Byla 2A-1071-781/2014
Dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. IĮ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui R. Š. IĮ, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas A. R. (toliau – Ieškovas) kreipėsi į teismą ir galutinai suformavęs reikalavimus prašė pripažinti nesąžininga lengvojo automobilio Honda Civic, 2006 m. gamybos, 2204 variklio darbinio tūrio, 2011 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties (toliau - Sutartis) sąlygą apie tai, kad prieš pasirašant šią sutartį automobilio pirkėjas detaliai susipažino ir su pardavėju aptarė perkamo naudoto automobilio mechanizmų būklę, todėl automobilį priima tokį, koks jis yra sutarties sudarymo metu ir galimų ankstesnio naudojimo defektų, taip pat vėlesnių gedimų riziką prisiima sau, priteisti iš atsakovo R. Š. IĮ (toliau - Atsakovas) 3 600 Lt naudoto automobilio Honda Civic variklio įsigijimui, 2 700 Lt už variklio pakeitimo darbus ir medžiagas, 3 000 Lt papildomą sumą variklio keitimo darbams ir detalėms, kurių neįmanoma iš anksto įvertinti, taip pat 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog Sutartį sudarė 2011 m. lapkričio 18 d., tačiau kurį laiką pasinaudojus automobiliu 2012 m. liepos mėn. paaiškėjo esminiai automobilio trūkumai. 2012 m. rugpjūčio 3 d. oficialaus „Honda“ gamintojo autoservise „Veho“ atlikus variklio diagnostiką paaiškėjo, kad vietoje originalaus, automobilio komplektaciją atitinkančio variklio, Ieškovo nupirktame iš Atsakovo automobilyje įdėtas dyzelinis variklis, kuris neatitinka šio automobilio modelio, t. y. vietoje originalaus N22A2 įdėtas variklio modelis N22A1. Taip pat paaiškėjo kiti automobilio trūkumai, po ko Ieškovas nedelsdamas pareiškė pretenziją Atsakovui. Tačiau Atsakovas su Ieškovo pretenzijomis nesutiko. Ieškovas susisiekė su automobilio Honda Civic buvusia savininke, gyvenančia Belgijoje, kuri patvirtino, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. nepataisomai sudegė jos automobilio Honda Civic variklis, todėl ji automobilį 2011 m. rugpjūčio 29 d. pardavė Belgijos įmonei „Colligon“, kuri specializuojasi daužtų ir sugedusių automobilių prekyboje. Belgijos įmonė „Colligon“ atsisakė Ieškovui paaiškinti sandorio detales, pagal kurį sugedusį automobilį Honda Civic Belgijos įmonė pardavė Atsakovui. Ieškovas teigė, jog Atsakovas, parduodamas automobilį Ieškovui, jo neinformavo, kad yra pakeistas automobilio variklis, nesuteikė būtinos, teisingos ir visapusiškos informacijos apie parduodamą daiktą. Žinodamas iš anksto apie esminį paslėptą automobilio trūkumą Ieškovas šio automobilio nebūtų pirkęs. Dėl nuolat stojančio automobilio Ieškovui bei jo sutuoktinei ne kartą kilo avarinių situacijų grėsmė, Ieškovas negali su šiuo automobiliu išvykti į tolimesnes keliones, dėl ko patyrė neturtinę žalą.

3Atsiliepime į ieškinį Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Ieškovas turėjo visas galimybes patikrinti perkamą automobilį savo pasirinktame servise ir tą padarė. Jei Atsakovas būtų pilnai įsitikinęs, kad Ieškovui buvo perduotas automobilis su variklio trūkumais, Atsakovas svarstytų trūkumų ištaisymo savo jėgomis ir lėšomis klausimą. Ieškovas nurodė, kad po automobilio Honda Civic įsigijimo jo variklis 8-is mėnesius veikė be priekaištų, tačiau tai prieštarauja UAB „Veho“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. važtaraštyje užfiksuotiems duomenims, kad automobilis su tokiais trūkumais niekada negalėjo veikti normaliai. Po 8 mėnesių automobilio eksploatavimo Ieškovo pradėtos reikšti pretenzijos pripažintinos nepagrįstomis. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Ieškovui neįrodžius, jog automobilio trūkumai atsirado iki daikto perdavimo, jis neturi teisės reikalauti neturtinės žalos, kuri galėjo kilti tik dėl paties Ieškovo ir jo sutuoktinės veiksmų eksploatuojant galimai techniškai netvarkingą automobilį.

