Byla e2A-122-413/2018
Dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. I. G. ir atsakovo K. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1866-896/2017 pagal ieškovės E. I. G. ieškinį atsakovui K. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei atsakovo K. G. priešieškinį ieškovei E. I. G. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė E. I. G. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti E. I. G. ir atsakovo K. G. santuoką, sudarytą 1963 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), dėl atsakovo kaltės; 2) nutraukus santuoką palikti ieškovei E. I. G. santuokinę pavardę – G.; 3) pripažinti 1989 m. gegužės 16 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. ( - ), dalyje dėl ½ turto – gyvenamojo namo, ūkinio pastato, dovanojimo G. K. apsimestine, sudaryta ne su tikrąja sandorio šalimi (CK 1.87 str.), netaikyti restitucijos, bet turtą, įgytą dovanojimo sutarties pagrindu K. G. vardu, pripažinti bendra jungtine nuosavybe; 4) pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 5) nukrypti nuo lygių dalių principo ir E. I. G. priteisti 2/3 dalis santuokos metu įgyto turto, o K. G. – 1/3 dalį santuokos metu įgyto turto; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą taip: 6.1. E. I. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti 377/2082 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), adresas ( - ), vertė 4798,51 Eur; pajinius įnašus 360,95 Eur vertės (3930,00 rb., 88000,00 tal., 327 Lt) už garažo – bokso statybą, t. y. pripažinti ieškovei teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti daiktines teises į garažą – boksą 21-71, esantį ( - ). Bendra ieškovei priteistino turto vertė – 5159,46 Eur. 6.2. Atsakovas K. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 378/2082 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), adresas ( - ), vertė – 4811,24 Eur; pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), vertė – 2300,00 Eur; pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), vertė – 458,00 Eur; 1/2 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) su priklausiniu – kiemo statiniai (stoginė 12I1ž, 17I1ž), unikalus Nr. ( - ), vertė – 23890,00 Eur; UAB ( - ) (dabar, ( - )) 42 akcijas, vertė – 24,32 Eur, priekabą TD, 015, valstybinis Nr. ( - ), vertė 100,00 Eur; pajinius įnašus už garažą Nr.33, esantį adresu ( - ), t. y. pripažinti atsakovui teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti daiktines teises į garažą. Viso atsakovui K. G. priteisti turto, kurio vertė, neįskaitant garažo ( - ) vertės, – 31 583,56 Eur.; 7) teismui nusprendus, kad nėra pagrindo butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, ieškovė prašo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtines teises pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 1991 m. gegužės 9 d. ir butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ženkliai mažesnę kompensaciją už jam natūra atitenkantį didesnės vertės turtą, kompensacija atsakovui už 1/3 dalį iki 1991 m. įmokėtų pajinių įnašų, nepriteistina; 8) už atsakovui atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį ieškovė prašo iš atsakovo K. G. priteisti ieškovei E. I. G. 8119,00 Eur dydžio kompensaciją; 9) nuo bylos iškėlimo teisme priteisti ieškovei E. I. G. iš atsakovo K. G. išlaikymą po 50,00 Eur kas mėnesi, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 10) pripažinus butą, esantį ( - ), bendra jungtine nuosavybe, priteisti iš atsakovo buto išlaikymo išlaidas 1752,50 Eur sumoje už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.; 11) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
    2. Atsakovas K. G. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką tarp K. G. ir E. I. G., sudarytą 1963 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei – G., atsakovui – G.; 3) priteisti atsakovui K. G. asmeninės nuosavybės teise: 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), ½ vertė – 17650 Eur; 377/2082 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) V., adresas ( - ); vidutinė rinkos vertė – 4798,51 Eur; pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), vidutinė rinkos vertė ½ – 2300 Eur; pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), vidutinė rinkos vertė ½ – 458,00 Eur; pajinius įnašus 360,95 Eur vertės (3930,00 rb,, 88000,00 tai., 327 Lt) už garažo – bokso statybą, t. y. pripažinti atsakovo teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti daiktines teises į garažą – boksą 21-71, esantį ( - ), adresas ( - ); priekabą TD, 015, valstybinis Nr. ( - ), vertė – 100 Eur; AB ( - ) 21 akciją; 4) priteisti ieškovei E. I. G. asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), ½ vertė – 17650 Eur; 377/2082 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), adresas ( - ). 42, vidutinė rinkos vertė – 4798,51 Eur; pajinius įnašus už garažą Nr. 33, esantį adresu ( - ), t. y. pripažinti ieškovei teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti daiktines teises į garažą; AB „( - )“ 21 akciją; 5) bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) nutraukti E. I. G. ir atsakovo K. G. santuoką, sudarytą 1963 m. gruodžio 7 d., Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo E. I. G. palikti pavardę „G.“, K. G. palikti pavardę „G.“; 3) pripažinti 1989 m. gegužės 16 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. ( - ), dalyje dėl ½ turto – gyvenamojo namo, ūkinio pastato, dovanojimo G. K. negaliojančia, netaikyti restitucijos, bet turtą, įgytą dovanojimo sutarties pagrindu K. G. vardu, pripažinti K. G. ir E. I. G. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą: K. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 378/2082 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), adresas ( - ), 4811,24 Eur vertės; 1/2 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), ( - ), kurių bendra vertė 30 660 Eur; UAB ( - ) (šiuo metu AB ,, ( - )“) 42 akcijas, kurių vertė – 24,32 Eur; transporto priemonę VAZ 2106, VIN kodas ( - ), kurios vertė – 500 Eur vertės; priekabą TD, ( - ), valstybinis Nr. ( - ), kurios vertė – 100,00 Eur; pajinius įnašus 360,95 Eur vertės (3930,00 rb,, 88000,00 tal., 327 Lt) už garažo – bokso statybą t. y. pripažįstant teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti daiktines teises į garažą – boksą 21-71, esantį ( - ), ( - ). Priteisti E. I. G.: butą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), kurio vertė – 36000 Eur; 377/2082 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. ( - )( - ), adresas ( - ), 4798,51 Eur vertės; pajinius įnašus už garažą Nr.33, esantį ( - ), ( - ), t. y. pripažinti atsakovui teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti daiktines teises į garažą; 5) priteisti iš K. G. 1496,35 Eur kompensaciją E. I. G.; 6) priteisti iš K. G. 622,76 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei; 7) priteisti valstybei iš K. G. 530,41 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
    2. Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo pagrindų, teismas nurodė, kad šalys gyvena skyrium nuo 1991 m. gegužės 9 d. Tarp šalių ginčas dėl gyvenimo skyrium pradžios momento nekyla. Iki gyvenimo skyrium pradžios šalys gyveno bute, esančiame ( - ). Atsakovas išsikraustė ir pradėjo gyventi ( - ). Ieškovė bute liko gyventi su trimis vaikais, iš kurių sūnus ir neįgali dukra A. G., buvo nepilnamečiai, o dukra J. G. – studentė. Šalių dukra J. G., apklausta kaip liudytoja, patvirtino, kad tėčiui išėjus, mama jautėsi blogai, trūko pinigų, reikėjo dar išpirkti butą, ji skambino, prašė grįžti, klausė, kaip šeimai gyventi. Liudytoja nurodė ir tai, kad iki tėvo išsikraustymo tėvai nuolat pykosi. Darytina išvada, kad šalių santykiai iki jiems pradėjus gyventi skyrium buvo prasti, sutuoktiniai pykdavosi. Pastebėtina, kad pati ieškovė nurodė, jog nenorėjo gyventi name Ringauduose, jai rūpėjo vaikai. Teismas darė išvadą, kad išsiskyrė sutuoktinių požiūris į gyvenimo vertybes, jie nesugebėjo rasti kompromiso dėl bendros ateities, nesusitarė dėl gyvenamosios vietos. Atsakovo išsikraustymas nelaikytinas šeimos palikimu ir nesirūpinimu ja. Teismas pažymėjo, kad šalys kartu statė namą, todėl ieškovės atsisakymas tame name gyventi laikytinas ir jos pačios kalte dėl santuokos nutrūkimo. Ieškovės argumentai, kad atsakovas buvo neištikimas, atmestini. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad iki išsikraustymo atsakovas būtų bendravęs su kita moterimi, buvęs neištikimas. Atsakovo veiksmai po išsikraustymo nevertintini kaip neištikimybė, nes šalių santuoka faktiškai jau buvo nutrūkusi, šalys gyveno skyrium. Teismas darė išvadą, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
    3. Pasisakydamas dėl turto ir prievolių padalinimo teismas nurodė, kad tarp šalių kyla ginčas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o būtent – ½ dalies gyvenamojo namo, esančio ( - ), nuosavybės. Teismas iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, liudytojos J. G. paaiškinimų, rašytinių įrodymų, sprendė, kad ½ dalis gyvenamojo namo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad atsakovo brolis J. turėjo žemės sklypą, kuriame savo broliams V. ir K. leido statyti namą. Kadangi žemės sklypas buvo brolio J., tai ir namas buvo statomas jo vardu. Pats brolis J. namo nestatė, savo lėšomis prie jo statybos neprisidėjo, piktnaudžiavo alkoholiu. Namas buvo statomas už jų bendras lėšas, taip pat už brolio V. lėšas. Ji pati prisidėjo prie statybos. Tokius ieškovės paaiškinimus patvirtino ir liudytoja Stefanija B. B., kuri nurodė, kad jos sutuoktinis padėjo statyti namą atsakovui. Žino, kad du broliai G. statė namą, o trečias brolis J. gavo sklypą, bet prie statybos neprisidėjo. Namą pasidalino du broliai V. ir K., antras aukštas teko K.. Tokius ieškovės paaiškinimus patvirtino ir liudytoja J. G., kuri nurodė, kad šeima statė namą, važiuodavo visi, dirbdavo, manė, kad namas statomas visai šeimai. Nors ieškovė nurodė, kad sandoris pripažintinas tariamu (CK 1.86 str.), tačiau teismas sprendė, kad ieškovės nurodomas sandorio negaliojimo pagrindas netinkamas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dovanotojas J. G. nebuvo dovanos savininkas, todėl tokia dovanojimo sutartis yra negaliojanti kaip neatitinkanti įstatymo (CK 6.470 str. 3 d., 1.80 str. 1 d.). Teismas niekinio sandorio faktą konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Teismui savo iniciatyva konstatavus, kad sandoris yra niekinis, netaikytina atsakovo prašoma taikyti sandorio nuginčijimo senatis. Minėto nekilnojamojo turto vertė ekspertizės atlikimo metu yra 30660 Eur. Ekspertizės išvada nepaneigta kitais įrodymais, todėl teismas sprendė, kad joje pateikta turto vertė teisinga.
    4. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl 755/2082 dalių žemės sklypo, esančio ( - ) nuosavybės teisės ir vertės. Turtas įgytas santuokos metu, todėl darytina išvada, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Abi šalys remiasi VĮ „Registrų centras“ nustatyta turto verte, todėl sprendė, kad šio turto kaina yra 9609,75 Eur.
    5. Teismas nurodė, kad tarp šalių kyla ginčas dėl buto, esančio ( - ), nuosavybės teisės. Teismas nustatė, kad šalys butą gavo 1985 m., butas buvo privatizuotas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ta aplinkybė, kad ieškovė jau po gyvenimo skyrium pradžios savo investiciniais čekiais sumokėjo likusią dalį už buto privatizavimą nereiškia, kad dalis buto tapo jos asmenine nuosavybe. Ekspertizės akte nurodyta, jog buto vertė yra 36000 Eur, buto vertės padidėjimas dėl pagerinimų, nurodytų E. I. G. sudarytoje suvestinėje, yra 7912 Eur. Ekspertizės išvada nepaneigta kitais įrodymais, todėl teismas sprendė, kad joje pateiktos buto ir pagerinimų vertės teisingos.
    6. Teismas nustatė, kad K. G. yra ( - ) narys ir turi garažo boksą 21-71, esantį ( - ), bei yra metalinio garažo Nr. 33, esančio ( - ), savininkas. Abiejų garažų daiktinės teisės yra neįregistruotos. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad nenurodyta reali abiejų garažų rinkos vertė, į pajinių įnašų sumokėjimo laiką, į daiktų skirtumus (metalinis ir mūrinis garažas) sprendė, kad tikslinga pajinius įnašus už garažo boksą 21-71, esantį ( - ), priteisti K. G., o pajinius įnašus už garažą Nr. 33, esantį ( - ), priteisti E. I. G. Ta aplinkybė, kad garažu, esančiu ( - ) naudojasi J. G., teismo vertinimu, neturi reikšmės, nes nėra jokių duomenų, jog pajinius įnašus už šį garažą priteisus K. G., jis uždraus dukrai toliau naudotis garažu.
    7. Spręsdamas dėl transporto priemonės VAZ 2106 ir priekabos TD 015 padalinimo, teismas pažymėjo, kad šalims pradėjus gyventi skyrium šis turtas liko pas K. G.. Nors atsakovas nurodė, kad automobilis yra naudojamas tik atsarginėms dalims kitam automobiliui aprūpinti, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nurodė, kad automobilio kaina yra 500 Eur. Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio vertė yra mažesnė, nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta automobilio kaina yra teisinga. Tarp šalių ginčo dėl priekabos vertės nekyla, todėl teismas sprendė, kad priekabos vertė yra 100 Eur.
    8. Teismas nustatė, kad santuokos metu atsakovas K. G. įgijo 21 vnt. AB „( - )“ akciją. Tarp šalių nekylo ginčo dėl vertybinių popierių nuosavybės, abi šalys nurodė, kad tai yra asmeninė K. G. nuosavybė.
    9. Teismas vertino, kad nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto padalijimo lygiomis dalimis principo. Nors ieškovė prašė jai priteisti 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį turto, teismas sprendė, kad toks ieškovės prašymas nepagrįstas. Ta aplinkybė, kad ieškovė jau daugiau nei 25 metus viena prižiūri butą, moka mokesčius, remontuoja butą, neteikia pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Pažymėjo, jog tarp šalių buvo susiklostę tokie santykiai, kad kiekvienas rūpinosi tuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtu, kuriuo pats ir naudojosi. Dėl šios priežasties iš atsakovo nepriteistina ir kompensacija už ieškovės sumokėtus mokesčius butui išlaikyti.
    10. Spręsdamas dėl turto padalinimo būdo, teismas atsižvelgė į tai, kad šalys turi du gyvenamuosius būstus, kuriais atskirai ir naudojasi, todėl sprendė turtą padalinti pagal faktinį naudojimąsi, nes tai geriausiai atitiks šalių interesus. Atsižvelgdamas į šalims tenkančių daiktų vertę, teismas nutarė priteisti iš atsakovo K. G. už jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį kompensaciją pinigais.
    11. Dėl išlaikymo priteisimo teismas nurodė, kad abu sutuoktiniai yra garbaus amžiaus. Ieškovė yra 78 metų amžiaus, atsakovas yra 88 metų amžiaus. Ieškovės pajamos yra 269,94 Eur senatvės pensija ir transporto išlaidų kompensacija. Atsakovo pajamos yra 310,66 Eur senatvės pensija. Kitų pajamų šalys neturi. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį, jos gaunamas pajamas, galimybes, gauti daugiau pajamų, jos amžių darė išvadą, kad ieškovė yra reikalinga išlaikymo, tačiau kartu teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, prievolę išmokėti ieškovei kompensaciją, jo amžių, galimybę gauti daugiau pajamų, atsakovas yra nepajėgus teikti išlaikymą ieškovei, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atmetė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu ieškovė E. I. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) taikyti santuokos metu įgytus pajinius įnašus – ieškovei E. I. G. priteisti 360,95 Eur vertės pajinius įnašus už garažo bokso statybą, t. y. pripažinti ieškovei teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti daiktines teises į garažą – boksą 21-71, esantį ( - ), adresas ( - ); atsakovui K. G. priteisti įnašus už garažą Nr. 33, esantį technikos g. 1, ( - ), t. y. pripažinti atsakovui teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti daiktines teises į šį garažą. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas nenurodė, kokias konkrečiai pareigas pažeidė ieškovė. Iki išsikraustant atsakovui iš buto, kildavo barnių su atsakovu dėl kasdienių buitinių reikalų, tačiau tai nebuvo priežastis atsakovui susirinkti daiktus ir palikti šeimą, juolab nesirūpinti šeima 26 metus. Atsakovas iš namų išsikraustė savo noru, ieškovės nekvietė gyventi kartu gyvenamajame name. Išsikraustydamas iš namų atsakovas išsinešė šalių santaupas, savo investicinius čekius, virtuvinį baldų komplektą, mašiną. Aplinkybė, kad atsakovas surinko name buvusius ieškovės ir vaikų daiktus ir atvežęs į butą, paliko laiptinėje, rodo nelojalumą ieškovės atžvilgiu. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpino, nerėmė nei sutuoktinės, nei neįgalios dukters. Teismas, nutraukdamas santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netinkamai vertino įrodymus. Atsakovo nurodyti argumentai, kad su ieškove nesutarė, niekaip neįrodyti.
      2. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl pajinių įnašų padalijimo už garažus. Teismas neatsižvelgė į tarp šalių nusistovėjusius faktinius santykius, į neįgalios dukters A. G. teisėtus interesus, šalių objektyvius poreikius naudotis tam tikru turtu, į tai, kad atsakovo turtinė padėtis ženkliai geresnė, nei ieškovės. Vien ta aplinkybė, kad iki gyvenimo skyrium pradžios už garažą, esantį ( - ) buvo sumokėta nedidelė dalis pajinių įnašų, kad likusią dalį pajinių įnašų atsakovas sumokėjo jau šalims pradėjus gyventi skyrium, nėra pakankamas pagrindas ginčo turtą natūra priteisti atsakovui. Be to, atsakovas neįrodė, jog minėtas garažas yra būtinas jo poreikių tenkinimui. Priešingai, byloje yra įrodymai, kad atsakovas 25 metus naudojasi garažu Nr. 33, esančiu ( - ), o garažas 21-71, esantis ( - ), ( - ) yra šalia ieškovės gyvenamosios vietos ir išimtinai naudojamas tik ieškovės ir neįgalios dukters interesais.
      3. Teismas niekaip neargumentavo, kodėl atsakovui priteistina didesnė santuokos metu įgyto turto dalis, nei ieškovei. Tokiu būdu teismas sudarė atsakovui pagrindą praturtėti ieškovės sąskaita, pažeidė ieškovės, kaip sutuoktinės, bei šalių neįgalios dukters interesus. Teismas atsižvelgė į atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą už garažą, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė savo asmenines lėšas panaudojo įsigyjant butą.
      4. Atsižvelgiant į asmeninių lėšų indėlį į butą, ieškovės turtinę padėtį, sveikatos būklę, į kartu su ieškove gyvenančios neįgalios dukters interesus, kuriai yra reikalinga nuolatinė globa, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ieškovei priteisti didesnę turto dalį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad buto vertės padidėjimą lėmė ieškovės lėšomis atlikti buto pagerinimai, atsakovas prie buto išlaikymo neprisidėjo visus 26 metus, gyvenamojo namo statybai buvo panaudotos ieškovės ir jos mamos dovanotos lėšos.
    2. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas K. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:
      1. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo nuolat kildavo konfliktai dėl buities, šalys nesutardavo dėl vaikų auklėjimo ir finansinių klausimų, todėl atsakovas 1991 metais išėjo gyventi atskirai į jam nuosavybės teisę priklausantį namą. Aplinkybė, kad atsakovas, šalims nusprendus negyventi kartu ir nevesti bendro ūkio, išėjo gyventi atskirai, nėra pagrindas konstatuoti jo kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovas nurodė, jog visa laiką, gyvendamas atskirai, rūpinosi vaikais, kiek leido jo finansinė padėtis, kadangi buvo ir yra šiuo metu pensininkas. Atsakovas pateikė pirmos instancijos teismui savo užrašus, kuriuose užrašyta, kad kiekvieną mėnesį tam tikrą savo pajamų dalį skirdavo neįgaliai dukrai Astai, šeimą paremdavo vaisiais ir daržovėmis, dukrą J. mokino praktinio vairavimo, t. y. savo vaikams jis padėjo, kuo galėjo.
      2. Apeliantė motyvuoja, kad garažu, esančiu ( - ), jos dukra J. G. naudojasi 25-erius metus, ten laiko savo automobilį, tačiau atsižvelgtina, kad nei šis garažas, nei garažas, esantis ( - ), nepriklauso nei vienam iš šalių vaikų, o priklauso ieškovei ir atsakovui. Atsakovas K. G. gera valia leidžia naudotis šiuo garažu dukrai J. G. ir neprieštaraus, kad ji ir toliau juo naudotųsi, tačiau jis nori, kad turtas būtų padalintas teisingai.
