Byla 2A-1745-480/2012
Dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1017-773/2012 pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Ūkio bankas“ dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas ieškiniu/patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 2-9, 50-58) prašė: 1) pripažinti AB „Ūkio bankas“ vienašališką 2008 m. sausio 15 d. kredito sutarties Nr. KR04-20/07 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio; 2) pripažinti AB „Ūkio bankas“ vienašališką 2008 m. liepos 9 d. kredito sutarties Nr. KR04-390/08 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti 2008 m. sausio 15 d. kredito sutartį Nr. KR04-20/07 ir 2008 m. liepos 9 d. kredito sutartį Nr. KR04-390/08, nes nėra visų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų. Atsakovė, 2008 metais suteikdama ieškovui kaip fiziniam asmeniui daugiau nei pusės milijono litų kreditą, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Abejonių atsakovės sąžiningumu vienašališkai nutraukiant kredito sutartis kelia ir sisteminis kredito sutarčių nuostatų aiškinimas bei analizė. 2008 m. sausio 15 d. kredito sutarties 1.4. punkte nustatyta kredito dalinio grąžinimo terminai ir sumos: nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. kas mėnesį po 1000 Lt iki kiekvieno mėnesio 31 dienos; iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 222 000 Lt. Sistemiškai aiškinant šią sutarties nuostatą konstatuotina, kad suteikdama 280 000 Lt dydžio kreditą atsakovė nustatė ir atitinkamą šio suteikto kredito grąžinimo tvarką, pagal kurią nežymi suteikto kredito dalis grąžinama nuo 2008 m. vasario 29 d. kas mėnesį iki 2012 m. lapkričio 30 d., ieškovui grąžinant kreditą po 1000 Lt per mėnesį, o pagrindinė ir didžioji suteikto kredito dalis, kurios dydis net 222 000 Lt, turės būti grąžinama per mėnesį, t.y. nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tokia sutarties nuostata, kai pagrindinė suteikto kredito dalis privalo būti gražinama tik 2012 m. gruodžio 31 d., suponuoja prielaidą, jog net ir esant įsiskolinimams pagal kredito sutartį, šie įsiskolinimai negali būti laikomi esminiais, nes atsakovė, rengusi ir pateikusi pasirašyti kredito sutartis, pati patvirtino, kad pagrindinis suteiktos paskolos gražinimas turi būti įvykdytas tik 2012 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nėra visų aplinkybių, numatytų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje, todėl atsakovė negalėjo vienašališkai nutraukti 2008 m. sausio 15 d. kredito sutartį. Ieškovo pareiga grąžinti jam atsakovės pagal 2008 m. liepos 9 d. kredito sutartį Nr. KR04-390/08 suteiktą kreditą turėjo atsirasti tik 2013 m. birželio 30 d., nes šioje sutartyje jie nesusitarė dėl suteikto kredito grąžinimo dalimis.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu (2 t., b.l. 41-47) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. T. atsakovės AB „Ūkio bankas“ naudai 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisė iš ieškovo V. T. valstybės naudai 24,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

9Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog ieškovas V. T. ir atsakovė AB „Ūkio bankas“ 2008 m. sausio 15 d. sudarė kredito sutartį Nr. KR04-20/07, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovui 280 000 Lt dydžio kreditą (sutarties 1.1 punktas), ieškovas įsipareigojo grąžinti kreditą nustatyta tvarka ir terminais, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d., nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. kas mėnesį po 1000 Lt iki kiekvieno mėnesio 31 d.; iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 222 000 Lt (sutarties 1.4 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad ieškovas už naudojimąsi kreditu mokės atsakovei sutarties 1.6 punkte nustatyto dydžio palūkanas iki kiekvieno mėnesio 31 dienos. Šalys kredito sutarties 1.10.1.1 ir 1.10.1.2 punktais susitarė, kad ieškovas savo prievolių pagal šią sutartį užtikrinimui įkeis jam nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus, esančius ( - ). Pagal kredito sutarties 1.9 punktą kredito paskirtis: skolos UAB „Vaizga“ pagal 2005 m. spalio 14 d. paskolos sutartį Nr. 05/59 LTL refinansavimui. Be to, nustatyta, kad ieškovas V. T. ir atsakovė AB „Ūkio bankas“ 2008 m. liepos 9 d. sudarė kredito sutartį Nr. KR04-390/08, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovui 300 000 Lt paskolą, o ieškovas įsipareigojo ją grąžinti ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 30 d. (sutarties 1.1, 1.3 punktai). Šalys susitarė, kad ieškovas už naudojimąsi kreditu mokės atsakovei sutarties 1.6 punkte nustatyto dydžio palūkanas iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos (sutarties 1.4, 1.5 punktai). Šalys šia sutartimi susitarė, kad ieškovas savo prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeis ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą: pirminiu įkeitimu du gyvenamuosius namus, du sandėlius, pirtį, kitus kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius ( - ) (sutarties 1.10.1 punktas). Šalys taip pat susitarė, kas ieškovas įkeis 231,26 kv. m. negyvenamąsias patalpas su 27,33 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpomis, esančias ( - ) (sutarties 1.10.2.1 punktas). Šalys kredito sutarties 1.9 punktu susitarė, kad šio kredito paskirtis: ne daugiau kaip 248 000 Lt – 231,26 kv. m. negyvenamųjų patalpų su 27,33 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpomis, esančiomis ( - ), pirkimui ir remontui; ne daugiau kaip 20 000 Lt V. T. vartojamosios paskolos pagal 2008 m. gegužės 12 d. vartojimo sutartį ir ne daugiau kaip 32 000 Lt vartojamosios paskolos pagal 2008 m. birželio 5 d. vartojimo sutartį refinansavimui. Atsakovė ieškovą 2011 m. vasario 3 d. raštu Nr. 160-03-190 informavo, kad jo įsiskolinimai pagal 2008 m. sausio 15 d. kredito sutartį Nr. KR04-20/07 yra 8180,91 Lt pradelstos paskolos, 6831,37 Lt nesumokėtų palūkanų ir 742,54 Lt nesumokėtų delspinigių, o pagal 2008 m. liepos 9 d. kredito sutartį Nr. KR04-390/08 yra 10 275,57 Lt pradelstos paskolos, 8228,93 Lt nesumokėtų palūkanų ir 1148,46 Lt nesumokėtų delspinigių. Šiuo raštu atsakovė ieškovą įspėjo, kad per dvi savaites nuo šio pranešimo gavimo neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų, bankas bus priverstas minėtas kredito sutartis nutraukti (1 t., b. l. 74). Atsakovė ieškovą 2011 m. vasario 29 d. raštais Nr. 160-03-815 ir Nr. 160-03-816 informavo apie minėtų kredito sutarčių nutraukimą ir pareikalavo grąžinti suteiktus kreditus, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius (1 t., b. l. 77, 78). Ieškovas V. T. kreipėsi į atsakovę AB „Ūkio bankas“ su 2011 m. gegužės 12 d. pretenzija, prašydamas nenutraukti minėtų kredito sutarčių ir apsvarstyti pasiūlymą dėl paskolų modifikavimo. Atsakovė 2011 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 160-03-986, atsakydama į ieškovo pretenziją, pasiūlė ieškovui iki 2011 m. birželio 6 d. padengti nurodytus įsiskolinimus pagal 2008 m. sausio 15 d. kredito sutartį Nr. KR04-20/07 viso 27 406,11 Lt, o pagal 2008 m. liepos 9 d. kredito sutartį Nr. KR04-390/08 viso 22 573,31 Lt, informuodama, kad, neįvykdžius paminėtų reikalavimų iki nustatyto termino, kredito sutartys bus laikomos nutrauktomis ir bus imtasi įstatymuose nustatytų priemonių dėl skolos išieškojimo (1 t., b. l. 41, 42). Ieškovas V. T. 2011 m. birželio 9 d. raštu atsakovę informavo apie atliktus dalinius mokėjimus ir prašė vienašališkai nenutraukti kredito sutarčių (1 t., b. l. 43, 44). Atsakovė AB „Ūkio bankas“ 2011 m. liepos 1 d. raštu Nr. 160-03-1304 ieškovą V. T. informavo, kad atsižvelgdama į tai, jog ieškovas nepriėmė atsakovės pasiūlymų, siekdama apginti pažeistas savo teises, nutraukė 2008 m. sausio 15 d. kredito sutartį Nr. KR04-20/07 ir 2008 m. liepos 9 d. kredito sutartį Nr. KR04-390/08 (1 t., b. l. 69).

10Teismas, vertindamas, ar šalių sudaryta 2008 m. sausio 15 d. kredito sutartis Nr. KR04-20/07 yra vartojimo kredito sutartis, atsižvelgė į tai, kad ieškovas V. T. šią kredito sutartį sudarė skolos UAB „Vaizga“ pagal 2005 m. spalio 14 d. paskolos sutartį Nr. 05/59 LTL refinansavimui, kas numatyta šios sutarties specialiosios dalies 1.9 punkte, ir padarė išvadą, kad ieškovas sutartį sudarė komerciniais tikslais, o ne savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vertindamas, ar šalių sudaryta 2008 m. liepos 9 d. kredito sutartis Nr. KR04-390/08 yra vartojimo kredito sutartis, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas V. T. šią kredito sutartį sudarė 231,26 kv. m. negyvenamųjų patalpų su 27,33 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpomis, esančiomis ( - ), pirkimui ir remontui, 52 000 Lt naudoti kitų kredito sutarčių refinansavimui, o didžiąją dalį kredito 248 000 Lt iš 300 000 Lt ieškovas turėjo teisę naudoti tik minėtų negyvenamųjų patalpų įsigijimui, kurias atsakovei įkeitė. Sprendime įvertinta ir tai, kad ieškovas V. T. nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kas paneigtų išdėstytas aplinkybes, sudarančias pagrindą vertinti, kad šalių sudarytos ginčo sutartys nėra vartojimo kredito sutartys, skirtos ieškovo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Teismas laikė, kad šalių sudaryta 2008 m. sausio 15 d. kredito sutartis Nr. KR04-20/07 ir 2008 m. liepos 9 d. kredito sutartis Nr. KR04-390/08 nėra vartojimo sutartys, todėl ginčo teisiniai santykiai nėra kilę iš vartojimo teisinių santykių ir jiems netaikomos vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančios materialinės teisės normos. Atsakovė, ieškovą 2011 m. vasario 29 d. raštais Nr. 160-03-815 ir Nr. 160-03-816 informuodama apie minėtų kredito sutarčių nutraukimą, kaip nutraukimo pagrindą nurodė 2008 m. sausio 15 d. kredito sutarties Nr. KR04-20/07 13.12 – 13.15 punktus bei 2008 m. liepos 9 d. kredito sutarties Nr. KR04-390/08 14.1 – 14.4 punktus, dėl ko teismas pripažino, kad atsakovė AB „Ūkio bankas“ kredito sutartis nutraukė ne įstatymo dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų pagrindu, o sutarčių pagrindu, ieškovui V. T. kaip kredito gavėjui neįvykdžius prievolių pagal sutartis per atsakovės nustatytą protingą papildomą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas V. T. 2011 m. vasario 3 d. bankui buvo pradelsęs 35 407,78 Lt mokėjimų pagal kredito sutartis, 2011 m. balandžio 29 d. – 43 714,71 Lt, 2011 m. gegužės 23 d. – 49 979,42 Lt, pradelstų mokėjimų suma pastoviai augo, ieškovas V. T. kaip kredito gavėjas skolinių įsipareigojimų per nustatytą protingą terminą neįvykdė, sprendė, kad atsakovė AB „Ūkio bankas“ visiškai pagrįstai nutraukė su ieškovu sudarytas kredito sutartis, ir kad pripažinti šį vienašališką sutarčių nutraukimą negaliojančiu nėra pagrindo (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, kredito sutarčių sąlygos dėl galutinių kredito dalių grąžinimo terminų nepaneigia ieškovo V. T. netinkamo įsipareigojimų vykdymo ir nekeičia teismo padarytų išvadų dėl kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo, nes, kaip nurodyta atsakovės AB „Ūkio bankas“ 2011 m. gegužės 23 d. rašte, ieškovas V. T. pagal 2008 m. sausio 15 d. kredito sutartį Nr. KR04-20/07 kredito nemokėjo nuo 2010 m. gegužės 1 d., palūkanos buvo nemokamos nuo 2010 m. lapkričio 30 d., pagal 2008 m. liepos 9 d. kredito sutartį Nr. KR04-390/08 kreditas nemokamas nuo 2010 m. balandžio 1 d., o palūkanos buvo nemokamos nuo 2011 m. vasario 28 d. Teismas, įvertinęs įsiskolinimo sumą, jos didėjimą, tai, kad dalis kredito įsipareigojimų buvo skirti kitiems kreditams refinansuoti, o taip pat atsižvelgęs į ieškovo V. T. elgesį netinkamai vykdant įsipareigojimus, padarė išvadą, kad atsakovė AB „Ūkio bankas“ pagrįstai gynė savo kaip kreditoriaus teises, vienašališkai nutraukdama kredito sutartis ir nukreipdama skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CPK 558 straipsnio 1 dalis, CK 4.192 straipsnio 1 dalis).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovas V. T. apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 52-57) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas, pažymėdamas, jog ad hoc atvejais atsakovė sutartis nutraukė ne Lietuvos Respublikos CK 6.217 straipsnio, o CK 6.209 straipsnio pagrindu, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės galimybę nutraukti sutartį pagal Lietuvos Respublikos CK 6.209 straipsnį, privalėjo nustatyti, ar šioje byloje nėra aplinkybių, kurioms esant šis nutraukimas būtų negalimas, t. y. nustatyti, ar apelianto neįvykdyta prievolė atsakovei sudaro didelę ar nedidelę pagrindinės prievolės pagal sutartį neįvykdymo dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.193 straipsniu bei sistemiškai aiškinant 2008-01-15 kredito sutarties Nr. KR04-20/07 1.4. punktą, konstatuotina, kad atsakovė, suteikdama 280 000,00 Lt dydžio kreditą ieškovui, nustatė ir atitinkamą šio suteikto kredito grąžinimo tvarką, pagal kurią nežymi suteikto kredito dalis grąžinama nuo 2008-02-29, kas mėnesį iki 2012-11-30 ieškovui grąžinant kreditą po 1000,00 Lt per mėnesį, o pagrindinė (didžioji, esminė) suteikto kredito dalis, kurios dydis - net 222 000,00 Lt, turės būti grąžinama per mėnesį, t. y. nuo 2012-11-30 iki 2012-12-31. Aiškinant kredito sutartį loginiu metodu, konstatuotina, kad pagrindinis atsakovės tikslas iš šios sutarties buvo gauti pajamas palūkanų forma. Pagal byloje esančius duomenis, apeliantas pagal 2008-01-15 kredito sutartį Nr. KR04-20/07 sumokėjo net 91 147,51 Lt palūkanų bei 14 000,00 Lt depozito, todėl atsakovė ieškovo įsiskolinimus galėjo dengti iš sumokėto depozito, tačiau to nepadarė. Be to, apeliantas atsakovei sumokėjo 27 819,09 Lt įmokų, kurios buvo užskaitytos kaip suteikto kredito grąžinimas. Tokia sutarties nuostata, kai pagrindinė suteikto kredito dalis (222 000,00 Lt) privalo būti grąžinama tik 2012-12-31, suponuoja prielaidą, kad net ir esant ieškovo įsiskolinimams pagal kredito sutartį, šie įsiskolinimai negali būti laikomi esminiais, nes atsakovė, rengusi ir pateikusi pasirašyti kredito sutartis, pati patvirtino, kad pagrindinis suteiktos paskolos gražinimas turi būti įvykdytas tik 2012-12-31. Tai reiškia, kad nėra visų aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos CK 6.217 straipsnio 2 dalyje, ir kad buvo aplinkybės, neleidžiančios atsakovei nutraukti kredito sutartį pagal Lietuvos Respublikos CK 6.209 straipsnį, nes apelianto neįvykdytos prievolės suma pagal šią sutartį sudarė nedidelę prievolės neįvykdymo dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Tokiu atveju atsakovė negalėjo vienašališkai nutraukti su ieškovu sudarytą 2008-01-15 kredito sutartį Nr. KR04-20/07. Sistemiškai aiškinant 2008-07-09 kredito sutarties Nr. KR04-390/08 turinį, konstatuotina, kad apeliantas suteiktą kreditą turėjo grąžinti, mokėdamas po 1000,00 Lt kas mėnesį nuo 2008-11-01 iki 2013-06-01, o likusią negrąžinto suteikto kredito 294 000,00 Lt sumą - ne vėliau kaip iki 2013-06-20. Byloje ginčo dėl tokios suteikto kredito grąžinimo tvarkos nebuvo. Loginis šios kredito sutarties turinio aiškinimas suponuoja išvadą, kad pagrindinis atsakovės tikslas sudarant tokio pobūdžio sutartį buvo gauti palūkanas iš šios sutarties, nes pagrindinė suteikiamo kredito grąžinimo data buvo numatyta 2013-06-20. Apeliantas pagal 2008-07-09 kredito sutartį Nr. KR04-390/08 laikotarpiu nuo 2008-07-31 iki 2011-08-30 sumokėjo net 110 115,55 Lt palūkanų, kas reiškia, kad jis pagal šią sutartį atsakovei palūkanų forma sumokėjo net trečdalį kredito sumos, laikotarpiu 2008-11-04 - 2011-10-28 sumokėjo 26 096,42 Lt įmokų kaip suteikto kredito grąžinimą. Be to, jis 2011-12-30 mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovei 3506,67 Lt, 2012-02-20 - 7013,34 Lt bei 2012-03-26 sumokėjo 10 520,01 Lt. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė neturėjo juridinio pagrindo vienašališkai nutraukti šią kredito sutartį.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė (2 t., b.l.69-72) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais: 1) pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tarp šalių kilusį ginčą ir šalių sutartinius santykius, tinkamai nustatė šios kategorijos bylose privalomai įrodinėtinas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines bei proceso teisės normas; 2) pagrįsta ir teisėta teismo išvada, kad nėra pagrindo šalių sudarytas kredito sutartis kvalifikuoti kaip kilusias iš vartojimo teisinių santykių ir ieškovo V. T. prašymu ex officio vertinti, ar sutarčių nutraukimo pagrindai ir sąlygos atitinka sąžiningumo kriterijus. Su šia teismo išvada apeliantas sutiko ir jos neskundžia. Iš 2008-01-15 kredito sutarties Nr. KR04-20/70 ir 2008-07-09 kredito sutarties Nr. KR04-390/08 matyti, kad kredito panaudojimo tikslas nėra susijęs su vartojimo teisiniais santykiais, kadangi suteiktas kreditas buvo naudojamas ne vartojimo reikmėms, o skolininko/apelianto verslo tikslais; 3) sistemiškai aiškinant CK 6.217 straipsnio bei CK 6.209 straipsnio nuostatas sąryšyje su faktinėmis bylos aplinkybėmis, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apelianto pozicija, kad jis iš dalies vykdė savo skolinius įsipareigojimus bankui, sumokėjo 91 747,51 Lt palūkanų ir 14 000 Lt depozito, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vienašalio banko sprendimo nutraukti kredito sutartis pagrįstumo. Apeliantas 2011-04-29 banko raštu Nr. 160-03-816 ir raštu Nr. 160-03-815 buvo įspėtas apie tai, jog pažeidė prievolių įvykdymo terminus, jam buvo pranešta apie kreditoriaus valią nutraukti ginčo sutartis, be to, 2011-05-23 raštu Nr. 160-03-986 bankas suteikė ieškovui papildomą 10 dienų terminą pradelstiems įsipareigojimams sumokėti, tačiau V. T. skolos nepadengė, per nustatytą papildomą terminą nepadarė nei vienos įmokos; 4) šiuo atveju prievoliniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi daugiau nei vienerius metus, apeliantas dalinius prievolės grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminus pažeidinėjo nuolat ir piktybiškai, tokiais veiksmais pažeisdamas kredito sutarčių įsipareigojimus; 5) paskolos gavėjas/apeliantas nevykdė esminių sutartinių savo įsipareigojimų grąžinti paskolos dalis sutartu grafiku bei mokėti palūkanas, todėl bankas, vadovaudamasis kredito sutarčių nuostatomis bei CK 6.209 str. 1 d., CK 6.217 str. 3 d., nustatė kredito gavėjui papildomą terminą, per kurį jis turėjo įvykdyti neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus. Apeliantui neįvykdžius prievolių iki banko pranešime nustatyto termino, vėliau iki papildomai nustatyto termino, bankas informavo, kad ginčo kreditavimo sutartys bus nutrauktos. Toks banko elgesys yra sąlygotas įstatymo - siekdamas įgyvendinti materialiosios teisės normoje (CK 4.192 str. 1 dalyje) nustatytas priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto sąlygas, kreditorius turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, kad sutartis yra tinkamai nutraukta. V. T. nepadengus įsiskolinimo, bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 - osios apylinkės teismą dėl priverstinio skolos ieškojimo ypatingosios teisenos tvarka. V. T. pateikus skundus dėl hipotekos teismo priimtų nutarčių pagrįstumo ir juose keliant tuos pačius klausimus, kaip ir ieškinyje dėl kredito sutarčių nutraukimo pagrįstumo, Vilniaus apygardos teismas 2012-03-27 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2S-796-34/2012) ir 2012-05-25 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2S-795-340/2012) išsamiai pasisakė tiek dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo, tiek dėl kredito sutarčių nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo. Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo pakartotinai spręsti klausimą dėl banko vienašališko kredito sutarčių nutraukimo pagrįstumo (CPK 293 str. 1 d. 3 p., 279 str. 4 d.); 6) apeliantas yra nemokus, kredito sutarčių pažeidimas tęsėsi daugiau kaip 400 dienų, kas patvirtina kredito sutarčių neįvykdymo rizikos akivaizdumą. Kredito sutarties pažeidimo atveju banko nuostoliai yra ne tik tiesiogiai nesumokėtos periodinės įmokos, bet ir suformuoti atidėjiniai. Bankas gavo tai, kas jam priklausė pagal sandorio esmę, todėl aplinkybe, kad mokėtų palūkanų suma yra labai didelė, taip pat neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutartinių prievolių dalį, grįsti neteisėtą sutarties nutraukimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, apeliantas savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas nevykdė piktybiškai ir nuolat (daugiau nei vienerius metus), nedėjo jokių pastangų abipusiai su banku spręsti susidariusias finansinių įsipareigojimų nevykdymo problemas, ignoravo derybinio susirašinėjimo metu banko teiktus pasiūlymus dėl susidariusios situacijos išsprendimo galimybės, kas leidžia daryti išvadą, kad apelianto nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

16Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. T. ir atsakovė akcinė bendrovė Ūkio bankas 2008 m. sausio 15 d. sudarė kredito sutartį Nr. KR04-20/07, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovui 280 000 Lt dydžio kreditą (Sutarties 1.1 punktas) skolos UAB „Vaizga“ pagal 2005 m. spalio 14 d. paskolos sutartį Nr. 05/59 LTL refinansavimui (sutarties 1.9 p.); ieškovas įsipareigojo grąžinti kreditą nustatyta tvarka ir terminais, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d., nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. grąžinti kas mėnesį po l 000 Lt iki kiekvieno mėnesio 31 d.; iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 222 000 Lt (sutarties 1.4 punktas) ir už naudojimąsi kreditu mokėti atsakovei sutarties 1.6 punkte nustatyto dydžio palūkanas iki kiekvieno mėnesio 31 dienos (t. 1, b. l. 22-32). Ieškovas V. T. ir atsakovė AB Ūkio bankas 2008 m. liepos 9 d. sudarė kredito sutartį Nr. KR04-390/08, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovui 300 000 Lt paskolą, kurios paskirtis -ne daugiau kaip 248 000 Lt – 231,26 kv. m. negyvenamųjų patalpų su 27,33 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpomis, esančiomis ( - ), pirkimui ir remontui, ne daugiau kaip 20 000 Lt V. T. vartojamosios paskolos pagal 2008 m. gegužės 12 d. Vartojimo sutartį ir ne daugiau kaip 32 000 Lt vartojamosios paskolos pagal 2008 m. birželio 5 d. Vartojimo sutartį refinansavimui (sutarties 1.9 p.); o ieškovas įsipareigojo ją grąžinti ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 30 d. (sutarties 1.1, 1.3 punktai) ir mokėti atsakovei už naudojimąsi kreditu sutarties 1.6 punkte nustatyto dydžio palūkanas iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos (sutarties 1.4, 1.5 punktai)( (t. 1, b. l. 12). Ši sutartis buvo papildyta 2008 m. rugsėjo 11 d. Susitarimu Nr. 1(t.1, b.l. 100). Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra.

17Ieškovas neskundžia sprendimo dalies dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo ginčo teisiniams santykiams taikyti vartojimo sutartis reglamentuojančias teisės normas (CK 6.188 str.). Be to, kurias kaip naujus įrodymus priėmė apeliacinės instancijos teismas ir kurios pirmosios instancijos teisme negalėjo būti pateiktos (CPK 314 str.), Vilniaus apygardos teismas tiek 2012 m. kovo 27 d. nutartyje (Civ. byla Nr. 2S-796-464/2012) ( t. 2 b.l. 74-78), tiek 2012 m. gegužės 25 d. nutartyje (Civ. byla Nr. 2S-795-340/2012,) ( t. 2 b.l. 79-83), jau yra pripažinęs, kad 2008-07-09 kredito sutartį Nr. KR04-390/08, papildytą 2008-09-11 susitarimu Nr. 1, bei 2008-01-15 kredito sutartį Nr. KR04-20/07 nėra pagrindo kvalifikuoti kaip kilusias būtent iš vartojimo teisinių santykių ir ex officio vertinti, ar nagrinėjamos kredito sutarčių nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos atitinka sąžiningumo kriterijus (CK 6.188 str.), o nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) aplinkybių kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.).

18Atmestini apelianto argumentai, kad vienašališkam sutarties nutraukimui nėra visų aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos CK 6.217 straipsnio 2 dalyje, ir kad buvo aplinkybės, neleidžiančios atsakovei nutraukti kredito sutartį pagal Lietuvos Respublikos CK 6.209 straipsnį.

19Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, tai įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2009).

20Šalių sudarytos 2008 m. sausio 15 d. Kredito sutarties Nr. KR04-20/07 (toliau - 2008-01-15 Kredito sutartis)13.12 punktas suteikė AB Ūkio bankui teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei kredito gavėjas pradelsia bet kurį mokėjimą ar jo dalį pagal Sutartį. Vienašališka sutarties nutraukimo tvarka reglamentuota Sutarties 13.14 punkte. Analogiška nuostata įtvirtinta ir 2008 m. liepos 09 d. Kredito sutarties Nr. KR04-390/08 (toliau – 2008-07-09 Kredito sutartis) 14.1 punkte, kuris numato bankui teisę vienašališkai ne ginčo tvarka nutraukti Sutartį, nesikreipiant į teismą, kredito gavėjui pradelsus bet kurį mokėjimą ar jo dalį pagal Sutartį. Apie vienašališką sutarties nutraukimą bankas informuoja kredito gavėją raštišku pranešimu prieš 15 dienų (Sutarties 14.3 p.).

21Nagrinėjamu atveju AB Ūkio bankas vienašališkai nutraukė su ieškovu V. T. sudarytas kredito sutartis tuo pagrindu, kad ieškovas pažeidė 2008-01-15 Kredito sutarties 4.12 punkte bei 2008-07-09 Kredito sutarties 5.1 punkte nustatytą pareigą laikantis mokėjimo terminų grąžinti mokėtiną kredito dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovą 2011-02-03 raštu Nr. 160-03-190 informavo, kad jo įsiskolinimai pagal 2008 m. sausio 15 d. kredito sutartį Nr. KR04-20/07 yra 8 180,91 Lt pradelstos paskolos, 6 831,37 Lt nesumokėtų palūkanų ir 742,54 Lt nesumokėtų delspinigių, o pagal 2008 m. liepos 9 d. kredito sutartį Nr. KR04-390/08 yra 10 275,57 Lt pradelstos paskolos, 8 228,93 Lt nesumokėtų palūkanų ir 1148,46 Lt nesumokėtų delspinigių (t. 1 b.l. 74). Atsakovė ieškovą 2011 m. vasario 29 d. raštais Nr. 160-03-815 ir Nr. 160-03-816 informavo apie minėtų kredito sutarčių nutraukimą ir pareikalavo grąžinti suteiktus kreditus, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius (t. 1, b. l. 77, 78). 2011 m. gegužės 12 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydamas nenutraukti minėtų kredito sutarčių ir apsvarstyti pasiūlymą dėl paskolų modifikavimo. Atsakovė 2011 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 160-03-986 pasiūlė ieškovui iki 2011 m. birželio 6 d. padengti nurodytus įsiskolinimus, pagal 2008 m. sausio 15 d. kredito sutartį Nr. KR04-20/07 viso 27 406,11 Lt, o pagal 2008 m. liepos 9 d. kredito sutartį Nr. KR04-390/08 viso 22 573,31 Lt, informuojant, kad neįvykdžius paminėtų reikalavimų iki nustatyto termino kredito sutartys bus laikomos nutrauktomis ir bus imtasi įstatymuose nustatytų priemonių dėl skolos išieškojimo (t. 1, b. l. 41, 42). Ieškovas V. T. 2011 m. birželio 9 d. raštu atsakovę informavo apie atliktus dalinius mokėjimus ir prašė vienašališkai nenutraukti kredito sutarčių (t. 1, b. l. 43, 44). Atsakovė AB Ūkio bankas 2011 m. liepos 1 d. raštu Nr. 160-03-1304 ieškovą V. T. informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nepriėmė atsakovės pasiūlymų, siekdamas apginti pažeistas savo teises, bankas (atsakovė) nutraukė 2008 m. sausio 15 d. kredito sutartį Nr. KR04-20/07 ir 2008 m. liepos 9 d. kredito sutartį Nr. KR04-390/08 (t. 1, b. l. 69). Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas V. T. 2011-02-03 bankui buvo pradelsęs 35 407,78 Lt mokėjimų pagal kredito sutartis, 2011-04-29 – 43 714, 71 Lt, 2011-05-23- 49 979, 42 Lt, rodo, kad pradelstų mokėjimų suma nuolat augo, ir leidžia daryti išvadą, kad ieškovas dalinius kredito grąžinimo, palūkanų mokėjimo terminus pažeidinėjo nuolat. Taigi byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovas pažeidė prisiimtus įsipareigojimus kredito dalinių grąžinimo terminais sugrąžinti bankui Sutartyje nurodytas kredito dalis, todėl vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 d. ir 2008-01-15 Kredito sutarties 13.12, 4.12, 1.4 punktais bei 2008-07-09 Kredito sutarties 14.1, 5.1 punktais ir 1.3 punktu, pakeistu 2008-09-11 Susitarimo Nr. 1, atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartis. Pažymėtina, kad ir atsakovės raštų ieškovui turinys apie ieškovo įsiskolinimus bankui patvirtina atsakovės vienašalį kredito sutarčių nutraukimą paminėtu pagrindu. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pripažino, kad atsakovė AB Ūkio bankas kredito sutartis nutraukė ne įstatymo dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo pagrindu, o sutarčių pagrindu (CK 6.217 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai dėl kitų vienašališkų sutarties nutraukimo pagrindų - CK 6.217 str. 3 d., 6.209 str., kad kredito sutartys vienašališkai buvo nutrauktos ieškovui V. T. kaip kredito gavėjui neįvykdžius prievolių pagal sutartis per atsakovės nustatytą protingą papildomą terminą, ginčo sprendimui nėra reikšmingi. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos tik tuomet, kai sutartis yra nutraukiama dėl esminio sutarties pažeidimo, nenumatyto sutartyje. Nagrinėjamu gi atveju šalys sutartyje nurodė konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus, todėl aiškinimasis, ar šie pagrindai atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus esminio sutarties pažeidimo požymius, paneigia šalių teisę sutartyje numatyti konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus (CK 6.217 str. 5 d.). Apelianto argumentas, kad byloje neišaiškinta aplinkybė, ar jo neįvykdyta prievolė atsakovui sudaro didelę ar nedidelę pagrindinės prievolės pagal sutartį neįvykdymo dalį, kolegijos nuomone, neturi esminės reikšmės kredito sutarčių nutraukimui, nes ginčo atveju yra aktualus dalinio mokėjimo ar jo dalies pradelsimas.

22Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

23Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo (apelianto) atsakovei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas) (CPK 93 str. 1 d. 98 str. ). Atsižvelgiant į tai, kad ta pati atsakovės atstovė rengė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovės prašomos priteisti 2500 Lt išlaidos už teisines paslaugas mažintinos ir priteistinos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.11 p. ir 2 p. nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą – 1200 Lt.

25Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš ieškovo V. T., a.k. ( - ) atsakovės akcinės bendrovės Ūkio bankas, kodas 112020136, naudai 1200,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas ieškiniu/patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 2-9, 50-58) prašė: 1)... 6. Nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti 2008 m.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu (2 t., b.l.... 9. Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog ieškovas V. T. ir atsakovė AB „Ūkio... 10. Teismas, vertindamas, ar šalių sudaryta 2008 m. sausio 15 d. kredito sutartis... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovas V. T. apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 52-57) prašo Kauno miesto... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė (2 t., b.l.69-72) prašo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. T. ir atsakovė akcinė bendrovė... 17. Ieškovas neskundžia sprendimo dalies dėl pirmosios instancijos teismo... 18. Atmestini apelianto argumentai, kad vienašališkam sutarties nutraukimui nėra... 19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad... 20. Šalių sudarytos 2008 m. sausio 15 d. Kredito sutarties Nr. KR04-20/07 (toliau... 21. Nagrinėjamu atveju AB Ūkio bankas vienašališkai nutraukė su ieškovu V. T.... 22. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 23. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 24. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo (apelianto) atsakovei priteistinos... 25. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš ieškovo V. T., a.k. ( - ) atsakovės akcinės bendrovės Ūkio...