4Išvadą teikianti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pateiktoje išvadoje nurodė, jog Ieškovo reikalaujama pripažinti nesąžininga Sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktuose nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. papildomu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: Sutartyje numatytą sąlygą, kad „Pirkėjas, prieš pasirašant šią sutartį su perkamo naudoto automobilio, jo mechanizmų technine būkle yra detaliai susipažinęs, su pardavėju žodžiu aptaręs, todėl automobilį priima tokį, koks jis yra sutarties sudarymo momentu ir galimų ankstesnio naudojimo defektų, taip pat vėlesnių gedimų riziką prisiima sau“ pripažino negaliojančia nuo Sutarties sudarymo momento, priteisė Ieškovui iš Atsakovo 6 565 Lt nuostoliams ir 200 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (6 765 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Atsakovas apie parduodamą automobilį Honda Civic skelbė interneto tinklalapyje, kur buvo nurodyti automobilio privalumai - kad automobilis nėra daužtas bei, kaip nurodė Ieškovas, pateiktas komentaras, jog „...automobilis yra ką tik iš Belgijos, super mašinytė“. Teismas padarė išvadą, kad Ieškovas, vertindamas viešai paskelbtą informaciją apie parduodamą transporto priemonę, pagrįstai tikėjosi nupirkti bent minimaliai techniškai tvarkingą automobilį, kurį, nesant kapitalinio remonto darbų būtinybės, būtų galima eksploatuoti. Tačiau po Sutarties sudarymo, ir Ieškovui apie 8 mėnesius eksploatavus automobilį paaiškėjo esminis automobilio trūkumas – tai, kad yra pakeistas į neoriginalų automobilio variklis, kuris veikia blogai, kartais užgęsta. Pagal Ieškovo paaiškinimą nustatė, kad jis kreipėsi į oficialaus „Honda“ gamintojo autoservisą „Veho“, kuriame atliktus kompiuterinę diagnostiką paaiškėjo, kad vietoje originalaus automobilio variklio N22A2 įdėtas variklio modelis N22A1, t.y. ne tas variklis, kuris turi būti tame automobilyje pagal jo techninę komplektaciją. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad variklio pakeitimo į netinkamą faktą patvirtina UAB „Veho“ pažyma, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2012 m. spalio 5 d. raštas Nr. 3VS-2097, iš dalies E. B. 2012 m. spalio 5 d. atsakymas Ieškovui, įmonės „Collignon“ 2011 m. rugsėjo 26 d. sąskaita – faktūra, atitikties liudijimas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą konstatavo, kad Sutarties sąlyga, jog pirkėjas, prieš pasirašydamas šią sutartį detaliai susipažino su perkamo naudoto automobilio, jo mechanizmų technine būkle ir su pardavėju žodžiu aptaręs prisiima vėlesnių gedimų riziką, prieštarauja sąžiningumo kriterijui, neproporcingai sunkina pirkėjo padėtį ir pažeidžia vartotojo interesus. Pažymėjo, kad nors ir Ieškovas turėjo galimybę patikrinti automobilį savo pasirinktame servise, tačiau jis, kaip vartotojas, neturi būti atsakingas už tai, kad tas servisas nenustatė automobilio variklio pakeitimo, to variklio nesuderinamumo su šiuo automobiliu fakto. Automobilio variklio pakeitimas ir su tuo susiję gedimai teismo buvo pripažinti paslėptais daikto trūkumais, kurie, kaip ir šiuo atveju, vartotojui (Ieškovui) paaiškėjo ne iš karto. Teismo nuomone, automobilio esminis trūkumas - variklio nesuderinamo su tuo automobiliu pakeitimo faktas, sprendžiant iš 2011 m. rugsėjo 26 d. sąskaitos – faktūros, išrašytos įmonės „Colligon“ Atsakovui, turėjo būti žinomas Atsakovui ir kurio, labai tikėtina, iniciatyva, buvo pakeistas automobilio variklis, nes be šio remonto automobilis negalėjo būti eksploatuojamas, ką sąskaitoje ir nurodė įmonė „Colligon“. Atsakovas (pardavėjas), nesuteikęs Ieškovui (pirkėjui) informacijos apie esminį daikto defektą, turi atlyginti pirkėjui dėl to padarytus nuostolius ir pirkėjas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, tačiau visais atvejais turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Ginčo sprendime nurodyta, kad Ieškovas pateikė įrodymus apie UAB ,,Multiservisas“ pasiūlymą, pagal kurį naudoto automobilio Honda Civic reikiamas Ieškovo automobiliui variklis N22A2 kainuotų 3 000 Lt plius PVM. Taip pat pateikė UAB „Veho“ pasiūlymą, pagal kurį automobilio Honda Civic variklio pakeitimo su detalėmis darbai kainuotų 2 701,79 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, Ieškovui nuostoliams atlyginti pirmosios instancijos teismas priteisė 6 300 Lt (3 600+2700). Taip pat iš Atsakovo Ieškovui priteisė 265 Lt už variklio diagnostiką, kaip būtiną veiksmą automobilio gedimams nustatyti. Apylinkės teismas pripažino, kad Atsakovas, parduodamas automobilį Honda Civic Ieškovui, neatskleidė esminio daikto trūkumo, neprisiėmė jokios atsakomybės už daikto su sudėtingais mechanizmais galimo gedimo riziką, kuo pažeidė Ieškovo, kaip vartotojo teises. Todėl Ieškovas negalėjo tinkamai naudotis daiktu, nes netikėtai sumažėdavo automobilio variklio traukos jėga, dėl ko Ieškovui tekdavo ir sustoti kelyje. Tai turėjo reikšmės Ieškovui, jis neabejotinai patyrė nepatogumų, kurių galimai nebūtų turėjęs, jei Atsakovas laiku būtų suteikęs būtiną informaciją apie esminį automobilio trūkumą. Todėl teismas Ieškovui priteisė 200 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

6Apeliaciniame skunde Atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš Ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog Ieškovui tik po 8 mėnesių automobilio eksploatacijos paaiškėjo esminis automobilio trūkumas - kad yra pakeistas į neoriginalų automobilio variklis. Su tokia teismo išvada nesutiktina. Nepaisant aplinkybės, jog nebuvo įrodytas Atsakovo žinojimas ar jo galimas prisidėjimas prie variklio pakeitimo, byloje nebuvo pateikta įrodymų dėl to, ar Ieškovo įsigytame automobilyje negalėjo būti įstatytas ir naudojamas kitas variklis, t. y. toks koks yra šiuo metu. Teismui nebuvo pateikti gamintojo norminiai dokumentai, iš kurių matytųsi, jog automobilyje turi būti įstatytas būtent variklis N22A2 bei negali būti naudojamas analogiškas dyzelinis variklis N22A1. Be to, Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, o teismas priimdamas sprendimą nenurodė, kuo remiantis buvo konstatuota, jog Ieškovo automobilio variklis veikia blogai ir kartais užgesta būtent dėl to, jog variklis nėra originalus, t. y. ar gedimo priežastis buvo tiesiogiai susijusi su ne to pavadinimo varikliu pakeitimo faktu ar vožtuvų gedimas buvo sąlygotas netinkamų eksploatavimo sąlygų. Taigi, byloje nebuvo nustatytas priežastinis ryšys dėl pakeisto variklio ir UAB „Veho“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. važtaraštyje nurodytų techninių problemų. Byloje aukščiau paminėtų variklio gedimo priežasčių Ieškovas neįrodinėjo, jos teismo posėdyje nebuvo tirtos. Todėl laikytina, kad esant tokioms nepaneigtoms aplinkybėms, kurios patvirtina, jog automobilis buvo perduotas kokybiškas, o trūkumai atsirado ir automobilio techninės charakteristikos pablogėjo praėjus protingam laiko tarpui (8 mėn.) nuo Sutarties sudarymo dienos, Atsakovo atžvilgiu negalėjo būti taikomas CK 6.363 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos, dėl ko teismo sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovo manymu, teismas, pripažindamas nesąžininga Sutarties sąlygą, nesilaikė proporcingumo principo reikalavimo, ir buvo paisoma vien tik Ieškovo kaip vartotojo teisių, suabsoliutintos jo teisės. Byloje nebuvo ginčo dėl to, jog Sutarties sąlygą, numatančią, jog pirkėjas detaliai susipažino su perkamo naudoto automobilio mechanizmų technine būkle, aptarė tai su pardavėju ir prisiima visą ar ankstesnio automobilio naudojimo bei vėliau galimai atsirasiančių automobilio gedimų riziką, Ieškovas įgyvendino, t. y. jis realiai savo nuožiūra patikrino automobilį savo pasirinktame automobilių servise Vilniuje. Ieškovas įgyvendinamas šią savo teisę, rėmėsi kvalifikuotų specialistų pagalba, tad akivaizdu, jog jo atžvilgiu Sutarties sąlyga buvo sąžininga, atitiko faktines aplinkybes bei buvo proporcinga Ieškovo atsakomybei. Pažymėjo, kad teismas naikindamas Sutarties sąlygą prieštaravo ir savo paties sprendimo motyvui, kuriuo pripažino, kad ir Ieškovui turi tekti tam tikra naudoto daikto galimų trūkumų atsiradimo rizika, nes, jis kaip vartotojas turėjo tinkamai įvertinti aplinkybę, kad iš Atsakovo perka naudotą automobilį. Teismas vertindamas Ieškovo patirtą žalą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šioje byloje teismas vertindamas šalių pateiktus įrodymus dėl keičiamo variklio kainos ir variklio pakeitimo darbų vertino pagal kriterijus visiškai nesusijusius su įrodinėjimo vertinimo taisyklėmis. Teismas sprendime nurodė, kad vertindamas duomenis apie naudoto Honda Civic variklio ir jo pakeitimo kainas, vadovavosi tik Ieškovo pateiktais įrodymais, motyvuodamas Ieškovo, kaip vartotojo interesų gynimu. CPK nenumato ir nesuteikia ypatingo statuso proceso šalies - vartotojo – pateiktiems įrodymams. Be to, UAB „Veho” pasiūlymas, pagal kuri automobilio Honda Civic variklio pakeitimo su detalėmis darbai kainuotų 2 701, 79 Lt, negalėjo būti šioje byloje pripažintas tinkamu įrodymu, kadangi buvo pateiktas juridinio asmens, neturinčio patirties keičiant variklius. Pažymėjo ir tai, jog žala atlyginama vadovaujantis teismo sprendimo dieną galiojančiomis kainomis. Tačiau priimdamas sprendimą teismas vadovavosi žymiai senesniu ir vien tik Ieškovo pateiktu 2013 m. vasario 14 d. UAB „Multiservisas“ pasiūlymu, pagal kurį naudoto automobilio Honda Civic reikiamas Ieškovo automobiliui variklis N22A2 kainuotų 3 000 Lt plius PVM. Be to, Atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai Ieškovui priteisė neturtinę žalą, tam nebuvo nei jokio faktinio pagrindo, nei šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų.

