Byla 2A-785-619/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo ir

2Kolegija išnagrinėjusi skundą n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas AB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

  1. pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 18 d. pranešimu Nr. S-149-7 atliktą įskaitymą 1340,34 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. vasario 28 d. išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014031805 kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo atlikti pagal ieškovo 2014 m. vasario 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NTV20476;
  2. Pripažinti negaliojančiu atsakovo 2014 m. kovo 31 d. pranešimu Nr. S-172 atliktą įskaitymą 2216,79 Lt sumai pagal atsakovo 2014 m. kovo 18 d. išrašytą sąskaitą faktūrą kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo atlikti pagal ieškovo 2014 m. kovo 12 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NT3;
  3. Pripažinti negaliojančiu atsakovo 2014 m. gegužės 5 d. pranešimu Nr. S-255-5 atliktą įskaitymą 1943,90 Lt sumai pagal atsakovo 2014 m. balandžio 23 d. išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014042306 kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo atlikti pagal ieškovo 2014 m. balandžio 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NT183;
  4. Priteisti ieškovui iš atsakovo 5501,03 Lt dydžio skolą, 391,78 Lt delspinigių, 8,4 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad 2006 m. vasario 23 d. UAB „Serneta“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu išnuomojo atsakovui 2154,66 kv. m. ploto patalpas, esančias Gvazdikų takas 1, Šiauliai. UAB „Serneta“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teises ieškovui, įskaitant ir įsipareigojimus pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pagal minėtą nuomos sutartį atsakovas be nuomos mokesčio įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius per 10 darbo dienų nuo PVM sąskaitos gavimo dienos. Ieškovas 2014 m. vasario 4 d., 2014 m. kovo 12 d. ir 2014 m. balandžio 1 d. išrašė ir atsakovui pateikė PVM sąskaitas – faktūras NTV Nr. 20476, NT Nr. 3 ir NT NR. 183, kurias atsakovas apmokėjo iš dalies. Ieškovas 2014 m. balandžio 2 d. iš atsakovo gavo raštus Nr. S-135, S-149-7 ir S-153 kuriuose nurodyta, kad už 2014 m. sausio, vasario ir kovo mėn. yra patyręs atitinkamai 1340,34 Lt, 2216,79 Lt ir 1943,9 Lt nuostolių, kartu pateikė sąskaitas faktūras už žalą negautas pajamas už elektrą. Atsakovas ieškovui pateikė 2014 m. kovo 18 d., 2014 m. kovo 31 d. ir 2014 m. gegužės 5 d. pranešimus dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Ieškovo nuomone, atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atliko priešpriešinius įskaitymus pagal dalį ieškovo išrašytų sąskaitų, pateikdamas savo sąskaitas ir pranešimus dėl priešpriešinių reikalavimų už 2014 m. sausio – kovo mėnesiais nuomojamose patalpose patirtus nuostolius įskaitymo. Atsakovas vienašališkai nuostolių dydžio įskaityti negalėjo, jo paskaičiuoti nuostoliai gali būti taikomi tik šalims sutarus dėl tokių nuostolių dydžio. Šiuo atveju nebuvo būtinos įskaitymo sąlygos – šalys neturėjo viena kitai apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų. Pripažinus, kad atsakovas nepagrįstai išrašė PVM sąskaitas – faktūras Nr. PASL2014022805, PASL2014031804, PASL2014042306 ir nepagrįstai atliko įskaitymus 2014-03-18 pranešimu Nr. S-149-7, 2014-03-31 pranešimu Nr. S-172 ir 2014-04-23 pranešimu Nr. S-255-5, atsakovas už nuomojamose patalpose Gvazdikų takas 1, Šiauliai, 2014 m. sausio, vasario ir kovo mėnesį suvartotą elektros energiją (PVM sąskaitos – faktūros NTV Nr. 20476, NT Nr. 53ir NT Nr. 183) liko skolingas ieškovui 1593,21 EUR (5501,03 Lt).

5Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai ir pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus vykdė šalių sudarytą sutartį. Pažymėjo, kad nuo pat nuomos sutarties sudarymo eilę metų atsakovas klydo manydamas, kad ieškovas, vykdydamas nuomos sutarties 4.10. p., veikia kuo ekonomiškesniu atsakovui būdu ir sąžiningai yra sudaręs elektros energijos sutartis su tiekėjais kuo naudingesnėmis nuomininkui sąlygomis. Ieškovas netinkamai vykdė nuomos sutarties 4.10 p. sąlygą, kadangi iš UAB „Kardos“ pirko ne tik elektros energiją, bet ir kitas paslaugas, susijusias su elektros energijos transformavimu, perdavimu ir paskirstymu vidaus (lokaliniais) elektros tinklais ir t.t. Atsakovas ne vieną kartą kreipėsi į ieškovą, kad šis duotų sutikimą dėl tiesioginių sutarčių su elektros tiekėjais sudarymo, tačiau ieškovas tokio sutikimo nedavė. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pažeidžia nuomos sutartį, atliko nuostolių apskaičiavimą ieškovo nuomojamuose objektuose bei atliko ginčijamus įskaitymus, įskaitydamas savo nuostolius į priklausančias mokėti ieškovui sumas. Nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovas įskaitydamas minėtas sumas pažeidė draudimą vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, kadangi būtent ieškovas pažeidė jam sutartyje numatytas prievoles, todėl turi pareigą atlyginti dėl to atsakovo patirtus nuostolius, kurie šiuo atveju yra atsakovo už elektros energiją permokėtos sumos. Taigi, atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju buvo visos įskaitymui taikyti reikalingos sąlygos.

6II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovo AB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais UAB „Norfos mažmena“ 2014-03-18 pranešimu Nr. S-149-7 atliktą įskaitymą 1 340,34 Lt sumai, UAB „Norfos mažmena“ 2014-03-31 pranešimu Nr. S-172 atliktą įskaitymą 2 216,79 Lt sumai, UAB „Norfos mažmena“ 2014-05-05 pranešimu Nr. S-255-5 atliktą įskaitymą 1 943,90 Lt sumai. Priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 593,21 EUR skolos, 113,47 EUR delspinigių, 8,40 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2014-08-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51,20 EUR bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” 47,79 EUR žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ į valstybės biudžetą 3,86 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai teigia, kad atsakovo įskaityti priešpriešiniai reikalavimai yra neapibrėžti ir nelygiaverčiai vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu, nes prievolė kildinama iš nuostolių, kurie nėra pakankamai pagrįsti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas yra išreiškęs valią atlyginti nuostolius, kuriuos galimai padarė. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovo atlikti įskaitymai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu, tačiau konstatavus, jog įskaitymai buvo nepagrįsti, nenustatyta įstatyme numatytų sąlygų būtinų atliekant įskaitymą, t.y. atsakovas neįrodė patyręs nuostolių, įskaitymai pripažintini negaliojančiais. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas už kituose objektuose suvartotą elektros energiją moka mažesnę kainą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog būtent ginčo objekte už suvartotą energiją taikytinos tokios pat kainos. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad kiti elektros tiekėjai būtų užtikrinę elektros tiekimą ginčo objekte mažesne kaina. Pripažinęs įskaitymus negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2 591,16 EUR skolą už elektros energiją, 119,23 EUR delspinigius, metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

