Byla e2-3213-294/2019
Dėl nuostolių priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant E. P., dalyvaujant ieškovo atstovei A. Š., atsakovo atstovei advokato padėjėjai G. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ekoatliekos“ ieškinį atsakovui UAB „Hansa Flex Hidraulika“ dėl nuostolių priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 21097,43 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. kovo 9 d. UAB „Ekoatliekos“ ir UAB „Hansa Flex Hidraulika“ sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 405-41-552, pagal kurią atsakovas įsipareigojo tiekti prekes ir atlikti paslaugas iš savo tiekimo ir paslaugų asortimento, o ieškovas – priimti prekes ir paslaugas bei sumokėti už jas. Ieškovas, vadovaudamasis sutartinėmis nuostatomis, 2018 m. liepos 16 d. perdavė patikros/diagnostikos darbams hidraulinį variklį SAUER DANFOSS 51V250 RF2NPCNN ir hidraulini siurblį, o atsakovas nurodytą hidraulinį varikli ir hidraulinį siurblį, priėmė patikros ir/diagnostikos darbams. Atsakovas, išardęs perduotą variklį, nustatė, kad jis tinkamas naudojimui ir remontas nereikalingas, todėl surinktas ir 2018-07-21 grąžintas ieškovui. Nuo grąžinimo dienos iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. variklis nebuvo eksploatuojamas. Surinkus variklį ir naują hidraulinį siurblį, atlikus smulkius priežiūros (valymo) darbus, paleistas įprastu režimu, tačiau pasigirdus pašaliniams garsams buvo nedelsiant išjungtas. Hidraulinis variklis su siurbliu perduoti UAB Vožtuva, surašius aktą, o 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateiktas detalus paaiškinimas dėl antrinių žaliavų smulkintuvo. Nustatyta, kad hidrovariklis buvo netinkamai surinktas, jam atlikti atnaujinimo ir remonto darbai bei hidraulinio siurblio ir hidrovariklio sumontavimo paleidimo darbai bendrai 6 754,55 Eur sumai. 2018 m. rugsėjo 3 d. hidraulinis variklis sumontuotas į antrinių žaliavų smulkintuvą ir paleistas dirbti įprastiniu režimu. 2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovas pateikė pretenziją atsakovui dėl 18 754,55 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovui su ja nesutikus, pateikta pakartotinė pretenzija. Pažymi, kad atsakovas neatliko priežiūros darbų patyrė nuostolius. Nurodė, kad atsakovas siūlė įsigyti naują hidraulinį siurblį didesne kaina ir pristatymo terminas buvo per ilgas. Pažymėjo, kad smulkintuvo paleidime nepageidavo dalyvauti atsakovo atstovas, o dėl netinkamo variklio surinkimo kaltas būtent atsakovas, tinkamai neatlikęs paslaugos. Mano, kad hidrauliniam varikliui nebuvo tinkamai atlikta patikra/diagnostika. Atsakovo atsikirtimai nepagrįsti ir priešingi ieškovo pateiktiems įrodymams ir argumentams. Nuostoliai susideda iš variklio remonto nuostolių ir 14342,88 Eur prastovos (laikotarpiu nuo 2018-18-21 iki 2018-09-03, 12 kalendorinių dienų). Ieškovas negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų komunalinių atliekų tvarkyme. Pažymi, kad 1 prastovos diena kainuoja 1195,24 Eur, nes atliekos vežamos į sąvartyną ir mokamas 35,92 Eur mokestis už toną (per dieną vidutiniškai sumalama apie 30 tonų antrinių žaliavų). Prašo nuostolius priteisti iš atsakovo.

3Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas užsakė hidraulinio siurblio ir hidraulinio variklio patikros/diagnostikos darbus. Patikrinus hidraulinį siurblį nustatyta daug dalių pažeidimų, todėl pasiūlyta įsigyti naują siurblį. Variklio patikrinimas galimas tik jį išardžius ir pažiūrėjus ar nėra pašalinių dalelių, atplaišų, metalo gabalėlių, būtent tai nustatė atsakovo meistras, kad jokių pašalinių objektų variklyje nerasta. Kadangi jokių našumo ir slėgio defektų nenustatyta, variklis nebuvo tikrinamas ant stendo. Pažymi, kad hidraulinis variklis buvo pristatytas po įvykio pakartotinei apžiūrai atsakovui. Atvežtas variklis jau buvo kažkieno ardytas (atsuktu dangteliu, pabirusiomis smulkiomis dalimis ir pan.). Ieškovo atstovas nurodė, kad variklį palieka tik 1 valandai. Pastebėjus, kad jame trūksta vienos guolio dalies bandyta ieškovui paaiškinti variklio gedimo priežastis, tačiau pastarasis jų neklausė. Pasiūlius variklį palikti remontui, ieškovas nesutiko. Pažymi, kad prieš paleidimą smulkintuvo sistema buvo valoma nedalyvaujant atsakovo darbuotojui, demontavime, sumontavime ir reguliavime taip pat nedalyvavo joks atsakovo darbuotojas, o UAB „Vožtuva“ darbuotojai. Nurodo, kad būtent ši įmonė atliko hidraulinio variklio ir siurblio surinkimo, paleidimo ir sistemos valymo darbus, todėl išvada galėjo būti šališka ir neobjektyvi.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais.

5Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

6Ieškinys atmestinas.

7Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. kovo 9 d. UAB „Ekoatliekos“ (toliau – ieškovas) ir UAB „Hansa Flex Hidraulika“ (toliau – atsakovas) sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 405-41-552, pagal kurią atsakovas įsipareigojo tiekti prekes ir atlikti paslaugas iš savo tiekimo ir paslaugų asortimento, o ieškovas – priimti prekes ir paslaugas bei sumokėti už jas. Ieškovas 2018 m. liepos 16 d. perdavė patikros/diagnostikos darbams hidraulinį variklį SAUER DANFOSS 51V250 RF2NPCNN ir hidraulinį siurblį, o atsakovas nurodytą hidraulinį variklį ir hidraulinį siurblį, priėmė patikros ir/diagnostikos darbams. Atsakovas, išardęs perduotą variklį, nustatė, kad jis tinkamas naudojimui ir remontas nereikalingas, todėl surinktas ir 2018-07-21 grąžintas ieškovui. Ieškovas nutarė naują hidraulinį siurblį įsigyti ne iš atsakovo. Ieškovo nurodymu nuo variklio grąžinimo dienos iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. variklis nebuvo eksploatuojamas.

8Abi šalys, sudarydamos sutartį, veikė kaip verslo subjektai, todėl jos laikomos lygiavertėmis šalimis.

9Teismui šalys savo reikalavimus bei atsikirtimus grindžia skirtingu įrodymų vertinimu.

10Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka, kuriam taip pat vėliau tenka pareiga sprendime įvertinti surinktų įrodymų įrodomąją reikšmę.

11Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2015-08-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015, 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini.

12Ieškovas ir atsakovas nesutinka dėl variklio gedimo priežasties. Ieškovo nurodymu hidraulinis variklis sugedo dėl atsakovo darbuotojo netinkamo variklio surinkimo. Šiam teiginiui pagrįsti jis vadovaujasi (kaip nurodo) nepriklausomo specialisto UAB „Vožtuva“ defektų aktu. Atsakovas su tokiais įrodymais nesutinka ir mano, kad variklio gedimas galėjo kilti ir dėl UAB „Vožtuva“ darbuotojo netinkamos sistemos valymo, sumontavimo ir pan. darbų. Be to, atsakovui abejones kėlė ir tai, kad variklis pakartotiniam patikrinimui pristatytas jau išardytu (po įvykio), atsuktu dangteliu, pabirusiomis dalimis.

13Ieškovas nesikreipė į nepriklausomą ekspertą dėl variklio gedimo priežasties nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu ši priežastis taip pat negalėjo būti nustatyta, nes, ieškovo nurodymu, variklius buvo sutaisyta ir paleistas naudoti 2018 m. rugsėjo mėn.

14Teismas, atidžiai išanalizavęs šalių pateiktus įrodymus, sprendime konstatuoja, kad ieškovo pateikti įrodymai yra prieštaringi, juose nurodyta informacija netiksli, klaidinanti ir prietaraujanti, todėl jie nelaikytini keliamiems reikalavimams įrodomąją reikšmę turinčiais dokumentais.

15Konkrečiai, UAB „Vožtuva“ direktoriaus pasirašytame paaiškinime (elektroninės bylos lapas 28) nurodyta, kad „2018 m. rugpjūčio 20 d. man prižiūrint buvo pradėtas antrinių žaliavų smulkintuvo hidraulinės sistemos remontas/surinkimas ir paleidimas. ... Kiek man žinoma UAB „Ekoatliekos“ nedelsdama susisiekė telefonu su UAB „Hansa Flex Hidraulika“, nupasakojo susidariusią situaciją, tačiau pastarajai neigiant bet kokias savo atsakomybes ir neapsiimant pakartotinės patikros atlikimo, buvo nuspręsta hidraulinį variklį perduoti mums UAB „Vožtuva“ diagnostikos atlikimui ir gedimo nustatymui...“. 2018 m. rugpjūčio 21 d. akte (elektroninės bylos lapas 29) UAB „Ekoatliekos“ nurodo, kad „2018 m. rugpjūčio 21 d. hidraulinis variklis ir naujas hidraulinis siurblys buvo sumontuoti į antrinių žaliavų smulkintuvą. ... Hidraulinis variklis UAB „Hansa Flex Hidraulika“ šalinantis bet kokios atsakomybės ir atsisakant priimti hidraulikos variklį ir siurblį remontui buvo perduotas nepriklausomam hidraulikos sistemų meistrui UAB „Vožtuva“. Tuo tarpu vėliau, po 2 dienų po akto parengimo, tai yra, 2018 m. rugpjūčio 23 d. rašte dėl antrinių žaliavų smulkintuvo (elektroninės bylos lapai 30-31) nurodoma 2018 m. rugpjūčio 20 d. diena kaip smulkintuvo paleidimo data (ir perkeliamas tekstas iš esmės iš UAB „Vožtuva“ direktoriaus paaiškinimų. Tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 21 d. pretenzijoje dėl nuostolių atlyginimo ieškovas jau dėsto kitas aplinkybes (elektroninės bylos lapai 34-38). Nebeminima smulkintuvo sistemos sumontavimo data (kuri prieš tai skirtinguose dokumentuose skyrėsi, be to, teigiama, kad variklis vis dėlto buvo pristatytas atsakovui apžiūrai (pastraipoje po žodžio „Šešta“).

16Iš šių ieškovo ir UAB „Vožtuva“ pateiktų dokumentų visiškai neaiški nei smulkintuvo paleidimo diena, nei kokius smulkintuvo remonto darbus iki paleidimo atliko UAB „Vožtuva“, nei aplinkybės, kodėl sugadintas variklius buvo perduotas UAB „Vožtuva“, nes priešingai nei teigiama, variklis buvo pristatytas atsakovui apžiūrėti.

17Pažymėtina, kad abejones dėl ieškovo veiksmų kelia ir tas faktas, kad surinkimo ir paleidimo darbuose nebuvo siūlyta dalyvauti atsakovo darbuotojui (įskaitant sistemos plovimą, alyvos papildymą ir kitus darbus, kuriuos, kaip teigiama kvalifikuotas atliko UAB „Vožtuva“). Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą pasiūlydamas tokius darbus atlikti ar juose dalyvauti.

18AB „Lietuvos draudimas“ taip pat įvertino UAB „Vožtuva“ pateiktą defektinį aktą kaip besiremiantį tik prielaidomis, taip pat neaiškus išvadų darymas, asmens kvalifikacija bei kiti duomenys.

19Nedalyvavus atsakovo darbuotojui ir esant tik UAB „Vožtuva“ raštui dėl atliktų darbų prieš sistemos paleidimą, negali daryti išvados, kad iš tiesų visi darbai atlikti tinkamai.

20Be to, teismui kaip ir atsakovui kelias abejones UAB „Vožtuva“ nešališkumas ir nepriklausomumas, o tyrimas galėjo būti atliekamas neobjektyviai.

21Visų pirma, UAB „Vožtuva“ dalyvavo sistemos paleidime (atsakovo darbuotojas/atstovas nedalyvavo). Antra, UAB „Vožtuva“ atliko darbus prieš sistemos paleidimą (atsakovo darbuotojas/atstovas jokių darbų neatliko). Trečia, UAB „Vožtuva“ pasigirdus pašaliniams garsams ir išjungus sistemą atidarė variklio dangtelį ir jau „ardytą“ variklį pristatė atsakovui apžiūrai (atsakovo darbuotojas/atstovas neturėjo galimybės apžiūrėti variklio vietoje arba pristatyto neišardyto). Ketvirta, visus veiksmus atlikęs UAB „Vožtuva“ darbuotojas po atsakovo variklio apžiūros parengia defektų aktą, kuriuo ieškovas vadovaujasi kaip specialisto išvada (nėra jokių įrodymų apie darbuotojo kvalifikaciją, išvados nėra išsamios, kategoriškai nukreiptos tik prieš atsakovą, nepagrįstos fotonuotraukomis ir pan.

22Dėl visų šių aukščiau nurodytų aplinkybių teismas nesivadovauja UAB „Vožtuva“ defektų aktu kaip specialisto nepriklausoma išvada.

23Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Sutartinės civilinės atsakomybės santykyje, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir kaltę, padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.248, 6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

24Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

26Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių

27Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

28Kadangi ieškovo argumentai dėl atsakovo kaltės dėl atsakovo netinkamo savo įsipareigojimų vykdymo nerodyti, todėl teismas laiko, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo.

29Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį.

30Pažymėtina, kad konkrečiai pagal EŽTK standartus svarbu, jog nacionalinis teisėjas manytų esąs „pakankamai informuotas“ priimdamas teismo sprendimą, ir tas faktas, kad įrodymų išreikalavimas nėra įpareigojamas kiekvieną kartą, kai šalis to prašo, nėra nesuderinamas su Konvencija (žr., mutatis mutandis, Eternit v. France, no. 20041/10, 27 March 2012). Sprendimų motyvavimo prasme pagal EŽTK 6 straipsnio reikalavimus nėra būtina pasisakyti dėl visų šalių argumentų. Pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., R. T. v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29; Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A no. 288, p. 20, par. 61).

31Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė ieškinio dėl nuostolių priteisimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas.

32Kiti reikalavimai

33Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Kadangi pagrindinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestas, teismas papildomai nemotyvuojant atmeta ir išvestinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

34Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

35Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

36Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai jam nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

37Atsakovas taip pat prašo atlyginti 2 050,95 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro tiek procesinių dokumentų (atsiliepimo) rengimas, tiek atstovavimas teismo posėdžiuose. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis (2 050,95 Eur), atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, į tai, kad byloje vyko nemažai teismo posėdžių, todėl jos laikytinas protingomis ir nėra mažintinos (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai)..

38Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

39Ieškovo UAB „Ekoatliekos“, juridinio asmens kodas 302658719, ieškinį atsakovui UAB „Hansa Flex Hidraulika“, juridinio asmens kodas 110776462, atmesti visiškai.

40Priteisti iš ieškovo UAB „Ekoatliekos“, juridinio asmens kodas 302658719, atsakovui UAB „Hansa Flex Hidraulika“, juridinio asmens kodas 110776462, 2 050,95 Eur (du tūkstančiai penkiasdešimt eurų 95 centų) bylinėjimosi išlaidas.

41Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 21097,43 Eur nuostolių atlyginimą, 8... 3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškiniu nesutinka ir prašė... 4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti iš esmės... 5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti iš esmės... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. kovo 9 d. UAB... 8. Abi šalys, sudarydamos sutartį, veikė kaip verslo subjektai, todėl jos... 9. Teismui šalys savo reikalavimus bei atsikirtimus grindžia skirtingu įrodymų... 10. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis... 11. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais... 12. Ieškovas ir atsakovas nesutinka dėl variklio gedimo priežasties. Ieškovo... 13. Ieškovas nesikreipė į nepriklausomą ekspertą dėl variklio gedimo... 14. Teismas, atidžiai išanalizavęs šalių pateiktus įrodymus, sprendime... 15. Konkrečiai, UAB „Vožtuva“ direktoriaus pasirašytame paaiškinime... 16. Iš šių ieškovo ir UAB „Vožtuva“ pateiktų dokumentų visiškai... 17. Pažymėtina, kad abejones dėl ieškovo veiksmų kelia ir tas faktas, kad... 18. AB „Lietuvos draudimas“ taip pat įvertino UAB „Vožtuva“ pateiktą... 19. Nedalyvavus atsakovo darbuotojui ir esant tik UAB „Vožtuva“ raštui dėl... 20. Be to, teismui kaip ir atsakovui kelias abejones UAB „Vožtuva“... 21. Visų pirma, UAB „Vožtuva“ dalyvavo sistemos paleidime (atsakovo... 22. Dėl visų šių aukščiau nurodytų aplinkybių teismas nesivadovauja UAB... 23. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri... 24. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas... 26. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 27. Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 28. Kadangi ieškovo argumentai dėl atsakovo kaltės dėl atsakovo netinkamo savo... 29. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 30. Pažymėtina, kad konkrečiai pagal EŽTK standartus svarbu, jog nacionalinis... 31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų... 32. Kiti reikalavimai... 33. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti... 34. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 36. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai jam nėra atlyginamos... 37. Atsakovas taip pat prašo atlyginti 2 050,95 Eur teisinės pagalbos išlaidas,... 38. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,... 39. Ieškovo UAB „Ekoatliekos“, juridinio asmens kodas 302658719, ieškinį... 40. Priteisti iš ieškovo UAB „Ekoatliekos“, juridinio asmens kodas 302658719,... 41. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...