7Atsiliepime į apeliacinį skundą Ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad kaip įrodymus, kad automobilis turi esminį trūkumą, t. y. automobilio variklis yra pakeistas, Ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos išvadą ir įgalioto Honda atstovo Lietuvoje UAB „Veho“ važtaraštį. Be to, 2013 m. kovo 26 d. šalys, vykdydamos teismo nutartį, nuvyko į Atsakovo pasirinktą autoservisą „Nippon Auto“ automobilio patikrinimui. Šis autoservisas taip pat pripažino, kad automobilis nėra tinkamas eksploatavimui. Kaip įrodymus, kad variklis buvo pakeistas iki Ieškovui įsigyjant automobilį, Ieškovas pateikė pirmosios automobilio savininkės E. B. rašytinį liudijimą. Tarp įmonės „Collignon“ ir Atsakovo įmonės sudarytoje ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyta sąlyga, kad įmonė „Collignon“ Atsakovui automobilį parduoda su defektu, kurio Atsakovui neištaisius, automobilis negali būti eksploatuojamas. Ši sutarties sąlyga paneigia Atsakovo teiginius, kad jis nieko nežinojo apie automobilio defektą. Visos šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės prieštarauja Atsakovo teiginiams, kad apie automobilio defektą jis nežinojo, kad variklio jis nekeitė ir kad variklį pasikeitė pats Ieškovas. Vertinant Atsakovo teiginį, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Ieškovui tik po 8 mėnesių automobilio eksploatacijos, paaiškėjo esminis automobilio trūkumas, pasakytina, kad, įrodžius, jog automobilio trūkumas atsirado iki Ieškovui įsigyjant automobilį, automobilio trūkumo paaiškėjimo data šiuo atveju netenka prasmės. Pastebėjo, kad defektas galėjo paaiškėti ir gerokai anksčiau, o tiksliau - automobilio pirkimo-pardavimo sutarties dieną, nes įprastomis aplinkybėmis automobilio prietaisų skydelyje užsidega indikatoriai, informuojantys apie variklio darbo nesklandumus. Tačiau defektas nebuvo pastebėtas 8 mėnesius dėl to, kad, kaip išaiškino UAB „Veho“ specialistai, automobilio kompiuterio programinė įranga, valdanti variklio modulį, nebuvo originali, o specialiai perrašyta tokiu būdu, kad įmontuotas neoriginalus variklis veiktų ir kad automobilio prietaisų skydelyje nebūtų rodomi pranešimai ir perspėjimai apie kai kuriuos variklio darbo nesklandumus ir gedimus. Nurodė, kad byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštarauja Atsakovo apeliaciniame skunde pateiktas teiginys, kad teismui nebuvo patekti gamintojo norminiai dokumentai, iš kurių matytųsi, jog automobilyje Honda Civic turi būti įstatytas būtent variklis N22A2, bet negali būti naudojamas N22A1 variklis. Teismui buvo pateikti ginčo automobilio gamyklinis automobilio pažymėjimas bei Automobilio EB Atitikties liudijimas, kuriuose nustatyta, jog automobilio komplektaciją atitinkantis automobilio modelis yra N22A2. Be to, iš UAB „Veho“ specialistų išvados matyti, jog įstatyto N22A1 modelio variklio ir 2006 metų Honda Civic automobilio derinys jokiu būdu nėra analogiškas tokiam pat automobiliui su originaliu, N22A2 modelio varikliu. Kitas autorizuotas Honda atstovas Lietuvoje UAB „Nippon Auto“, abiems šalims dalyvaujant, atsisakė išduoti Atsakovui pažymą, kad ginčo automobiliui yra tinkamas N22A1 variklio modelis. Ieškovas sutiko su teismo sprendime padaryta išvada, kad ginčijama Sutarties sąlyga prieštarauja sąžiningumo kriterijams, neproporcingai sunkina pirkėjo padėtį ir pažeidžia vartotojo interesus. Teigia, kad su automobilio technine būkle supažindinti ir žodžiu su Ieškovu aptarti jo būklę pareigą turėjo pardavėjas (Atsakovas). Anot Ieškovo, teismas pagrįstai vadovavosi jo, o ne Atsakovo pateiktomis variklių kainomis, kadangi vertinant naudoto variklio kainą, yra logiška pasirinkti kainą tokio naudoto variklio, kuris savo charakteristikomis ir kokybe yra panašiausias į tą, kurį Ieškovas pagrįstai tikėjosi įsigyti ir kurį pardavėjas leido manyti esant automobilyje įsigijimo metu. Atsakovo teismui pateiktame variklio pirkimo pasiūlyme paminėtas tik variklio modelis ir kaina. Esant tokioms aplinkybėms, Ieškovas teigia, kad Atsakovo pateiktas apeliacinis skundas turi būti atmestas.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjant apeliacinį skundą nurodytų nuostatų laikomasi ir skundas nagrinėjamas apelianto nurodytose ribose, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10Byloje nustatyta, kad Ieškovas su Atsakovu 2011 m. lapkričio 18 d. sudarė automobilio Honda Civic, valst. Nr. ( - ) pagaminto 2006 m. birželio 26 d., kėbulo Nr. SHHFK37606UO17400(01), pirkimo-pardavimo sutartį (Sutartis) ( I t., b. l. 42). Ieškovo 2012 m. rugpjūčio 3 d. inicijuotos variklio diagnostikos metu paaiškėjo, kad nupirktas automobilis turi trūkumų: pakeistas variklis, kuris jau buvo ardytas, nefunkcionuoja alyvos davikliai, stringa vožtuvai ir pan. (I t., b. l. 43). 2012 m. rugpjūčio 9 d. Ieškovas kreipėsi į Atsakovą su pretenzija dėl netinkamos kokybės automobilio, prašydamas neatlygintinai pašalinti automobilio trūkumus (I t., b. l. 45-48). Atsakovas atsisakė tenkinti Ieškovo prašymą (I t., b. l. 49-50). 2012 m. spalio 17 d. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į Atsakovą su pretenzija dėl netinkamos kokybės automobilio (I t., b. l. 51-56). Atsakovui netenkinus pretenzijos, Ieškovas kreipėsi į teismą dėl Sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir nuostolių atlyginimo.

11Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl Atsakovo pareigos atlyginti Ieškovo išlaidas įsigyto daikto trūkumams ištaisyti ir ar pagrįstai tenkino Ieškovo reikalavimą dėl Sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga.

12Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tarp šalių buvus sudarytą vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Pagal vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, privalo perduoti pirkėjui – fiziniam asmeniui, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti sutartyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį daiktą, o jei jie sutartyje neaptarti – daiktą, atitinkantį įprastus reikalavimus (CK 6.329 – 6.343, 6.350 straipsniai), kurie detalizuojami CK 6.333 ir 6.363 straipsniuose įtvirtinant daikto kokybės kriterijus: pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktą, kuris atitiktų daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus, būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį ir ne blogesnės kokybės, negu galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės (CK 6.363 straipsnis).

13CK 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Vadinasi, pagal šioje normoje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę būtent pirkėjui (šioje byloje – Ieškovui) tenka pareiga įrodyti, kad daikto kokybės trūkumas buvo jau nuosavybės teisės perėjimo metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Pažymėtina, jog ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė analogiškai aiškinama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Vadovaujantis CK 6.363 straipsniu, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo daikto trūkumų pašalinimo išlaidas. Kadangi pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu pirkėjo teisių gynimo būdu tik tuo atveju, jeigu pardavėjas netinkamai įvykdė savo pareigą perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar Atsakovas tinkamai įvykdė minėtą pareigą.

14Anot Atsakovo, Ieškovas neįrodė, kad Atsakovas jam pardavė netinkamos kokybės daiktą, taip pat byloje nebuvo įrodytas Atsakovo žinojimas, jog parduotoje mašinoje naudojamas netinkamas variklis, ar jo galimas prisidėjimas prie variklio pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas šį Atsakovo teiginį atmeta kaip nepagrįstą. Iš EB atitikties liudijimo matyti, kad Honda Civic, kėbulo Nr. SHHFK37606UO17400 savo komplektacijoje privalo turėti variklį N22A2 (I t., b. l. 98). Bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju automobilis sugedo jau po jo perdavimo Ieškovui (pirkėjui), jam apie 8 mėnesius jį eksploatuojant. 2012 m. rugpjūčio 3 d. variklio diagnostikos metu buvo nustatyti nupirkto automobilio defektai, tarp kurių - pakeistas variklis (N22A1 vietoje N22A2 (I t., b. l. 43). Ieškovas, gindamas savo poziciją, teismui pateikė E. B., ankstesniosios Honda Civic automobilio savininkės, raštą, kuriame nurodyta, kad 2011 m. rugpjūtį, mašinoje nepataisomai sugedo variklis, todėl ji automobilį su sugedusiu varikliu už 5 400 Eur pardavė prekiautojui, kuris specializuojasi sugedusių automobilių prekyboje „Collignon“ (I t., b. l. 89). 2011 m. rugsėjo 26 d. automobilis už 5 300 Eur buvo parduotas Atsakovui (I t., b. l. 92). Automobilio pardavimo sąskaitoje-faktūroje Nr. 110909 nurodyta, kad transporto priemonė su defektu, ir ji negali būti eksploatuojama iki kol pirkėjas neatliks remonto darbų (I t., b. l. 92). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad automobilis Atsakovui buvo parduotas su trūkumais, kurių nepašalinus, transporto priemonės eksploatuoti negalima. Akivaizdu, kad pirkdamas automobilį, Atsakovas pasidomėjo, kokius defektus turi transporto priemonė. Kadangi Atsakovas byloje nenurodė, su kokiais defektais buvo nupirktas minėtas automobilis, o E. B. raštas patvirtina būtent variklio gedimą, manytina, kad Atsakovas automobilį iš „Collignon“ nupirko su variklio defektu, ir jį pirkdamas apie tai žinojo. Teismas nagrinėjamu atveju pažymi, kad minėta išvada padaryta vadovaujantis CPK 185 straipsniu, numatančiu, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

15Nustačius, kad Atsakovas automobilį iš „Collignon“ nusipirko jau su variklio defektu, ir šiems defektams paaiškėjus po automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo su Ieškovu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad parduoto daikto trūkumai ir pirkėjo teisėto lūkesčio pažeidimas buvo atsiradę iki automobilio nuosavybės teisės perėjimo Ieškovui momento, dėl ko pirkėjas (Ieškovas) turi teisę reikalauti, kad pardavėjas (Atsakovas) atlygintų pirkėjo daikto trūkumų pašalinimo išlaidas (CK 6.363 straipsnio 5 dalis). Susipažinus su Atsakovo pateiktais įrodymais pripažintina, kad Atsakovas byloje neįrodė, jog nustatyti automobilio trūkumai atsirado dėl to, kad Ieškovas pažeidė jo naudojimo taisykles, jog Ieškovas, pirkdamas automobilį, žinojo arba galėjo žinoti apie šiuos trūkumus arba trūkumai atsirado dėl kitokių aplinkybių, galinčių riboti profesionalaus pardavėjo (Atsakovo) objektyviąją civilinę atsakomybę.

16Be to, Atsakovas neteisus apeliaciniame skunde nurodęs, kad byloje nebuvo nustatytas priežastinis ryšys dėl pakeisto variklio ir 2012 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Veho“ važtaraštyje nurodytų automobilio trūkumų. Minėtame važtaraštyje nurodyta, kad dėl variklio neatitikimo blogai veikia kuro purkštukai, davikliai nerodo alyvos slėgio, dėl ko galimas variklio gedimas; sprendžiant problemas pirmiausia reikia sumontuoti tinkamą variklį, kitu atveju remontas negalimas (I t., b. l. 43). 2012 m. spalio 5 d. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus rašte pažymėta, kad Inspekcija neturi pagrindo abejoti automobilių Honda gamintojo atstovo UAB „Veho“ 2012 m. rugpjūčio 3 d. išvada (I t., b. l. 57-58). Šie įrodymai suponuoja išvadą, kad pagrindine automobilio gedimo priežastimi buvo netinkamas variklis, kuriam esant atsirado kiti automobilio trūkumai, o ne natūralus transporto priemonės detalių nusidėvėjimas, kaip deklaratyviai teigia Atsakovas. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti UAB „Veho“ kompetencija teikiant nuomonę dėl automobilio gedimo. Nors UAB „Veho“ ir nurodė, kad jis retai atlikdavo variklio keitimo darbus, dėl ko jam sunku atsakyti, kokių reikės mazgų keičiant variklį, tačiau ši aplinkybė neįrodo UAB „Veho“, Honda įgalioto atstovo, kompetencijos trūkumo atliekant variklio keitimo darbus ir teikiant nuomonę apie automobilio gedimus, jų priežastis.

17Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.188 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktais, pripažinęs Sutarties sąlygą, kad „Pirkėjas, prieš pasirašant šią sutartį su perkamo naudoto automobilio, jo mechanizmų technine būkle yra detaliai susipažinęs, su pardavėju žodžiu aptaręs, todėl automobilį priima tokį, koks jis yra sutarties sudarymo momentu ir galimų ankstesnio naudojimo defektų, taip pat vėlesnių gedimų riziką prisiima sau“, nesąžininga, todėl negaliojančia nuo Sutarties sudarymo momento, gynė išskirtinai Ieškovo, kaip vartotojo, teises, nepaisydamas aplinkybės, kad jis realizavo teisę prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį patikrinti automobilį savo pasirinktame autoservise. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus (silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinė apsauga, sutarties laisvės principo ribojimas). Įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui yra esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punktą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojų interesus, tai yra panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita šalimi tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad vartojimo sutarčių sąlygos, nustatančios neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, yra nesąžiningos ir teismo gali būti pripažintos negaliojančiomis. Tai reiškia, kad negali būti tenkinami tokių sąlygų pagrindu reiškiami reikalavimai ar atsikirtimai. CK 6.327 straipsnio 2 dalis nustato, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą tik tuomet, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. CK 6.327 straipsnio 3 dalis nustato, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. CK 6.328 straipsnyje įtvirtinta ne pirkėjui privaloma daiktų patikrinimo pareiga, o jo teisė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentu dėl Sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, pažymi, kad aplinkybė, jog Ieškovas (pirkėjas) patikrino automobilį servise, ir perkamą daiktą priėmė, neatleidžia Atsakovo (pardavėjo), daikto trūkumų nenurodžiusio sutartyje, ir apie tai nepranešus Ieškovui, nuo pareigos parduoti įprastus transporto priemonei reikalavimus atitinkantį automobilį (CK 6.327 straipsnio 1,2 dalys). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad Atsakovo motyvas dėl Ieškovo pasinaudojimo teise patikrinti perkamą automobilį, kas eliminuoja Atsakovo atsakomybę, neturi įtakos ginčo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

18Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apylinkės teismas, apskaičiuodamas Ieškovo nuostolių sumą, rėmėsi Ieškovo pateiktais įrodymais – UAB „Multiservisas“, UAB „Veho“ pasiūlymais. Atsakovas su tuo nesutinka ir mano, kad teismas privalėjo vadovautis jo pateiktais UAB „Autodeta Ir Ko“ ir UAB „Girama“ komerciniais pasiūlymais, įrodančiais, kad Ieškovo automobilio trūkumus galima pašalinti už žemesnę kainą. Iš UAB „Girama“ 2013 m. balandžio 19 d. komercinio pasiūlymo matyti, kad Atsakovui siūloma įsigyti automobilio Honda Civic 2006 m. variklį už 2 500 Lt (su PVM) (I t., b. l. 157). UAB „Autodeta ir Ko“ pasiūlė Atsakovui variklio keitimo darbus atlikti už 1 168, 86 Lt (I t., b. l. 134). Tuo tarpu UAB „Multiservisas“ nurodė, kad naudoto automobilio Honda Civic reikiamas automobiliui variklis N22A2 kainuotų 3 000 Lt plius PVM (I t., b. l. 153, 161). Pagal UAB „Veho“ pasiūlymą, automobilio variklio keitimo darbai kainuotų 2 701, 79 Lt (I t., b. l. 152). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Ieškovas keletą kartų kreipėsi į Atsakovą su prašymu pašalinti automobilio trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, jog Atsakovas į tai niekaip nereagavo, tokiu būdu praradęs galimybę už jam prieinamą kainą atlikti transporto priemonės remontą. Ieškovui pasikreipus į kompetentingus asmenis dėl automobilio remonto, jis realizavo teisę rinktis, koks subjektas suteiks jam remonto paslaugas. Nors Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad kai kurie autoservisai Ieškovo nupirkto automobilio remonto darbus gali atlikti pigiau, jie nesuteikia pagrindo išvadai, kad Ieškovo pateiktuose pasiūlymuose nurodytos remonto kainos yra nepagrįstos, neprotingos ir sudarančios prielaidą Ieškovo neteisėtam praturtėjimui. Nenustatyta, kad UAB „Veho“ pasiūlyme nurodyti darbai būtų pertekliniai ar nereikalingi keičiant automobilio variklį. Taip pat nėra duomenų, kad UAB „Multiservisas“ siūlomo variklio kaina yra neproporcingai didelė. Ieškovo pasirinkti ūkio subjektai paslaugas ir prekes siūlo už konkrečiai nurodytą kainą ir Ieškovas yra laisvas spręsti, pasinaudoti jų siūlymais ar ne. Ieškovas nėra įpareigotas atlikti savo automobilio remontą už pačią žemiausią kainą. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui iš Atsakovo Ieškovo naudai priteisti transporto priemonės trūkumų šalinimo išlaidas, paskaičiuotas pagal Ieškovo pateiktus UAB „Veho“ ir UAB „Multiservisas“ pasiūlymus. Ginčydamas UAB „Veho“ kompetenciją, Atsakovas nenurodė, kokią variklių keitimo patirtį turi UAB „Autodeta ir Ko“. Be to, kaip minėta anksčiau, byloje nėra pagrindo abejoti UAB „Veho“ kompetencija variklių keitimo srityje tik dėl to, kad ši įmonė nurodė negalinti tiksliai pasakyti, kokių mazgų reikės keičiant variklį.

19Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turinės žalos atlyginimo klausimą, privalėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 5 dalį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Nagrinėjamoje byloje nėra keliamas žalos apskaičiavimo negalimumo klausimas, ir nuostolių dydis grindžiamas šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl prielaidų CK 6.249 straipsnio 5 dalies taikymui nėra.

20Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ieškovo naudai iš Atsakovo priteisė 200 Lt neturtinės žalos atlyginimui, kadangi žalą patyrė Ieškovo sutuoktinė, o ne pats Ieškovas, ir Ieškovas pats kaltas, kad eksploatavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kas atleidžia Atsakovą nuo neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Atsakovas nepagrįstai teigia, kad transporto priemone naudojosi Ieškovo sutuoktinė, o Ieškovas pats nepatogumų dėl techniškai netvarkingo automobilio eksploatacijos nepatyrė. Šio teiginio Atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais. Apylinkės teismas ginčo sprendime nagrinėdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į Ieškovo patirtus nepatogumus įsigijus netinkamos kokybės prekę, į Atsakovo elgesį gaunant Ieškovo pretenzijas su prašymu atlikti automobilio remontą, todėl pagrįstai Ieškovo naudai priteisė 200 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo argumentas, kad techniškai netvarkingos transporto priemonės eksploatavimas atleidžia jį nuo neturtinės žalos atlyginimo, teisiškai nereikšmingas ir minėtos teismo išvados nepaneigia.

21Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

22Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai konstatavo Ieškovo ieškinio pagrįstumą, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti Atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Atmetus Atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas A. R. (toliau – Ieškovas) kreipėsi į teismą ir galutinai... 3. Atsiliepime į ieškinį Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 4. Išvadą teikianti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ir 2013... 6. Apeliaciniame skunde Atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013... 7. Atsiliepime į apeliacinį skundą Ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės... 8. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 10. Byloje nustatyta, kad Ieškovas su Atsakovu 2011 m. lapkričio 18 d. sudarė... 11. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 12. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tarp šalių buvus sudarytą... 13. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pardavėjas atsako už daikto... 14. Anot Atsakovo, Ieškovas neįrodė, kad Atsakovas jam pardavė netinkamos... 15. Nustačius, kad Atsakovas automobilį iš „Collignon“ nusipirko jau su... 16. Be to, Atsakovas neteisus apeliaciniame skunde nurodęs, kad byloje nebuvo... 17. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.188... 18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apylinkės teismas, apskaičiuodamas... 19. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad pirmosios instancijos... 20. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ieškovo naudai... 21. Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra teisiškai... 22. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 23. Atmetus Atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir 2013...