Byla 3K-3-28/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei J. P., trečiasis asmuo notarė J. R., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia šalių sudarytą santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį. Ieškovas nurodė, kad ginčijama sutartis yra tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis), nes ja šalys siekė ne pasidalyti santuokoje įgytą turtą, o išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Ieškovo tėvas turėjo mokestinių prievolių valstybei, todėl, siekdamas išvengti kreditorių reikalavimų, nekilnojamąjį turtą perleido ieškovui, o ieškovas, siekdamas išvengti sutarties pripažinimo negaliojančia, – atsakovei ginčo sutartimi. Ieškovo teigimu, sandorio fiktyvumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad sutartimi padalytas turtas nebuvo šalių (sutuoktinių) bendroji jungtinė nuosavybė.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 1986 m., santuoka įstatymo nustatyta tvarka nenutraukta iki šiol. Ieškovo tėvas padovanojo ieškovui gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius ( - ). 2001 m. birželio 7 d. ieškovo vardu buvo įgytas tuo pačiu adresu esantis žemės sklypas. Šalys 2002 m. vasario 13 d. sudarė santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį, pagal kurią atsakovei atiteko minėti žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis turtą atsakovei ginčo sutartimi perleido siekdamas išvengti finansinių įsipareigojimų. Išvada grindžiama nustatytomis aplinkybėmis, kad po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovas išsikėlė iš gyvenamojo namo, be to, namo priestatą sutuoktiniai pasistatė santuokos metu, žemės sklypas iš valstybės buvo išsipirktas santuokos metu. Dėl to teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovo teiginį, jog visas perleistas nekilnojamasis turtas buvo jo asmeninė nuosavybė, be to, atsižvelgė į tai, kad ieškovas, siekdamas nuginčyti sandorį, į teismą kreipėsi tik tada, kai atsakovė pagrasino iškeldinti ieškovo tėvus. Teismas sprendė, kad ieškovas ieškiniu siekia apginti savo tėvų interesus, o ne įrodyti ginčijamo sandorio tariamumą.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 16 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ir ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia 2002 m. vasario 13 d. sutartį, kuria ieškovas nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), perleido savo sutuoktinei atsakovei. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe būdus ir principus, asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto pasidalijimo principus (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88, 3.90 straipsniai) bei materialiosios teisės normas, nustatančias sandorių negaliojimo ir jų nuginčijimo pagrindus (CK 1.80, 1.90 straipsniai). Teisėjų kolegijos teigimu, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), o nagrinėjamu atveju šalims sudarant ginčo sutartį šios imperatyviosios įstatymo nuostatos nebuvo laikomasi (CK 1.80 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo sutartimi atsakovei priskirtas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovui, o, pasidalydamas jį kaip bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą, ieškovas iš esmės suklydo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Taikydama CK 1.90 straipsnį, kolegija pažymėjo, kad ieškovas nenurodė materialiosios teisės normos, kuria grindė savo ieškinio reikalavimą, tačiau bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje ieškovo motyvai dėl tikrosios šalių valios sudarant sandorį padarinių prasme nėra svarbūs.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų, todėl pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį ir šalių lygiateisiškumo principą. Teismas turi būti nešališkas, todėl negali veikti vienos šalies interesais ir už ją suformuluoti ieškinio dalyką ar pagrindą. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimus grindė teiginiais dėl tariamo (fiktyvaus) sandorio sudarymo, o teismas nepagrįstai savo iniciatyva sprendė, kad sandoris sudarytas ieškovui suklydus. Ieškovas nei aiškino, nei teikė įrodymus apie tai, kad jis suklydo dėl sandorio esmės, dalyko ar kitų esminių sąlygų.

122. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-185 straipsniai) ir padarė išvadas, priešingas byloje nustatytoms aplinkybėms bei įrodymams. Ieškovas paaiškino, kad pasiūlė atsakovei dalytis nekilnojamąjį turtą, tokius pageidavimus išdėstė sandorį tvirtinusiai notarei, o į teismą kreipėsi atsiradus ginčams tarp atsakovės ir jo tėvų. Šie ieškovo paaiškinimai patvirtina ne valios ydingumą (suklydimą), ne tariamo sandorio sudarymą, o aiškų siekį pasidalyti turtą. Teismas neatsižvelgė į svarbų faktą, kad ieškovas turto padalijimo sutartį ėmė ginčyti po jos sudarymo praėjus penkeriems metams ir dešimčiai mėnesių.

133. Teismas pažeidė sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.156, 6.154, 6.162 straipsniai). Byloje nustatyta, kad ieškovas laisva valia, niekieno neverčiamas, nesuklaidintas pasiūlė sutuoktinei pasidalyti nekilnojamąjį turtą. Gyvenimo aplinkybių pasikeitimas, atsakovės ir ieškovo tėvų konfliktas nepatvirtina ieškovo valios ydingumo sudarant ginčo sutartį, o byloje nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad tikrieji šalių ketinimai sutarties sudarymo metu buvo pasidalyti turtą. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad šalys turtą dalijosi ne ginčo tvarka ir laisva valia laikė jį bendrąja jungtine nuosavybe. Tai atitiko ne tik šalių valią, bet ir CK 3.90 straipsnio nuostatas.

144. Teismas netinkamai aiškino ir taikė sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.90, 1.86 straipsniai). Klaidingas teisių ir pareigų suvokimas negali būti pripažintas suklydimu, jei tai įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Ieškovas yra verslus žmogus, gerai suvokia teisinius bei ekonominius sandorių sudarymo padarinius, todėl suprato, kokią sutartį pasirašo ir kokių padarinių ji šalims sukuria. Teismas netyrė CK 1.90 straipsnyje nustatytų būtinų sąlygų visumos, todėl priėmė neteisingą, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo tokius argumentus:

161. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sudarant turo pasidalijimo sutartį buvo šalių tikrosios valios trūkumų, t. y. sutartis sudaryta siekiant ne pasidalyti santuokoje įgytą turtą, o sumažinti ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį. Šalių valios trūkumus sudarant ginčo sutartį patvirtina ir tai, kad turto pasidalijimo sutartis nebuvo vykdyta, t. y. turtas nebuvo perduotas atsakovei valdyti bei naudoti. Sandoris nesukūrė šalims teisinių padarinių.

172. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir tinkamai įvertino visus šalių pateiktus įrodymus, o kai kurių įrodymų neaprašymas sprendime nereiškia CPK 185, 270 straipsnių pažeidimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad turto padalijimo sutartis neatspindi tikrosios šalių valios.

183. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino turto padalijimo sutartį negaliojančia, nes sudaryta sutartis pažeidė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą. Sudarant ginčo sutartį nebuvo laikytasi CK 3.118 straipsnyje įtvirtinto imperatyviojo reikalavimo pasidalyti visą šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, t. y. sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis).

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21

22Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai bylą nagrinėję teismai nustatė tokias pačias faktines bylos aplinkybes, tačiau, remdamiesi skirtingu teisės normų aiškinimu, nevienodai jas kvalifikavo ir dėl to priėmė skirtingus procesinius sprendimus, kasacinis teismas pasisako dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos teisės normos byloje nustatytoms aplinkybėms.

23Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindų kvalifikavimo. Taip pat keliamas klausimas dėl teismo galios nustatyti ieškinio teisinį pagrindą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų tinkamo taikymo. Dėl šių teisės klausimų teisėjų kolegija pasisako šioje nutartyje.

24Dėl ieškinio teisinio pagrindo kvalifikavimo

25Kasatorė, prašydama panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų, todėl pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus, šalių lygiateisiškumo principą. Šiuos teiginius kasatorė grindžia nurodydama, kad teismas nepagrįstai už ieškovą suformulavo ieškinio pagrindą, t. y. ieškovas savo reikalavimus grindė teiginiais dėl tariamo (fiktyvaus) sandorio sudarymo, o teismas savo iniciatyva sprendė, kad sandoris sudarytas ieškovui suklydus.

26Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatorės teiginius, nes kasatorė nepagrįstai teismo atliktą šalių ginčo teisinį kvalifikavimą laiko ieškinio ribų peržengimu. Kasatorė teisingai nurodo, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens pasirinktas ir ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Civilinio proceso normos reikalauja, kad ieškovas nurodytų faktinį ieškinio pagrindą, kuriuo grindžia savo reikalavimus. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, teisinio ieškinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje A. B. V. v. T. M., UAB ,,Vartų technika“, bylos Nr. 3K-3-137/2009; kt.). Tokia teismo veikla nelaikoma ieškinio ribų peržengimu.

27Nagrinėjamu atveju savo reikalavimą – pripažinti negaliojančia santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį – ieškovas grindė nurodydamas, kad sutartis yra tariamas ir imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris. Sandorio fiktyvumą, ieškovo teigimu, be kitų aplinkybių, patvirtina ir tai, kad padalytas turtas nebuvo šalių (sutuoktinių) bendroji jungtinė nuosavybė. Tokį ieškinio faktinį pagrindą ieškovas įrodinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo nurodytą aplinkybę, kad santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartimi buvo pasidalytas ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas, kvalifikavo kaip patvirtinančią, jog sutartis buvo sudaryta ieškovui suklydus. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas teismo pareigą teisiškai kvalifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, rėmėsi ne tik ieškovo nurodomu teisiniu pagrindu – sandorio prieštaravimu imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, tačiau ir suklydimu sudarant sandorį (CK 1.90 straipsnis). Suklydimu teismas laikė ieškovo nurodytą turto režimo neatitiktį – tai, kad sutartis dėl santuokinio turto dalijimo, o susitarta dėl asmeninės nuosavybės teise turimo turto. Tuo tarpu ieškovo nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nagrinėtos aplinkybės dėl sandorio fiktyvumo apeliacinės instancijos teismas iš viso nenagrinėjo, nurodydamas, kad tai nėra aktualu.

28Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes bylą teismas nagrinėjo remdamasis faktiniu ieškinio pagrindu, kurį teisiškai kvalifikavo ne tik pagal ieškovo nurodytas teisės normas, tačiau ir savo iniciatyva spręsdamas, kad yra pagrindas svarstyti, ar ginčo sandoris nepripažintinas negaliojančiu kaip sudarytas dėl suklydimo. Teismo veikla nustatant teisinį ieškinio pagrindą nelaikoma ieškinio ribų peržengimu, todėl kasatorės teiginiai dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies ar šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo atmestini.

29Dėl CK 3.117 straipsnio ir 3.118 straipsnio 1 dalies taikymo, kai sutuoktinių turtas dalijamas nenutraukiant santuokos

30Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ginčijamą santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį negaliojančia, nurodė, kad ši sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nes, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), o nagrinėjamu atveju šios įstatymo nuostatos nebuvo laikomasi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad buvo pasidalytas konkretus turto objektas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais - kuris paskirtas kasatorei, tačiau nenurodytas joks kitas turtas, kuris būtų priskirtas ieškovui, be to, nenurodytas ir nepadalytas kitas sutuoktinių turimas turtas, leidžia laikyti ginčo sutartį prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.

31Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į sutuoktinių turto dalijimo ypatumus tuo atveju, kai santuoka nenutraukiama, bei be pagrindo apribojo šalių sutarčių laisvės principą. Paprastai sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turimas turtas dalijamas nutraukiant santuoką. Tokiu atveju siekiama pabaigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę, nes toks poreikis natūraliai kyla nutraukiant santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į santuokos nutraukimo proceso specifiką, įstatyme gan detaliai reglamentuojama tokio bendro turto padalijimo tvarka ir bendrieji principai, padedantys išsaugoti sutuoktinių interesų pusiausvyrą, užtikrinti jų vaikų išlaikymą bei apginti trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Tačiau sutuoktinių susitarimu jų bendras turtas gali būti padalytas bet kuriuo metu galiojant santuokai (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju sutuoktiniai sudaro notariškai patvirtintą sutartį. Pagal CK 3.116 straipsnio 2 dalį, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo, CK Trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, neturi būti taikomos arba taikomos tiek, kiek dėl tam tikrų klausimų sutuoktiniai nėra susitarę. Tuo atveju kai santuoka nenutraukiama, bendru sutuoktinių sutarimu sudarytas ir notaro patvirtintas susitarimas dėl turto padalijimo laikytinas sutuoktinių sutartimi, kuriai turi būti taikomos sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

32Pagal CK 6.154 straipsnį sutartis yra dviejų arba daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Vienas iš esminių yra sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, kad sutarties šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, neprieštaraujančias įstatymams (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutartis yra jos šalių privatus reikalas, todėl, sudarydamos sutartį, šalys savo laisva valia nulemia jos turinį, savo teises ir pareigas. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tam, kad sutartis galiotų, pakanka dviejų pagrindinių sutarties elementų – veiksnių šalių susitarimo, t. y. suderintos tarpusavyje ir laisvai išreikštos kiekvienos šalies valios ir įstatymų numatytais atvejais – sutarties formos.

33CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, jie turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje V. U. v. O. U., bylos Nr. 3K-3-426/2005). Atsižvelgiant į tai, sutuoktiniai savo turto dalijimo sutartyje, sudaromoje nenutraukiant santuokos, gali numatyti padalyti savo turtą tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis. Taip pat jie gali susitarti padalyti visą turtą, jo dalį ar kokį nors turto objektą. Tuo atveju, kai šalių santuoka nenutraukiama, dalis sutuoktinių turto gali likti jų bendrąja jungtine nuosavybe ir tai neturi įtakos turto, dėl kurio padalijimo jie susitaria, dalijimo teisėtumui. Sutuoktinis ar tretieji asmenys, manantys, kad tokia sutartis pažeidžia jų teises, gali ją ginčyti bendraisiais pagrindais. Aplinkybė, kad įstatymai nedraudžia sutuoktiniams susitarimu dalijantis bendrą turtą nukrypti nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo turto padalijimo sutartyje, pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje V. U. v. O. U., bylos Nr. 3K-3-426/2005; 2009 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje A. V. v. M. V., bylos Nr. 3K-3-86/2009).

34Taigi šiuo atveju, kai šalių santuoka nenutraukta, vien aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sudarytas viso šalių turimo turto balansas, kad tam tikras turtas priskirtas atsakovei, nenumatant turto ieškovui ir pan., atsižvelgiant į dispozityvumo bei sutarčių laisvės principus, neduoda pagrindo pripažinti turto padalijimo sutartį prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Teismai nenustatė, kad tokia sutartis būtų pažeidusi trečiųjų asmenų teises ar būtų uždrausta imperatyviosiomis įstatymo normomis, taip pat nenustatyta, kad sutartis būtų sudaryta nelaisva šalių valia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, turėjo pagrindą išvadai, kad sandorio sąlygas lėmė susidarę tarpusavio santykiai, šalių asmeniniai interesai, todėl vien ta aplinkybė, kad dalis turto pagal sutartį atiteko vienam sutuoktiniui, neišmokant kitam kompensacijos, pagrįstai nevertintas kaip sutuoktinių lygiateisiškumo principo pažeidimas.

35Pažymėtina, kad šios išvados nepaneigia tai, kad atsakovei sutartimi priskirtas turtas buvo ieškovo asmeninė nuosavybė. Sutarčių laisvės principas suteikia teisę šaliai perleisti savo turimą turtą jo pasirinktam asmeniui, įstatymams neprieštaraujančiu būdu. Be to, įvertinus tai, kad pagal CK 3.90 straipsnį asmeninė nuosavybė gali būti pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe, jei santuokos metu turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar darbu, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos metu ginčo sutartimi padalytas turtas buvo pagerintas, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis nepažeidė ieškovo teisių bei teisėtų interesų.

36Dėl sąlygų, kuriomis sandoris pripažįstamas sudarytu suklydus

37 Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas ginčijamą santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį kvalifikavo kaip dėl suklydimo sudarytą sandorį ir pripažino negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. Esminiu suklydimu teismas laikė aplinkybę, kad sudarant ginčijamą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo sutartį kasatorei buvo priskirtas nekilnojamasis turtas, kuris priklausė ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Teismo teigimu, ieškovas, pasidalydamas šį turtą kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, iš esmės suklydo.

38Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ginčo sutartį kvalifikavo kaip dėl suklydimo sudarytą sandorį, nes nepagrįstai neatitiktį tarp sutartyje nurodyto ir faktiškai buvusio turto režimo laikė pakankama, kad sandoris būtų laikomas sudarytu esant esminių suklydusios šalies valios trūkumų.

39Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai).

40Nagrinėjamu atveju ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose, nei kituose procesiniuose dokumentuose neįrodinėjo aplinkybių, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta suklydus. Priešingai, ieškovas teikė teismui įrodymus, kad jam buvo svarbu turtą perleisti atsakovei, siekiant sumažinti asmenine nuosavybės teise turimą turtą. Taigi aplinkybė, kad ginčo sutartimi pasidalijus turtą atsakovei buvo priskirtas prieš tai ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausęs turtas, atsižvelgiant į ieškovo siekį perleisti tą turtą atsakovei, neduoda pagrindo kvalifikuoti sandorį kaip sudarytą dėl suklydimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į šalių ketinimus sudarant ginčo sutartį, todėl netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nepagrįstai taikė CK 1.90 straipsnio nuostatas. Kaip teisingai nurodė kasatorė kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas, netyrė, ar yra visos CK 1.90 straipsnyje nustatytos sąlygos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

41Šios išvados nepaneigia apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad nebuvo įrodyta, jog ieškovui priklausanti nekilnojamojo turto dalis atsakovės lėšomis ir darbu buvo pagerinta. Atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje nurodytą šalių laisvės principą, laikytina, kad šalys gali laisvai savo susitarimu turimą turtą perleisti kitai šaliai ir sudaryti įstatymuose nenumatytus, tačiau jiems neprieštaraujančius sandorius, o sprendžiant byloje keliamus teisės klausimus nėra reikšminga, ar pasidalytas turtas priklausė tik ieškovui, ar ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

42Tokiomis bylos aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas. Panaikinus šį teismo procesinį sprendimą, būtina išspręsti klausimą, ar gali būti paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Dėl to būtina pasisakyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nepripažinęs ginčo sandorio tariamu.

43Dėl sąlygų, kuriomis sandoris pripažįstamas tariamuoju

44Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti negaliojančia jo ir atsakovės sudarytą santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį kaip tariamąjį sandorį (CK 1.86 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris buvo tariamas, t. y. neįrodė savo ieškinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkindamas ieškinį, šios pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo bei pagrįstumo netikrino, nes sutartį pripažino negaliojančia kaip sudarytą suklydus, bei laikė, jog nėra svarbūs ieškovo motyvai dėl tikrosios šalių valios sudarant sandorį padarinių prasme.

45Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė tariamojo sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuojančias teisės normas, tinkamai ištyrė bei įvertino pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai atmetė ieškinį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

46Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje T. L. v. S. I., A. A., bylos Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006).

47Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008). Taigi bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia.

48Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Šioje byloje tokia įrodinėjimo pareiga teko ieškovui.

49Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po ginčo sutarties sudarymo atsakovė jai perleistą nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu ir valdo jį kaip savo asmeninę nuosavybę. Taigi ginčo sutartis buvo realiai vykdoma. Byloje neįrodyta, kad abiejų šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Priešingai, atsakovė teismui aiškino, kad sutartyje nurodytas turto pasidalijimas visiškai atitiko jos valią bei interesus, o ieškovo atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad ,,ieškovas su atsakove faktiškai jau šešerius metus kartu negyvena“. Šalių pripažinta aplinkybė dėl jų gyvenimo skyriuje teismui pagrįstai leido manyti, kad buvo valia sudarant sutartį pasidalyti ginčo nekilnojamąjį turtą. Reikšminga ir pirmosios instancijos teismo pabrėžta aplinkybė, kad ieškovas į teismą dėl sandorio nuginčijimo kreipėsi tik po to, kai kilo atsakovės ir jo tėvų konfliktas.

50Tokiomis faktinėmis bylos aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris yra tariamasis, sudarytas tik dėl akių (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškovo argumentus, kad pirmiau nurodyta sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Tokią išvadą teismas padarė išanalizavęs ginčijamo turto suformavimo aplinkybes, įvertinęs esminį šio turto pagerinimą bendromis ginčo šalių lėšomis ir darbu šalims esant santuokoje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

51Konstatavus aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako, nes jie aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime ir nedaro įtakos teisėjų kolegijos sprendimui.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

53Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kasatorė už kasacinius skundus sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio (T. 2, b. l. 75, 194), o apeliacinės instancijos bei kasaciniame teisme turėjo 1900 Lt išlaidų advokato pagalbai (T. 1, b. l. 177, 187; T. 2, b. l. 90, 159, 210), todėl jai iš ieškovo turi būti priteisiamas 2400 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88, 93, 98 straipsniai). Pagal CPK 96 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalis buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai; jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista arba kurio mokėjimas atsakovei buvo atidėtas, t. y. iš viso 5374 Lt (T. 2, b. l. 109, 216). Taip pat iš ieškovo valstybei priteistina 118 Lt išlaidų, kurios turėtos procesiniams dokumentams apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme įteikti (CPK 92, 96 straipsniai) (T. 1, b. l. 169; T. 2, b. l. 2, 133, 237).

54

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

57Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą.

58Priteisti atsakovei J. P. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo G. P. (asmens kodas ( - ) 2400 (du tūkstančius keturis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

59Priteisti valstybei iš ieškovo G. P. (asmens kodas ( - ) 5492 (penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt du) Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose.

60Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia šalių sudarytą santuokos metu... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų,... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles... 13. 3. Teismas pažeidė sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas... 14. 4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė sandorių negaliojimą... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o Kauno... 16. 1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sudarant turo... 17. 2. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir tinkamai įvertino visus... 18. 3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino turto padalijimo... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. ... 22. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 23. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto dalybų sutarties... 24. Dėl ieškinio teisinio pagrindo kvalifikavimo ... 25. Kasatorė, prašydama panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą,... 26. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatorės teiginius, nes kasatorė... 27. Nagrinėjamu atveju savo reikalavimą – pripažinti negaliojančia santuokos... 28. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju... 29. Dėl CK 3.117 straipsnio ir 3.118 straipsnio 1 dalies taikymo, kai... 30. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ginčijamą santuokos metu... 31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada... 32. Pagal CK 6.154 straipsnį sutartis yra dviejų arba daugiau asmenų susitarimas... 33. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia, kad... 34. Taigi šiuo atveju, kai šalių santuoka nenutraukta, vien aplinkybės, kad... 35. Pažymėtina, kad šios išvados nepaneigia tai, kad atsakovei sutartimi... 36. Dėl sąlygų, kuriomis sandoris pripažįstamas sudarytu suklydus... 37. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas ginčijamą... 38. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad... 39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas... 40. Nagrinėjamu atveju ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu... 41. Šios išvados nepaneigia apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad nebuvo... 42. Tokiomis bylos aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės... 43. Dėl sąlygų, kuriomis sandoris pripažįstamas tariamuoju ... 44. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti negaliojančia jo ir... 45. Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 46. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių... 47. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo... 48. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja... 49. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po ginčo sutarties sudarymo... 50. Tokiomis faktinėmis bylos aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 51. Konstatavus aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 53. Patenkinus kasacinį skundą, panaikinus apeliacinės instancijos teismo... 54. ... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 58. Priteisti atsakovei J. P. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo G. P. (asmens... 59. Priteisti valstybei iš ieškovo G. P. (asmens kodas ( - ) 5492 (penkis... 60. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...