    3. Apeliaciniu skundu atsakovas K. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti: 1) neįtraukti į santuokoje įgyto ir dalintino turto balansą ir palikti asmenine atsakovo K. G. nuosavybe šį turtą: ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), garažo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); 2) priteisti atsakovui K. G. ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kurio vertė 18 000 Eur, arba priteisti atsakovui 18 000 Eur kompensaciją iš ieškovės už jai nuosavybės teise tenkantį turtą; 3) priteisti ieškovei E. I. G. ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kurio vertė 18 000 Eur; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
      1. Atsakovas nesutinka, kad 1989 m. gegužės 16 d. dovanojimo sutartis yra niekinė, ir absoliučiai negaliojanti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šis sandoris buvo ne tariamas, o realiai įvykdytas, patvirtintas notariškai. Šiuo atveju yra būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, t. y. ar šios dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas įgijo realias civilines teises ir pareigas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dovanotojas atsakovo brolis J. G. turėjo tik sklypą, tačiau prie namo statybos neprisidėjo, nes gyveno ūkiniame pastate. Teismas nevertino J. G., kaip dovanotojo išreikštos valios, nes brolis J. pastatė namą, o vėliau susirgęs sunkia onkologine liga, susipykęs su sutuoktine ir vieninteliu sūnumi, nesprendė namą padovanoti savo broliams – V. ir K. G.. Brolis J. mirė 1992 m. Dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrąja jungtine nuosavybėn. Kol nėra nuginčyta dovanojimo sutartis, tol laikytina, kad pusė gyvenamojo namo su priklausiniais yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir negali būti įtrauktas į dalintino turto balansą.
      2. Ieškovė, teigdama, kad gyvenamojo namo dalį pastatė iš santuokoje įgytų lėšų, turi šias aplinkybes įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šios aplinkybės ieškovė neįrodė, nepateikė nei medžiagų įsigijimo kvitų, nei sugebėjo paaiškinti, kokia buvo statybos sąmata, iš kokių medžiagų statė namą, kokie asmenys padėjo statyti namą. Ieškovė savo teiginius įrodinėjo tik liudytojų paaiškinimais. Liudytojų paaiškinimai yra šališki ir vertintini, kaip subjektyvūs.
      3. Teismas teisingai sprendė, kad butas, esantis ( - ), šalims priklauso bendrąja jungtine nuosavybe. Tai, kad po atsakovo išėjimo gyventi atskirai ieškovė savo investiciniais čekiais sumokėjo likusią dalį už buto privatizavimą, nereiškia, kad dalis buto tapo jos asmenine nuosavybe. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kieno investiciniais čekiais buvo sumokėta už butą. Teismui tenkinus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl ½ dalies gyvenamojo namo su statiniais neįtraukimo į bendrą dalintino turto balansą, šalims priklausantis butas turėtų būti padalintas šalims pusiau arba atsakovui priteista pusė šio buto vertės.
    4. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė E. I. G. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas, pripažindamas dovanojimo sutartį negaliojančia, nepažeidė teisės normų ir šioje dalyje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas įvertino ne tik ieškovės ir šalių dukters J. parodymus, bet ir paties atsakovo paaiškinimus, liudytojos S. B. parodymus, rašytinius įrodymus. Teismas, remdamasis logikos dėsniais, pagrįstai pripažino svarbia aplinkybe, kad atsakovo brolis su šeima gyveno ūkiniame pastate, o atsakovas ir kitas brolis V. su šeima gyveno gyvenamajame name.
      2. Atsakovas savo skunde siekia suklaidinti teismą, nes atsakovo brolis J. mirė ne 1992 m., o 1996 m. Atsakovo brolis J. su savo sutuoktine iki pat jo mirties gyveno ūkiniame pastate, su sutuoktine J. nekonfliktavo, sutuoktinė J. lankydavo ligoninėje, kai jam buvo atlikta širdies operacija, be to, J. onkologine liga nesirgo. Iki pat savo mirties J. su sutuoktine ir sūnumi gėrė.
      3. Pateikti medžiagų įsigijimo kvitų ieškovė negali, nes visi namo statybinių medžiagų dokumentai liko pas atsakovą. Be to, atsakovas viską rašėsi į sąsiuvinius, kas, kiek dirbo ir kas, kiek mokėjo, skaičiuodavo išlaidas, taip buvo statomas garažas, ūkinis pastatas, perdengimai, stogas, o sienas statė atskirai, brolis V. mūrijo pirmo aukšto sienas, ieškovė su atsakovu mūrijo antro aukšto sienas. Statant namą padėjo ne tik ieškovės brolis R. B., kuris yra miręs, bet ir A. S., A. K. (miręs), A. T., Z. Š. (miręs), A. R.. Ieškovė talkininkams ruošdavo pietus, vaišes. Ieškovė pati asmeniškai dirbo prie statybų, net ir vaikai pagal galimybes padėjo statyti namą. Atsakovo reikalavimas priteisti jam pusę buto yra nepagrįstas.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

    1. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).
    2. Apeliantas K. G. apeliaciniame skunde pateikė prašymą (pageidavimą) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui nenurodžius jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas bei abiems šalims pateikus apeliacinės instancijos teismui procesinius dokumentus, kuriuose išdėstyta aiški pozicija nagrinėjamais klausimais, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka

8Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės

    1. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
    2. Apeliantė (ieškovė) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir nurodo, jog buvo pažeista ieškovės kaltę pagrindžianti įstatyminė prezumpcija, numatyta CK 3.60 straipsnio 3 dalyje. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 1991 m. paliko šeimą, išvyko gyventi į ginčo gyvenamąjį namą ( - ), ir ieškovės nekvietė gyventi kartu. Išsikraustydamas iš namų atsakovas išsinešė šalių santaupas, savo investicinius čekius, buities daiktus, šeima nesirūpino, nerėmė nei sutuoktinės, nei neįgalios dukters.
    3. Taigi, apeliantės nurodyta aplinkybė galėtų būti pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, remiantis paminėto įstatymo prezumpcija – kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tačiau šiai aplinkybei nustatyti būtina įvertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų visetą: sutuoktinių tarpusavio psichologinius santykius, šių santykių įtaką ir galimas pasekmes kitiems šeimos nariams, sutuoktinio valios dėl gyvenimo (ar negyvenimo) šeimoje savanoriškumą. Be to, teismas turi kompleksiškai įvertinti ir kitas aplinkybes: sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį ir pastangas santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas galinčias būti reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
    4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
    5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visetą, konstatavo, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas neginčija, kad 1991 m. paliko šeimą ir išvyko gyventi kitur. Tačiau tokį apsisprendimą, kaip nurodo apeliantas, be kita ko sąlygojo ir netinkamas ieškovės elgesys šeimoje. Ieškovė atsakovo nurodytų aplinkybių, dėl ko jis buvo priverstas palikti šeimą, nepaneigė. Kaip nurodo pati ieškovė, šalys kartu negyvena 26 metus, per minėtą laikotarpį nei viena iš šalių nerodė realaus noro susitaikyti ir gyventi kartu, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai, todėl teismas pagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir turto padalijimo

    1. Ieškovė prašė pripažinti 1989 m. gegužės 16 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. 2-970, dalyje dėl ½ turto – gyvenamojo namo, ūkinio pastato padovanojimo atsakovui G. K. apsimestine, sudaryta ne su tikrąja sandorio šalimi (CK 1.87 str.), ir pripažinti šį turtą, įgytą dovanojimo sutarties pagrindu K. G. vardu, jungtine šalių nuosavybe, atsakovas – neįtraukti šio turto į santuokoje įgyto dalintino turto balansą ir pripažinti jį asmenine atsakovo nuosavybe. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad minėta dovanojimo sutartis yra neteisėta ir negaliojanti ab initio, o tariamai perleistas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalytina šioje civilinėje byloje.
    2. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, konstatavo, jog minėtas sandoris yra tariamas ir negalioja (CK CK 1.86 straipsnis), t. y. nesukėlė teisinių padarinių, todėl turtą, įgytą dovanojimo sutarties pagrindu atsakovo K. G. vardu, pripažino K. G. ir ieškovės E. I. G. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalijo.
    3. Pažymėtina, kad pripažindamas sandorius niekiniais ir spręsdamas dėl jų padarinių, teismas turi pareigas veikti ex officio (pagal pareigas). Vienai bylos šaliai prašant pripažinti sandorį negaliojančiu, teismas, patenkinęs tokį reikalavimą, toje pačioje byloje privalo išspręsti ir restitucijos klausimą. Taigi, nustatęs sandorio negaliojimo sąlygas pripažinti jį niekiniu ir negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu, teismas privalėjo taikyti restituciją vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įtraukti turtą į bendro sutuoktinių turto balansą, padalinti jį ieškovui ir atsakovei nenukrypstant nuo santuokoje įgyto turto padalinimo natūra principo. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
    4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, turi būti nustatytos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015; kt.).
    5. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra ½ dalies nekilnojamojo turto, t. y. 1989 m. gegužės 16 d. gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių ( - ), dovanojimo sutartis (t. 1, b. l. 109–111). Sutarties sudarymo metu galiojusiame 1964 m. CK 280 straipsnyje dovanojimo sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanotajam turtą nuosavybėn. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių, liudytojų Stefanijos B. B. ir J. G. paaiškinimais, nustatė, kad ant atsakovo broliui J. G. suteikto valstybinės žemės sklypo atsakovas ir jo brolis V. savo lėšomis pasistatė gyvenamąjį namą ir kitus statinius. J. G. (dovanotojas) piktnaudžiavo alkoholiu, savo lėšomis prie statinių statybos neprisidėjo, su šeima gyveno ūkiniame pastate ir kito turto neturėjo. Baigus statybą, namą pasidalino du broliai V. ir K., antras aukštas teko K..
    6. Nors atsakovas teigė, kad brolis J. G. namą statė iš uošvių lėšų, o turtą nusprendė padovanoti savo broliams sužinojęs, kad serga nepagydoma liga, minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai, šios nutarties 30 pastraipoje aptartos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, bylos rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ginčo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos sudarymo ir žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn laiką (atitinkamai 2005 ir 2010 metai) (t. 1, b. l. 116–117, t. 2, b. l. 63–87), leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad ginčijamas turto dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių ir neatitiko tikrosios sandorio šalių valios (CPK 185 straipsnis).
    7. Aptartų aplinkybių pagrindu spręstina, kad faktinių civilinių teisių pasikeitimas sudarius ginčo sutartį neįvyko: t. y. faktiškai dovanotojas perdavė apdovanotiesiems ne savo turtą, bet apdovanotojų lėšomis ir darbu santuokos metu įgytą ginčo turtą. Taigi, tikroji ginčo dovanojimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai dovanotojo vardu įregistruotas ginčo turtas būtų perleistas tikriesiems jo savininkams. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpciją, pagrįstai pripažino ginčo sandorį tariamu ir nutarė turtą padalinti kaip jungtinę šalių nuosavybę.
    8. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; kt.).
    9. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1 d.). Tai reiškia, kad po sutuoktinių bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodos vertės turtą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys kartu negyvena ilgą laiką, faktiškai naudojasi atskirais nekilnojamojo turto vienetais (ieškovė – butu, esančiu ( - ); atsakovas – ½ dalimi gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - )), pagrįstai sprendė padalinti minėtą turtą natūra, palikdamas jį naudotis faktiniams jo valdytojams.
    10. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo tik konkrečiai įstatyme įvardytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis bei įgalinančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, padalindamas santuokoje įgytus garažus ir pripažindamas atsakovui teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti daiktines teises į garažą – boksą 21-71, esantį ( - ), ( - ), o ieškovei – įregistruoti daiktines teises į garažą Nr. 33, esantį ( - ), ( - ), netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad garažu ( - ) atsakovas nesinaudoja, jis turi dar vieną garažą savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje ( - ), taip pat faktiškai naudojasi ir kitu garažu, esančiu ( - ). Atsižvelgiant į paminėtus duomenis ir tai, kad garažas, esantis ( - ), yra arčiau ieškovės gyvenamosios vietos, teisėjų kolegija sprendžia pakeisti tesimo sprendimą šioje dalintino turto dalyje ir garažą – boksą 21-71, esantį ( - ) priteisti ieškovei, o garažą, esantį ( - ), priteisti atsakovui, pripažįstant šalims teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti į šiuos daiktus daiktines teises.
    11. Kitose dalyse apeliantai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, jo neginčija, todėl dėl turto padalijimo būdo ir kompensacijų priteisimo teisėjų kolegija nepasisako, spręsdama, kad aptariamu atveju nagrinėti šiuos klausimus ir peržengti apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas nėra pagrindo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, o ieškovės tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis.
    2. Atsakovas pateikė duomenis apie 850 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 122–124, 128–129). Ieškovė minėtas išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

13Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui K. G., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteistas pajinis įnašas 360,95 Eur vertės už garažo – bokso statybą, pripažįstant jam teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti daiktines teises į garažą – boksą 21-71, esantį ( - ), ( - ), o ieškovei E. I. G., a. k. ( - ) priteistas pajinis įnašas už garažą Nr.33, esantį ( - ), ( - ), pripažįstant jai teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti daiktines teises į garažą, ir priteisti E. I. G. garažą – boksą 21-71, esantį ( - ), o atsakovui K. G. – garažą Nr.33, esantį ( - ), ( - ), pripažįstant šalims teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti į šiuos daiktus daiktines teises.

14Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai