo paskaičiavimuose. Atsakovas pažymėjo, kad priimant į darbą ieškovę buvo sutarta, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis, kurioje bus nurodytas darbo užmokestis, o realiai jos darbo užmokestis susidės iš įvairių projektų gaunamų lėšų, kurios, kaip darbo užmokestis, bus numatytos paraleliai sudaromose terminuotose antraeilių pareigų darbo sutartyse. Įmonėje praktika yra tokia, jog darbo užmokestis yra formuojamas iš projektinių lėšų. Ta darbo užmokesčio dalis, kurios nepadengs projektų lėšos, padengiama iš Raudonojo Kryžiaus draugijos. Jeigu iš įvairių projektų gaunamos lėšos viršys sutartą darbo užmokestį, viršijanti dalis teks ieškovei. Taigi darbo užmokestis pagal pagrindinę darbo sutartį nebuvo išmokėtas todėl, kad ieškovė gaudavo darbo užmokestį pagal antraeiles darbo sutartis, ir tai turi būti įskaityta į darbo užmokestį pagal sutartį Nr. 56. Taip pat pažymėjo, jog terminuotos antraeilių pareigų darbo sutartys nėra savarankiškos darbo sutartys, nes jeigu jos tokiomis būtų laikomos, būtų viršyta DK darbo tvarkos taisyklių 13 punkte numatyta darbo dienos trukmė. Nėra jokio logiško paaiškinimo, kaip ieškovė galėjo dirbti pagal visas savo darbo sutartis, kai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra fiksuota, kad ji dirbo 8 val. darbo dieną.

82011 m. sausio 27 d. ieškovė kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (toliau – VVPK Vilniaus m. 1 PK) su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir jos atsakingų asmenų atžvilgiu dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, dėl darbo sutarčių ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimo fakto. Pareiškime nurodė, kad atsakovo pateiktos antraeilių pareigų sutartys 2007 m. kovo 30 d. Nr. 08, 2008 m. kovo 3 d. Nr. 31, 2009 m. liepos 1 d. Nr. 40 projekte „Maisto tiekimas labiausiai nepasiturintiems asmenims“ atsakovo suklastotos, nes šių sutarčių ieškovė su atsakovu nėra pasirašiusi. Taip pat nurodė, kad atsakovo pateikti į bylą darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra visiškai nepagrįsti, neatitinka tikrovės, yra suklastoti.

92011 m. vasario 14 d. VVPK Vilniaus m. 1 PK pradėjo ikiteisminį tyrimą (Nr.12-1-00647-11) pagal ieškovės M. D. pareiškimą.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-264-619/2011 nagrinėjimą iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo kitoje byloje, nagrinėjamoje baudžiamąja tvarka pagal VVPK Vilniaus m. 1 PK nusikaltimų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 12-1-00647-11. Teismas nurodė, kad siekiant išspręsti ieškovės pareikštus reikalavimus, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami ikiteisminiame tyrime, ir bylą nagrinėjantis teismas pats jų negali nustatyti. Šios aplinkybės yra reikšmingos visapusiškam bylos išnagrinėjimui, nes atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindžia sudarytomis darbo sutartimis, jų pagrindu užpildytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Teismas konstatavo, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje, neišnagrinėtoje baudžiamąja tvarka byloje, yra tiesioginis prejudicinis ryšys, nes ikiteisminiame tyrime nustatyti faktai ir priimtas procesinis sprendimas atsakovų atžvilgiu, kuriame bus įvertintas pateiktų kaltinimų pagrįstumas, gali turėti įtakos tam, kad būtų teisingai ir visapusiškai išnagrinėta ši civilinė byla.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskiruoju skundu ieškovė M. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pats turi galimybę nustatyti faktus, nagrinėjamus kitoje byloje, nes byloje yra kitų įrodymų, kuriuos, priimdamas sprendimus, teismas turi vertinti.
  2. Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje, neišnagrinėtoje baudžiamąja tvarka byloje, tiesioginio prejudicinio ryšio nėra. Baudžiamosios bylos rezultatas neturės esminės įtakos vertinant pateiktus įrodymus šioje byloje, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl pagrindinės darbo sutarties Nr. 56 suklastojimo fakto, kuri yra pagrindinis įrodymas ir kurios sudarymo faktas neginčijamas, o dėl papildomų įrodymų – darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir antraeilių darbo sutarčių.
  3. Šalys bylos nagrinėjimo metu nesutiko sustabdyti bylos nagrinėjimo.
  4. Ieškovė yra darbuotoja, taigi ji yra silpnoji ir labiau pažeidžiama darbo santykių šalis. Vadovaujantis CPK 413 straipsniu, darbo byloms taikomi sutrumpinti bylos nagrinėjimo terminai. Ikiteisminio tyrimo trukmė nepriklauso nuo šalių valios, jis gali užsitęsti ilgą laiko tarpą. Ilgas baudžiamosios bylos nagrinėjimas neišvengiamai prailgins ir šios civilinės bylos nagrinėjimą bei pažeis ieškovės teisę į teismą per kuo trumpesnį laiką. Be to, bus pažeisti CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai.

14Atsakovas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. CPK suteikia teismui plačią diskrecijos laisvę spręsti, ar bylos sustabdymas yra būtinas. Teismas šioje byloje turi teisę sustabdyti bylą tiek vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tiek CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
  2. Ieškovės pozicija yra nenuosekli, nes ji pati pateikė teismui informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau atskirajame skunde nurodo, kad ji nenori sulaukti ikiteisminio tyrimo rezultatų.
  3. Ikiteisminio tyrimo rezultatai yra reikšmingi sustabdytai bylai, nes ieškovė be minėtų ikiteisminio tyrimo rezultatų nesąžiningai siūlo teismui preziumuoti bendrą atsakovo nesąžiningumą ir taip mažinti atsakovo pateiktų ieškovei nepalankių dokumentų įrodomąją galią. Gavus ikiteisminio tyrimo rezultatus, kad atsakovas nėra kaltas dėl ieškovės nurodyto tariamo dokumentų klastojimo, teismas galės be abejonių remtis atsakovo pateiktais įrodymais, kurie yra reikšmingi teisingam sprendimui sustabdytoje civilinėje byloje priimti.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

16Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

17Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. Teismas bylos sustabdymo pagrindus turi taikyti, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes. Tai reiškia, kad būtina atsižvelgti ir į civilinio proceso tikslus – kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylos nagrinėjimą nepagrįstai užtęsti. Sustabdžius bylą, neatsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes ir ilgus jos nagrinėjimo terminus, galėtų būti pažeista asmens teisė į operatyvų ginčo išsprendimą. Dėl bylos nepagrįsto sustabdymo iš esmės pailgėjus bylos nagrinėjimo terminams, teisingumo vykdymas taptų labiau iliuzinis, nes ginčas tarp šalių per ilgesnį laiko tarpą galimai prarastų tikrąją prasmę, nukentėtų sąžiningos šalies teisėti interesai. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

18Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pripažįsta, jog remiantis nacionaline teise, gali būti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso pabaigos, kaip priemonės siekiant proceso efektyvumo (Herbst v. Germany, no. 20027/02, judgment of 11 January 2007; § 78). Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2008), tačiau tokia priemonė, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, turi atitikti proporcingumo principą (König v. Germany, judgment of 28 June 1978, Series A no. 27, § 110; Boddaert v. Belgium, judgment of 12 October 1992, Series A no. 235 D, § 39; Pafitis and Others v. Greece, judgment of 26 February 1998, Reports 1998 I, § 97; Stork v. Germany, no. 38033/02, § 44, 13 July 2006).

19Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sustabdyti bylą minėtu pagrindu galima tik tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Taigi būtinumą sustabdyti bylą, kol teisme bus išnagrinėta kita byla, lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata galios aspektai.

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiama teismo nutartimi sustabdė civilinę bylą iki procesinio sprendimo priėmimo VVPK Vilniaus m. 1 PK nusikaltimų tyrimo skyriaus atliekamame ikiteisminiame tyrime (medžiagos Nr. 12-1-00647-11). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 6 straipsnio pirmąją dalį baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismas, t. y. tik teismas gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta, ir nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo, bei paskirti kaltu pripažintam asmeniui kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Pagal BPK, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, ikiteisminis tyrimas pradedamas iš karto, baudžiamosios bylos iškėlimo klausimas nesprendžiamas. Ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, prokuroras kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga gali perduoti teismui (BPK 220 str. 1 d.), tada prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK numatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras. CPK 163 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo, t. y. tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 str. 3 p.). Taigi prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai, todėl kai atliekamas ikiteisminis tyrimas, nėra baudžiamosios bylos, kuri būtų nagrinėjama teisme baudžiamojo proceso tvarka. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, kt.).

21Į bylą pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011 m. vasario 14 d. raštas Nr. 10-12-S-5019 patvirtina, kad dėl M. D. pareiškimo dėl parašų klastojimo ir didelės vertės sukčiavimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 4, b.l. 30). Iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011 m. birželio 9 d. rašto Nr. 10-12-S-17941 matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal M. D. pareiškimą vis dar yra tęsiamas (t. 4, b.l. 78). Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota teismui ir byla yra nagrinėjama baudžiamojo proceso tvarka teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką bylos sustabdymo klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kadangi byla (ikiteisminio tyrimo medžiaga), kurios pagrindu sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, dar nėra nagrinėjama baudžiamojo proceso tvarka teisme. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turi galimybę pats nustatyti faktus, kurie būtų nustatyti kitoje byloje. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal M. D. 2011 m. sausio 25 d. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2007 m. kovo 30 d. sutartis Nr. 8, 2008 m. kovo 3 d. sutartis Nr. 31, 2009 m. liepos 1 d. sutartis Nr. 40 yra suklastotos, 2007 m. kovo 30 d. sutartyje Nr. 8 ir 2009 m. liepos 1 d. sutartyje Nr. 40 yra ne M. D. parašas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad parašo tikrumą galima nustatyti ir civilinėje byloje, paskyrus ekspertizę CPK 212 straipsnio nustatyta tvarka. Be to, minėtame pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta aplinkybė dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių neatitikimo tikrovei taip pat turi ir gali būti nustatyta nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka. Ginčo objektu civilinėje byloje yra darbuotojo darbo laiko apskaitos vedimo tvarka, kai be pagrindinio darbo pagal sudarytą darbo sutartį darbuotojas dirba papildomus darbus (šiuo atveju – pagal atskirai finansuojamus projektus ar programas). Ieškovės nuomone, darbdavio pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai užpildyti nesilaikant norminių aktų reikalavimų. Taigi būtent civilinėje byloje nustatytinos reikšmingos faktinės bylos aplinkybės – kaip buvo pildomi ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, taip pat aiškintini teisės klausimai – kaip konkrečioje situacijoje darbo laiko apskaitos žiniaraščiai turėtų būti pildomi pagal norminių aktų reikalavimus. Nurodyti klausimai sudaro nagrinėjamos civilinės bylos, bet ne ikiteisminio tyrimo dalyką, todėl ir turi būti tiriami civilinėje byloje.

22Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinės bylos sustabdymas, atsižvelgiant į jos pobūdį, galėtų pažeisti ieškovės M. D. teisę į operatyvų ginčo išnagrinėjimą teisme, kadangi darbo ginčams nagrinėti įstatymas numato specialius bylos išnagrinėjimo terminus (CPK 413 str.). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo sustabdyti civilinę bylą.

23Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamo klausimai, susiję su neišmokėto darbo užmokesčio... 5. Pagal atskirąjį skundą sprendžiamas civilinės bylos sustabdymo teisėtumo... 6. Ieškovė M. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo... 7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl... 8. 2011 m. sausio 27 d. ieškovė kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities... 9. 2011 m. vasario 14 d. VVPK Vilniaus m. 1 PK pradėjo ikiteisminį tyrimą... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi sustabdė... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atskiruoju skundu ieškovė M. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 14. Atsakovas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija atsiliepimu į atskirąjį... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 16. Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9... 17. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais... 18. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pripažįsta, jog remiantis... 19. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kurio pagrindu pirmosios instancijos... 20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiama... 21. Į bylą pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinės bylos sustabdymas,... 23. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir...