Byla 3K-3-577/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rastuva“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės Turto banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rastuva“, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, A. G., V. R., dėl sutarčių nutraukimo ir lėšų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB Turto bankas prašė nutraukti Subsidijos sutartis Nr. LT0009-03-01-0073 ir Nr. LT0009-03-01-0030, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 273 971,84 Lt (257 233,60 Lt gražintina suma pagal Subsidijos sutartį Nr. LT0009-03-01-0073 ir 16 738,24 Lt grąžintina suma pagal Subsidijos sutartį Nr. LT0009-03-01-0030), priteisti iš atsakovo šešių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad Centrinė finansų ir kontraktų agentūra, kurios teises ir pareigas 2003 m. sausio 2 d. perėmė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – VšĮ CPVA) 2002 m. rugsėjo 27 d. pasirašė su atsakovu ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) trišales Subsidijos sutartis Nr. LT0009-03-01-0073 „Naujos technologinės linijos, atitinkančios ES standartus, įdiegimas ir naujų darbo vietų kūrimas įmonėje“ bei Nr. LT0009-03-01-0030 „Kvalifikuotų medžio apdirbimo specialistų rengimas darbo rinkai“ (toliau – Subsidijų sutartys) pagal PHARE programą ir suteikė atsakovui sutartyse nustatyto dydžio paramą. Dalis projekto biudžeto lėšų, t. y. 149 000 eurų, buvo skirta veikiančiai medienos apdirbimo technologinei linijai įsigyti. Atsakovas paskelbė vietinį atvirą įrangos pirkimo konkursą, kuriame dalyvavo ir kurį laimėjo vienintelis dalyvis – UAB „Kurklių karjeras“. Ieškovas nurodė, kad medienos apdirbimo įranga nebuvo skaidriai įsigyta viešo pirkimo būdu, nes abi įmonės (UAB „Rastuva“ ir UAB „Kurklių karjeras“) turi tuos pačius akcininkus. Ieškovo teigimu, atsakovas netinkamai organizavo viešo pirkimo konkursą ir taip pažeidė praktiniame PHARE, ISPA, SAPARD pirkimo konkursų procedūrų vadove (toliau – PRAG vadovas) nustatytų viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus ir Europos bendrijos finansuojamų subsidijų sutarčių, sudaromų pagal decentralizuotas užsienio pagalbos programas, bendrąsias sąlygas, taip pat konkurencinio dalyvavimo konkurse principą. Be to, ieškovo manymu, atsakovas pažeidė Subsidijos sutarties sąlygas, nes perleido UAB „Idė“ du sandėlius, gaterinę, stalių dirbtuves, nors projekto aprašymo 6.6.4 punkte atsakovas nurodė, jog turi patalpas įrangai.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė Centrinės finansų ir kontraktų skyriaus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir UAB „Rastuva“ 2002 m. rugsėjo 30 d. sudarytą subsidijos sutartį „Dėl Europos bendrijos išorinės pagalbos“ Nr. LT0009-03-01-0073 „Naujos technologinės linijos, atitinkančios ES standartus, įdiegimas ir naujų darbo vietų sukūrimas įmonėje“ ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 257 233,60 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2006 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad 2002 m. rugsėjo 30 d. Centrinė finansų ir kontraktų agentūra (kurios teises ir pareigas perėmė VšĮ CPVA), VRM bei atsakovas pasirašė trišales Subsidijos sutartis, pagal kurias CPVA ir VRM suteikė atsakovui sutartyse nurodyto dydžio paramą, o atsakovas įsipareigojo šią paramą panaudoti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tikslais. Dalis projekto biudžeto lėšų – 149 000 eurų (74 500 eurų Subsidijos ir 74 500 eurų įmonės lėšos) – buvo skirta veikiančiai medienos apdirbimo technologinei linijai įsigyti. Atsakovas paskelbė vietinį atvirą įrangos pirkimo konkursą. Teismas nurodė, kad naujos technologinės linijos pirkimas pagal Subsidijų sutartį turėjo būti atliekamas vadovaujantis praktiniame PHARE, ISPA, SAPARD pirkimo konkursų procedūrų vadove (toliau – PRAG vadovas) nustatytomis viešųjų pirkimų taisyklėmis bei Europos bendrijos finansuojamų subsidijų sutarčių, sudaromų pagal decentralizuotas užsienio pagalbos programas, bendrųjų sąlygų (toliau – Bendrosios sąlygos) reikalavimais, kurių pagrindiniai – sąžininga konkurencija, skaidrumas ir nešališkumas bei geriausia pinigų vertė (PRAG 2.3.4 punktas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad PRAG vadove taip pat nurodyta, jog fiziniai ar juridiniai asmenys neturi teisės dalyvauti konkurenciniuose konkursuose, negalima su jais sudaryti sutarčių, jeigu jie konkrečiais ryšiais yra susiję su projekte dalyvaujančiomis šalimis ar yra prisidėję prie konkurso sąlygų rengimo (2.3.3, 2.3.4 punktai). Teismas nustatė, kad atsakovo paskelbtame medienos apdirbimo technologinės linijos pirkimo konkurse dalyvavo ir jį laimėjo vienintelis dalyvis – UAB „Kurklių karjeras“, kuris yra atsakovo akcininkas (16,3 proc. akcijų), be to, viešo pirkimo konkurso metu atsakovo akcininkai buvo V. Š. ir A. G. TŪB „Anykščių ratas“ (tikrasis narys yra A. G., jam priklauso 21,8 proc. bendrijos kapitalo), turėjusi 54,7 proc. akcijų, UAB „Kurklių karjeras“ – 16 proc. akcijų bei A. G. – 16,3 proc. akcijų, tuo tarpu UAB „Kurklių karjeras“ akcininkai projekto įgyvendinimo metu buvo V. Š. ir A. G. TŪB „Anykščių ratas“ – 18,9 proc. akcijų, V. Š. – 28,9 proc. akcijų, K. D. – 40,3 proc. akcijų ir kt. Teismas darė išvadą, kad nurodytos įmonės buvo artimai susijusios, nes turėjo tuos pačius akcininkus. Be to, įmonės akcininkas V. Š. buvo ir UAB „Anykščių ratas“, kuri projekto vykdymo metu teikė muitinio sandėliavimo, muitinio deklaravimo ir transportavimo paslaugas, direktorius. Teismas nurodė, kad konkurso komisijos nariais paskirti A. G., D. G., R. G., R. G. ir Z. K. bei stebėtojas A. L. pasirašė Nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijas. Nurodęs, kad tuo metu A. L. buvo ne tik atsakovo, bet ir UAB „Kurklių karjeras“ PHARE projekto konsultantas, rengė UAB „Rastuva“ pirkimo dokumentus, o UAB „Kurklių karjeras“ padėjo parengti komercinį pasiūlymą, teismas darė išvadą, kad pasirašydami nešališkumo deklaracijas komisijos nariai bei stebėtojas A. L. buvo šališki, tačiau nė vienas jų nepasitraukė iš vertinimo komiteto; tai kelia abejonių, jog viešas konkursas vyko skaidriai ir nešališkai (PRAG vadovo 4.3.8.2 punktas). Atsižvelgęs į tai, kad Subsidijos sutarties Nr. LT0009-03-01-0073 priedo „Projekto aprašymas“ 6.9 punkte nurodyta, jog projektą vykdys ir visą atsakomybę už projekto įgyvendinimą prisiima pagrindinis paraiškos teikėjas – UAB „Rastuva“, o 6.10 punkte nustatyta, jog projekto vykdymo koordinavimą ir kontrolę vykdo direktorius A. G., kuris yra projekto vadovas, teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, jog projekto įgyvendinimą kontroliavo ir kitos valstybės institucijos, už tinkamą projekto įgyvendinimą buvo atsakingas atsakovas UAB „Rastuva“. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas informavo kontroliuojančias institucijas, tarp jų ir VšĮ CPVA, apie savo ketinimus pirkti įrangą iš vienintelio konkurso dalyvio, kurio akcininkai yra ir atsakovas UAB „Rastuva“, ir jo direktorius A. G. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Subsidijų sutarties Nr. LT0009-03-01-0073 5 straipsnį bet koks bendravimas su kontroliuojančiomis institucijomis, susijęs su šia sutartimi, turi būti tik raštu. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Kurklių karjeras” ūkinę veiklą – staklių didmeninę prekybą – įregistravo tik 2002 m. gruodžio 13 d. ir ši aplinkybė atsakovui, kaip akcininkui, buvo žinoma, be to, UAB „Kurklių karjeras“ 2003 m. sausio 3 d. pateikė atsakovui komercinį pasiūlymą pagal atsakovo paskelbtą konkursą neturėdama nuosavybės teise siūlomos medienos apdirbimo technologinės linijos, kurią ji už 81 000 eurų įsigijo iš UAB „Alsena“ 2003 m. sausio 10 d., t. y., tą pačią dieną, kai atsakovo konkurso vertinimo komisija pripažino finansinį pasiūlymą priimtinu ir atitinkančiu konkurso sąlygas. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Alsena“ įrangą 2002 m. gruodžio 4 d. už 50 000 eurų įsigijo iš įmonės Sven Moosberg AB, vėlesnio šios įrangos pirkimo-pardavimo kainos, iš įrangos pardavimo gautą UAB „Alsena“ ir UAB „Kurklių karjeras“ pelną, teismas darė išvadą, kad medienos apdirbimo technologinės linijos įsigijimas buvo organizuotas per kitas įmones tarpininkes, taip padidinant įrangos vertę bei sudarant galimybę įmonėms tarpininkėms uždirbti pelną iš subsidijos lėšų, be to, ir atsakovas, įsigydamas įrangą iš susijusios įmonės, taip pat gavo pelno, tai prieštaravo Bendrųjų sąlygų 17 straipsnio 3 punktui, pagal kurį subsidija jokiomis aplinkybėmis negali tapti duodančia pelno paramos gavėjui ir turi būti apribota iki sumos, reikalingos projekto pajamų ir išlaidų balansui užtikrinti. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog UAB „Kurklių karjeras“ komerciniame pasiūlyme atsakovui nepateikė duomenų apie įrangos nusidėvėjimą, naudojimo trukmę, jos nebuvo matęs, nežinojo, ar ji veikianti, bet pasiūlė atsakovo reikalaujamą techninę specifikaciją idealiai atitinkančią įrangą bei atsakovo galimą aukščiausią kainą, leidžia abejoti konkurso skaidrumu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal 2003 m. sausio 21 d. sudarytą įrangos pirkimo sutarties 1 straipsnį tiekėjas įsipareigojo pats, nepasitelkiant subrangovų, pristatyti, instaliuoti, suderinti ir suteikti pogarantinį aptarnavimą parduodamai įrangai, tačiau šiuos darbus atliko kitos organizacijos, su kuriomis dėl darbų kainų derėjosi ir atsakovo direktorius. Teismas sprendė, kad atsakovas, įsigydamas medžio apdirbimo įrangą, pažeidė praktiniame PRAG vadove nustatytų viešųjų pirkimų organizavimų taisyklių 2.3.4, 2.4.11, 4.3.8.2 punktuose nustatytus skaidrumo, nešališkumo ir interesų konflikto vengimo reikalavimus, nes konkurse dalyvavo atsakovo akcininkas, komisijos nariai buvo šališki. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai organizavo viešo pirkimo konkursą, nes pažeidė pagrindinį principą, reguliuojantį sutarčių sudarymą, konkurencinį dalyvavimą konkurse (PRAG vadovo 2.4 punktas), dėl to, perkant įrangą iš vienintelio konkurso dalyvio, nebuvo galimybės palyginti analogiškų įrangos kainų. Atsakovo atstovų teiginius, kad sutartyse nebuvo išaiškinta, kas yra laikytina viešųjų interesų pažeidimu, teismas vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad atsakovas, žinodamas, jog konkurse dalyvauja akcininkas, suprato, kad dėl to gali kilti interesų konfliktas, be to, atsakovas turėjo teisę ir galimybę raštu išsiaiškinti, ar akcininko dalyvavimas konkurse nepažeis PRAG vadove nurodytų reikalavimų, pateikti klausimus kontroliuojančioms institucijoms, tačiau to nebuvo padaryta. Teismas sprendė, kad atsakovas, įsigyjant įrangą, pažeidė ir Subsidijos sutarties sąlygas, nes projekto aprašyme 6.6.4 punkte buvo nurodyta, jog atsakovas turi pastatą, kuriame bus sumontuota technologinė linija, tačiau jis du sandėlius, gaterinę, stalių dirbtuves perleido UAB „Idė“, o pats išsinuomojo patalpas iš A. G. Teismas nustatė, kad dalis projekto Nr. LT0009-03-01-0030 finansavimo lėšų buvo skirta apmokėti „Žmogiškųjų išteklių“ išlaidoms, tarp kurių nustatytas 6000 eurų atlyginimo išmokėjimas projekto vadovui A. G. ir 4500 eurų – projekto vadovo pavaduotojai V. R. Pažymėjęs, kad byloje nėra duomenų, jog tretieji asmenys nebūtų vykdę jiems pavestų su projekto administravimu susijusių pareigų ar jas būtų vykdę trumpiau nei numatyta projekte, teismas sprendė, jog atsakovas ir SP UAB „Panevėžio Šermukšnių darbo rinkos mokymo centras“ įgyvendino projekte numatytą veiklą – suformavo mokymo grupes iš projekte numatytų tikslinių grupių bei organizavo mokymus pagal medienos apdirbimo staklininko ir staliaus mokymo programas. Kadangi tretiesiems asmenims atlyginimas buvo išmokėtas už visą darbą pagal projektą, taip pat už administracinį darbą, už kurį projekto biudžete buvo nustatytas atlyginimas, tai teismas darė išvadą, kad lėšų išmokėjimas pagal netinkamai įformintas autorines sutartis nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Dėl to teismas atmetė ieškinio dalį dėl Subsidijos sutarties „Dėl Europos bendrijos išorinės pagalbos“ Nr. LT0009-03-01-0030 nutraukimo bei 16 738,24 Lt priteisimo.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad atsakovas iš esmės pažeidė imperatyviuosius prievolių pagal Subsidijos sutartį Nr. LT0009-03-01-0073 „Naujos technologinės linijos, atitinkančios ES standartus, įdiegimas ir naujų darbo vietų kūrimas įmonėje“ vykdymo reikalavimus. Kolegija konstatavo, kad teismo nurodytos Subsidijų sutarties ir PRAG vadovo nuostatos, kurias pažeidė atsakovas, yra imperatyvaus turinio, todėl jų nesilaikymas ar pažeidimas gali būti vertinamas kaip esminis prievolių pagal Subsidijos sutartį vykdymo pažeidimas. Kolegija pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog visiems suinteresuotiems asmenims buvo žinoma apie tai, iš kokios įmonės bus perkama technologinė įranga, nepagrįstas nenuginčijamais įrodymais. Kolegija atmetė atsakovo teiginį, kad teismas turėjo vertinti kitų projekto pagal Subsidijos sutartį vykdyme dalyvaujančių asmenų atsakomybę už padarytus viešojo pirkimo procedūrų pažeidimus, nes projekto pagal Subsidijos sutartį Nr. LT0009-03-01-0073 aprašymo 6.9 punkte „Projekto partnerių funkcijos ir atsakomybė“ aiškiai nurodyta, kad projektą vykdys ir visą atsakomybę už jo įgyvendinimą prisiima paraiškos teikėjas UAB „Rastuva“. Nurodžiusi, kad atsakovas pažeidė imperatyviuosius prievolių pagal Subsidijos sutartį Nr. LT0009-03-01-0073 reikalavimus, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nuspręsti, kad ši sutartis nutrauktina dėl esminio jos pažeidimo, kurį padarė atsakovas, ir pagrįstai taikė CK 6.222 straipsnyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pasekmes – priteisimą grąžinti paramos lėšas (finansinę subsidiją), atsakovui suteiktas pagal šią sutartį (restitucija). Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamo pagrindo lėšų išmokėjimą už projekto administravimą pagal įformintas autorines sutartis pripažinti esminiu Subsidijos sutarties Nr. LT 009-03-01-0030 pažeidimu. Be to, kolegija pažymėjo, kad projekto vykdymą kontroliavusios institucijos nereiškė atsakovui pretenzijų dėl prievolių pagal Subsidijos sutartį Nr. LT 009-03-01-0030 vykdymo esminių pažeidimų ir nekėlė sutarties nutraukimo klausimo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Rastuva“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutarties dalis, kuriomis buvo tenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – visus ieškovo reikalavimus atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Tenkindami ieškovo reikalavimą dėl Subsidijos sutarties nutraukimo ir konstatuodami, jog atsakovas iš esmės pažeidė Subsidijos sutartį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.217 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje įvertino tik vieną kriterijų, įvardytą CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte: ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, tačiau, kasatoriaus nuomone, vieno kriterijaus išskyrimas, visai neatsižvelgiant į kitus kriterijus, negalėtų būti laikomas pakankamu ir išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įvertinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, pažymėjo, jog, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, darytina išvada, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas, esant ginčui, bus pripažintas esminiu, taip pat kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių; svarbu atsižvelgti į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Kasatoriaus teigimu, visų šių aplinkybių žemesniųjų instancijų teismai byloje apskritai nevertino, taip pažeisdami materialinės teisės normą dėl sutarties esminio pažeidimo ir nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami pagrindus Subsidijos sutarčiai nutraukti, turėjo atsižvelgti į tai, jog Subsidijos sutartis iš esmės buvo įvykdyta, t. y. medienos apdirbimo technologinė linija įsigyta, įdiegta ir šiuo metu veikianti. Anot kasatoriaus, jeigu ir buvo padaryta pažeidimų, organizuojant viešą konkursą įrangai įsigyti, įrangą nupirkus iš vienintelio asmens, pareiškusio norą dalyvauti konkurse, tai buvo padaryta ne piktybiškai siekiant pažeisti sutartį, o dėl netinkamo sutarties sąlygų traktavimo. Teismai visiškai neatsižvelgė į tai, kad projekto įgyvendinimą kontroliuojančios institucijos – kitos Subsidijos sutarties šalys – žinojo apie visas aplinkybes, susijusias su konkurso organizavimu, iš kitų dokumentų (paraiškos teikėjo identifikacinio lapo, atsakovo teikiamų ataskaitų). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad: 1) galutinės pagal Subsidijos sutartį organizuoto projekto ataskaitos įvertinime, patvirtintame kontroliuojančių institucijų atsakingų darbuotojų, yra tiesiogiai patvirtinta, kad pirkimų konkursas vykdomas pagal PRAG vadovo taisykles, kad konkursinė dokumentacija suderinta su Regioninės plėtros departamentu, pareiškėjų skaičius atitinka konkurso reikalavimus, konkurso vertinimo ataskaita suderinta su Regioninės plėtros departamentu, vertinimo procedūros atliktos teisingai; 2) PRAG vadovo 2.4.10 punkte nurodyta, kad projekto įgyvendinimą kontroliuojanti institucija turi teisę panaikinti konkursą, jeigu buvo nustatyti rimti procedūriniai pažeidimai, visų pirma, jeigu buvo trukdoma sąžiningai konkuruoti. Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, patvirtindamas galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, pats paneigė teiginį apie netinkamą Subsidijos sutarties įvykdymą ir kartu patvirtino, kad nėra jokių Subsidijos sutarties pažeidimų. Taigi, Subsidijos sutarties vykdymo metu atsakovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jo veiksmuose galėtų būti Subsidijos sutarties pažeidimų požymių, ir jo tyčios šiuo atveju nėra. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė ir į kitą kriterijų, kuris turi būti vertinamas, konstatuojant esminį sutarties pažeidimą, t. y. į tai, jog Subsidijos sutarties nutraukimas bei restitucijos taikymas lemtų atsakovui labai didelius nuostolius. Privalėdamas grąžinti gautas projektui įgyvendinti lėšas, atsakovas būtų priverstas parduoti įsigytą medienos apdirbimo technologinę liniją, kartu būtų nutraukta įmonės veikla, atleisti darbuotojai, taigi, Subsidijos sutarties nutraukimas sukeltų pernelyg sunkias pasekmes ne tik juridiniam asmeniui, bet ir įmonės darbuotojams. Kasatoriaus teigimu, nutraukus Subsidijos sutartį, pasekmės būtų visiškai priešingos Subsidijos sutarties tikslams, t. y. vietoj naujų darbo vietų sukūrimo, įsigijus ir įdiegus naują modernią technologinę liniją, įmonė būtų priversta nutraukti veiklą, atleisti darbuotojus, taigi, būtų pažeistas ir viešasis interesas. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju Subsidijos sutarties nutraukimas nebūtų proporcinga ir adekvati priemonė, ir bylą nagrinėję teismai, neanalizavę šių kriterijų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, jog, sprendžiant, ar yra pagrindas sutartį nutraukti, reikia atsižvelgti ir į tai, ar sutarties nutraukimas konkrečiu atveju yra proporcinga bei adekvati priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2007).

112. Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, jog atsakovas pažeidė Subsidijos sutarties reikalavimus, susijusius su viešo konkurso organizavimu, nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis CK 6.193 straipsnyje, bei neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000 bei 2004 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2004), t. y. teismai neanalizavo tos aplinkybės, jog Subsidijos sutartis buvo sudaryta Centrinei finansų ir kontraktų agentūrai pasiūlius sutarties sąlygas, o UAB „Rastuva“ turint galimybę arba jas priimti, arba apskritai nepasirašyti sutarties, tad atitinkamai visos abejonės dėl sutarties sąlygų (šiuo atveju – kas laikytina interesų konfliktu, t. y. kokiu konkrečiai akcijų skaičiumi susijusioms įmonėms negalima dalyvauti konkurse bei kaip konkrečiai turėtų būti įgyvendinama atsakovo pareiga vengti interesų konflikto) turėjo būti aiškinamos atsakovo naudai.

123. Bylą nagrinėję teismai, nepaisydami imperatyviosios įstatymo nuostatos, kad šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo negalioja (CK 6.252 straipsnis), neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, jog visa teisinė atsakomybė už pažeidimus, vykdant sutartyje numatytą projektą, tenka atsakovui. Kasatoriaus nuomone, Subsidijos sutarties nuostatą, naikinančią kitų sutarties šalių atsakomybę, teismai savo iniciatyva privalėjo pripažinti niekine kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms. Anot kasatoriaus, nagrinėjant bylą buvo privalu įvertinti ir kitų Subsidijos sutarties šalių vaidmenį, jų atsakomybę dėl atsiradusios žalos (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus ir elgesį tiek prieš žalos atsiradimą, tiek ir po jos, atsižvelgtina į kreditoriaus bei skolininko asmenybę, su tuo susijusius jiems taikomus elgesio tam tikrus standartus bei galėjimą veikti atitinkamai tokiu būdu, kad atsiradusi žala būtų mažesnė arba apskritai jos būtų išvengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-823/2003). Šioje byloje kontroliuojančios institucijos, vykdydamos projekto įgyvendinimo kontrolę bei privalėdamos užtikrinti, jog tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos valstybės lėšos būtų įsisavintos tinkamai, privalėjo konstatuoti sutarties pažeidimą (jeigu tam tikrus atsakovo veiksmus laikė pažeidžiančiais sutartį) bei nutraukti Subsidijos sutarties vykdymą ne Subsidijos sutartį jau įvykdžius, o sutarties vykdymo proceso metu, dar neišmokėjus visų subsidijos lėšų. Kadangi kontroliuojančios institucijos, t. y. kitos Subsidijos sutarties šalys, pažeidė savo pareigą aiškinti sutartį, kontroliuoti jos vykdymą, užtikrinant tinkamą Europos Sąjungos lėšų pasisavinimą, tai būtent šios Sutarties šalys, o ne atsakovas, laikytinos atsakingomis už atsiradusią žalą.

134. Bylą nagrinėję teismai nesivadovavo prijungtoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais konstatuotomis aplinkybėmis, taip pažeisdami CPK 182 straipsnio 3 punkte, 185 straipsnyje, 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Įsiteisėjusiame Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-266/2006, konstatuotos šios esminę reikšmę civilinės bylos nagrinėjimui turinčios aplinkybės: sąvokos „interesų konfliktas“ aiškinimas buvo paliktas kontroliuojančių regioninių bei centrinės institucijų kompetencijai, Centrinė projektų valdymo agentūra turėjo ir privalėjo aiškinti bendrųjų ir specialiųjų sąlygų, taikomų įgyvendinant projektą, reikalavimus, turėjo pareigą kontroliuoti, kaip vykdomas projektas, ir pastebėjusi neatitiktį reikalavimams, užkirsti kelią galimiems pažeidimams, neišmokėti skirtų subsidijos lėšų. Kasatoriaus manymu, šiomis pacituotomis bei kitomis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotomis aplinkybėmis yra paneigta, kad tiek atsakovas, tiek jo tuometis vadovas A. G. padarė kokių nors Subsidijos sutarties pažeidimų. Anot kasatoriaus, civilinėje byloje apskritai nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, o pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai tik patvirtino tai, kas buvo konstatuota baudžiamojoje byloje, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl atsakovo padarytų Subsidijos sutarties pažeidimų, susijusių su netinkamu viešo konkurso medienos apdirbimo technologinei įrangai įsigyti, organizavimu, yra padarytos, pažeidus teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taisykles, nes jos prieštarauja byloje esantiems oficialiesiems rašytiniams įrodymams, kuriuose konstatuotos aplinkybės nebuvo paneigtos nustatyta tvarka civilinėje byloje.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB Turto bankas prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ieškovas nurodo, kad Subsidijos sutartyje Nr. LT0009-03-01-0073 akcentuojami pagrindiniai dalykai – Sutartyje numatytos įrangos įsigijimas ir įrangos įsigijimo būdas – negali būti atskirti vienas nuo kito, nes Sutarties sąlygas atitinkantis pirkimo organizavimas siejamas su tinkamu paramos panaudojimu. Be to, liko neįgyvendinti paramos davėjo lūkesčiai, kad atsakovas paramos lėšas panaudos efektyviai, siekiant gauti maksimalią naudą. Atsiliepime pažymima, kad Sutarties pažeidimas paramos davėjams padarė ir finansinių nuostolių, nes Europos Komisija 2006 m. rugsėjo 18 d. pareikalavo iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti 58 887,67 euro, sumokėto UAB „Rastuva“ pagal sutartį. Ieškovo nuomone, taip pat nepagrįstas yra kasatoriaus argumentas, kad projekto įgyvendinimą kontroliuojančios institucijos nereiškė jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo, todėl jos taip pat turi prisiimti atsakomybę už sutarties pažeidimą. Ieškovo teigimu, civilinėje byloje yra nustatyta, kad Sutarties vykdymo patikrinimo metu paramos panaudojimą tikrinusiems asmenims nebuvo žinoma ikiteisminio tyrimo surinkta informacija. Atsiliepime pažymima, kad Sutartis grindžiama pasitikėjimo principu ir pagal Sutarties nuostatas paramos gavėjas patvirtina, jog turi pakankamą kvalifikaciją įvertinti Sutarties sąlygas. Ieškovo nuomone, išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje nepaneigia Sutarties pažeidimo fakto, be to, baudžiamojoje byloje nebuvo tiriama, ar pažeidžiama Sutartis ir ar yra pagrindas ją nutraukti.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad tai, jog teismas neįvardijo kiekvieno CK 6.217 straipsnio 2 dalies punktuose nustatyto kriterijaus, nereiškia, kad šie kriterijai nebuvo vertinami, be to, kai kurie iš jų iš viso negalėjo būti taikomi nagrinėjamoje situacijoje. Trečiasis asmuo pažymi, kad tai, jog sutarties nutraukimas padarytų atsakovui didelių nuostolių, atsakovas pirmą kartą nurodo tik kasaciniame skunde (CPK 347 straipsnio 2 dalis) ir nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad civilinei atsakomybei atsirasti pakanka, jog sutartis būtų neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.256 straipsnis), nebūtina sutarties nutraukti. Trečiojo asmens nuomone, ir nenutraukus sutarties atsakovas privalo atlyginti nuostolius (grąžinti subsidijos lėšas, kurias valstybė turi grąžinti Europos Komisijai), atsiradusius dėl to, kad netinkamai įvykdė sutartį, taigi kasatoriaus argumentai dėl sutarties nutraukimo neturi lemiamos reikšmės bylos baigčiai. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius klaidingai teigia, jog jis turėjo arba priimti sutarties sąlygas, arba jų atsisakyti, nes pagal susiklosčiusią praktiką tokios sutartys iki jų pasirašymo yra derinamos, paramos gavėjas gali teikti pasiūlymus pakeisti ar patikslinti sutartį. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas galėjo paprašyti patikslinti sutartį paaiškinant interesų konflikto sąvoką arba jau vykdant sutartį galėjo kreiptis į kitą sutarties šalį dėl sutarties išaiškinimo, tačiau to nepadarė. Atsiliepime pažymima, kad VšĮ CPVA buvo atsakinga už subsidijos lėšų išmokėjimą ir savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o atsakovas įsipareigojo tinkamai įgyvendinti projektą (tai apima ne tik projekto rezultatų pasiekimą, bet ir tai, kad rezultatai būtų pasiekti skaidriai ir sąžiningai naudojant subsidijos lėšas), taigi atsakovas visiškai atsakingas už savo įsipareigojimų neįvykdymą. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovo nurodytoje baudžiamojoje byloje teismas sprendė, ar A. G. ir V. R. veiksmuose buvo nusikaltimo sudėtis, o šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovas pažeidė sutartį, ir tai, kad A. G. ir V. R. veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties, nereiškia, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartį. Trečiojo asmens teigimu, VšĮ CPVA atstovai nagrinėjant baudžiamąją bylą nurodė, kad agentūrai tikrai nebuvo žinoma įrangos įsigijimo schema, kuri paaiškėjo FNTT specialistui atlikus tyrimą, ir jeigu agentūra būtų žinojusi apie pažeidimą, tai būtų pareikalavusi, kad konkursas būtų pakartotas.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

182002 m. rugsėjo 30 d. Centrinė finansų ir kontraktų agentūra, VRM bei atsakovas UAB „Rastuva“ pasirašė trišales subsidijos sutartis dėl Europos bendrijos išorinės pagalbos Nr. LT0009-03-01-0073 „Naujos technologinės linijos, atitinkančios ES standartus, įdiegimas ir naujų darbo vietų kūrimas įmonėje“ ir Subsidijos sutartį Nr. LT0009-03-01-0030 „Kvalifikuotų medžio apdirbimo specialistų rengimas darbo rinkai“, pagal kurias CPVA ir VRM suteikė atsakovui sutartyse numatyto dydžio paramą, o atsakovas įsipareigojo šią paramą panaudoti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tikslais. Bendra projekto vertė buvo 166900 eurų, kurių 78540 eurų sudarė Subsidijos suma (tame tarpe 75 proc. PHARE ir 25 proc. nacionalinio finansavimo lėšos) ir UAB „Rastuva“ indėlis – 88360 eurų. Dalis projekto biudžeto lėšų – 149000 eurų (74500 eurų Subsidijos ir 74500 eurų įmonės lėšos) buvo skirtos veikiančios medienos apdirbimo technologinės linijos įsigijimui. Šios įrangos įsigijimui atsakovas paskelbė vietinį atvirą įrangos pirkimo konkursą, kuriame dalyvavo ir jį laimėjo vienintelis dalyvis – UAB „Kurklių karjeras“, su kuriuo atsakovas 2003 m. sausio 21 d. pasirašė įrangos pirkimo sutartį. Už tinkamą projekto įgyvendinimą buvo atsakingas atsakovas. UAB „Kurklių karjeras“ buvo atsakovo akcininkas (priklausė 16,3 proc. akcijų), be to, šios įmonės buvo artimai susijusios tais pačiais akcininkais. Atsakovo viešojo pirkimo komisijos nariai bei stebėtojas buvo šališki. Nėra pateikta duomenų, kad atsakovas informavo kontroliuojančias institucijas apie ketinimą pirkti įrangą iš vienintelio konkurso dalyvio. UAB Kurklių karjeras“ ūkinę veiklą – staklių didmeninę prekybą – įregistravo tik 2002 m. gruodžio 13 d., o įrangą, vėliau parduotą atsakovui, įsigijo tik 2003 m. sausio 10 d. t. y. tą pačią dieną, kai atsakovo konkurso vertinimo komisija šią bendrovę pripažino konkurso laimėtoja. Įrangos įsigijimas buvo organizuotas per tarpininkus, taip padidinant įrangos vertę bei sudarant galimybę tarpininkams gauti pelno iš subsidijos lėšų, pelno gavo ir atsakovas. Atsakovas įsigydamas įrangą, pažeidė sąžiningumo, skaidrumo, nešališkumo, efektyvumo, interesų konflikto vengimo reikalavimus. UAB „Kurklių karjeras“ neturėjo teisės dalyvauti konkurse.

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja neišeidama už CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.

21Pasisakydamas dėl sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, pavyzdžiui, CK 6.204 straipsnyje nurodytų pagrindų, įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t.y. jeigu pats sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus, CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Zolotariovas v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių Subsidijos sutarties Nr. LT0009-03-01-0073 bendrųjų sąlygų 11 straipsnio 11.3 punkte nustatyta, jog sutartis gali būti vienašališkai nutraukta be jokio įspėjimo ir tuo atveju, jeigu paramos gavėjas nevykdo Bendrųjų sąlygų 4 straipsnio („Interesų konfliktas“) reikalavimų. Byloje taip pat nustatyta, kad šis pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį faktiškai egzistavo. Tokiu atveju CK 6.217 straipsnio 5 dalyje suteikiama galimybė šalims vienašališkai nutraukti sutartį net ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai apie netinkamą CK 6.217 straipsnio taikymą bei nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasaciniame skunde teigdamas, kad kitos Subsidijos sutarties šalys žinojo apie visas su konkurso organizavimu susijusias aplinkybes ir kad ieškovas, patvirtindamas galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, pats patvirtino, jog jokių Subsidijos sutarties pažeidimų nėra, kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad Subsidijos sutartis Nr. LT0009-03-01-0073 iš esmės buvo įvykdyta, jos nutraukimas bei restitucijos taikymas kasatoriui lemtų labai didelius nuostolius, atsižvelgiant į teismų pagrįstai konstatuotas atsakovo padarytus imperatyviųjų reikalavimų pažeidimus bei faktinius bylos duomenis, neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl pagrindo nutraukti sutartį egzistavimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, taip pat neįgalina pripažinti, kad sutarties nutraukimas yra neproporcinga bei neadekvati priemonė.

22Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai Subsidijos sutarties sąlygas bei PRAG vadove išdėstytas taisykles, kas laikytina interesų konfliktu, tinkamai vertino kaip aiškias. Jau vien dėl to atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.193 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl sutarčių aiškinimo.

23Pagal CK 6.222 straipsnį, kai sutartis nutraukiama, gali būti taikoma dvišalė restitucija. Restitucijai taikomi CK 6.145-6.153 straipsniai, tuo tarpu CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, tarp jų CK 6.252, 6.248 straipsniai, netaikytinos. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas buvo nukreiptas į restitucijos taikymą. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo, kad taikytinos CK 6.222 straipsnyje nustatytos sutarties nutraukimo pasekmės – priteisimas grąžinti paramos lėšas (finansinę subsidiją), suteiktas atsakovui pagal ginčijamą sutartį Nr. LT0009-03-01-0073 (restitucija). Dėl to atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai apie netinkamą CK 6.252 ir 6.248 straipsnių taikymą bei šiame kontekste nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

24Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą prejudicinę galią civilinėje byloje turi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės, t. y. teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatinėti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Nagrinėjamos bylos kontekste negalima pripažinti, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-266/2006 yra konstatuotos šiai civilinei bylai prejudicinę galią turinčios nusikalstamų veiksmų pasekmės, dėl to kasacinio skundo argumentas apie CPK 182 straipsnio 3 straipsnio pažeidimą atmestinas kaip nepagrįstas.

25Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnio ir 197 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatą aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Pažymėtina, kad šioje įstatymo nuostatoje kalbama apie aplinkybes, nurodytas oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, tačiau nekalbama apie oficialius rašytinius įrodymus išdavusių institucijų ar juos patvirtinusių valstybės įgaliotų asmens pateikiamus vertinimus, samprotavimus ar pan. Taigi aptariama CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostata taikytina tik oficialiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytoms aplinkybėms. Kasatorius, kasaciniame skunde teigdamas apie CPK 185 straipsnio ir 197 straipsnio 2 dalies pažeidimą, šį argumentą grindžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d. nuosprendyje padarytomis išvadomis, o ne jame nurodytomis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tuo tarpu asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, o įrodinėjimo dalykai minėtose baudžiamojoje ir nagrinėjamoje civilinėje bylose yra skirtingi.

26Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųstų procesinių sprendimų teisėtumui.

27Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo naikinti juos kasacinio skundo argumentais (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistus.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB Turto bankas prašė nutraukti Subsidijos sutartis Nr.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Rastuva“ prašo panaikinti Panevėžio... 10. 1. Tenkindami ieškovo reikalavimą dėl Subsidijos sutarties nutraukimo ir... 11. 2. Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, jog atsakovas pažeidė Subsidijos... 12. 3. Bylą nagrinėję teismai, nepaisydami imperatyviosios įstatymo nuostatos,... 13. 4. Bylą nagrinėję teismai nesivadovavo prijungtoje baudžiamojoje byloje... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB Turto bankas prašo kasacinį... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos vidaus... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 18. 2002 m. rugsėjo 30 d. Centrinė finansų ir kontraktų agentūra, VRM bei... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 21. Pasisakydamas dėl sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų... 22. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai Subsidijos sutarties... 23. Pagal CK 6.222 straipsnį, kai sutartis nutraukiama, gali būti taikoma... 24. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą prejudicinę galią civilinėje byloje turi... 25. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai... 26. Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos... 27. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir Lietuvos... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...