Byla 2S-795-340/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria išieškota skola, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB Ūkio bankas pakartotinį pareiškimą skolininkui (įkeisto turto savininkui) V. T. dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4skolininkas V. T. užtikrindamas iki 2012-12-31 suteikto kredito grąžinimą hipotekos lakštu Nr. ( - ), 2008-04-13 įregistruotu Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB Ūkio bankui skolininkui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 5,0149 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) 0,2314 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus funkcijas nuo 2009-09-01 perėmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius. To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui hipotekos lakštu Nr. ( - ), 2008-12-19 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB Ūkio bankui skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 231,26 kv.m ploto negyvenamąsias patalpas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-20, R-21, R-22 (683/1000 iš 40,02 kv.m, t. y. 27,33 kv.m), unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ).

5Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-29 nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, įspėjo, kad negrąžinus kreditoriui skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

6Hipoteka užtikrinta prievolė nevykdoma, todėl kreditorius kreipėsi pakartotinai prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-12-16 nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko, įkeistų daiktų savininko, V. T. AB Ūkio bankas naudai skolą: 252 180,91 Lt paskolos, 15 902,32 Lt palūkanų, 1 813,99 Lt delspinigių, iš viso 269 897,22 Lt ir 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos sumos (t. y. 269 897,22 Lt), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. 2011-12-14, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą;

9priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus asmeninės nuosavybės teise V. T. priklausančius nekilnojamuosius daiktus:

105,0149 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ),

110,2314 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ),

12231,26 kv.m ploto negyvenamąsias patalpas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis R-20, R-21, R-22 (683/1000 iš 40,02 kv.m, t. y. 27,33 kv.m), unikalus Nr. ( - ), esančias ( - );

13apie įvykdymą nedelsiant pranešti hipotekos skyriui: pateikti turto pardavimo aktą ir gautas lėšas pervesti į Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

14Teismas konstatavo, jog 2011-09-29 nutartis, kuria įkeisti daiktai areštuoti, skolininkui, įkeistų daiktų savininkui, buvo įteikta 2011-10-19. Hipoteka užtikrinta prievolė neįvykdyta. Atsižvelgęs į hipotekos bylų ypatumus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2003-09-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, teismas tenkino prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atskiruoju skundu skolininkas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-12-16 nutartį ir atsisakyti tenkinti kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu, teismas turėjo įvertinti ir kvalifikuoti teisinį santykį, susidariusį tarp šalių. Nurodo, jog tarp skolininko ir kreditoriaus 2008-01-15 sudaryta kredito sutartis turi vartojimo sutarčių požymių, todėl turi būti aiškinama vartotojų interesų apsaugos kontekste. Paskolos gavėjas yra fizinis asmuo, todėl teises ir pareigas įgijo kaip fizinis asmuo, veikiantis savo vardu. Tuo tarpu kreditorius yra specialus subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir profesionalumo reikalavimai. Paskolos dalykas yra skirtas asmeniniams skolininko poreikiams tenkinti. Paskolos sutartį rengė bei pasirašymui teikė paskolos davėjas, o paskolos gavėjas sutartį sudarė prisijungimo būdu. Šie požymiai suponuoja tai, kad paskolos sutartis turi vartojimo sutarčių požymių. Todėl hipotekos teisėjas spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo priverstinai parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą turėjo vertinti skolininko ir kreditoriaus susidariusius santykius kaip kylančius iš vartojimo teisinių santykių bei spręsti klausimą, ar kreditorius pagrįstai nutraukė kredito sutartį, t. y. ar buvo įstatyme numatytos sąlygos leidžiančios kreditoriui vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Teismas priimdamas nutartį, turėjo būti aktyvus, kaip tai yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, ir konstatuoti, kad kreditorius neturėjo pagrindo nutraukti kredito sutartį su skolininku, nes buvusių faktinių aplinkybių negalima kvalifikuoti kaip sudarančių prielaidą laikyti jas kaip esminį sutarties pažeidimą.

17Kreditorius AB Ūkio bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-12-16 nutartį palikti galioti. Nurodo, jog turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui ir hipoteka apsunkinto turto savininkui, pagrįstai su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo ne ginčo tvarka. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog skolą padengė. Taigi kliūčių vykdyti išieškojimo iš įkeisto turto procedūras nėra, o skolininko ir įkeisto turto savininko veiksmai vertintini kaip siekimas vilkinti išieškojimą. Skolininkas kredito sutartį pasirašė laisva valia, sutiko su kredito grąžinimo sąlygomis ir tvarka. Skolininkas pagal savo išsilavinimą, amžių bei sveikatos būklę turėjo suprasti sutarties sąlygas ir jų neįvykdymo pasekmes. Kreditorius suteikė skolininkui papildomą 10 dienų terminą pradelstiems įsipareigojimams sumokėti, tačiau skolininkas skolos nepadengė, neįmokėjo nei vienos įmokos.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas atmetamas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010).

22CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditavimo sutarties (paprastai kreditas grąžinamas per ilgą laiko tarpą periodinėmis įmokomis) bei hipotekos procedūros (išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka, teisėjas neatlieka aplinkybių tyrimo reikalavimo faktinio pagrįstumo aspektu) esmė nulemia tai, kad išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą dėl nutraukimo vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str. 1 ir 2 d.). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 str. ir 6.209 str. įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti išieškojimą (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str.). Įstatyme nustatyta, jog tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Šios įstatymo nuostatos taikomos ir kreditavimo sutartims, todėl tais atvejais, kai sutarties sąlygos, nustatančios kreditoriaus teisės nutraukti sutartį dėl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindus ir tvarką, pripažįstamos nesąžiningomis, hipotekos teisėjas privalo atsižvelgti į nurodytą teisinį reguliavimą, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

24Nagrinėjamu atveju, atskirajame skunde skolininkas dėsto argumentus, dėl to, jog teismas turėjo vertinti skolininko ir kreditoriaus susidariusius santykius kaip kylančius iš vartojimo teisinių santykių bei spręsti klausimą, ar kreditorius pagrįstai nutraukė kredito sutartį, t. y. ar buvo įstatyme numatytos sąlygos leidžiančios kreditoriui vienašališkai nutraukti kredito sutartį.

25Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nepaisant hipotekos teisinių santykių formalizavimo, hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, turi diskrecijos teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-433/2010). Be to, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartyje c.b. Nr. 3K-7-272/2011 išaiškinta, kad hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, turi pareigą identifikuoti vartojimo sutartis, t. y. pagal pateiktus dokumentus savo iniciatyva kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, ir atlikti šių sutarčių sąlygų, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, sąžiningumo kontrolę (CK 6.188 str.). Sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo nustačius šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas.

26Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008-01-15 kredito sutartimi Nr. KR04-20/07 AB Ūkio bankas V. T. suteikė 280 000 Lt kreditą laikotarpiui iki 2012-12-31. Kredito gavėjo prievolių užtikrinimui hipotekos lakštu Nr. ( - ), 2008-04-13 įregistruotu Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, su vėlesniu pakeitimu buvo įkeistas skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas; to paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui hipotekos lakštu Nr. 0( - ), 2008-12-19 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeistas ir kitas skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas. Kredito sutarties paskirtis – skolos UAB „Vaizga“ pagal 2005-10-14 paskolos sutartį Nr. 05/59 LTL refinansavimas (Kredito sutarties 1.9 p., b.l. 51). Bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog apeliantas nevykdė sutartinių įsipareigojimų – kreditavimo sutartyje nustatytais terminais nemokėjo nustatytų paskolos, palūkanų įmokų bei priskaičiuotų delspinigių. Kreditorius 2011-02-03 pranešimu (b.l. 62) informavo apeliantą apie skolą bei įspėjo, kad, nepašalinus kredito sutarties pažeidimų (nesumokėjus pradelstų sumų), kredito sutartis bus nutraukta. Apeliantas šio įpareigojimo neįvykdė, todėl kreditorius 2011-04-29 raštu vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į hipotekos skyriaus teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-09-29 nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, įspėjo skolininką, kad negrąžinus skolos bei žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti (b.l. 86-87), t. y. taikė CPK 558 str. 1 d. nuostatas.

27Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, į vartojimo teisinių santykių reglamentavimą ir įstatymo leidėjo pateiktas tokių santykių atsiradimo prielaidas, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentais dėl šioje byloje aptariamos kredito sutarties vertinimo kaip vartojimo sutarties. Vien sutarties subjektas (fizinis asmuo) pats savaime dar nenulemia santykių su kitu sutarties dalyvių interpretavimo kaip vartojimo santykių. Iš Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d., 15 d. nuostatų bei Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 13-16 d. nuostatų akivaizdu, kad vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – tai ne tik fizinis asmuo, tačiau kartu ir asmuo, siekiantis sudaryti ar sudarantis vartojimo kredito sutartį jo asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Iš pateiktos šalių kredito sutarties Nr. KR04-20/07 turinio akivaizdu, jog sutartis sudaryta ne apelianto asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui, bet verslo tikslais – UAB „Vaizga“ skolos pagal paskolos sutartį refinansavimui. Todėl apelianto sudarytą kreditavimo sutartį nėra pagrindo kvalifikuoti kaip kilusią būtent iš vartojimo teisinių santykių ir ex officio vertinti, ar nagrinėjamos kredito sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos atitinka sąžiningumo kriterijus (CK 6.188 str.). Kaip matyti iš AB Ūkio bankas 2011-05-23 atsakymo į skolininko pretenziją (b.l. 76-77), skolininkas kredito nemoka nuo 2010-05-01, o palūkanų nuo 2010-11-30, kreditorius pažymi, kad skolininkas pretenzijoje nesuformuluoja, kokiomis sąlygomis ir kada bus padengti pradelsimai, skolininkui pasiūlyta iki 2011-06-06 padengti įsiskolinimus. Per šį papildomą terminą įsipareigojimai nebuvo sumokėti. Kreditoriui atsirado teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko.

28Kadangi skolininkas per Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-29 nutartimi nustatytą vieno mėnesio terminą hipoteka užtikrintos prievolės pagal kredito sutartį neįvykdė, hipotekos teisėja, pagrįstai ir nepažeisdama CPK 558 str. 2 d. nuostatų reikalavimų, pradėjo hipotekos lakštais Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) su vėlesniais pakeitimais įkeisto turto realizavimo procedūrą.

29Atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka šalių santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Dėl to nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

30Kreditorius prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, prideda įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 850 Lt išlaidų (b.l. 163). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, kreditoriui priteistinos jo patirtos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 98 str.). CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Konstatuotina, jog užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis viršija Rekomendacijų 8.15 p. nustatytą maksimalų dydį – 400 Lt. Be to, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo nesudėtingumą, į tai, kad kreditoriaus atstovui parengti atsiliepimą į atskirąjį skundą, nebuvo būtinas specialus pasirengimas, ir dėl to advokato darbo sąnaudos negalėjo būti didelės, teismas sprendžia, jog kreditoriaus prašomų priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 300 Lt.

31Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

Nutarė

33Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš V. T. 300 (tris šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų AB Ūkio bankas naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. T.... 3. I. Ginčo esmė... 4. skolininkas V. T. užtikrindamas iki 2012-12-31 suteikto kredito grąžinimą... 5. Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos... 6. Hipoteka užtikrinta prievolė nevykdoma, todėl kreditorius kreipėsi... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-12-16 nutartimi... 9. priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus asmeninės nuosavybės teise... 10. 5,0149 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ),... 11. 0,2314 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ),... 12. 231,26 kv.m ploto negyvenamąsias patalpas su bendro naudojimo patalpomis,... 13. apie įvykdymą nedelsiant pranešti hipotekos skyriui: pateikti turto... 14. Teismas konstatavo, jog 2011-09-29 nutartis, kuria įkeisti daiktai areštuoti,... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atskiruoju skundu skolininkas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo... 17. Kreditorius AB Ūkio bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 19. Atskirasis skundas atmetamas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atlikdamas procesinius... 22. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditavimo sutarties... 24. Nagrinėjamu atveju, atskirajame skunde skolininkas dėsto argumentus, dėl to,... 25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nepaisant hipotekos teisinių... 26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008-01-15 kredito sutartimi Nr. KR04-20/07... 27. Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, į vartojimo teisinių santykių... 28. Kadangi skolininkas per Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus... 29. Atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei... 30. Kreditorius prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, prideda... 31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str.... 33. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d.... 34. Priteisti iš V. T. 300 (tris šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų AB Ūkio...