        1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas neįrodė, kad kiti elektros energijos tiekėjai būtų užtikrinę elektros tiekimą ginčo objekte mažesne kaina. Pirmosios instancijos teismas išvados, esą atlikti įskaitymai buvo nepagrįsti, nesant įstatyme numatytų sąlygų būtinų atlikti įskaitymui, priėjo aplaidžiai tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus ir neatskleidęs bylos esmės bei pažeisdamas CPK 176, 183-184 str. Tokie argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pažymėjo, kad atsakovas yra pateikęs į bylą nepriklausomo elektros energijos tiekėjo AB „Inter RAO Lietuva“ raštą, kurį įvertinus matyti, kad kaina kurią ieškovas buvo įsipareigojęs mokėti UAB „Kardos“ pagal ieškovo ir UAB „Kardos“ sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį yra ženkliai didesnė, nei ją mokėdavo atsakovas pirkdamas nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, tiesiogiai. Tuo tarpu ieškovas nedavė atsakovo reikalaujamo formalizuoto sutikimo dėl elektros energijos pirkimo ir perdavimo sutarčių sudarymo tiesiogiai su nepriklausomais tiekėjais ginčo laikotarpiu. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas patyrė nuostolių. Ieškovas, sudarydamas su UAB „Kardos“ elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį bei įsipareigodamas už elektros energiją mokėti ženkliai didesnę kainą, negu tuo metu ši kaina buvo rinkoje, pažeidė ne tik sutartines savo pareigas, bet ir esminius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovui per nustatytą terminą neatlyginus nuostolių atsakovas pagrįstai šiuos nuostolius įskaitė kaip mokėjimus, kuriuos turėjo atlikti pagal ieškovo išrašytas sąskaitas – faktūras.
        2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo atlikti įskaitymai pripažintini negaliojančiais, kadangi jų atlikimo metu atsakovo reikalavimai buvo aiškiai nelygiaverčiai akivaizdumo ir vykdytinumo požiūriu. Pažymėjo, kad nei CK 6.130 str. 1 d. nei CK 6.134 str. nėra nustatytas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais bylose, kurių ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Šioje byloje tiek ieškovo, tiek atsakovo priešpriešiniai piniginiai reikalavimai įskaitymų metu nebuvo patvirtinti res judicata galią turinčiais teismo sprendimais, abu jie kyla iš šalių sudarytos nuomos sutarties, todėl abu šie reikalavimai yra vienodai lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.
        3. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas yra išreiškęs valią atlyginti nuostolius neturi teisinės reikšmės ieškovo pareigai atlyginti atsakovo nuostolius, kadangi tokią pareigą numato CK 6.256 str. 2 d.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atlikti įskaitymai buvo nepagrįsti, kadangi nenustatyta sąlygų būtinų atliekant įskaitymą, t.y. atsakovas neįrodė patyręs nuostolių. Apeliantas netinkamai aiškina šalių sudarytos nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 punktų turinį. Šių punktų esmė yra ta, kad nuomininkas turi pats susitarti su resursus ir/arba paslaugas teikiančiais ūkio subjektais, o ginčo atveju su elektros energijos tiekėju, dėl energijos resursų tiekimo. Tačiau priešingai nei aiškina atsakovas, ši sutarties nuostata neįpareigoja ieškovo besąlygiškai duoti atskirą sutikimą atsakovui, kad šis galėtų sudaryti tiesioginę sutartį su elektros energijos tiekėju ar persiuntėju, nes toks sutikimas yra įtvirtintas jau pačiame sutarties tekste. Ieškovas kitoje civilinėje byloje pateikė įrodymus, kad atsakovas net nebuvo siuntęs ieškovui atsakovo į bylą pateiktų prašymų, kuriuose buvo prašoma leisti jam tiesiogiai atsiskaityti už elektros energiją nuomojamose patalpose, tame tarpe ir nuomojamose patalpose Gvazdikų takas 1, Šiauliai. Taip pat minėtoje byloje atsakovas pripažino, kad nėra galimybės ginčo objekte sudaryti tiesioginės sutarties su elektros energijos tiekėju.
              2. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įskaitymų atlikimo metu ieškovo ir atsakovo reikalavimai buvo aiškiai nelygiaverčiai akivaizdumo ir vykdytinumo požiūriu. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė ne tik remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, bet ir išsiaiškinęs visas aplinkybes, susijusias su atsakovo atliktais įskaitymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos kyla iš šalių sutartinių nuomos teisinių santykių dėl aiškiai nuomos sutartyje įtvirtintos atsakovo pareigos kiekvieną mėnesį mokėti mokesčius už patalpoms teikiamą elektros energiją, nevykdymo. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė ieškovui galimai nepagrįstai skaičiavus atsakovui papildomus mokesčius, tačiau reikalavimų dėl atsakovui išrašytų sąskaitų – faktūrų nuginčijimo neteikė. Tai reiškia, kad ieškovas turi aiškiai apibrėžtą reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovo nurodymu nuostoliai atsirado ieškovui nebendradarbiaujant su atsakovu, nevykdant prievolės kuo ekonomiškesniu būdu, neišduodant atsakovui sutikimo sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį tiesiogiai su tokių paslaugų tiekėju. Tačiau sutartyje tokios nuostolių atlyginimo sąlygos tvarka numatyta nebuvo. Taigi, nuostolių atsiradimo tikimybė negalėjo būti žinoma ir numatyta iš anksto, todėl pagal savo pobūdį atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo atsiradimo pagrindas nebuvo aiškiai aptartas šalių sutartiniuose santykiuose, o šių nuostolių atsiradimas yra siejamas su tokiu sutarties pažeidimu, kuris kitos šalies galėtų būti ginčijamas, todėl negali būti laikomas apibrėžtu ir lygiaverčiu vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu.
              3. Apeliantui neįrodžius, kad ieškovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo pareiga atlyginti patirtus nuostolius kyla pagal CK 6.256 str.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

13Apeliantas prašo prijungti naujus įrodymus – 2015-08-21 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2228-656/2015 bei paaiškinimą dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su AB „Lesto“ ir vertinti šiuos įrodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

14Kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Civilinio proceso kodekso 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes.

15Iš pateikto paaiškinimo dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su AB „Lesto“ matyti, kad jie parengti jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad šio dokumento negalėjo gauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, pažymėtina, jog šis įrodymas neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Dėl kito pateikto įrodymo - Vilniaus apygardos teismo nutarties 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2228-656/2015 – pažymėtina, kad nėra nustatyta tokio įrodymo pateikimo būtinybės, įvertinus ir tai, kad minėta nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako prijungti prie bylos apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 180 str., 314 str.).

16Byloje yra kilęs ginčas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Atsakovas siekė įskaityti ieškovo reikalavimą priteisti nepilnai sumokėtus mokesčius už elektros energiją pagal 2006 m. vasario 23 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį į atsakovo reikalavimą priteisti nuostolius, susidariusius dėl ieškovo veiksmų, dėl kurių elektros energija pagal tą pačią nuomos sutartį atsakovui buvo tiekiama didesnėmis nei rinkos kainomis.

17Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įskaitymai pripažintini negaliojančiais tuo pagrindu, jog buvo aiškiai nelygiaverčiai akivaizdumo ir vykdytinumo požiūriu, kadangi pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais dviejose bylose, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Tuo tarpu nei CK 6.130 str. 1 d., nei CK 6.134 str. nėra nuostatos draudžiančios įskaityti tokius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus.

18Skirtingai nei nurodo apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; kt.).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lukrida“ v. UAB „Vilterma“, bylos Nr. 3K-3-502/2012, kurios bendro pobūdžio išaiškinimais rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas šioje byloje, apibendrindama įskaitymo sąlygų nuostatas ir vertindama jas sistemiškai, pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog minėtu aiškinimu nebuvo sukurta nauja savarankiška įskaitymo sąlyga, bet pabrėžta būtinybė kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutarties c.b. Nr. 3K-3-458/2014).

20Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Serneta“ ir atsakovas 2006 m. vasario 23 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui išnuomotos 2154,66 kv.m. ploto patalpos pastate, Gvazdikų takas 1, Šiauliuose. 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Serneta“ perleido nuosavybės teises ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, įskaitant ir sutartinius įsipareigojimus pagal ginčo nuomos sutartį. Pagal nuomos sutarties 4.10 p. be nuomos mokesčio atsakovas įsipareigojo sumokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas pagal ieškovo pateiktas sąskaitas. Ieškovas pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitas – faktūras Nr.20476, Nr.NT3 ir Nr.NT183 už 2014 m. sausio – kovo mėn. už nuomojamoms patalpoms tiektą elektros energiją bendrai 45872,31 Lt sumai. Atsakovas šių sąskaitų pagrįstumo neginčijo. Byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą abejoti ieškovo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta mokėtina suma už suvartotą elektros energiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog neapmokėta PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už 2014 m. sausio-kovo mėnesiais ginčo patalpose suvartotą elektros energiją, dalis sudaranti 5501,03 Lt sumą, kuri ieškovui nėra apmokėta, yra apibrėžta, akivaizdi bei galiojanti reikalavimo teisė atsakovo atžvilgiu dėl šios sumos priteisimo.

21Tuo tarpu atsakovas minėtas ieškovo sąskaitas apmokėjo dalinai, sumokėdamas ieškovui 40371,28 Lt, o likusią pagal šias sąskaitas ieškovui mokėtiną sumą, t.y. 5501,03 Lt atsakovas 2014-03-18 pranešimu Nr.S-149-7, 2014-03-31 pranešimu Nr.172 ir 2014-05-05 pranešimu Nr.255-5 įskaitė į atsakovo reikalavimą atlyginti nuostolius pagal 2014-02-28 sąskaitą Nr.PASL2014022805, 2014-03-18 sąskaitą Nr.PASL2014031804 ir 2014-04-23 sąskaitą Nr.PASL2014042306. Minėtus nuostolius atsakovas sieja su jo nuomone ieškovo padarytu nuomos sutarties pažeidimu, t.y. atsakovui nedavus sutikimo dėl elektros energijos pirkimo ir perdavimo sutarčių sudarymo tiesiogiai su nepriklausomais tiekėjais, kas atsakovo įsitikinimu, būtų suteikę galimybę už elektros energiją mokėti mažesnę kainą.

22Tai reiškia, kad atsakovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo sieja su ieškovo veiksmais netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę, sprendžiant ginčą dėl sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 str.). Tuo atveju, kai sutartį pažeidžia įmonė (verslininkas), ji už sutarties pažeidimą atsako nepriklausomai nuo jos kaltės, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Įvertinus šį teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad atsakovo reikalaujamų nuostolių atsiradimas siejamas su tokiu sutarties pažeidimu, kuris kitos šalies galėtų būti iš esmės vienareikšmiškai ginčytinas, kadangi šalių sudarytoje nuomos sutartyje tokio pobūdžio nuostolių atsiradimo sąlygos nenumatytos. Todėl nagrinėjamos bylos atveju, t.y. sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalaujamos skolos priteisimo ir atsakovo galimybės šiuo konkrečiu atveju atlikti įskaitymą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl ieškovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo bei teigti, kad atsakovas turėjo aiškią apibrėžtą ir vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovą, kas yra laikoma viena iš būtinų sąlygų įskaitymo teisėtumui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo atliktų įskaitymų negalima laikyti patikimai pagrįstais ir atitinkančiais vykdytinumo ir apibrėžtumo sąlygas, todėl jie laikytini nepagrįstai atliktais ir negaliojančiais.

23Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir ieškinį tenkino pagrįstai, todėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija išnagrinėjusi skundą n u s t a t ė :
  1. Ginčo... 3. Ieškovas AB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su... 4. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. vasario 23 d. UAB „Serneta“ negyvenamųjų... 5. Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašė panaikinti... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 13. Apeliantas prašo prijungti naujus įrodymus – 2015-08-21 Vilniaus apygardos... 14. Kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos... 15. Iš pateikto paaiškinimo dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties... 16. Byloje yra kilęs ginčas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.... 17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įskaitymai... 18. Skirtingai nei nurodo apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 20. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Serneta“ ir... 21. Tuo tarpu atsakovas minėtas ieškovo sąskaitas apmokėjo dalinai,... 22. Tai reiškia, kad atsakovas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo sieja su... 23. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti...